- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1591-240/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06818-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- V. J., T. P., O. G.
- Civilinis ieškovas
- K. M.
- Advokatai
- Arvydas Gudas, Mindaugas Vasiliauskas
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. M., jo įgaliotajam atstovui advokatui Arvydui Gudui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, A. Stulginskio universiteto studentas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
T. P., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
O. G., gim. (duomenys neskelbtini) Plungėje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, A. Stulginskio universiteto studentas, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012-08-28 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji V. J., T. P. ir O. G., veikdami bendrai, 2016 m. vasario 11 d., apie 03.00 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Combo“, esančio Raudondvario pl. 107, Kaune, laiptų, pašalinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiojo K. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent: V. J. ne mažiau kaip du kartus rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, ir ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spyrė jam į galvos sritį, kaltinamasis T. P. nuo V. J. smūgių į galvos sritį nugriuvusiam ir gulinčiam ant grindinio nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spyrė į galvos sritį, kaltinamasis O. G. gulinčiam ant grindinio K. M. ne mažiau kaip du kartus kojomis spyrė į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir paakiuose bei kaktoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimą kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, tokiu būdu mušdamas sukėlė K. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, o nukentėjusiojo nepažinojo. Sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, galėjo spardyti nukentėjusįjį. Atlygino dalį žalos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, nukentėjusiojo nepažinojo. Sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, buvo neblaivus, galėjo mušti ir spardyti nukentėjusįjį. Atlygino dalį žalos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis O. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio pažinojo kitus kaltinamuosius, nukentėjusiojo nepažinojo. Sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena. Buvo neblaivus. Mušė ir spardė nukentėjusįjį, neskaičiuodamas smūgių. Atlygino dalį žalos – 400 eurų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nukentėjusysis K. M. parodė, kad kaltinamuosius pažinojo iš matymo. Tą dieną vyko renginys studentams, kuriame buvo labai daug žmonių. Nukentėjusysis buvo išgėręs tik dvi mažas stiklines alaus, šoko. Atvyko autobusai išvežioti studentų. Būdamas lauke su D. L. ir V. G. laukė autobuso. Buvo ir daugiau žmonių, laukiančių autobuso. Pamatė, kaip kaltinamasis T. P. sudavė kažkokiam studentui į veidą, šis nukrito. Tomas jam dar spyrė gulinčiam. Po to jie pakėlė tą studentą ir toliau laukė autobuso. Sužalotas vaikinas kažkur nuėjo. Lauke vyko kažkokios muštynės, todėl paėjo nuo jų kiek toliau. Praėjus pro kaltinamąjį V. J., iš automobilio „BMW X5“ iššoko T. P., ir pribėgęs prie nukentėjusiojo, šaukė visokius necenzūrinius žodžius. Automobilį vairavo mergina šviesiais plaukais. Nukentėjusysis norėjo bėgti, bet V. J. jam kelis kartus sudavė, nuo ko jis nukrito ant žemės. Smūgiai tęsėsi toliau. V. J. nukentėjusiajam du kartus sudavė į galvą ir du kartus spyrė. Smūgiai buvo labai stiprūs ir skausmingi. T. P. nukentėjusiajam, gulinčiam ant žemės, sudavė smūgius į galvą ir keturis kartus spyrė. Tada atbėgo kaltinamasis O. G. ir du kartus spyrė nukentėjusiajam. K. M. prarado sąmonę ir nebežino, kas po to vyko, ar jam dar buvo smūgiuota. Atsigavo tik Kauno klinikose. Gulėjo ligoninėje. Kai kaltinamieji jį mušė, visi aplink buvo pasipiktinę, bet niekas jam nepadėjo. Girdėjo tik pasibaisėjimo žodžius ir spiegimą. D. L. ir V. G. stengėsi patys išvengti smurto ir nukentėjusiajam nepadėjo. Po įvykio susipažino su Ignu, kuris sakė, kad įvykio metu stovėjo netoli ir matė, kaip kaltinamieji mušė nukentėjusįjį. Nežino, kodėl kaltinamieji jį mušė, nes nebuvo su jais susipykęs. Kaltinamieji buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo T. P. jautė stiprų alkoholio kvapą. V. G. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaltinamieji jo atsiprašė tik teisme, nors jis juos po to ne kartą matė universitete. Rytis skambino ir ragino atsiimti iš policijos pareiškimą. Nei vienas iš jų nukentėjusiojo nelankė. Reiškia civilinį ieškinį dėl 4800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamieji jau atlygino po 400 Eur. Kaltinamieji savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė dideles kančias. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas smegenų sukrėtimas, jis negalėjo matyti kairiąja akimi, buvo padarytos kraujosruvos. Iki šiol jaučia kairės akies sužeidimo pasekmes, anksčiau matė puikiai. Po įvykio negalėjo pilnavertiškai pasiruošti jėgos trikovės čempionatui, negalėjo laikyti informatikos egzamino. Sužalojimo pasekmės jaučiamos treniruojantis. Po įvykio jautėsi labai pažemintas, nes įvykį matė daug bendrakursių. Po įvykio jis kurį laiką negalėjo išeiti iš namų.
Liudytojas D. L. parodė, kad kaltinamuosius buvo matęs anksčiau, pažįsta nukentėjusįjį. Įvykio dieną su Klaudijumi buvo klube, išgėrė po bokalą alaus. Eidami į autobusą, pamatė lauke, netoli laiptų, ant žemės gulintį M. F.. Jam gulinčiam bandė suduoti T. P.. Kažkas nuo gulinčio M. F. atitraukė T. P. ir nuvedė jį link BMW X5 markės automobilio. Aplink buvo ir daugiau žmonių. Jis su Klaudijumi pakėlė nuo žemės M. F.. Prie jų priėjo V. G., su kuriuo jie tada ir susipažino. T. F. kiek pastovėjo, apsižvalgė ir kažkur nuėjo. Jie trise – liudytojas, nukentėjusysis ir V. G. - ėjo link autobuso. Klaudijus ėjo priekyje. Pamatė, kad T. P. bėgo link Klaudijaus. Šis apsisuko eiti atgal, bet tada prie Klaudijaus pribėgo V. J., kuris sudavė Klaudijui į galvos sritį du smūgius. Klaudijus nukrito ant žemės. Prie gulinčio Klaudijaus pribėgo T. P., kuris sudavė du smūgius rankomis į veidą ir du kartus spyrė kojomis. Nuo tokių smūgių kojomis Klaudijus persivertė, tada O. G. spyrė į galvą gulinčiam Klaudijui. Osvaldas ėjo link liudytojo ir V. G., rodydamas kažkokius neaiškius gestus ar mostus, bet po to nubėgo į automobilį. T. P., prieš nubėgdamas, dar spyrė du kartus Klaudijui į veidą. Kaltinamieji susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Automobilį vairavo mergina. Kaltinamieji buvo neblaivūs. Jiems nuvažiavus kėlė Klaudijų, šis nesikėlė, klupo, tada V. G. iš liudytojo mobiliojo telefono iškvietė greitąją pagalbą. Klaudijus nebuvo neblaivus, tačiau buvo apsvaigęs nuo sumušimo ir tik maždaug po 15 minučių suvokė kas įvyko. Atvykę policijos pareigūnai sakė, kad buvo sustabdytas kaltinamųjų automobilis. Klaudijus kaltinamiesiems nieko nedarė ir nesakė, jie jį sumušė be jokių priežasčių. Vėliau kaltinamieji taip ir neatsiprašė Klaudijaus. Nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, nes buvo labai sumuštas.
Liudytojas V. G. parodė, kad išėjo iš klubo su Dominyku ir Klaudijumi. Pamatė, kad lauke T. P. ir O. G. mušė M. F.. Po to jie pakėlė M. F. nuo žemės ir nuėjo laukti autobuso. Kaltinamiesiems kažkas nepatiko. V. J. pirmasis sudavė smūgį Klaudijui, po to Klaudijų mušė T. P., dar po to - O. G.. Klaudijus krito nuo Viliaus smūgių, šis jam dar spyrė ir jau gulinčiam, tada kiti Klaudijui sudavė rankomis, spardė jį gulintį į galvą. Liudytojas ir D. L. po to kėlė Klaudijų, kuris buvo be sąmonės. Klaudijus buvo mušamas be jokių priežasčių. Jis niekam nieko nesakė, nerodė. Gali būti, kad kaltinamiesiems nepatiko, kad jie pakėlė nuo žemės sumuštą M. F.. Aplink buvo labai daug žmonių, šventė klube buvo ką tik pasibaigusi, visi ėjo iš klubo. Žmonės matė, kas vyksta, buvo pasimetę. Klaudijui jie nepadėjo, nenorėdami veltis į muštynes. Visi trys kaltinamieji buvo akivaizdžiai neblaivūs, elgėsi labai agresyviai. Ryte kaltinamieji prašė Klaudijaus duomenų.
Liudytojas I. K. parodė, kad klubo pirmame aukšte kažkas trenkė M. F.. Apsaugos darbuotojas išvedė juos į lauką. Tada kažkas dar jam trenkė. Jį mušė kažkokie vaikinai. Vėliau vienas aukštesnis vaikinas, kuris prieš tai mušė Mantą, trenkė Klaudijui, nuo ko šis iš karto nukrito ant žemės. Tada atbėgo dar du to aukštesniojo vaikino draugai ir jie visi trys mušė Klaudijų iš pradžių rankomis, po to spardė kojomis. Nežino, kodėl jie mušė Klaudijų. Klaudijus iš pradžių bandė dengtis nuo jų smūgių, po to jau nesidengė. Po to vaikinai nuėjo iki BMW X5 markės automobilio, kurį vairavo šviesių plaukų mergina. Jie dar pasiėmė M. F. ir visi nuvažiavo. Kaip suprato, M. F. buvo su jais. Niekas nesuprato, kodėl Klaudijus buvo sumuštas.
Liudytojas M. F. parodė, kad iki įvykio pažinojo kaltinamuosius, gyveno tame pačiame bendrabutyje. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Klube vyko universiteto šventė. Klube jis dėl merginos susistumdė su T. P.. Iš pradžių jie tik apsižodžiavo. Ir jis, ir T. P. buvo neblaivūs. Po susistumdymo su T. P. lauke liudytojas nukrito. Nukentėjusysis jam padėjo atsikelti. Nukentėjusysis buvo ne vienas, jie buvo trise. Kažkuris iš jų pasakė „einame juos pamokyti“. Jie trise ir nuėjo jų „mokyti“. Liudytojas niekur nėjo. Tik po kelių dienų bendrabutyje išgirdo kalbas, kad jie tą vakarą susimušė.
Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis T. P. yra jos brolis. Pažįsta ir kitus kaltinamuosius. Tą vakarą ji su jais buvo tame klube. Liudytoja vairavo automobilį. Nukentėjusiojo klube nematė. Prieš išeinant į lauką Tomas apsistumdė su M. F.. Ji sėdėjo automobilyje, kai prie kaltinamojo V. J. priėjo nukentėjusysis. Automobilyje taip pat jau buvo kaltinamieji T. P. ir O. G.. Nukentėjusysis su V. J. kažką kalbėjosi. Atrodė, kad nukentėjusysis norėjo suduoti Viliui, o Vilius nuo jo gynėsi. Gali būti, kad Vilius pastūmė nukentėjusįjį. Pasibaigus incidentui visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Ji nežiūrėjo, kur dingo nukentėjusysis. Matė tik tą akimirką, kaip nukentėjusysis ketino suduoti Viliui, daugiau nežiūrėjo. Vilius nepasakojo, kas įvyko tarp jo ir nukentėjusiojo. Važiuojant automobiliu juos sustabdė policijos pareigūnai.
Kaltinamųjų V. J., T. P., O. G. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo K. M., liudytojų D. L., V. G., I. K., M. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, liudytojos A. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Raudondvario pl. 107, Kaune, naktinis klubas „Combo“, ir nustatyta, kad nuo pastato įėjimo laiptų yra trinkelėmis grįsta aikštelė, kurios viduryje ritinio formos žiedas, jo viduje žalia veja. Už aikštelės su žiedu, kairėje „Combo“ pastato pusėje yra pravažiavimas. 7 m atstumu nuo pravažiavimo, kryptimi link aikštelės su žiedu, ant betoninių trinkelių, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b. l. 12-16); Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G390/2016(02), kuria konstatuota, kad K. M. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose bei kaktoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas. K. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ir panašiai. Sužalojimai K. M. padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-02-11(b. l. 43-44); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – prie klubo, smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu ir jį sužalojant daugelio žmonių akivaizdoje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamųjų V. J., T. P., O. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. l d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo O. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo O. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamieji prašo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 str. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai yra ne kartą pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (92K-99/2013).
Taigi, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas (arba teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka) ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. J. ir T. P. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtą nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, taigi, šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.
Tuo tarpu kaltinamasis O. G. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-08-28 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis O. G. ne kartą baustas administracine tvarka. O. G. 2012 m. birželio 21 d. padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys. Tačiau praėjus mažiau nei ketveriems metams, 2016 m. vasario 11 d. O. G. padarė naują analogišką tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Ši aplinkybė rodo, kad O. G. negalima laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Jokio pagrindo manyti, kad jis naujų nusikalstamų veikų nedarys, nėra, todėl kaltinamasis O. G. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamieji V. J. ir T. P. visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padarę nusikalstamą veiką, todėl konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga.
Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Kaltinamieji V. J. ir T. P. atlygino po 400 Eur neturtinės žalos, nurodė, jog sutinka atlyginti ir likusią žalą, t. y. tiek, kiek priteis teismas. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad yra ir trečioji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.
Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi žalos klausimas jau aptartas anksčiau, plačiau jis nebeaptarinėjamas. Kaltinamasis V. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys sistemingai darant teisės pažeidimus tęsiasi jau ilgą laiko tarpą ir nekinta (po nusikaltimo padarymo jau daugiau nei kartą nubaustas už KET pažeidimus), todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. J. laikysis įstatymų.
Kaltinamasis T. P. yra neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, ūkininkauja, Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekano bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Esant šioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaltinamasis T. P. prašo jį perduoti savo motinos R. P. atsakomybei. Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas R. P. prašymas perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą kaltinamąjį T. P., kuriame ji nurodė, kad sūnus ją gerbia, laiko autoritetu, sūnaus ji neteisina, su juo kalbėjo apie jo padarytą nusikalstamą veiką, jos manymu T. P. suprato savo netinkamą elgesį ir padarė reikiamas išvadas. Taip pat nurodė, jog mano, kad ji gali padaryti teigiamą įtaką sūnui. R. P. neteista, nebausta administracine tvarka, yra ūkininkė, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnas nurodo, jog ji vertinama kaip pareiginga ir tvarkinga gyventoja, dalyvauja kaimo visuomeninėje veikloje, seniūnijos gyventojų charakterizuojama teigiamai. Dėl tokių nustatytų aplinkybių teismas yra tos nuomonės, kad R. P. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti T. P. teigiamą įtaką.
Esant Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, atsižvelgęs į T. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), veikos padarymo aplinkybes, kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ūkininkauja, charakterizuojamas teigiamai), teismas daro išvadą, kad T. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Skiriant bausmę V. J. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į V. J. asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka), į vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad kaltinamasis yra studentas, laiko tikslinga paskirti V. J. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skiriant bausmę O. G. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į O. G. asmenybę (neteistas, nuo 2015-06-22 administracine tvarka nebaustas), į vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, laiko tikslinga paskirti O. G. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nukentėjusysis K. M. pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 10-16) dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2500 Eur proceso išlaidų bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki nuosprendžiu priteistų sumų išieškojimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, jog nukentėjusysis dėl brutalaus fizinio smurto panaudojimo patyrė labai didelį išgąstį ir stresą, dideles kančias, didelį fizinį ir dvasinį skausmą, gėdą ir pažeminimą, iki šiol jaučia didelius nepatogumus – bendravimo galimybių sumažėjimą, sužalojimo pasekmes. Jį dažnai apima depresija, skauda galvą, kamuoja nemiga, jaučiamas atminties susilpnėjimas, sunkiau koncentruoti dėmesį, viena akimi jis mato blogiau, greičiau pavargsta – tai yra liekamieji patirto sužalojimo reiškiniai. Iki šiol lankosi pas gydytojus, vartoja medikamentus. Be to, dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų labai nukentėjo K. M. sportinė veikla, sutrikdytos aukštojo mokslo studijos.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, vertindamas nukentėjusiojo K. M. dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, nukentėjusysis patyrė didelį skausmą, fizinius ir dvasinius nepatogumus, stresą, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamieji nukentėjusiajam jau atlygino po 400 Eur neturtinės žalos (viso 1200 eurų), nukentėjusiajam K. M. priteistinas 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes. Iš kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. solidariai priteistina 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat nukentėjusysis ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. 2500,00 Eur proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-08-30) iki pilno įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį ir proceso (atstovavimo) išlaidas baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, jei jos neprieštarauja BPK normoms. Priimant sprendimą dėl žalos atlyginimo turėtų būti vadovaujamasi bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.254 straipsnis) deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 str. 2 d. šalies turėtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau jos neturi būti didesnės negu nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Žin., 2004, Nr. 54-1845) (toliau - Rekomendacijos), pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2004 M. BALANDŽIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1R-85 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO.
Teismas nustatė, jog advokatas Arvydas Gudas, atstovaudamas nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą K. M. baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu), atliko šį darbą:
2016-02-22 dalyvavo nukentėjusiojo papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu – apklausa pradėta 15.26 val., baigta 16.45 val. (iš viso apklausoje sugaištas laikas su atvykimu/grįžimu į/iš apklausos vietą (iš Lazdijų miesto į Kauno miestą) - 4 val. 19 min.);2016-06-17 susipažino su baudžiamąja byla, kurios apimtis tuo metu buvo 1 tomas (102 lapai). Susipažinimas vyko nuo 16.50 val. iki 17.00 val. ikiteisminio tyrimo vietoje Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK (iš viso sugaištas laikas su atvykimu/grįžimu į/iš ikiteisminio tyrimo instituciją (iš Lazdijų miesto į Kauno miestą) - 3 val. 10 min.); parengė ir 2016-08-30 pateikė Kauno apylinkės teismui civilinį ieškinį, kurio apimtis 13 lapų; 2016-09-15 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 13.15 val. iki 16.20 val., t. y. iš viso sugaištas laikas su atvykimu/grįžimu į/iš Kauno apylinkės teismą (iš Lazdijų miesto į Kauno miestą) - 6 val. 5 min.; 2016-10-11 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 10.12 val. iki 10.26 val., t. y. iš viso sugaištas laikas su atvykimu/grįžimu į/iš Kauno apylinkės teismą (iš Lazdijų miesto į Kauno miestą) - 3 val. 14 min.; 2016-11-02 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 13.05 val. iki 14.15 val., t. y. iš viso sugaištas laikas su atvykimu/grįžimu į/iš Kauno apylinkės teismą (iš Lazdijų miesto į Kauno miestą) - 4 val. 10 min.; 2016-11-17 dalyvavo teisiamajame posėdyje, kurio trukmė buvo nuo 13.20 val. iki 16.40 val., t. y. iš viso sugaištas laikas su atvykimu/grįžimu į/iš Kauno apylinkės teismą (iš Lazdijų miesto į Kauno miestą) - 6 val. 20 min.;
Teismui pateikti du pinigų priėmimo kvitai (atitinkamai: 2016-02-12 serija LAT Nr. 815233 ir 2016-08-18 serija LAT Nr. 815251) bendrai 2500,00 Eur sumai.
Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti 2500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti visiškai atitinka Rekomendacijose nustatytus advokato darbo apmokėjimo dydžius, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas šioje baudžiamojoje byloje atliko visus aukščiau išvardintus veiksmus (parengė civilinį ieškinį bei atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo institucijoje ir pirmosios instancijos teisme, sugaišdamas iš viso 24 val. 8 min.), už kurių atlikimą aukščiau nurodytose Rekomendacijose yra numatyti žymiai didesni maksimalūs užmokesčio dydžiai, visiškai sutinka su prašoma priteisti solidariai iš kaltinamųjų pinigų suma advokato pagalbai apmokėti.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas nukentėjusiojo K. M. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, todėl jam iš kaltinamųjų solidariai priteistinos prašomos išlaidos, kurios sudaro 2500,00 Eur.
Teismas taip pat pažymi, kad už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų darymą sumokėjo nukentėjusiojo motina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta , kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams šioje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-181/2010). Dėl to nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamųjų penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
O. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią V. J. ir O. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį laiduotojos – motinos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą kaltinamojo T. P. atžvilgiu nutraukti.
Kardomųjų priemonių iki įsiteisės nuosprendis neskirti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.