Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-10548-1171/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
e2YT-10548-1171/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06056-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
V. M., A. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10548-1171/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06056-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. M., A. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. P. per atstovą kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. P. po savo sesers E. M. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti E. M. priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad pareiškėjai ir jos seseriai E. M. asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą pareiškėja ir jos sesuo paveldėjo po tėvo V. P. mirties (duomenys neskelbtini). Teigia, jog paveldėtas butas pareiškėjos ir jos sesers buvo valdomas ir naudojamas bendru sutarimu, seserys buvo susitariusios, kad mirus vienai, atitinkamai kita buto dalis atiteks (priklausys) pergyvenusiai seseriai. Pažymi, kad šis susitarimas buvo žinomas abiejų seserų šeimoms, artimiesiems. Pareiškėja nurodo, jog po sesers mirties (duomenys neskelbtini), ėmė visu paveldėtu turtu rūpintis kaip savu, valdė kaip teisėta turto savininkė, t. y. mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas, atliko kosmetinį buto remontą. Teigia, jog pareiškėjos elgesys įrodo, kad mirusiajai priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir teisių įgyvendinimą. Dėl nepatyrimo ir teisinių žinių stokos pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o palikimą priėmė faktiniu būdu. Pastebi, kad mirusios E. M. šeimos nariai neprieštaravo, jog E. M. priklausanti ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atiteks V. P. Pažymi, kad daugiau joks turtas – nekilnojamas, kilnojamas – E. M. mirties dieną nepriklausė ir paveldėtas (palikimą priėmus faktinio valdymo būdu) nebuvo. Anot pareiškėjos, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašė V. P. pareiškimą tenkinti pilna apimtimi. Pažymi, kad po motinos E. M. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, taip pat nepriėmė palikimo faktinio valdymo metu. V. P. buvo žinoma, kad po V. P. mirties, jos motina E. M. ir V. P. paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog E. M. ir V. P. buvo sutariusios, kad šis butas bus jų abiejų, o jei viena mirs, butas atiteks antrajai seseriai.

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašė V. P. pareiškimą tenkinti pilna apimtimi. Pažymi, jog po sutuoktinės E. M. mirties (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, taip pat nepriėmė palikimo faktinio valdymo metu. A. K. buvo žinoma, kad po V. P. mirties, jo sutuoktinė E. M. ir V. P. paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog E. M. ir V. P. buvo sutariusios, kad šis butas bus jų abiejų, o jei viena mirs, butas atiteks antrajai seseriai.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teigia, kad tuo atveju, jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog pareiškėja V. P. faktiniais veiksmais priėmė palikimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sesers E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydama.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad E. M., mirė (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką su A. K. E. M. susilaukė dukters V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. P. yra mirusios E. M. sesuo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po sesers E. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėto turto ½ dalis priklauso pareiškėjai nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja toliau naudojasi nurodytu butu, moka visus privalomus mokesčius. Iš byloje pateikto 2023 m. balandžio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ rašto, „Vilniaus vandenys“ atsakymo, akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakymo bei atsiskaitymo pažymos nustatyta, kad už butui teikiamas paslaugas buvo atsiskaitoma V. P. iš karto po E. M. mirties ir nėra įsiskolinimų.

Remiantis bylos duomenimis, po E. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad V. P. po sesers E. M. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sesers E. M. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini), po sesers E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, t. y. jai priklausančią ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai V. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė