Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajonas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2017-03-10 apie 08.32 val., Vilniuje, vairuodamas autobusą „Scania Irizar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Panerių gatve nuo Mindaugo gatvės pusės link šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Algirdo gatve. Būdamas neatidus ir neatsargus, įvažiavo į Panerių – Algirdo gatvių sankryžą, kai jo važiavimo kryptimi degė eismą draudžiantis raudonos spalvos šviesoforo signalas, kur susidūrė su į sankryžą Algirdo g. iš dešinės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavusiu mikroautobusu „Mercedes Benz 311“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. K.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti autobusas „Scania Irizar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mikroautobusas „Mercedes Benz 311“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužaloti mikroautobuso „Mercedes Benz 311“ vairuotojas S. K. ir keleiviai: V. N., V. U. V. A., R. G. J., V. D. ir M. K.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. K., V. N., V. U. ir V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. G. J., V. D. ir M. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais T. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 73.11 punktų reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad T. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu atsipašė už padarytą veiką, davė nuoseklius parodymus, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamojo vertybinė orientacija iš esmės teigiama, kartu leidžia spręsti, kad jis nuoširdžiai gailisi, atitinkamai nustatytina viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad T. U. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo pažeidimas greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas jaunatviško nepatyrimo ir savo veiksmų pavojingumo nepakankamo įvertinimo. Remiantis pirmiau išdėstytomis bausmės rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingomis aplinkybėmis T. U. skirtina švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam BK 47 straipsnio 2 dalyje punkte numatytam dydžiui, vertinant BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytose ribose.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir T. U. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti kaltinamajam T. U. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinių ieškinių

AB „Lietuvos draudimas“ atstovas paaiškinimuose nurodė, kad draudikas nukentėjusiems asmenims išmokėjo atitinkamas draudimo išmokas, tarp minėtų asmenų yra ir nukentėjusieji V. N., R. G. J., kurie pateikė civilinius ieškinius. Draudikas neturi pagrindo išmokėti didesnių draudimo išmokų. Šioje baudžiamojoje byloje draudikas nėra materialinio teisinio santykio dalyvis, nukentėjusieji turi teisę kreiptis į eismo įvykio kaltininką dėl likusios žalos atlyginimo.

UAB „Lux Express Lithuania“ atstovė advokatė A. Paspirgėlytė atsiliepimu į V. N. ir R. G. J. civilinius ieškinius nurodė, kad nesutinka su V. N. ir R. G. J. civiliniais ieškiniais. Nukentėjusiojo R. G. J. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas nesant įrodymų apie padarytą turtinę žalą. Neturtinę žalą nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė. Draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos dydis nukentėjusiems asmenims diferencijuotas ir tai yra teisinga. Mano, kad nežymus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, taikytus gydymo metodus, gydymo eigą, negalėjo sukelti nukentėjusiesiems itin reikšmingų neigiamų išgyvenimų, papildomai priteisti sumas neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta Lenkijos bendrovės „PZU SA“, kuri yra išdavusi leidimą AB „Lietuvos draudimas“ administruoti žalą Lietuvos teritorijoje (1 t., b. l. 18-19). Pagal CK 6.987 straipsnį ir draudimo sutartį, ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė (AB „Lietuvos draudimas“) yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus.

CK 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) įstatymas.

Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis R. G. J. grindžia šiomis išlaidomis: išlaidos už sugadintus drabužius – 150 Eur, išlaidos už telefono remontą – 70 Eur, išlaidos už mikroautobuso bilietą įvykio metu – 0,90 Eur. Teismo vertinimu, tikslinga priteisti 50 procentų nukentėjusiojo R. G. J. prašomos turtinės žalos už sugadintus drabužius. Teismas sutinka, kad R. G. J. neprivalėjo išsaugoti drabužių pirkimo kvitų, nes negalėjo numatyti, kad įvyks byloje nagrinėjamas įvykis ir jie bus reikalingi nustatinėjant patirtos žalos dydį, be to, jis pirko drabužius ne Lietuvoje. Tai, kad nukentėjusysis važiavo mikroautobusu, patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų ir bilieto pirkimo kvitas (2 t., b. l. 128). Pažymėtina, jog nors nukentėjusysis nurodo, kad domėjosi dėl išlaidų dėl telefono ekrano keitimo, kurios, jo teigimu, sudaro 70 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, kaip matyti, nors nukentėjusysis R. G. J. nurodė, kad telefono remonto išlaidos sudaro 70 Eur, realiai jokie remonto veiksmai nebuvo atliekami, tokią sumą nukentėjusysis nustatė savo nuožiūra. Visgi, atsižvelgtina į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradęs telefono gedimas sumažino nukentėjusiojo turto (telefono) vertę, todėl yra pagrindas teigti, kad žala jam šiuo atveju atsirado ir prašoma suma nėra per didelė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo R. G. J. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 145,90 Eur (75 Eur+70 Eur+0,90 Eur=145,90 Eur) dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu teismas nukentėjusiojo R. G. J. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 145,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kita nukentėjusiojo R. G. J. civilinio ieškinio dalis, taip pat nukentėjusiosios V. N. pareikštas civilinis ieškinys yra susiję su neturtinės žalos atlyginimu.

Nukentėjusysis R. G. J. nurodė, jog dėl sveikatos sutrikdymo kelis kartus kreipėsi į medicinines įstaigas, 2017-03-10 Žalgirio klinikose jam buvo nustatyta 4 cm pjautinė žaizda smakro srityje, nubrozdinimas tarpuakio srityje. Dėl paties įvykio ir jo metu sužalotos sveikatos patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, nerimą dėl veide išliksiančio rando, pablogėjo gyvenimo kokybė. Dėl žandikaulio žaizdos buvo sunku valgyti. Iki šiol išgyvena baimę dar kartą pakliūti į eismo įvykį, tai sukelia neigiamas emocijas. Dėl sužalojimo pėdsakų ant veido kurį laiką vengė pasirodyti viešumoje, o tai sumažino jo galimybes bendrauti. Jis yra jaunas žmogus ir randas visam gyvenimui subjaurojo jo išvaizdą.

Nukentėjusioji V. N. nurodė, jog patirtos avarijos metu traumos turėjo neigiamą poveikį jos sveikatos būklei, iki šiol turi problemų su spaudimu, vargina galvos skausmai, iki šiol negali atstatyti psichologinės pusiausvyros, blogai miega. Jos įprasta gyvenimo būdas po avarijos pasikeitė, buvo priversta daugiau laiko skirti sveikatos būklės atstatymui, bendravimo galimybės sumažėjo. Patirtos avarijos metu traumos ir stresas turėjo neigiamų pasekmių jos bendrai sveikatos būklei, iki šiol jai sunku judėti, bendra savijauta pablogėjo, patirtas avarijos metu šokas tapo ilgalaikiu psichologiniu stresu.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiesiems R. G. J. ir V. N. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiosios V. N. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o nukentėjusiajam R. G. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau veido apatinėje (smakro) dalyje liko randas. Tiek R. G. J., tiek V. N. neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dėl to kilusius nepatogumus. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo)), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę blaivus, tačiau nepakankamai rūpestingai ir atsakingai), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 579 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015). Pažymėtina, jog liekamųjų reiškinių dėl aukščiau minėto eismo įvykio V. N. nenustatyta, ji turi kitų ligų, tačiau šių ligų turėjimas nėra susijęs su jos patirtais sužalojimais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po eismo įvykio likęs liekamasis reiškinys iš esmės yra randas matomoje vietoje, t. y. veide, dėl to nukentėjusysis neabejotinai patiria emocinį diskomfortą ir nepatogumus, tačiau jis negalėjo nurodyti, kiek galėtų kainuoti ateityje šio rando šalinimas. Iš esmės nukentėjusysis savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos labiau grindžia nepatogumais dėl rando ir jo galimu šalinimu ateityje. Teismo vertinimu, toks prašymas yra vertintinas kaip siekis prisiteisti turtinę žalą, o ne – neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Vis tik teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju, teismas neįžvelgia pagrindo vadovautis šiomis CK nuostatomis ir tokia teismų praktika bei priteisti nukentėjusiajam numatomą ar numanomą žalos dydį. Pažymėtina, kad nukentėjusysis R. G. J. ieškinį dėl sumos, reikalingos galimam rando šalinimui, priteisimo gali pateikti teismui civilinio proceso tvarka, kai šią žalą realiai patirs.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajam R. G. J. padarytos neturtinės žalos dydį nustato lygų 300 Eur, o nukentėjusiajai V. N. – 1500 Eur. Išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, byloje nenustatyta.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos).

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.). Pažymėtina tai, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys) (pavyzdžiui, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis)).

Nagrinėjamu atveju T. U. eismo įvykį sukėlė darbo metu, vairuodamas UAB „Lux Express Lithuania“ priklausantį autobusą „Scania Irizar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio S. K., V. N., V. U. ir V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. G. J., V. D. ir M. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog žala buvo padaryta didesnio pavojaus šaltinio.

Atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmą ar kitą šaltinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, mašinistas), nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007). Tokiu būdu, priteistinos neturtinės žalos dalis, viršijanti draudimo bendrovės atlygintą maksimalų neturtinės žalos dydį, priteistina iš už T. U. veiką materialiai atsakingo asmens – UAB „Lux Express Lithuania“. Šiuo atveju iš UAB UAB „Lux Express Lithuania“ žala priteistina kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, o ne kaip iš darbdavio.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ jau yra atlyginusi nukentėjusiesiems bendrai 5000 Eur neturtinės žalos: V. D. – 378,43 Eur, V. U. – 1182,59 Eur, S. K. – 946,08 Eur, R. G. J. – 127,72 Eur, V. N. – 1182,59 Eur, V. A. – 1182,59 Eur, viso – 5000 Eur (2 t., b. l. 21), likusi ir šiuo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistina neatlyginta neturtinės žalos dalis, atskaičius dalį, kurią jau atlygino draudimo bendrovė, t. y. V. N. priteistina 317,41 Eur (1500–1182,59=317,41) neturtinės žalos atlyginimo, R. G. J. priteistina 172,28 Eur (300–127,72=172,28) neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Lux Express Lithuania“.

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusieji V. N. ir R. G. J. civiliniais ieškiniais taip pat prašė priteisti iš kaltininko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš R. G. J. pateiktų dokumentų matyti, kad jį baudžiamajame procese atstovavo advokatė Loreta Guižauskienė ir dėl to R. G. J. patyrė 500 Eur išlaidas už ieškinio paruošimą bei atstovavimą teisme (2 t., b. l. 122-124, 130-132).

Iš V. N. pateiktų dokumentų matyti, kad jai teisines paslaugas teikė advokatė Svetlana Antoniuk (kuri nedalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose) ir dėl to V. N. patyrė 250 Eur išlaidas už ieškinio paruošimą (2 t., b. l. 116-117).

Šioje byloje dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. G. J. patyrė turtinę ir neturtinę, o V. N. – neturtinę žalą, todėl kreipėsi į advokatus dėl teisinės pagalbos surašant ieškinius bei atstovavimo bylą nagrinėjant teisme. Dėl to, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per du teisiamuosius posėdžius, advokatė L. Guižauskienė dalyvavo teisminiame procese nagrinėjant bylą, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį (nedirba, ruošiasi keisti profesiją, jaunas, darbingo amžiaus, turi kito turto, sutuoktinė dirbanti), prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiųjų prašymai priteisti proceso išlaidas už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme tenkintini visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, eismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vaizdo įrašas (vokas su CD-R prisegtas prie bylos viršelio), paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. U. skirti galutinę bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo R. G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ 145,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus, devyniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš UAB „Lux Express Lithuania“ nukentėjusiojo R. G. J. naudai 172,28 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus dvidešimt aštuonis centus) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios V. N. naudai 317,41 Eur (tris šimtus septyniolika eurų keturiasdešimt vieną centą) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. U. nukentėjusiojo R. G. J. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) ir nukentėjusiosios V. N. naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) procese patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, eismo įvykio vaizdo įrašą (voką su CD-R prisegtą prie bylos viršelio), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.