Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
1A-238-417/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54324-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
Nuteistasis
S. U.
Kategorijos
Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Zita Romanovaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-238-417/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54324-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.19.3.2.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,nuteistajai S. U., jos gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. U. pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. U. nuteista už tai, kad netiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdama paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojimus: ji 2016 m. lapkričio 20 d., apie 4.24 val., Klaipėdos m., ties (duomenys neskelbtini) namu, dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir siekdama išvengti administracinės atsakomybės už greičio viršijimą, prašydama susitarti ir nefiksuoti padaryto pažeidimo, netiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui E. R., toliau, tęsdama nusikalstamą veiką, ir (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui E. R. įspėjus S. U. dėl kyšio davimo bei gresiančios baudžiamosios atsakomybės, pastaroji sėdėdama savo automobilyje pastarajam padavė automobilio dokumentus su vairuotojo pažymėjimu, tarp kurių įdėjo vieną 50 Eur nominalo kupiūrą ir tokiu būdu davė 50 Eur kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui E. R. siekdama neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnas nesurašytų jai administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą, toliau tęsdama nusikalstamą veiką ir prie automobilio priėjus (duomenys neskelbtini) būrio vadui K. V. ir įspėjus S. U. dėl kyšio davimo bei gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ji, prašydama susitarti ir nefiksuoti padaryto pažeidimo, netiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui siekdama neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnas nesurašytų jai administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą.Apeliaciniu skundu nuteistoji S. U. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai D. P..Apeliantė nurodo, kad visiškai sutinka su teismo nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad yra sąlygos jai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teigia, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau nėra teista, administracine tvarka bausta tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, priešingai, ji padaryta spontaniškai susiklosčius minėtoms aplinkybėms. Be to, žala dėl jos nusikalstamų veikų padaryta nebuvo, jos padarymo metu ir šiuo metu dirba, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, glaudžius socialinius ryšius su ją supančia teigiama socialine aplinka. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma, kad S. U. neigiamai apibūdinančios medžiagos nepateikta, tačiau tokios medžiagos nėra ir negali būti, nes nuteistoji yra baigusi aukštąjį mokslą, dirba vadovaujamą darbą, yra gerbiama ir vertinama kolegų ir verslo partnerių, todėl mano, kad yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.S. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaip nurodyta nuosprendyje, tačiau ji nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Remdamasi teismų praktika S. U. teigia, kad nuo pirmosios apklausos momento pripažino, kad netyčia padavė pinigus policijos pareigūnui, ji labai gailisi dėl įvykusio įvykio, tačiau tiesioginės tyčios ir papirkimo sąvokų, nebūdama teisininke, ji nesuprato ir nesugebėjo paaiškinti, teigė, kad iš anksto nesirengė nei pareigūnui perduoti pinigų, nei juos papirkti. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su kvalifikuotu teisininku, paisė jo konsultacijų ir patarimų, tačiau advokato parinkta gynybos pozicija ir vidinis kaltinamosios padarytos veikos vertinimas nesutapo. Teismas pripažino ją kalta ir nuteisė pinigine bauda, tačiau priimtas nuosprendis nuteistajai sukelia itin sunkias pasekmes ir atima galimybę jai užsiimti įprasta veikla, dirbti ir turėti pragyvenimo šaltinį. Šiuo metu apeliantė dirba direktore UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) teikia paslaugas, dėl kurių sudaro sutartis su viešosiomis įstaigomis, laimėjusiomis viešųjų pirkimų konkursus. Remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jos vadovaujamoms įmonėms yra užkertamas kelias dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Apeliantės teigimu, ji supranta ir pripažįsta, kad privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, tačiau teisinės pasekmės jai būtų nepagrįstai didelės, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis sukeltų ypač neigiamas pasekmes ne tik jai, jos šeimai, bet ir jos vadovaujamų įmonių darbuotojams.Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra apeliantės motina. Ji anksčiau nėra teista, dirba, charakterizuojama teigiamai, apeliantė ir laiduotoja palaiko šiltus santykius, praleidžia kartu daug laiko. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad laiduotojos asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su apeliante (dukra) leis daryti teigiamą įtaką S. U.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgus į nuteistosios asmenybę (dirba, augina du mažamečius vaikus) yra pagrindas atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos atsakomybei. Taip bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir įgyvendinta BPK 1 straipsnyje numatyta baudžiamojo proceso paskirtis – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.Remdamasi teismų praktika apeliantė taip pat pažymi, kad šiuo atveju teismas turėjo įvertinti tai, kad nuteistoji, nustačius administracinio teisės pažeidimo faktą, neketino ir neturėjo tikslo papirkti policijos pareigūnų. Tuo labiau, kad administracinė nuobauda už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą nebuvo didelė, pinigai- 50 eurų kupiūra – netyčia kartu su dokumentais buvo perduoti policijos pareigūnui. Šiuo atveju nuteistoji supranta, kad tuo metu, kai buvo pastebėta, kad kartu su dokumentais buvo perduoti ir pinigai, ji turėjo pinigus pasiimti, tačiau atsidūrusi tokioje nekasdieninėje situacijoje pasimetė, nežinojo, kaip pasielgti, ir nepaprašė policijos pareigūnų pinigų grąžinti bei jų nepasiėmė. Ji tuo metu neįvertino ir nesuprato, kad tokie veiksmai, kurie vėliau buvo įvertinti kaip kyšio davimas, yra nusikalstami.Atsiliepimų į nuteistosios apeliacinį skundą negauta.Teismo posėdyje nuteistoji S. U. ir jos gynėjas advokatas E. Karbauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. U. kaltės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. S. U. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistoji neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pateiktame skunde apeliantė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nusikalstamos veikos neginčija. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistoji prašo jai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtent dėl šio klausimo ir pasisako apeliacinės instancijos teismas.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas net nesvarstė BK 40 straipsnio taikymo galimybės, kadangi S. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl kyšio davimo nepripažino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Visų pirma pažymėtina tai, kad nors kaltinamoji viso proceso metu neneigė, kad perdavė pinigus policijos pareigūnui, tačiau teigė, kad pinigai tarp perduodamų dokumentų pakliuvo atsitiktinai, nesutiko su tuo, kad pinigai buvo perduoti kaip kyšis. Tokios pozicijos S. U. laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde S. U. teigia, kad visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytoms aplinkybėmis, tačiau vis tiek nurodo, kad ji neturėjo jokio tikslo papirkti policijos pareigūnus ir neketino duoti kyšio, pinigus policijos pareigūnui davė netyčia, todėl tokie jos teiginiai, kolegijos vertinimu, paneigia jos deklaruojamą visišką prisipažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Galima preziumuoti, jog siekį duoti kyšį ir papirkti policijos pareigūnus savo veiksmuose S. U. pripažino tik norėdama, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Matyti, kad anksčiau S. U. itin akcentavo, kad pinigus padavė netyčia, nepastebėjo, kaip pinigai įsimaišė tarp policijos pareigūnui paduodamų dokumentų, neketino papirkti policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 85–86, 159–160). Apeliantė tik apeliaciniame skunde pripažindama kaltę ir išreikšdama gailėjimąsi, nėra nuoširdi ir iš esmės jokių parodymų apie jai inkriminuotą veiką nedavė ir nieko apie esmines veikos padarymo aplinkybes nepaaiškino, o apeliacinės instancijos teisme toliau dėstė savo poziciją, kad nusikalstamą veiką padarė netyčia, nenorėjo papirkti policijos pareigūnų. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje S. U. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. S. U. yra neteista (t. 1, b. l. 73), turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 60–72), yra net 20 kartų bausta už administracinių pažeidimų padarymą (iš jų net 10 kartų bausta už nustatyto greičio viršijimą). Šie duomenys rodo, kad ji nesistengia laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų. Nors S. U. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, dirba, teigiamai charakterizuojama, tačiau, kita vertus, duomenys apie jos padarytus administracinius pažeidimus bei apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu ji turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, leidžia teigti, kad ji yra linkusi nepaklusti visuomenėje priimtoms teisės normoms. Įvertinus šiuos duomenis galima teigti, kad jos padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis ir kad sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas privedė iki kyšio davimo už tai, kad jai nebūtų surašytas protokolas už greičio viršijimą. Todėl bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad S. U. turi šeimą, augina dvi mažametes dukras, yra dviejų įmonių vadovė, gerbiama ir vertinama kolegų ir verslo partnerių. Tai leidžia teigti, kad S. U. yra visiškai savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiška patirtis, turimas išsilavinimas (aukštasis) leido aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Taigi, net jeigu byloje ir būtų formaliai nustatytos visos būtinos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, galimybė atleisti nuteistąją S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų labai abejotina.BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl konstatuojant ją būtinas išsamus šios sąlygos motyvavimas. Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Šiuo atveju net jei būtų nustatyti visi būtini pagrindai BK 40 straipsnio taikymui, nuteistosios S. U. motina negali būti laikoma tinkama laiduotoja. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nuteistoji pateikė teismui savo mamos D. P. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 59–63), jame teiginys, kad D. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką S. U., grindžiamas tik tuo, kad ji yra neteista, yra pareiginga, išsilavinusi, turi darbą. Tačiau šių duomenų nepakanka išvadai apie tai, kad D. P. verta teismo pasitikėjimo. D. P. penkis kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų keturis kartus už greičio viršijimą. Nors D. P. už greičio viršijimą skirtų administracinių nuobaudų galiojimo terminas pasibaigęs, tačiau ji turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės rodo, kad ji negali būti pavyzdžiu nuteistajai ir nesugebės daryti teigiamos įtakos S. U.. Pažymėtina, kad S. U. elgesys nuolat pažeidinėjant Kelių eismo taisykles tęsiasi jau ilgą laiko tarpą ir nekinta. Nors D. P. prašyme dėl laidavimo bei teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nurodė apie glaudų bendravimą su dukra ir jos teigiamą įtaką jai, tačiau nekintantis S. U. elgesys kelyje leidžia manyti apie mamos nežinojimą apie tokį S. U. elgesį, kas paneigtų glaudų jų ryšį, o jai žinant – rodo jos negalėjimą daryti teigiamą įtaką S. U. elgesiui. Be to, pačios laiduotojos atsainus požiūris į taisyklių laikymąsi kelia abejones dėl jos galimybių daryti teigiamą įtaką nuteistajai ar pabandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad nenustatytos visos būtinosios S. U. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuoja, kad nėra galimybės jai taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistosios S. U. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. U. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arvydas DaugėlaEduardas MaškevičiusRemigijus Preikšaitis