Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1739-340/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e2S-1739-340/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11878-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
G. J.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1739-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11878-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17631-545/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17631-545/2018 priteisė iš atsakovės G. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gelvora“ 226,12 EUR skolą, 77,01 EUR palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2. Atsakovė G. J. patikslintu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą; priimtą sprendimą už akių peržiūrėti ir jį panaikinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė paaiškino, kad 2011 m. liepos 26 d. ieškovė (UAB „Gelvora“) ir AB „Telia Lietuva“ sudarė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR3700-10896/11-20-32, kurios pagrindu AB „Telia Lietuva“ atlygintinai perleido ieškovės naudai savo reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad ieškovė, pranešusi atsakovei apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą, pareikalavo atsakovės įvykdyti įsipareigojimus, tačiau nepateikė sutarties, patvirtinančios reikalavimo teisės perleidimą, kaip to reikalauja teisės aktai. Pažymėjo, kad pirminiam kreditoriui skolinga nebuvo, todėl ieškovė reikalavimą pareiškė nepagrįstai. Be to, nagrinėjamu atveju egzistavo galimybė naujojo kreditoriaus atžvilgiu taikyti ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė būtų prašiusi taikyti, jei būtų buvusi tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą ir jame dalyvavusi.

4. Atsakovės vertinimu, priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas, nes byloje atsakovei buvo netinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Atsakovė paaiškino, kad apie teismo procesą nebuvo tinkamai informuota: 2018 m. balandžio 13 d. atsakovei išsiųstas teismo pranešimas atsakovės nepasiekė, nes atsakovė tuo metu gulėjo ligoninėje, dėl ko negalėjo žinoti apie vykstantį teismo procesą; negalėjo apginti savo teisių ir interesų. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso du butai, kuriuose gyvena: patikslino, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu buvo išsiųstas teismo pranešimas, tačiau teismas galėjo išsiųsti pranešimą ir kitu adresu, kur atsakovė faktiškai gyvena – t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, kadangi teismo pranešimas apie vykstantį procesą atsakovei buvo įteiktas tik formaliai, buvo pažeistos CPK 285 straipsnio 3 dalies nuostatos, kas suteikia pagrindą priimtą sprendimą už akių peržiūrėti ir panaikinti.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Gelvora“ pateiktame atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad su pareiškimu nesutinka; prašė atsakovės prašymų dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Paaiškino, kad ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo pagal sutartį dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM565904 (mokėtojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės G. J.. 2018 m. birželio 7 d. buvo priimtas sprendimas už akių, o 2018 m. liepos 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2018 m. rugpjūčio 28 d. antstolės I. Beliačic buvo priimtas vykdyti.

6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., praėjus daugiau kaip dviem metam po sprendimo už akių priėmimo. Kadangi praleistas įstatyme nustatytas 3 mėnesių naikinamasis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Be to, atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės atsirado dėl nepateisinamo atsakovės elgesio ir delsimo: atsakovė turėjo pareigą gyventojų registre nurodyti gyvenamąją vietą, kurioje faktiškai gyvena; o dėl ligos negalėdama pati pasirūpinti savo teisių gynimu, atsakovė galėjo pasirūpinti teisiniu atstovavimu.

Šalies argumentai

7. Ieškovės teigimu, teismas tinkamai įteikė atsakovei procesinius dokumentus, todėl pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Vertino, kad atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie priimto sprendimo už akių neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė siųstais pranešimais informavo atsakovę apie reikalavimų teisės perleidimą, o atsakovės teiginiai, neva atsakovė 2018 m. rugsėjo 12 d. išrašo duomenimis nėra skolinga AB „Telia Lietuva“, yra nesusiję su byla – atsakovės įsiskolinimą pirminis kreditorius AB „Telia Lietuva“ ieškovei UAB „Gelvora“ perleido 2011 m. liepos 29 d., taigi dėl minėtos priežasties AB „Telia Lietuva“ negalėtų nurodyti, kad atsakovė yra jam skolinga, nes reikalavimo teisė perleista ieškovei. Atsižvelgiant į tai, negalima spręsti, kad įsiskolinimas pagal sutartį dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo buvo apmokėtas. Be to, ieškovė nepagrįstai teigia, kad ieškiniui galėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas – ieškiniui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė, reikšdama ieškinį dėl skolos priteisimo, nepraleido.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovės G. J. prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti netenkino; pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjo atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą. Iš byloje esančių atsakovės pareiškimų teismas nustatė, kad atsakovė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą už akių sužinojo 2018 m. rugsėjo 11 dieną, tačiau pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į teismą kreipėsi tik praėjus beveik dviem metam. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė sunkiai sirgo, nesutrukdė atsakovei per elektroninių paslaugų portalą (EPP) teikti kitų procesinių dokumentų, todėl ši atsakovės nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia. Be to, atsakovė turėjo pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. esant dvejoms faktinėms atsakovės gyvenamosioms vietoms pasirūpinti, jog korespondencija jai būtų įteikiama tinkamai, nes teismas duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą, be kita ko, gauna iš gyventojų registro.

10. Pasisakydamas dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, teismas sprendė, kad atsakovės argumentas, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą atmestinas – 2011 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą. Nors atsakovė nurodo, kad AB „Telia Lietuva“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, atsakovė nenurodė, kokioms konkrečiai įstatymo nuostatoms sudarytoji sutartis prieštarauja. Atsakovės argumentas, jog ji neskolinga AB „Telia Lietuva“ nepaneigia aplinkybės, jog atsakovė skolinga ieškovei pagal 2011 m. liepos 26 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Teismas konstatavo, kad byloje keliamiems reikalavimams taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris, priimant 2018 m. birželio 7 d. sprendimą už akių, nebuvo suėjęs, taigi, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad net jei atsakovei ir būtų atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, tikėtina, kad teismas nepriimtų priešingo sprendimo, nei buvo priimtas sprendimu už akių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė G. J. (toliau – apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – panaikinti 2018 m. birželio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą; taip pat priteisti apeliantei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas neįvertino su atsakovės sveikata susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesinį terminą sprendimui už akių peržiūrėti. Neatnaujinus procesinio termino ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, atsakovei būtų užkirstas kelias apginti savo pažeistas teises.

12.2. Ieškovė pranešė apie reikalavimo teisės perleidimo faktą, tačiau nepateikė sutarties, patvirtinančios reikalavimo faktą, kaip to reikalauja CK 6.109 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei laikyti nepagrįstais. Be to, atsakovė nėra skolinga AB „Telia“ ir niekada nebuvo skolinga ieškovei, ką įrodo byloje pateikti duomenys.

12.3. Teismas, neturėdamas visapusiškos informacijos apie atsakovės gyvenamąsias vietas, klaidingai traktavo dokumentų įteikimo faktą. 2018 m. balandžio 13 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuris atsakovės nepasiekė, todėl atsakovė nežinojusi apie siunčiamą pranešimą ir pradėtą civilinę bylą. Atsakovė turinti dvi faktines gyvenamąsias vietas: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismas pranešimus siuntė tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau turėjo siųsti ir kitu – faktiniu – gyvenamosios vietos adresu, nes apie jį žinojo ir ieškovės pateiktų dokumentų.

12.4. Teismas, taikydamas nuostatą, jog teismo siunčiamas pranešimas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, procesinius dokumentus įteikė formaliai, dėl sprendimo už akių priėmimas byloje buvo negalimas.

12.5. Nagrinėjamoje byloje galėjo būti taikoma ieškinio senatis. Nuo sutarties, kuri buvo sudaryta 2005 m. gegužės 27 d. su ryšio paslaugas teikiančia bendrove, praėjo 15 metų. Remiantis CK 1.125 straipsnio 6 dalimi, turėjo būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į atsakovės (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties, kuriuo su atskirojo skundo motyvais nesutiko; prašė atsakovės skundą atmesti.

14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovės prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas praleidus naikinamąjį 3 mėnesių terminą. Nors atsakovė ir nurodė, kad terminą praleido dėl formalaus teismo dokumentų įteikimo, surinkti duomenys leidžia daryti išvadą (ką patvirtina ir pati atsakovė), kad apie priimtą sprendimą už akių atsakovė faktiškai sužinojo 2018 m. rugsėjo 11 d. Be to, atsakovė, matydama, kad gali nespėti laiku pateikti prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, galėjo pasinaudoti tinkamu teisiniu atstovavimu.

14.2. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, siunčiant ieškinį paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, kuris tiek ieškinio parengimo dieną, tiek šio ginčo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis yra registruotas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Atsakovė nepasinaudojo galimybe viešame registre nurodyti kitus adresus, kuriuose faktiškai gyvena, todėl teismas tinkamai informavo atsakovę apie bylos nagrinėjimą.

14.3. Atsakovė neįrodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių; taip pat nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Teismas procesinius dokumentus atsakovei įteikė tinkamai, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, o byloje surinkti duomenys įrodo, kad ieškovė, pateikdama atsakovei reikalavimo teisės perleidimo kopijas, tinkamai informavo atsakovę apie įvykusį reikalavimo perleidimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Civilinės bylos ir LITEKO informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. birželio 27 d. atsakovė sudarė sutartį su UAB „Omnitel“ dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo. Atsakovei buvo siunčiamos sąskaitos dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo (1 t., e. b. l. 9-11).

20. 2011 m. liepos 26 d. UAB „Omnitel“ (šiuo metu – AB „Telia Lietuva“) su UAB „Gelvora“ sudarė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-3700-10896/11-20-32. Sudaryta sutartimi buvo perleista G. J. 780,76 LT skola už GSM paslaugas (įsiskolinimo susidarymo data – 2010 m. birželio 1 d.) (1 t., e. b. l. 4.). 2011 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Gelvora“ kreipėsi į atsakovę, informuodama apie reikalavimo perleidimą ir ragindama sumokėti į UAB „Gelvora“ sąskaitą 1036,53 LT (skolos sumą, delspinigius, skolos išieškojimo išlaidas). Prie šio dokumento buvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis (1 t., e. b. l. 12-13; 15-19).

21. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės G. J. (1 t., e. b. l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai, priteisus ieškovei iš atsakovės 226,12 EUR skolą, 77,01 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 15 EUR bylinėjimosi išlaidos. Teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Iš gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo deklaravusi vienintelę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinio termino atnaujinimo ir teismo galimybės priimti sprendimą už akių

22. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

23. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

24. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

25. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tačiau vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

26. Apeliantė kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino su atsakovės sveikata susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesinį terminą sprendimui už akių peržiūrėti. Apeliantės vertinimu, teismas, taikydamas CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog teismo siunčiamas pranešimas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, procesinius dokumentus įteikė formaliai ir neįdėjo pastangų procesinius dokumentus apeliantei įteikti realiai (o ne formaliai), dėl ko sprendimo už akių priėmimas nebuvo galimas.

27. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje

28. Remiantis Gyventojų registro įstatymo 9 str. 3 d., duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad teismas procesinius dokumentus siuntė apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Duomenų gyventojų registre apie tai, kad apeliantė faktiškai būtų gyvenusi kitu gyvenamosios vietos adresu nėra; taip pat gyventojų registre nėra nurodyta papildoma informacija, iš kurios būtų galima spręsti apie adresus korespondencijai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas, civilinėje byloje Nr. e2-17631-545/2018 procesinius dokumentus siųsdamas apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir taikydamas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytą procesinių dokumentų įteikimo būdą, procesinius dokumentus įteikė tinkamai, todėl šiuo pagrindu naikinti sprendimo už akių nėra pagrindo.

30. Kita vertus, apeliantė nurodo, kad civilinės bylos Nr. e2-17631-545/2018 nagrinėjimo metu teismas iš ieškovės pateiktų ieškinio priedų galėjo matyti, jog apeliantė, sudarydama sutartis su UAB „Omnitel“, gyveno ir kitu adresu - (duomenys neskelbtini).

31. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, jog procesinį dokumentą laikyti įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje galima tik tada, kai prieš tai panaudoti realaus įteikimo būdai, sutinka, jog nagrinėjamu atveju teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu apeliantei, šioje byloje iš esmės neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo būdų, pavyzdžiui, nepavykus realiai įteikti teismo procesinių dokumentų, nenustatė ieškovei termino patikslinti apeliantės gyvenamosios vietos adresą, nepasiūlė ieškovei pateikti nuomonę dėl dokumentų įteikimo per antstolį ar dėl kuratoriaus paskyrimo. Priimdamas sprendimą už akių teismas turėtų būti ypač atidus ir įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovą apie teismo procesą, ir užtikrinti, kad jam nebūtų užkirsta teisė būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

32. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje ištirtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog teismas neišsiuntė kitu apeliantės gyvenamosios vietos adresu teismo procesinių dokumentų, dėl toliau nurodytų priežasčių nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendimas už akių negalėjo būti priimtas.

33. Pirma, iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantė nežinojimą apie vykstantį bylos procesą grindžia ne aplinkybe, jog, teismui išsiuntus procesinius dokumentus papildomu adresu, apeliantė būtų laiku sužinojusi apie iškeltą civilinę bylą, bet aplinkybėmis, susijusiomis su savo sveikatos būkle. Taigi esminės aplinkybės, dėl kurių apeliantė negalėjo tinkamai ginti savo teisių, yra būtent apeliantės sveikatos būklė (gulėjimas ligoninėje, dėl ligos įvykęs eismo įvykis), o teiginys, jog, teismui išsiuntus procesinius dokumentus kitu adresu apeliantė galimai būtų laiku informuota apie bylos nagrinėjimą, paremtas prielaidomis. Kaip antai apeliantė nenurodo, kaip procesinių dokumentų išsiuntimas kitu apeliantės gyvenamosios vietos adresu būtų realiai paveikęs apeliantės galimybes ginti savo pažeistas teises, jei priežastys, dėl kurių apeliantė negalėjo dalyvauti procese, yra susijusios su jos liga ir įvairiomis komplikacijomis, ką apeliantė iš esmės teigia atskirajame skunde.

34. Antra, teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad apeliantė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2018 m. rugsėjo 11 d. Šią aplinkybę nurodė apeliantė savo procesiniame dokumente (1 t., e. b. l. 56). Taigi apeliantė, 2018 m. rugsėjo 11 d. realiai sužinojusi apie priimtą sprendimą už akių, norėdama apginti savo teises, turėjo elgtis rūpestingai ir ginti savo teises operatyviai. Tačiau pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui buvo pateiktas tik praėjus daugiau nei dvejiems metams po priimto sprendimo už akių įsiteisėjimo. Kita vertus, nors pažeistų teisių gynimo būdus pasirenka pats asmuo, kuriam galimai pažeista teisė priklauso, tačiau apeliantės pareiškimai dėl proceso atnaujinimo (t. y. remiantis visai kitu civilinio proceso teisės institutu) nesudaro sąlygų konstatuoti apeliantės rūpestingą, koncentruotą ir operatyvų procesinį elgesį, dėl kurio procesinis terminas galėtų būti atnaujintinas.

35. Trečia, apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, neva apeliantė, net ir sužinojusi apie sprendimo už akių priėmimą, būdama sunkios sveikatos būklės, negalėjo operatyviai pasinaudoti teisine pagalba. Kaip vieną iš argumentų apeliantė pateikia aplinkybę, jog apeliantė dirba individualios veiklos pagrindu ir nurodytu laikotarpiu neturėjo pakankamai pinigų kvalifikuotai teisinei pagalbai. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė realių duomenų apie savo finansinę padėtį bei nepagrindė, kodėl negalėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, teismas apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

36. Ketvirta, gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Gyventojų registre tvarkomi duomenys, kurie, be kita ko, susiję su asmenų gyvenamąja vieta. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami. Taigi apeliantė, deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą, turėjo pareigą elgtis rūpestingai – tikrinti gaunamą korespondenciją, o susiklosčius aplinkybėms, jog apeliantė faktiškai gyvena ne vienoje gyvenamoje vietoje, apeliantė galėjo šią aplinkybę išviešinti, kas leistų valstybės institucijoms žinoti apie alternatyvias asmens buvimo vietas.

37. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Be to, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti tenkinamas (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

Dėl priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumo

38. CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla.

39. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepranešė apie reikalavimo teisės perleidimo faktą; nepateikė sutarties, patvirtinančios reikalavimo faktą, kaip to reikalauja CK 6.109 straipsnio nuostatos, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Be to, apeliantė nurodo, kad nėra skolinga nei AB „Telia Lietuva“, nei ieškovei, dėl ko sprendimas už akių turėtų būti naikintinas.

40. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“, tinkamai pranešimu (raginimu) informavo atsakovę apie egzistuojančią reikalavimo teisę, pateikdama tiek reikalavimo perleidimo sutartį, tiek sąskaitas, kurios, anot ieškovės, nėra apmokėtos (sąskaitų suma sudaro priteistą skolos sumą) (žiūrėti šios nutarties 19-20 punktus).

41. Teismas, vertindamas bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantė, grįsdama priimto sprendimo už akių nepagrįstumą, iš esmės rėmėsi vien formaliais pareiškimais, kuriuos paneigia byloje surinkti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad būtų sumokėjusi ieškovės (pirminio kreditoriaus) sąskaitose nurodytas sumas, kas būtų laikoma pakankamais įrodymais spręsti dėl ieškovės pateiktų reikalavimų nepagrįstumo.

42. Kadangi byloje yra duomenys, patvirtinantys pirminio kreditoriaus reikalavimo teisę apeliantei, tačiau apeliantė nėra pateikusi duomenų apie pastarųjų reikalavimų įvykdymą (sąskaitų, nurodytų 1 t., e. b. l. 9-11, apmokėjimą), teismas sprendžia nesant pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisingumu. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, bylos procesinis sprendimas, tikėtina, nepasikeistų; o be to, būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis).

43. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atskirasis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

45. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino civilinėje byloje surinktus duomenis, dėl ko priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės G. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Tatjana Žukauskienė