- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- 2SA-40-464/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą antstolės T. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. K. 2010-03-29 kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su skundu (b.l. 12), kuriuo prašė pripažinti neteisėtu antstolės T. G. patvarkymą dėl įpareigojimo sumokėti 784 Lt vykdymo ir bylą nutraukti; panaikinti areštą AB DnB Nord banke esančiai jo sąskaitai. Nurodė, kad 2010-03-13 gavo antstolės T. G. pranešimą, jog yra priimtas vykdyti teismo nutarimas dėl 2000 Lt baudos iš jo išieškojimo. Tuo pagrindu antstolė areštavo jam priklausančias lėšas, esančias AB DnB Nord banko sąskaitoje, bei reikalavo sumokėti skolą ir 1022 Lt vykdymo išlaidų. Tvirtina, kad baudą jis sumokėjo dar 2009 m., o 2010-03-16 sumokėjo 130 Lt skolos likutį. 2010-03-22 gavo iš antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir siūlymą sumokėti 784 Lt vykdymo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010-05-24 nutartimi (b.l. 26-27) pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad likusią 230 Lt baudos, paskirtos Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-14 nutarimu, dalį pareiškėjas sumokėjo priverstinio vykdymo metu 2010-02-12 ir 2010-03-16 mokėjimo nurodymais. Dėl šios priežasties 2010-03-22 patvarkymais antstolė V. K. lėšų, esančių pareiškėjo vardu atidarytoje DnB Nord banko sąskaitoje panaikino, areštą panaikino ir vykdomąją bylą užbaigė, kas patvirtina, jog pagrindo tenkinti V. K. reikalavimą dėl jo lėšų arešto panaikinimo nėra, taip pat nėra vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų (CPK 629 str.). Kadangi Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-14 nutarimo vykdymo metu, t.y. iki vykdymo veiksmų dėl likusios 230 Lt baudos sumos išieškojimo susidarė 784 Lt vykdymo išlaidų, teismas sprendė, jog naikinti vykdymo išlaidų paskaičiavimo akto taip pat nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b.l. 30-31) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Vilniaus m. 2ojo apylinkės teismo 2009-01-14 nutarimu jam paskirtą baudą sumokėjo dar 2009 metais ir 2010-03-13 buvo skolingas tik 130 Lt. Jam buvo pranešta, kad dokumentai dėl vykdomojo rašto atšaukimo buvo išsiųsti antstolei T. G., tą pačią dieną telefonu jis apie tai informavo antstolę. Tačiau 2010-03-22 jis gavo patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas – 784 Lt. Antstolė, gavusi teismo dokumentus, net nepasiūlė jai sumokėti skolą geruoju. Tuomet būtų išaiškėję, kad jis nėra skolingas. Pažymi, kad jis yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, jis dirba UAB „Maxima LT“, darbo užmokesti apie 1000 Lt, kurį skiria apmokėti bendrabutį, pragyvenimui bei padeda savo šeimai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko tvarką, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl apskųstoji nutartis paliktina nepakeista.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis turi gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą ir kitas su vykdymu susijusias išlaidas, nepranešęs skolininkui apie priimtą vykdomąjį dokumentą ir nepasiūlęs sumokėti skolos geruoju. Įstatymų leidėjas nustato reikalavimą antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti jam tenkančią piniginę prievolę geruoju (CPK 655 str.). Tačiau šią pareigą įstatymų leidėjas antstoliui numato tik tuo atveju, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente įvykdymo terminai nėra nurodyti. Įstatymuose ar vykdomajame dokumente esant nustatytiems įvykdymo terminams, antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto, nesiųsdamas raginimo, pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje antstolė 2010-01-25 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-01-14 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-517-655/2009 dėl 3000 Lt baudos išieškojimo iš skolininko V. K. valstybės naudai (vykd. b.l. 2). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad šis nutarimas priimtas dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. pažeidimų, susijusių su KET pažeidimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-23 nutartimi buvo paliktas nepakeistas (vykd. b.l. 3-5). Pateikdamas antstolei minėtą nutarimą vykdymui, teismas nurodė, jog nesumokėtos baudos likutis - 2000 Lt (b.b.l. 1)
Vykdomojo dokumento pateikimo tvarkai administracinės teisės pažeidimo bylose reglamentuoti skirta speciali teisės norma – ATPK 314 str., kuri nustato, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. ATPK 313 str. 1 d. nustatytas keturiasdešimties dienų terminas baudai sumokėti nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2009-10-23. Skolininkas, suėjus 40 dienų įvykdymo terminui, teismui buvo pateikęs duomenis tik apie dalies baudos – 1000 Lt sumokėjimą, apie ką teismas pažymėjo savo lydraštyje (v.b.l. 1). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė, 2010-01-25 priėmusi vykdyti jai teismo pateiktą nutarimą dėl baudos už administracinės teisės pažeidimą išieškojimo, papildomai raginti skolininką gera valia sumokėti baudą neprivalėjo, nes tokios pareigos antstoliui nenumato įstatymas. Todėl apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog baudą jis sumokėjo geranoriškai ir antstolė būtų tuo pati įsitikinusi, jeigu būtų atsiuntusi raginimą, teisiškai nepagrįstas. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad dvi įmokas – 100 Lt ir 130 Lt (v.b.l. 38, 39) į Vilniaus apskrities VMI sąskaitą skolininkas sumokėjo jau prasidėjus priverstinio išieškojimo veiksmams, t.y. areštavus jo atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose esančias pinigines lėšas, nustačius jo darbovietę ir ten išsiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 17, 18-25).
Toks skolos sumokėjimas nelaikytinas savanorišku, taigi pradėjusi vykdymo procesą antstolė neabejotinai įgyja subjektinę teisę reikalauti priteisti vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 583 str. 1 d.). Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, skolininkas buvo informuotas apie jo pareigą sumokėti vykdymo išlaidas (v. b.l. 47-48), o vykdomoji byla, panaikintus areštus ir kitus apribojimus, užbaigta skolininkui baudą sumokėjus (v.b.l. 49).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto V. K. skundo dėl antstolio veiksmų, kuris buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir šis atskirasis skundas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotos praktikos dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą bei kitas vykdymo išlaidas, kuomet skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, tokia antstolio teisė išlieka ir tuomet, kai raginimas skolininkui pagal įstatymą neturi būti siunčiamas (CPK 661 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-1/2007; 2007-02-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-5/2007; 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-255/2008). Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p. nustatyta, kad kuomet skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, o šiuo konkrečiu atveju – pačiame įstatyme nustatytam 40 dienų terminui sumokėti baudą, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Todėl antstolė T. G. gali reikalauti priteisti patirtas ir skolininko neapmokėtas vykdymo išlaidas (CPK 610 str.), tame tarpe ir atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, paskaičiuotas vadovaujantis vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarką, vykdymo išlaidų dydį, jų apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką reglamentuojančia Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (su vėlesniais pakeitimais). Vykdymo išlaidų dydžio ir jų apskaičiavimo teisingumo apeliantas atskirajame skunde nekvestionuoja, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio (atskirojo) skundo ribas apsprendžia faktinis ir teisinis apeliacinio ar atskirojo skundo pagrindas (CPK 320 str.), teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą bei jų dydžius įvertins apylinkės teismas, jeigu toks antstolio pareiškimas CPK 611 str. dėl šių išlaidų priteisimo bus pateiktas.
Tačiau viešojo intereso buvimas vykdymo procese, nedidelė suma (vos 230 Lt), kurią realiai teko išieškoti vykdymo procesui prasidėjus, bei tai, kad baudą, tame tarpe ir 230 Lt jos likutį, sumokėjo pats skolininkas, suponuoja, kad vykdymo išlaidos turi būti apskaičiuotos itin preciziškai. Šioje vietoje pažymėtina, kad 2010-03-22 antstolės siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas (b.l. 18, v.b.l. 48) prie papildomų vykdymo išlaidų nepagrįstai priskirtos Sprendimų vykdymo instrukcijos 37 p. išvardintos išlaidos (patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą, patvarkymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo rengimas), kurios yra įskaitomos į būtinas vykdymo išlaidas, taip pat nurodytas didesnis skaičius užklausų, nei apie jas esama duomenų vykdomojoje byloje, nurodytas didesnis nuorašų kiekis, nei buvo reikalinga, be teisinio pagrindo paskaičiuotos išlaidos už lėšų paskirstymo patvarkymo rengimą, kuris iš viso tokiomis aplinkybėmis, kai yra tik vienas išieškotojas, nesurašomas. Tokio patvarkymo surašymo prielaidas bei atvejus nustato CPK 756 str., kurio nuostatos teigia, kad antstolio patvarkymas dėl lėšų paskirstymo rengiamas tik tuomet, kai yra keli išieškotojai ir neužtenka iš skolininko išieškotos pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti. Tik tokiu atveju antstolis, laikydamasis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo, parengia pinigų paskirstymo visiems išieškotojams patvarkymą. Kadangi pagal CPK 638 str. 1 d. pats antstolis nėra laikomas išieškotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-216/2009), šiame vykdymo procese yra tik vienas išieškotojas, taigi sąlygų tokio pobūdžio patvarkymui rengti apskritai nebuvo.
Apelianto skundo argumentai, susiję su jo turtine padėtimi, teisiškai neaktualūs, vertinant jo pareigos sumokėti vykdymo išlaidas buvimą ar nebuvimą, tačiau galėtų būti vertinami sprendžiant vykdymo išlaidų mokėjimo išdėstymo klausimą, jeigu tokį prašymą apeliantas antstolei pateiktų. Kadangi vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos ir tuomet, kai šis pats įvykdo vykdomajame dokumente nustatytą jam pareigą, tačiau jau pasibaigus terminui gera valia sumokėti skolą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p.), teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiu atveju mažinti galima tik antstolio atlyginimą, bet ir šis neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą minimalų šio atlyginimo dydį, nebent būtų nustatytos force majeure aplinkybės (CPK 4 str.).
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 40) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. K. 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų valstybės naudai.