Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1168-730/2014

2014 m. spalio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Palangos Šilumos tinklai“ dėl 2013-10-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. A1-1067 „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė turi teisę šaukti daugiabučių namų savininkų susirinkimus remiantis vien CK 4.85 straipsnio 5 dalimi, kadangi teismo susirinkimus gali šaukti bet kuris minėto straipsnio dispozicijoje nurodytas objektas, ši norma nėra sąlyginė, tačiau tokia teismo išvada negali būti teisinga, kadangi ji sąlygota tik lingvistinio įstatymo normų aiškinimo ir formalaus ginčo teisnių santykių vertinimo. Teismas formaliai įvertinęs ginčo esmę nepagrįstai nustatė, kad prašomo panaikinti įsakymo atveju atsakovė neviršijo įgaliojimų ir priėmė įsakymą savo kompetencijos ribose. Teismo padaryta išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracija turi teisę šaukti susirinkimus, kad padėti butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą ir priežiūrą yra neparemta jokiu teisiniu aktu, bei iš esmės prieštarauja Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Minėta CK norma nenustato mišrios valdymo formos ir parodo, kad savivaldybės vykdomoji institucija bendrosios nuosavybės valdyme nedalyvauja ir į valdymo klausimus nesikiša, išskyrus tiek kiek CK 4.84 straipsnio 3 dalyje jai numatyta teisė šaukti susirinkimus dėl administratoriaus parinkimo. Teismas nevertino ginčijamo įsakymo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia aspektu.Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė prieš priimdama skundžiamą įsakymą nedarė šildymo ir karštojo vandens sistemos prižiūrėtojo atrankos. Savivaldybei deleguota pareiga šaukti susirinkimą dėl administratoriaus pasirinkimo, taigi CK 4.85 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama ir taikoma atskirai nuo CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalies. Įsigaliojus naujoms CK nuostatoms, administratoriaus statusas, funkcijos ir uždaviniai nepakito, o įsakymas, kuriuo atsakovas administracijos tarnautojams paveda organizuoti susirinkimus reiškia tiesioginį valdžios kišimąsi į privačius ūkio subjektų santykius. Teismas spęsdamas, ar atsakovė turi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų dėl šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo teisę, turėjo atsižvelgti į atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, statusą, įstatymų leidėjo CK pakeitimams suteikiamą prasmę bei bendrosios nuosavybės valdymo formas ir administratoriaus paskirtį jose, tokiu būdu ginčą spręsti sistemiškai taikant CK 4.83 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalis bei CK 4.85 straipsnio 5 dalį, iš kurių išplaukia, kad savivaldybės vykdomosios institucijos teisė šaukti susirinkimą apsiriboja išimtinai tik dėl administratoriaus pasirinkimo. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos rašytinius įrodymus ir taikydamas lingvistinį teisęs aiškinimo metodą priėmė klaidingą sprendimą atsakovės įsakymą vertindamas kaip teisėtą. Skundžiamu sprendimu buvo netinkamai aiškintas ir taikomas CK, kadangi šiuo atveju atsakovė neturėjo teisės šaukti daugiabučių namų gyventojų susirinkimų dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms CK nuostatoms, jos turi taikymo prioritetą prieš poįstatyminius teisės aktus.Priimtas įsakymas ne tik pažeidžia atsakovės kompetenciją, bet reiškia kišimąsi į ieškovės vykdomą veiklą.Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ne tik neanalizavo atsakovės veiksmais pažeidžiamos sąžiningos ir laisvos konkurencijos, tačiau neatsižvelgė ir į administravimą reguliuojančius aktus, nustatančius, kad namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemas priežiūrą, yra organizuojama griežtai vadovaujantis teisės aktais, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos bei kokybės kriterijais. Teismas privalėjo įvertinti, kad Įsakymas sudaro sąlygas klaidinti gyventojus dėl paslaugų teikėjo pasirinkimo ir įtakoti jų pasirinkimus, kadangi akivaizdu, jog atsakovė manipuliuodama valdingais įgaliojimais siūlo gyventojams rinktis tik savo proteguojamą įmonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2013-10-24 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymo Nr. A1-1067 „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo panaikinti skundžiamą įsakymą motyvuodamas tuo, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracijos turi teisę šaukti susirinkimus, kad padėti butų ir patalpų savininkams įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimą ir priežiūrą. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 įsakymu Nr. A1-1067 „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo“, Palangos m. savivaldybės darbuotojams pavesta šaukti Palangos mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo, rašyti susirinkimų protokolus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu (b. l. 13).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas, tačiau teismas nevertino ginčijamo įsakymo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valdžia aspektu. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto ginčijamo įsakymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių įstatymo nuostatų kontekste.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies, DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas. CK 4.84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Šios nuostatos aiškiai nustato Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo tvarką. Taigi CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia teisę ir savivaldybės institucijai šaukti Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2013-10-24 ginčijamas įsakymas „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo“, galėjo būti priimtas atsakovės Palangos m. savivaldybės administracijos ir nėra pagrindo jį laikyti neteisėtu.

Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo 2013-01-01 įsigaliojus naujoms CK nuostatoms, jos turi taikymo prioritetą prieš poįstatyminius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994-01-19 nutarime pažymėjo, kad įstatymas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistas pirminis teisinis aktas, išreiškiantis įstatymo leidėjo valią ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Todėl įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas ne kitaip, kaip išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, tai yra, turi būti poįstatyminiai. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002-08-21 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2005-12-12 nutarime pabrėžta, kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas. Teisės aktų projektų rengėjai, esant neaiškioms įstatymo nuostatoms, mėgina įstatymo nuostatas interpretuoti ir aiškinti poįstatyminiuose teisės aktuose, o tai neatitinka Konstitucinio Teismo praktikos. Įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006-11-13 nutarimas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK nuostatos turi prioritetą prieš poįstatyminius aktus ir CK aiškinimo ir taikymo negali pakeisti Vyriausybės atstovas ar Aplinkos ministerija, todėl šalių pateikti šių institucijų vienas kitam prieštaraujantys raštai, nelaikytini turinčiais aukštesnę galią prieš CK nuostatas, kurios yra aiškios ir taikomos tiesiogiai.

Teisėjų kolegija, sprendžiant ginčą, vertina ir aplinkybę, jog ieškovės ginčijamas įsakymas tiesiogiai nesukuria ieškovei teisinių pasekmių. Iš esmės ieškovė skundžia įsakymą, kuriuo pavesta atsakovės darbuotojams šaukti Palangos mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirinkimo, rašyti susirinkimų protokolus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo vykdymu, taigi neaišku, kaip šiuo pavedimu pažeidžiamos ieškovės teisės. Kaip nurodyta, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą įsakymą vertino kaip procedūrinį sprendimą, kurio tikslas tik padėti įgyvendinti butų ir patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo teises, o ne pakeisti ar paskirti savininkų turto prižiūrėtoją ir administratorių bei padarė pagrįstą išvadą, kad šis įsakymas ieškovo interesų faktiškai nepažeidžia. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė ginčijamo įsakymo pagrindu, jau yra sušaukusi (duomenys neskelntini), daugiabučio namo savininkų susirinkimą ir to susirinkimo sprendimų pagrindu, ketina pilnai įgyvendinti savininkų teises dėl turto prižiūrėtojo ir administratoriaus paskyrimo (pakeitimo).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo šiuo atveju, kadangi Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas yra ne šios bylos dalykas, todėl jei ieškovė mano, kad atsakovė pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą.