Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei E. K., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei E. K., trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų – E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

15. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, sutinka dėl santuokos iširimo priežasčių ir dėl jos nutraukimo dėl abiejų šalių kaltės, sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašymu ir atsakovės sutikimu, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19. Šalys išlaikymo vienai iš kitos priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

20. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

21. Ieškovas prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nes toks buvo šalių žodinis susitarimas iki teismo, vadovaujantis vaikų interesais. Atsakovė šiam reikalavimui neprieštaravo. Tesimo posėdyje nurodė, kad atsakovės tėvai jai ir vaikams yra nupirkę butą, kuriame ji su vaikais įsikurs po santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių susitarimą, teismas tenkina šį reikalavimą ir šalių vaikų gyvenamąją vietą nustato su atsakove jos gyvenamoje vietoje.

22. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

23. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovas prašo priteisti iš jo vaikų išlaikymui kiekvienam po 175 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 20 d. Atsakovė sutiko su šiuo reikalavimu visiškai. Byloje nėra duomenų, kad prašomas išlaikymas nepatenkins vaikų poreikių. Šalys iki 2022 m. gegužės 20 d. kartu gyveno viename bute, abu prisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl išlaikymas vaikams priteistinas ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo 2022 m. gegužės 20 d.

22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo šis reikalavimas tenkintinas visiškai ir vaikų išlaikymui iš ieškovo priteistina po 175 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į atsakovės nurodytą sąskaitą banke iki sekančio mėnesio 15 d., išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsakovę paskiriant vaikų lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.185, 3.190, 3.208 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

23. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo leistina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

24. Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovas prašo nustatyti tokią jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

1. Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, Tėvui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ryte laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 11.30 val., leidžiant nakvoti vaikams pas tėvą, tėvui grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.30 val. - 19.00 val. laikotarpyje.

2. Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimant vaikus po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iš atitinkamos įstaigos, kurią tą dieną vaikai lankė ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną laikotarpyje nuo 19.30 val. iki 20.00 val.

3. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dienomis Tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tokia tvarka:

3.1. poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima gruodžio 23 dieną tarp 17 val. ir 18 val. ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną tarp 16 val. ir 17 val.;

3.2. neporiniais metais per Naujuosius metus pasiima vaikus neporinių metų gruodžio 31 dieną tarp 17 ir 18 val. ir parveda sekančių metų sausio 1 dieną tarp 16 val. ir 17 val.;

3.3. neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima vaikus penktadienį tarp 17 val. ir 18 val. ir parveda antrąją Šv. Velykų poilsio dieną (pirmadienį) tarp 16 val. ir 17 val.;

3.4. neporiniais metais Visų Šventųjų dienos išvakarėse pasiima vaikus tarp 16 val. ir 17 val. ir parveda juos Vėlinių dieną tarp 14 val. ir 15 val.;

4. kiekvienais metais per Tėvo dieną Tėvas pasiima vaikus Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) tarp 11 val. ir 12 val. ir parveda juos Tėvo dieną tarp 15 val. ir 16 val.;

5. kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai būna su Motina.

6. poriniais metais Tėvas pasiima vaikus jų gimtadienio dienomis tarp 16 val. ir 17 val. ir parveda juos tą pačią dieną tarp 19 ir 20 val.

7. kiekvienais metais vasaros metu Tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save liepos mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis, apie konkrečias vaikų paėmimo ir grąžinimo valandas Motiną raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 dienos iki atitinkamos vaikų paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus laiko, tai kiekvienais metais Tėvas vaikus pasiima liepos 1 d. 10 val. - 12 val. ir grąžina liepos 15 dieną 10 val. - 12 val., taip pat kiekvienais metais Tėvas vaikus pasiima rugpjūčio 1 d. 10 val. -12 val. ir grąžina rugpjūčio 15 dieną 10 - 12 val.;

8. kiekvienais metais kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu Tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save pusei atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto raštu nesusitaria kitaip), apie konkretų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informavęs Motiną;

9. Tėvas jam pagal šią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką numatytu bendravimo su vaikais metu turi teisę išvežti vaikus į užsienio valstybę.

10. Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis (Facebook, Messenger, Skype, mobiliojo ryšio telefonu ir kt.). Sąlygas ir priemones dukroms bendrauti su Tėvu visomis ryšio priemonėmis užtikrina motina.

11. Tėvai susitaria nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos, jų ir vaikų ryšio priemonių pasikeitimą, vaikų sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaikų gerovę, emocinę ir psichologinę būseną.

12. Tėvai be vienas kito rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaikų į užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui.

13. Jeigu Tėvas jam šioje bendravimo su vaikais tvarkoje numatytu metu neturi galimybių pasiimti vaikų ir su jais bendrauti, apie tokias aplinkybes pranešama vaikų Motinai telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant nuo jų sužinojimo, bet ne vėliau kaip 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko, ir Tėvas suderina bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimus su vaikų Motina.

26. Atsakovė teismo posėdyje sutiko su prašoma bendravimo tvarka. Atsakovė papildomai prašė nustatyti, kad ieškovas savo bendravimo su vaikais laiku, negali palikti vaikų priežiūros tretiesiems asmenims, nedalyvaujant ieškovui. Tokį prašymą grindė aplinkybe, kad ieškovas vaikų ligos atveju, niekada pats neslaugė vaikų. Tokiais atvejais atsakovė turėjo imti nedarbingumą vaikų slaugai.

28. Teismo vertinimu, atsakovės prašomas bendravimo tvarkos papildymas neproporcingai pažeistų ieškovo teises. Ieškovas tokiu atveju neturėtų galimybių naudotis auklės paslaugomis, kai ieškovas nėra kartu su vaikais. Pažymėtina, kad ieškovas yra dirbantis asmuo, bendravimo su vaikais metu gali kilti poreikis išvykti iš namų dėl įvairių priežasčių, todėl ieškovas ne visada gali su vaikais būti nuolat savo bendravimo laikotarpiu. Be to, tokiu būdu ieškovui būtų neproporcingai apribota galimybė kurti naujus santykius ar kitą šeimą. Atsakovė negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, kad ieškovas ar tretieji asmenys būtų pažeidę vaikų interesus. Šiais motyvais teismas netenkina atsakovės prašymo, papildyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, uždraudžiant jam palikti vaikų priežiūrą tretiesiems asmenims be ieškovo.

30. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina šį ieškinio reikalavimą visiškai ir nustato ieškovo prašomą bendravimo tvarką (CPK 3.170 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitam išmokama kompensacija pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

25. Ieškovas prašo padalinti šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti neregistruotus kilnojamuosius daiktus natūra, t. y. svetainės sofą (mėlyną) (400 Eur vertės), televizoriaus staliuką (100 Eur vertės), šaldytuvą Electrolux (pilką) (350 Eur vertės), viryklę Electrolux (100 Eur vertės), kaitlentę Electrolux (50 Eur vertės), televizorių LG (juodos spalvos) (200 Eur vertės), batų dėžes, 2 vnt. (bendros 150 Eur vertės), miegamojo lovą su čiužiniu (200 Eur vertės). Bendra turto vidutinė rinkos vertė 1 550 Eur.

26. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti kilnojamąjį turtą: skalbimo mašiną – džiovyklę Electrolux (500 Eur vertės).

27. Priteisti iš ieškovo atsakovei 525 Eur kompensaciją (1 550 Eur – 500 Eur / 2 šalių) už ieškovui asmeninės nuosavybės teise tenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo.

28. Atsakovė teismo posėdyje sutiko su minėtu kilnojamojo turto padalijimu.

29. Iki santuokos su atsakove sudarymo, ieškovas įgijo: 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; transporto priemonę T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2011 m. liepos 7 d. ieškovo vardu. Atsižvelgiant į tai, nurodytas turtas nutraukiant santuoką nedalintinas, išlieka ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

30. Bylos duomenimis, šalys santuokoje įgijo aukščiau minėtus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomas kilnojamųjų daiktų padalijimas atitinka abiejų šalių valią, sutuoktinių turto lygių dalių principą, nepažeidžia sutuoktinių interesų, teismas priteisia šalių kilnojamąjį turtą ieškovo nurodytu būdu, priteisiant 525 Eur kompensaciją atsakovei už ieškovui atitenkantį didesnės vertės turtą (CK 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl prievolių padalijimo

31. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).

32. Ieškovas prašo nustatyti, kad ieškovo prievolė AB SEB bankui pagal 2012 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. 03A1218211735-Y4, liktų asmeninė ieškovo prievolė, nes sutartis buvo sudaryta pirkti ieškovui ir jo tėvams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

33. Atsakovė sutiko su reikalavimu minėtą prievolę palikti vykdyti asmeniškai ieškovui. Kreditorius atsiliepimu neprieštaravo ieškovo prašymui.

34. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ir kreditoriaus nekilo ginčas dėl ieškovo prašomo turto padalijimo būdo, teismas tenkina šį reikalavimą visiškai ir nustato, kad ieškovo prievolė AB SEB bankui pagal 2012 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. 03A1218211735-Y4, lieka asmeninė ieškovo prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

36. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 118 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 1 670 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Taigi, ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 788 Eur (1 670 Eur + 118 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

37. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Neprieštaravo dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38. Teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 788 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

39. Už reikalavimus priteisti išlaikymą ir (ar) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintas 100 proc.

41. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 94,50 Eur žyminis mokestis (175 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai = 4 200 Eur x 3 proc. = 126 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 94,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, valstybei iš atsakovės priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo – 94,50 Eur.

42. Nagrinėjamoje byloje susidarė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 100 proc., valstybei iš atsakovės priteistina 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turimą pavardę K., o atsakovei turimą pavardę K.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove E. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo S. K. nepilnamečio vaiko E. K. išlaikymui po 175 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuota, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į atsakovės E. K. nurodytą sąskaitą banke iki sekančio mėnesio 15 d.

Priteisti iš ieškovo S. K. nepilnamečio vaiko P. K. išlaikymui po 175 Eur per mėnesį, nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki vaiko pilnametystės arba iki bus emancipuota, išlaikymo sumą už kiekvieną mėnesį pervedant į atsakovės E. K. nurodytą sąskaitą banke iki sekančio mėnesio 15 d.

Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę E. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovo S. K. ir vaikų E. K. bei P. K. bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. S. K. (toliau – ir tėvas) turi teisę susitikti ir bendrauti su E. K. ir P. K. (toliau – ir vaikai) kas antrą savaitgalį, tėvui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ryte nuo 11 val. iki 11.30 val., leidžiant nakvoti vaikams pas tėvą, tėvui grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.30 val. – 19 val.

2. Tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimant vaikus po pamokų, užsiėmimų darželyje ar užklasinės veiklos iš atitinkamos įstaigos, kurią tą dieną vaikai lankė ir gražinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20 val.

3. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir Visų Šventųjų dienomis tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tokia tvarka:

3.1. poriniais metais per Šv. Kalėdas pasiima gruodžio 23 dieną tarp 17 val. ir 18 val. ir parveda tų pačių metų gruodžio 26 dieną tarp 16 val. ir 17 val.;

3.2. neporiniais metais per Naujuosius metus pasiima vaikus neporinių metų gruodžio 31 dieną tarp 17 val. ir 18 val. ir parveda sekančių metų sausio 1 dieną tarp 16 val. ir 17 val.;

3.3. neporiniais metais per Šv. Velykas pasiima vaikus penktadienį tarp 17 val. ir 18 val. ir parveda antrąją Šv. Velykų poilsio dieną (pirmadienį) tarp 16 val. ir 17 val.;

3.4. neporiniais metais Visų Šventųjų dienos išvakarėse pasiima vaikus tarp 16 val. ir 17 val. ir parveda juos Vėlinių dieną tarp 14 val. ir 15 val.;

4. kiekvienais metais per Tėvo dieną tėvas pasiima vaikus Tėvo dienos išvakarėse (šeštadienį) tarp 11 val. ir 12 val. ir parveda juos Tėvo dieną tarp 15 val. ir 16 val.;

5. kiekvienais metais per Motinos dieną (įskaitant visą savaitgalį) vaikai būna su E. K. (toliau – ir motina);

6. poriniais metais tėvas pasiima vaikus jų gimtadienio dienomis tarp 16 val. ir 17 val. ir parveda juos tą pačią dieną tarp 19 val. ir 20 val.;

7. kiekvienais metais vasaros metu tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save liepos mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis ir rugpjūčio mėnesio 1-15 (įskaitytinai) dienomis, apie konkrečias vaikų paėmimo ir grąžinimo valandas motiną raštu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informuojant iš anksto, bet ne vėliau kaip 7 dienos iki atitinkamos vaikų paėmimo ar grąžinimo dienos. Jeigu tėvai nesutaria dėl konkretaus laiko, tai kiekvienais metais tėvas vaikus pasiima liepos 1 d. 10 val. - 12 val. ir grąžina liepos 15 dieną 10 val. - 12 val., taip pat kiekvienais metais tėvas vaikus pasiima rugpjūčio 1 d. 10 val. -12 val. ir grąžina rugpjūčio 15 dieną 10 val. -12 val.;

8. kiekvienais metais kasmetinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos pas save pusei atostogų laiko (kuris turi būti vientisas, jei šalys iš anksto raštu nesusitaria kitaip), apie konkretų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis informavęs motiną;

9. Tėvas jam pagal šią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką numatytu bendravimo su vaikais metu turi teisę išvežti vaikus į užsienio valstybę.

10. Tėvas turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis (Facebook, Messenger, Skype, mobiliojo ryšio telefonu ir kt.). Sąlygas ir priemones dukroms bendrauti su tėvu visomis ryšio priemonėmis užtikrina motina.

11. Tėvai susitaria nedelsiant informuoti vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos, jų ir vaikų ryšio priemonių pasikeitimą, vaikų sveikatos problemas bei kitas naujai atsiradusias aplinkybes, kurios tiesiogiai gali įtakoti vaikų gerovę, emocinę ir psichologinę būseną.

12. Tėvai be vienas kito rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti vaikų į užsienio valstybę laikinam ar nuolatiniam gyvenimui.

13. Jeigu tėvas jam šioje bendravimo su vaikais tvarkoje numatytu metu neturi galimybių pasiimti vaikų ir su jais bendrauti, apie tokias aplinkybes pranešama vaikų motinai telefonu, SMS žinute ar elektroniniu laišku nedelsiant nuo jų sužinojimo, bet ne vėliau kaip 24 val. iki atitinkamo vaiko paėmimo laiko, ir tėvas suderina bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimus su vaikų motina.

Priteisti ieškovui S. K. 1 550 Eur vertės kilnojamuosius daiktus natūra: svetainės sofą (mėlyną) (400 Eur vertės); televizoriaus staliuką (100 Eur vertės); šaldytuvą Electrolux (pilką) (350 Eur vertės); viryklę Electrolux (100 Eur vertės); kaitlentę Electrolux (50 Eur vertės); televizorių LG (juodos spalvos) (200 Eur vertės); batų dėžes, 2 vnt. (bendros 150 Eur vertės); miegamojo lovą su čiužiniu (200 Eur vertės).

Priteisti atsakovei E. K. skalbimo mašiną – džiovyklę Electrolux (500 Eur vertė).

Priteisti atsakovei E. K. iš ieškovo S. K. 525 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą natūra.

Kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei SEB bankui (į. k. 112021238) pagal 2012 m. gruodžio 21 d. kredito sutartį Nr. 03A1218211735-Y4, pripažinti ieškovo S. K. asmenine prievole.

Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės E. K. 1 788 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. K. 94,50 Eur žyminio mokesčio, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui į bylą.

Priteisti valstybei iš atsakovės E. K. 8,96 Eur dokumentų siuntimo išlaidų, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662, kvitą pateikiant teismui į bylą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.