Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. Č. (M. Č.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. e1-474-762/2023 2023 m. balandžio 6 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 000,00 Eur dydžio bauda (likusi neatlikta bausmė yra 1 900,00 Eur bauda), nustatant 9 mėnesių, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 10 120,00 Eur valstybei.

2. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d., tuo tarpu savanoriško baudos sumokėjimo terminas suėjo 2024 m. vasario 2 d. Per nustatytą terminą bauda sumokėta nebuvo.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-474-762/2023 (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. Č. paskirtos ir nesumokėtos 1900,00 Eur baudos išieškojimo vykdymas perduotas (duomenys neskelbtini) Respublikai. Teismas nustatė, jog nuteistasis M. Č. Lietuvoje negyvena ir neturi turto bei pajamų, todėl priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje yra neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. Č. skundą, žemesniojo teismo priimtus procesinius sprendimus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartimi perduodamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. paskirtos ir nesumokėtos baudos išieškojimo vykdymą (duomenys neskelbtini) Respublikai priėmė procesiškai pagrįstą sprendimą, kurį išsamiai motyvavo. Su minėtame procesiniame sprendime išdėstytais argumentais aukštesnysis teismas visiškai sutinka.

8. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų paskirtų pinginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių 3 punktas numato, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai (4.1. punktas); turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (4.2 punktas); piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją (4.3. punktas); nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas (4.4 punktas); piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei (4.5 punktas). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas jo priėmimo dieną buvo išsiųstas M. Č. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2023 m. balandžio 14 d. buvo įteiktas bei įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d. M. Č. savanoriškai per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą 9 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą jam skirtos 1900 Eur dydžio baudos nesumokėjo. 2024 m. vasario 5 d. dėl minėtos baudos išieškojimo buvo išduotas vykdomasis raštas, antstolė N. Budriūnienė 2024 m. vasario 5 d. pateikė teismui patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-43-3330, kadangi skolininkas negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to nėra galima atlikti vykdymo veiksmų. Iš bylos duomenų nustatyta, jog M. Č. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje M. Č. turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą, priešingai nei Lietuvos Respublikoje. Taip pat iš M. Č. priteista ir nesumokėta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur), nenustatyta ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių Latvijos Respublikos kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti Lietuvos Respublikos sprendimu nuteistajam paskirtą ir nesumokėtą baudą.

10. Atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant piniginė sankcija gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos narei.

11. Kartu pažymėtina, jog nuteistasis M. Č. atskirajame skunde, kiek tai susiję su skundžiamos nutarties dalyku, iš esmės nenurodė jokių konkrečių nesutikimo su procesiniu sprendimu perduoti baudos išieškojimo vykdymą (duomenys neskelbtini) Respublikai argumentų ir visą skundą iš esmės grindžia vien tik reikalavimu surengti baudžiamosios bylos Nr. e1-474-762/2023 nagrinėjimą teisme. Visgi, kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, šis prašymas buvo atmestas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartimi, be to, dėl šios nutarties taip pat nebuvo tenkintas ir M. Č. skundas aukštesniajame teisme (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. e1S-61-768/2024), taigi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. e1-474-762/2023 2023 m. balandžio 6 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

12. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti atskirojo skundo argumentu, jog Lietuvos Respublika daugiau nei dešimt mėnesių nesiėmė jokių išieškojimo veiksmų. Pažymėtina, jog Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. buvo nustatytas 9 mėnesių terminas, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti teismo jam skirtą baudą, šis terminas suėjo 2024 m. vasario 2 d. (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 2 d.) ir jau 2024 m. vasario 5 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas dėl nuteistajam M. Č. skirtos 1 900,00 Eur dydžio baudos priverstinio vykdymo, kuris persiųstas vykdyti Lietuvos antstolių rūmams. Taigi, priešingai nuteistojo teiginiams, Lietuvos Respublika, M. Č. nepasinaudojus galimybe sumokėti skirtą baudą savanoriškai, nedelsdama ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų.

13. Atsižvelgęs į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį, kuria buvo perduotas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. paskirtos ir nesumokėtos baudos išieškojimo vykdymas (duomenys neskelbtini) Respublikai, skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. Č. (M. Č.) skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.