- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-766-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00038-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka (pran.), Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. A., M. Z. K.
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono 1-o notaro biuro
- Kategorijos
- 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-766-755/2014
2014 m. gruodžio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-143-504/2014 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovėms A. A., M. Z. K., tretysis asmuo – Rokiškio rajono 1-o notaro biuro notarė R. Š., dėl 2013m. liepos 30d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. IRRŠ-4373, dalies panaikinimo ir ieškovei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti nuo sudarymo dienos negaliojantį ir panaikinti 2013 m. liepos 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, tvirtintos Rokiškio rajono 1-ojo notarinio biuro notarės R. Š. notarinio registro Nr. IRRS-4373, identifikacinis Nr. NETSVEP Nr. 1006785868 įrašą, A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos asmenybės tapatybės kortelė Nr. 13195751, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), toliau sutartyje -Pirkėjas, kuriai atstovauja O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), veikianti pagal įgaliojimą, patvirtintą Rokiškio rajono notaro biuro notarės R. Š. 2011 m. lapkričio 28 d., registro Nr. IRRŠ-6218, toliau sutartyje Pirkėjo atstovas; pripažinti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2013 metų liepos 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, tvirtintos Rokiškio rajono 1-ojo notarinio biuro notarės R. Š., notarinio registro Nr. IRRŠ-4373, identifikacinis Nr. NETSVEP Nr. 1006785868, šalimi - Pirkėja ir perkelti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) visas šios pirkimo -pardavimo sutarties Pirkėjo teises ir pareigas į namų valdos 0,2396 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1194/2369 dalį, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su palėpės patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini). Iš atsakovių solidariai priteisti turėtas teismo ir advokato pagalbos išlaidas.
Nurodė, kad 2013 metų vasarą M. Z. K. telefonu pranešė, kad ketina parduoti savo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad ieško pirkėjų ir, kad galvoja gauti už tai apie 45 tūkstančius litų. Jos, ieškovės, vyras M.Z. K. pasakė, kad apsispręs ar pirkti, pasitarę su šeimos nariais. Kitą dieną paskambino M. Z. K. dėl kainos, bet ji pasakė, kad jau yra išvykusi į Maskvą ir, kad susitiks kitais metais. Praėjus kažkuriam laikui po pokalbio su M.Z. K., jai buvo pateiktas pranešimas, kad ketinama parduoti tik 2337/10000 dalis pagalbinio ūkinio pastato 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 5000 litų. Gavusi pranešimą, nuvyko pas notarę R. Š., bet ji atostogavo, o ją pavaduojanti notarė nieko negalėjo paaiškinti, tik pasakė, kad pagal šį pranešimą jiems atsisakius pirkti, bus galima parduoti tik šią ūkinio pastato dalį. Kadangi pranešime buvo nurodyta, kad parduodama tik vieno ūkinio pastato dalis, tai suprato, kad kitas nekilnojamas turtas nebus parduodamas. 2013 m. lapkričio 29 d. iš advokato M. B. gavo prašymą, kuriame buvo prašoma atstovaujamos A. A. vardu duoti sutikimą atlikti namo dalies remontą ir įsivesti kanalizaciją, vandentiekį per bendraturčiams priklausantį namų valdos žemės sklypą. Iš pateiktų dokumentų suprato, kad M. Z. K. jai priklausančią namų valdos 0,2396 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1194/2369 dalį, ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinį pastatą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai tenkančioje namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje esantį butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su palėpės patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartimi yra padavusi 2013 m. liepos 30 d. Pirkimo - pardavimo sutartį iš VĮ „Registrų centras” gavo 2013 m. gruodžio 23 d., kurioje pranešime nurodyto ūkinio pastato dalis neparduota. Esant šioms aplinkybėms, ji turi teisę prašyti teismo, kad jai šioje pirkimo - pardavimo sutartyje į M. Z. K. parduotą turtą būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos ( CK 4.79 str. 3 dalis). Pagal CK 4.79 str. 1 d. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Kadangi apie pirkimo -pardavimo sutarties sudarymą jai nieko nebuvo žinoma, tai buvo pažeista jos pirmumo teisė įsigyti pirkimo - pardavimo sutartyje išvardintą turtą. Kadangi namų valdos žemės sklypas priklauso bendraturčiams ir viešajame registre nėra registruota sutartis dėl sklypo naudojimo sąlygų, tai, parduodant šiame sklype esančius nekilnojamus daiktus , reikalingas žemės sklypo savininko - bendraturčio sutikimas ( CK 6.394 str. 3d.).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš R. G. A. A. 1500 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 21,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodė, jog parduotas butas – atskiras nekilnojamojo turto objektas, esantis gyvenamajame name (dviejų butų pastate), esančiame (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l. 10-12), tad CK 4.82 str. 4d. nesuteikė ieškovei pirmenybės teisės pirkti atsakovės M.Z. K. butą, nei namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos. Nurodo, jog apie jokius žemės sklypo bendraturčių sutikimus ieškovės nurodytame CK 3.394 str. 3d. nekalbama. Teismas sprendė, jog atsakovei M.Z. K. parduodant A. A. butą su ūkio paskirties statiniais, privalėjo būti taikoma ir buvo pritaikyta specialioji teisės norma, įtvirtinta Žemės įstatymo 30 str. 7 d.Teismas nurodė, jog ši įstatymo norma yra imperatyvi, nesuteikianti teisės šalims susitarti kitaip, toėl buto pardavėja M. Z. K., parduodama butą pirkėjai A. A., privalėjo pirkėjai parduoti jai, M.Z. K., priklausančią žemės sklypo un. Nr.(duomenys neskelbtini), dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Priimdamas sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. 1. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį„ dviejų butų pastatas nėra daugiabutis ir jam negali būti taikomos CK 6.394 str. ir Žemės įstatymo 30 str. 7d. nuostatos. Tokiu būdu parduodant vienam iš bendraturčių jo valdomą žemės sklypo dalį privalu vadovautis CK 4.79 straipsnio nuostatomis. 2. Teismas savo iniciatyva turėjo konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes, kadangi posėdžio metu buvo informuotas apie tai, kad 2013 metų liepos 30 d. pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms , nes pagal CK 6.396 str. l d. nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui , taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkame žemės sklype ..." 3. Teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus , nes dėl aukščiau paminėtų įrodymų nepasisakė , nors tai turėjo padaryti , todėl pažeidė procesines teisės normas ( CPK 270 str. 4 d. 3 p. pažeidimas), kas turėjo įtakos sprendimo teisingumui. 4. teismas nenagrinėjo atsakovų prašymo (b.l. 7-8 ) kur prašoma raštiško sutikimo atlikti savo namo dalies ardymo, stogo keitimo ir kitus darbus ir ieškinio ( b.l.78 ),kuriuo buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-155-504/2014(sustabdyta) dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo ir nepasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės, nes atsakovė šiuose dokumentuose pripažįsta ieškovę viso gyvenamojo namo bendraturte. 5. Pagal pirkimo pardavimo sutartį pardavėja M. Z. K. pardavė ne visą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir liko neparduota 2337/10000 pastato unikalus Nr. 7393-8000-7021 , bet jai priklausančią žemės sklypo 1194/2369 dalį ji pardavė visą. Tokiu atveju CK 6.395 str. 3 d. nurodo , kad pardavėjui nustatomas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamasis daiktas ir kuri būtina jo naudojimui pagal paskirtį. Pirkimo - pardavimo sutartyje tas nepadaryta ir tai nedaryta sąmoningai , kadangi servituto nustatymui reikalingas kito bendraturčio sutikimas, kai tarp bendraturčių nenustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka. 6. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-07-24 d. išrašą M. Z. K. paveldėjo 56/100 dalis pastato gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas rodo ,kad likusią dalį 44 proc. šio namo nuosavybės teise valdo kita savininkė R. G.. Vien tai, kad valdomos namo dalys vėliau buvo įregistruotos kaip butai, nuosavybės teisių į namo dalis tai nepanaikino, kas patvirtina, kad bendraturtės valdo šį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nepateikia jokių teisinių argumentų, dėl ko ji turėjo ar galėjo turėti pirkėjo pirmenybės teises į atskirus nekilnojamojo turto objektus. Ieškovė su atsakove M.Z. K. buvo namo, kuriame yra jų butai, bendro naudojimo patalpų, techninės ir kitokios įrangos bendrasavininkės, tačiau ši aplinkybė nesuteikia apeliantei pirmenybės teise įsigyti atskirus nekilnojamojo turto objektus- butą ar pastatus. Atsakovių nuomone, Žemės įstatymo 30 str. 7 d. nuostata, atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, yra taikoma parduodant butą, nepaisant to ar namas, kuriame yra butas, remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatomis, priskirtinas dvibučio ar daugiabučio namo kategorijai. Joks teisės aktas nenumato reikalavimo, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje turi būti nurodytos nekilnojamojo turto objektų koordinatės „X“ ir „Y“. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje yra aiškiai įvardinta kur kuris nekilnojamojo turto objektas yra. Nekilnojamojo turto objekto pažymėjimo plane nurodymas aiškiai atskleidžia vietą, kur tas daiktas yra sklype. Pagal CK 6.395 str. 3 d. pardavėjo teisės naudotis žemės sklypo dalimi ir jų sąlygų neaptarimas nedaro sutarties negaliojančia, todėl nepagrįstai apeliantė nurodo, kad sudarant ginčo pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeista CK 6.395 str. 3 d., kadangi pardavėjui nebuvo nustatytas servitutas į tą žemės sklypo dalį, kurią užima neparduota nekilnojamojo daikto dalis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys buvo atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. A. 2013 m. liepos 30 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. IRRŠ-4373, nusipirko iš atsakovės M. Z. K. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1194/2369 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.15-24) (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad parduodami butas ir pastatai nuosavybės teise priklauso M. Z. K. paveldėjimo teisės liudijimo 2002-03-06, Nr. 2R-554, pagrindu, išskyrus šiltnamį, kurio įregistravimo pagrindas – statinio, kuriam nereikalingas leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas 2002-05-31. Parduotas butas un. Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, un.Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Jokių bendraturčių nėra. Taip pat nurodyta, kad M. Z. K. nuosavybės teise priklauso 1194/2369 dalys žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad duomenys apie parduodamų daiktų nuosavybę yra įrašyti vadovaujantis 2013-07-29 Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu, užsakymo Nr. 5426781. Ieškovė Sutartyje nurodytų duomenų apie parduotų daiktų nuosavybę neginčijo.
Apeliantės teigimu, dviejų butų pastatas nėra daugiabutis ir jam negali būti taikomos CK 6.394 str. ir žemės įstatymo 30 str. 7 d. nuostatos, tokiu būdu parduodant vienam iš bendraturčių jo valdomą žemės sklypo dalį privalu vadovautis CK 4.79 straipsnio nuostatomis. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 4.79 str. 1 d. įstatyminė nuostata įtvirtina daikto pirkimo pirmenybės teisę tik daikto bendraturčiams ir tik į bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį. Nagrinėjamu atveju buvo parduotas butas – atskiras nekilnojamojo turto objektas, esantis gyvenamajame name (dviejų butų pastate), esančiame (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, b.l. 10-12), ieškovė nėra 2013-07-30 Pirkimo – pardavimo sutartimi parduotų M. Z. K. priklausiusių daiktų – buto, ūkinių pastatų ir šiltnamio bendraturtė, tad ji neturėjo pirmenybės teisės pirkti atsakovės M.Z. K. parduotų daiktų, o M.Z. K. neturėjo pareigos, numatytos CK 4.79 str.2 d., apie ketinimą parduoti jai priklausantį butą ir kitus pastatus raštu pranešti ieškovei. CK 4.82 str. 4 d. nesuteikė ieškovei pirmenybės teisės pirkti atsakovės M.Z. K. butą, nei namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos. Teisėjų kolegija pažymi, jog Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas“ nuostatos pagal jų naudojimo paskirtį skirtos ne dalinės nuosavybės klausimams spręsti, todėl jos nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos. Paminėtina, jog M.Z. K. pareiga parduoti atitinkamo žemės sklypo dalį kilo ne tik pagal Žemės įstatymo 30 str. 7 d., tačiau ir pagal CK 6.394 str. 1 ir 2 d. nuostatas.
CK 6.396 str. 1d. numatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka CK 6.396 str. d. reikalavimų. Iš 2013 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų parduodamų/perkamų daiktų buvimo vieta yra aiškiai nurodyta: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastate,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),1A1p,šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas plane 6I1ž, o ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas plane 7I1m (b.l. 15-23). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo pripažinti, jog 2013 metų liepos 30 d. pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmos instancijos teismas nenagrinėjo atsakovų prašymo (b.l.7-8 ), kuriuo prašoma raštiško sutikimo atlikti savo namo dalies ardymo, stogo keitimo ir kitus darbus ir ieškinio (b.l.78 ),kuriuo buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-155-504/2014(sustabdyta) dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo ir nepasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės, nes atsakovė šiuose dokumentuose pripažįsta ieškovę viso gyvenamojo namo bendraturte. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Civilinėje byloje Nr. 2-155-504/2014 (sustabdyta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi) dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, kuri, nėra nustatyta prejudicinių faktų, joje neįrodinėjama dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindai. Be to, minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-155-504/2014 sprendžiama dėl bendros nuosavybės teise priklausančių namo elementų – išorės sienų, stogo pertvarkymo ir pan., kurie išlieka bendrais, nepaisant pačių butų ir kitų daiktų kaip savarankiškų daiktinių teisių objektų statuso.
Apeliantės nuoroda, jog ji ir O. C. buvo bendraturtės, tad ir su M.Z. K. jos yra bendraturtės, daroma remiantis VĮ Registrų centras duomenų banko išrašu, nepagrįsta. Iš minėto išrašo matyti, jog įrašas, kad O. C. nusipirko 56/100 gyvenamojo namo galiojo tik iki 2002-03-05. Iš registro Nr.35/147530 duomenų matosi, jog butas (duomenys neskelbtini), unik.Nr.(duomenys neskelbtini), bendraturčių neturėjo ir neturi.
2014 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad pastato 2337/10000 dalis unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) parduota apeliantei. A. A. sutiko, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio plotas 0,2369 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) esančios 2337/10000 dalys ūkio pastato 311ž būtų parduotos R. G., kuri yra šio žemės sklypo bendraturtė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas dėl žemės servituto nustatymo teisiškai nebeaktualus, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė, ir pareiga. Apeliantė savo reikalavimui pagrįsti nepateikė leistinų įrodymų – VĮ Registro Centro duomenų apie turto valdymą dalinės nuosavybės teise, todėl to neįrodė. Pirmos instancijos teismas nepareikalavo iš apeliantės pateikti šiuos duomenis, bet šis trūkumas buvo kompensuotas teismui išreikalavus duomenis iš VĮ Registro Centras ( CPK 179 str.2 d.).
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ,darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti.
Atsakovių atstovas advokatas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.