- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-255-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07214-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinių ligonių
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam M. M. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojos A. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir iš M. M. nukentėjusiajam priteista 12,88 Eur (dvylika eurų 88 ct) turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinta iš dalies ir iš M. M. priteista 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. M. priteista 76,35 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 35 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Iš M. M. nukentėjusiajam S. S. priteistos teismo išlaidos už advokato pagalbą 1152 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt du eurai).
M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta ją panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. M. (toliau – M. M.) padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas už tai, kad 2020 m. vasario 11 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau septynis smūgius nukentėjusiajam S. S. (toliau – S. S.) į galvą bei papurškė jam ašarinių dujų į akis, taip padarydamas ekchimozes (poodines kraujosruvas) veide ir kairėje ausyje, ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. S..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendį dalyje dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei neturtinės žalos priteisimo ir M. M. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei paskirti jam bausmę, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose bei pilnai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Priteisti iš M. M. nukentėjusiojo naudai išlaidas, advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis dalyje dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dalyje dėl civilinio ieškinio yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, taip pat netinkamai vertino ir sprendė dėl civilinio ieškinio.
2.2. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas lakoniškai nurodė, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir išsamių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motyvų nuosprendyje nenurodė. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra įvykdytos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl BK 40 straipsnio nuostatos M. M. atžvilgiu taikytos nepagrįstai. Apelianto teigimu, M. M. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir realiai nesigailėjo dėl jos padarymo, taip pat neatlygino ir nepašalino padarytos žalos ir nėra pagrindo manyti, kad jis šią žalą atlygins ateityje. Pasak S. S., paskirtas laiduotojas net formaliai neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų ir neturi jokios realios įtakos M. M. elgesio korekcijai.
2.3. Skunde teigiama, kad proceso metu M. M. pozicija nebuvo nuosekli ir jis siekė klaidinti ikiteisminio tyrimo institucijas ir nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti bylos nagrinėjimo teisme metu skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. teigė, kad pas nukentėjusįjį vyko su pavežėju, tačiau nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tai ne pavežėjas, o M. M. draugas. 2020 m. rugsėjo 29 d. teisiamojo posėdžio metu M. M. aiškino, kad jį užpuolė nukentėjusysis, o jis tik nuo nukentėjusiojo gynėsi, todėl buvo priverstas panaudoti jėgą, kas, pasak apelianto, neatitinka faktinės situacijos ir parodo M. M. parodymų neteisingumą ir tai, kad jis kritiškai nevertino savo elgesio. Apeliantas nurodo, kad jis yra ženkliai vyresnis už M. M., todėl pastarojo versija, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo yra spekuliatyvi ir neįtikinama. Nukentėjusiajam buvo padaryti masyvūs sužalojimai, sąmoningai buvo smūgiuojama į galvos sritį, ką patvirtino ir ekspertas, kas parodo, jog M. M. nesigynė, o puolė nukentėjusįjį.
2.4. S. S. teigimu, M. M. formalus atsiprašymas, išreikštas teisiamojo posėdžio metu bei paskutinio žodžio metu, negali būti vertinamas kaip nuoširdi atgaila dėl savo nusikalstamų veiksmų ir kritiškas savo elgesio vertinimas. Tokią formalią atgailą M. M. atliko raginamas teismo, kas labai aiškiai matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo. Skunde nurodoma, kad formaliu atsiprašymu M. M. siekė sušvelninti savo teisinę padėtį, be to, po nusikalstamos veikos padarymo jis nei karto nepasidomėjo nukentėjusiojo savijauta ir būkle po įvykio bei nedėjo visiškai jokių pastangų, siekdamas sušvelninti nusikaltimo pasekmes, kas aiškiai parodo, kad jo prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų. Pasak apelianto, nors formaliai M. M. ikiteisminio tyrimo metu su jam pareikštu įtarimu sutiko, teisme nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius bei apipurškė jį ašarinėmis dujomis ir formaliai teigė, kad dėl savo veiksmų gailisi, tačiau teisme, pateisindamas tokį savo elgesį, teigė, jog jis neva gynėsi nuo nukentėjusiojo, nurodydamas, kad gailisi, teigė, jog jokios didelės žalos savo veiksmais nepadarė nukentėjusiajam, t. y. nurodė, kad nieko nukentėjusiajam nesulaužė.
2.5. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip ir nenurodė bei neargumentavo savo išvados, kas leidžia manyti ir teigti, jog M. M. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo ir neanalizavo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. M. buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, kas, pasak S. S., duoda pagrindą išvadai, jog abejotina ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.6. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. iš viso neigė nukentėjusiajam padaręs bet kokią žalą, o teisme teigė, kad žala per didelė ir, kad nukentėjusysis apskritai jokios žalos nepatyrė, ir tik vėliau pripažino, jog nukentėjusysis patyrė 1000 Eur neturtinę žalą, tačiau, M. M. nurodė, kad nukentėjusysis tik siekia pasipelnyti. Skunde teigiama, kad tik proceso pabaigoje ir tik paragintas teismo M. M. sutiko atlyginti tiek žalos, kiek jos priteis teismas, tačiau duomenų ar jis realiai tą žalą atlygins ir kiek laiko užtruks toks „geranoriškas“ žalos atlyginimas, taip ir liko neaišku.
2.7. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl laiduotojo parinkimo yra visiškai nemotyvuota, joje neatsakyta į klausimą, kaip teismo paskirta laiduotoja A. M. darys teigiamą įtaką M. M., juo labiau, kad pati laiduotoja ne kartą bausta administracine tvarka, kas rodo, jog ji pati yra linkusi sistemingai pažeisti įstatymus ir anksčiau jai skirtos administracinės nuobaudos buvo neefektyvios. Bylos nagrinėjimo metu prokurorė taip pat prieštaravo, kad byla būtų nutraukta, kadangi tiek pats M. M., tiek ir laiduotoja sistemingai pažeidinėja įstatymus. Nėra aišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotoja, kuri yra M. M. motina, kad jos sūnus, gyvenantis nuo jos atskirai ir materialiai nuo jos visiškai nepriklausantis, laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, taip pat neaišku, kaip ji kontroliuos M. M. veiklą. Vien tik giminystės santykis nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, kadangi M. M. yra visiškai susiformavusi asmenybė ir nuo laiduotojos ir jos bet kokios įtakos visiškai nepriklausomas. Laiduotoja su sūnumi bendravo ir anksčiau, tačiau tai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Taip pat ji nepaaiškino ir nenurodė, kaip ruošiasi ir gali daryti teigiamą įtaką M. M. elgesiui ir jį kontroliuoti.
Žemesnės instancijos teismas
2.8. Skunde nukentėjusysis nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai vertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti išspręstas iš naujo ir apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio tenkintas pilna apimti. Skunde nurodoma, kad be to, jog M. M. fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį jis dar ir sąmoningai, siekdamas nukentėjusiajam sukelti kaip galima daugiau kančių, cheminėmis medžiagomis sužalojo nukentėjusįjį, t. y. apipurškė veidą ir sužalotas galvos dalis ašarinėmis dujomis ir užrakino patalpos duris, kad nukentėjusysis negalėtų pats išeiti iš patalpos. Tai rodo ypatingą M. M. nežmoniškumą ir žiaurumą nukentėjusiojo asmens atžvilgiu.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. M. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė skundą atmesti, prokurorė apeliacinio skundo taip pat nepalaikė, prašydama jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis). apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl M. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir priimti naują nuosprendį – pripažinti M. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose bei pilnai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutą bei dėl neturtinės žalos priteisimo.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka. Nukentėjusiojo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 – 4 punktuose numatytos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui. Apeliantas taip pat abejoja ir laiduotojo tinkamumu.
7. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad laidavimas gali būti taikomas, kai asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau S. S. teigimu, M. M. tik iš dalies pripažino savo kaltę ir nesigailėjo jos padaręs. Pasak nukentėjusiojo, M. M. pozicija nebuvo nuosekli, kadangi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, skyrėsi nuo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, padarytos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta ir panašiai. Iš 2020 m. kovo 10 d. įtariamojo apklausos protokolo (t. 2, b. l. 14 – 15) matyti, kad apklausiamas įtariamuoju M. M. nurodė, jog kaltu prisipažįsta ir sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į įvykio vietą važiavo taksi automobiliu, o vėliau teisme savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad jį pas nukentėjusįjį nuvežė draugas (t. 2, b. l. 120), nesudaro pagrindo teigti, jog savo kaltės asmuo nepripažino, kadangi jo parodymai skyrėsi tik dėl to, kaip jis įvardino asmenį, kuris jį nuvežė pas nukentėjusįjį, o ši aplinkybė nekeičia jo parodymų esmės. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 10 d. įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 15) bei 2020 m. liepos 15 d. įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 34) M. M. nurodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. Pastarosios apklausos metu M. M. nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, bandė su juo susisiekti, tačiau S. S. neatsakė į jo skambučius. Savo gailėjimąsi M. M. išreiškė ir 2021 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 163). M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos pripažindamas savo kaltę ir išreikšdamas gailėjimąsi dėl savo neteisėtų veiksmų, todėl, apygardos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, abejoti M. M. prisipažinimo nuoširdumu bei gailėjimusi dėl nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti ir su nukentėjusiojo skundo argumentais, kuriais jis nesutinka, kad M. M. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 110,93 Eur S. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Byloje esantis pinigų pervedimo kvitas (t. 2, b. l. 112) patvirtina aplinkybę, kad M. M. iš yra iš dalies atlyginęs civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Iš 2021 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 163) matyti, kad M. M. nurodė, jog sutinka ir įsipareigoja atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą ir advokato išlaidas. Byloje esantis elektroninis laiškas (t. 3, b. l. 30) patvirtina aplinkybę, kad M. M. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas nurodyti S. S. banko sąskaitos numerį, į kurią jis galėtų pervesti pinigus už padarytą žalą. Teismo posėdžių sekretorė, atsakydama į M. M. laišką nurodė, kad teismas susisiekė su nukentėjusiuoju ir jis nurodė, kad nesutinka pateikti savo banko sąskaitos numerio, kadangi dar nėra apsisprendęs dėl nuosprendžio apskundimo. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalą, pakanka, jog asmuo ją iš dalies atlygintų arba įsipareigotų atlyginti, o tai, kad nukentėjusysis nesutiko duoti savo banko sąskaitos numerio, dėl ko M. M. negalėjo pervesti jam pinigų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis (M. M.) neatlygins priteistos žalos ar neįsipareigoja jos atlyginti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. yra dirbantis, jis taip pat nenurodė jokių aplinkybių dėl savo sunkios finansinės padėties, dėl kurios civilinių ieškinių padengimas jam būtų apsunkintas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog M. M. neatlygins žalos, dėl ko anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai, susiję su žalos atlyginimu, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Nukentėjusysis abejoja ir tuo, kad M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat yra daug kartų baustas administracine tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, M. M. praeityje nėra teistas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra baustas administracine tvarka, tačiau visi jo padaryti administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. M. M. dirba UAB „A.“ direktoriumi, yra deklaravęs gyvenamąją vietą, padeda savo mamai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikaltimų, vertino visumą aplinkybių. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, M. M. asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.
10. Skunde S. S. kelia laiduotojo tinkamumo klausimą, išreikšdamas abejones dėl A. M. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam jos sūnui M. M.. Nukentėjusiojo teigimu, nėra aišku kokį auklėjamąjį poveikį laiduotoja gali padaryti M. M., kadangi jie gyvena atskirai ir jis (M. M.) yra materialiai nuo jos visiškai nepriklausantis. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad pati laiduotoja yra ne kartą bausta administracine tvarka, kas, pasak jo, parodo, jog ji yra linkusi sistemingai pažeisti įstatymus. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. M. yra neteista, administracine tvarka bausta, tačiau bauda sumokėta. Apie laiduotoją Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnija neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikė. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes bei išklausius laiduotojos paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, kad ji palaiko artimus ryšius su sūnumi, kritiškai vertina jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. M. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo, turinti autoritetą ir galinti daryti teigiamą įtaką M. M.. Apygardos teismo vertinimu, A. M. kaip laiduotojos tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką sūnui yra pakankamai argumentuotos.
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašant neturtinės žalos atlyginimo klausimą išspręsti iš naujo ir S. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio tenkinti pilna apimtimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Teismai, priteisdami neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – M. M. jo atžvilgiu naudojo smurtą, purškė ašarines dujas. Nors iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad šios kategorijos bylose priteisiamų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 150 Eur iki 300 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017), tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas yra didesnis, nei nurodytose bylose, kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam tapo sunku atlikti darbines funkcijas, kuriam laikui buvo nusilpęs regėjimas, vis dar kamuoja galvos skausmai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. S. padarytą neturtinę žalą įvertino 800 Eur. Nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginamos vertybės specifiką, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, taip pat vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas teisingai ir priteisti nukentėjusiojo prašomą 10000 Eur dydžio sumą, teisinio pagrindo nėra.
12. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 22 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš M. M. valstybės naudai priteistinos 134,00 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, advokato patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokatu Kęstučiu Dobilu, kuris jį atstovavo apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. M. nepriteistinos.
13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016). Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo jo naudai iš M. M. priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti apelianto patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos priteisti iš M. M. turėtos nukentėjusiojo išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.
14. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleido pagrįstai. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės paneigtos bylos duomenimis, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.