Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. M. 2020 m. vasario 11 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau septynis smūgius nukentėjusiajam S. S. į galvą bei papurškė jam ašarinių dujų į akis, taip padarydamas ekchimozes (poodines kraujosruvas) veide ir kairėje ausyje, ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. S..

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusį pažinojo iš anksčiau, nes kažkada jis dirbo pienovežio vairuotoju. Įvykio dieną su pažįstamu važiavo į kaimą pirkti mėsos. Važiuodami prisiminė nukentėjusį, kuris buvo skolingas jo tėvui. Tėvas neseniai buvo miręs, kadangi tėvas savo noru pasitraukė iš gyvenimo jis nutarė užvažiuoti pas nukentėjusį pasiklausti, gal jam kas nors žinoma. Pinigų jis iš nukentėjusiojo neprašė, gal nukentėjusiajam pasigirdo. Nukentėjęs jį varė, negražiai atsiliepė apie jo tėvą. Klausė, kodėl neatvyko į tėvo laidotuves, nes jie buvo kolegos bendradarbiai, bendraudavo telefonu. Nukentėjęs įžeidinėjo jį ir mirusį tėvą, todėl jis nesusivaldė ir nukentėjusiajam kelis kartus sudavė. Įvykio dieną buvo blaivus. Nukentėjęs norėjo jį stumti, laikė apsikabinęs, todėl purškė jam dujas. Sutiktų atlyginti 300 eurų civilinio ieškinio, tačiau sutiks atlyginti tokią sumą, kurią priteis teismas, o už advokato paslaugas mano, kad suma per didelė, bet sutinka atlyginti. Gailisi dėl šio įvykio, atsiprašė nukentėjusiojo ir prašo jį perduoti mamos A. M. priežiūrai pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tokioje sumoje, kokią priteis teismas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo S. S., liudytojų parodymais bei baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo tų laikų kai jis dirbo (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis dirbo fermose, pamatė kaltinamąjį ir dar vieną žmogų. Kaltinamasis klausė, kodėl nepareiškė jam užuojautos dėl tėvo mirties. Jis jam atsakė, kad negalėjo atvykti, nes dirbo. Sekantis klausimas buvo „kur tėvo babkės“. Nežinojo ką atsakyti ir pakvietė kaltinamąjį į darbo kambarį pasikalbėti. Paprašė M. sėstis. M. stovėjo, jo draugas stovėjo tarpduryje, M. pasakė, kad jis skolingas jo tėvui 3000 eurų ir tuomet pasipylė smūgiai. Nusisuko nuo jo į sieną, tada kaltinamasis papurškė jam dujų. Jis riktelėjo, tada kaltinamasis su draugu pabėgo, bet išbėgdamas kaltinamasis pasakė, kad dar sugrįš ir užrakino kabineto duris, nes raktas buvo paliktas duryse iš kitos pusės. Išgirdusi triukšmą atbėgo žmona ir atrakino duris. Žodžius, kad sugrįš suprato, kad tai grasinimas. Nerodė jokio raštelio, bet jis ir nėra jo tėvui skolingas. Reiškia civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti, kadangi ilgai gydėsi ir iki šiol negali normaliai dirbti, prastai jaučiasi, sukasi galva, užeina galvos skausmai. Nuo papurkštų dujų prastai matė kelias dienas. Išsigando, nes pagalvojo, kad tikrai gali kaltinamasis grįžti. Įvykio dieną nuo kaltinamojo alkoholio kvapo nejautė, bet jo veiksmai buvo neadekvatūs. Dėl sužalojimų jis apie du mėnesius beveik negalėjo dirbti, todėl sustojo ūkio darbai.

Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su nuketėjusiuoju verslo partneriai. Kartą atvažiavo ir rado jį blogos būsenos. Iškvietė policiją. Kiek žinoma nukentėjusį užpuolė du žmonės. Jam žinoma, kad vienas vaikinas stovėjo prie durų, o kitas puolė, bet už ką nežino. Paaiškino, kad kaltinamojo tėvas turėjo kažkokių verslo reikalų. Kaltinamasis reikalavo pinigų, bet už ką nežino. Nukentėjęs buvo šoko būsenoje, veidas buvo visas mėlynas, negalėjo pramerkti akių. Akys buvo aptinusios. Žmogus buvo strese ir įbaugintas, nežinojo ką daryti, todėl jis iškvietė policiją.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes su juo kartu mokėsi, toje pačioje mokykloje. Važinėdamas su drauge, pamatė kaltinamąjį, stabtelėjo ir kartu važiavo pasiimti mėsos. Važiuojant kaltinamasis paprašė užsukti į vieną keliuką. Sustojo prie fermų, kol kaltinamasis įėjo į kažkokią patalpą. M. sutiko žmogų ir kažką kalbėjo. Jis buvo nuošalyje koridoriuje ir matė tik M. nugarą. Pradžioje viskas buvo tyliai, gražiai, po to pasigirdo keiksmažodžiai. Kas, kam sudavė jis nematė, patraukė M. ir jie išvažiavo. Jie vienas su kitu grūmėsi. Kaip supranta buvo kažkoks įžeidinėjimas. Kalbėjo su M., jis sakė, kad keista, kad šis žmogus neatvažiavo į tėvo laidotuves.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi darbe iki kol dirbo, tai galėjo būti prieš 9 metus, kartais jis atvažiuodavo pienovežiu. Nukentėjęs yra jos vyras. Vasario 11 d. jie dirbo fermoje ir jau tvarkėsi, kai pas juos kažkas atvažiavo. Įėjo du vyrai nepasisveikinę ir paklausė kur (duomenys neskelbtini). Jie susitiko, o ji nesikišo, nuėjo dirbti savo darbus. Po kiek laiko išgirdo kažkokius balsus, durų trenksmą. Nuėjus pažiūrėti, pajuto dujų kvapą. Durys buvo užrakintos, nes duryse buvo palikusi raktus, atrakino duris ir rado vyrą su sumuštu veidu. Vyras aiškino, kad jį sumušė dėl to, kad kaltinamojo tėvui užuojautos nepareiškė. Matė, kad pas vyrą atvyko matytas žmogus. Vėliau vyras priminė, kad tai M.. Siūlė kviesti policiją, bet vyras atsisakė, sakė, kad jam nelabai skauda. Ji suteikė vyrui pagalbą. Grįžo į namus, sekančią dieną kreipėsi pas daktarus. Po sumušimo būdavo, kad vyras padirbęs remiasi į tvorą, sakydamas, kad svaigsta galva., tai tęsėsi apie porą mėnesių. Draugas patarė vyrui kreiptis į policiją. Labai pergyveno vyras dėl šio įvykio, daug nervų kainavo ir nemigo naktų. Niekada nebuvo jokių incidentų. Sakė vyrui, kad tegul M. teismo išlaidas apmoka ir ramiai gyvens.

Ekspertas D. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena kaip teko apžiūrėti ūkininką. Jam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje ausyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, sužalojimai masyvūs, patinimas atslūgstantis. Rodė nuotraukas, nukentėjęs negalėjo atmerkti akies. 5-12 dienų parų bėgyje padaryti sužalojimai, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą. Savo išvadas patektas baudžiamojoje byloje tvirtina. Nukentėjusiajam buvo atlikti tyrimai, magnetinis rezonansas ir galvos tyrimai, jokių pažeidimų neužfiksuota. Ar asmeniui skauda, nustatyti nėra galimybės, kadangi tai subjektyvu. Tam, kad sužinoti ar pablogėjo sveikata – klausa ar matymas, reikia analizuoti visas sveikatos istorijas, aiškintis nuo gimimo sveikatos būklę. Buvo paskirta nukentėjusiajam apsilankyti pas LOR ir oftalmologą, tačiau jis nenuvyko.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G535/2020(02) nurodyta, kad S. S. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide ir kairės ausies srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 5-12 parų iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 3 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų S. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t. b. l. 64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1379/2020(02) nurodyta, kad S. S. sveikatos sutrikdymo mastas išlieka toks koks buvo nurodytas specialisto išvadoje Nr. G535/2020 – nežymus sveikatos sutrikdymas. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“, VI ,,Metodiniai nurodymai“, 12 punktu, kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ir susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę (1 t. b. l. 68-69).

2020 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 14-24 ).

2020 m. kovo 13 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktame garso įraše užfiksuotas R. L. skambutis ir pranešimas, kad S. S. užpuolė ir sumušė M. M. (1 t., b .l. 30-33).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad M. M. 2020 m. vasario 11 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. S. į galvą bei papurškė jam ašarinių dujų į akis, jo kaltė įrodyta ne tik paties kaltinamojo M. M. prisipažinimu, nukentėjusiojo S. S. parodymais, bet ir liudytojų R. L., E. G., V. S. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad M. M. 2020 m. vasario 11 d., apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau septynis smūgius nukentėjusiajam S. S. į galvą bei papurškė jam ašarinių dujų į akis, taip padarydamas ekchimozes (poodines kraujosruvas) veide ir kairėje ausyje, ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam S. S..

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiojo S. S. bei jo gynėjo iškelta versija, jog kaltinamojo veiksmai atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso savavaldžiavimą atmestina kaip nepagrįsta įrodymais, kadangi BK 294 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė (1 dalis) ir kvalifikuota (2 dalis) savavaldžiavimo sudėtys. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Šiuo atveju nėra byloje įrodymų įrodančių apie tariamą skolą bei didelės žalos padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelė žala nukentėjusio teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra būtinas ne tik savavaldžiavimo sudėties, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, bet ir savavaldžiavimo sudėties, įtvirtintos BK 294 straipsnio 2 dalyje (neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumą) požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-40-1073/2018 ir kt.).

Nukentėjusysis atsisako taikytis su kaltinamuoju, reiškia civilinį ieškinį 10 000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti ir teismo išlaidoms už advokato pagalbą.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Baudžiamojoje byloje gautas A. M. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį M. M. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

M. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą (2 t., b. l. 53-54), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 55-60), dirba UAB (duomenys neskelbtini). Respublikiniame priklausomybės ligų centre jis neregistruotas (2 t., b. l. 65), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2005 m. sausio 1 d. nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 62). Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas priėjo prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą.

Prokurorė prieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam pagal laidavimą atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja bausti administracine tvarka.

Teismas įvertinęs visas aplinkybes, laiko, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nenustatyta.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje pateikti duomenys, kad A. M. yra neteista (1 t., b. l. 140), administracine tvarka bausta, tačiau bauda sumokėta (2 t., b. l. 113-115). Apie A. M. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) neigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikė (2 t., b. l. 138). Šiuo metu nedirbanti (2 t., b. l. 139). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje apie tai, kad ji palaiko artimus ryšius su sūnumi, kritiškai vertina sūnaus padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad A. M. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

VI. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjęs S. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 12,88 eurų turtinei ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei išlaidoms advokato pagalbai procese apmokėjimo (2 t., b. l. 100-105, 108, 109, 110, 151, 152, 153, 154).

Kaltinamasis su ieškiniais sutinka tik iš dalies, nes mano, kad jie yra per dideli.

Nukentėjusiojo S. S. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjęs S. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė 12,88 eurų turtinę žalą, kadangi pirko įvairius vaistus. Žala neatlyginta. Mano, kad dėl jam padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytų veiksmų yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų.

Teismas sprendžia, kad nukentėjęs S. S. nors ir teismui nepateikė jokių įrodymų savo civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos 12,88 eurų atlyginimo pagrįsti, tačiau dėl šios žalos ginčo nėra, kaltinamasis pripažįsta padarytą turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo S. S..

Teismas mano, kad nukentėjęs neabejotinai patyrė fizinį skausmą. Taip pat, teismas mano, kad nukentėjęs patyrė ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jo gyvenimo ritmas, t. y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios laikytinos neturtine žala. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas kaltinamojo M. M. veiksmais nukentėjusiam S. S. padarytą neturtinę žalą vertina 800 eurų.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 110,93 Eur nukentėjusiojo S. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiame civiliniame ieškinyje, nurodoma, kad S. S. dėl patirtų sužalojimų 2020 m. vasario 12 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo bei oftalmologo konsultacijos dėl akies voko ir periokulinės srities sumušimo bei junginės kraujosruvų, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 94,14 eurų sumą. 2020 m. vasario 17 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje nukentėjusiajam suteikta ambulatorinė abdominalinės chirurgijos gydytojo konsultacija dėl kitų akies voko ir periokulinės srities paviršinį sužalojimą, už kurią ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 16,79 eurus. Iš viso už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 110,93 eurus sumą (1 t., b. l. 78-81).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis M. M. iš dalies 33,58 eurus (2 t., b. l. 112) atlygino civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligoninei kasai padarytą turtinę žalą, todėl pareikštas civilinis ieškinys 110,93 eurų mažintinas iki 76,35 eurų, kitoje dalyje Kauno teritorinių ligonių kasų ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 37-39), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 108, 109, 151, 152, 153, 154).

Kadangi šioje byloje nukentėjusiam S. S. advokato reikėjo savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš M. M. priteistina 1152,00 Eur bylinėjimosi išlaidos S. S. už advokato E. Z. dalyvavimą šioje byloje, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, kuri yra saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l . 33), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nukentėjusiojo S. S. asmens sveikatos istorijos forma Nr. 025/a, kuri saugoma baudžiamosios bylos galiniame viršelyje, (voke), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina VšĮ (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

M. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos A. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. M., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį dėl turtinės 12,88 Eur žalos atlyginimo tenkinti ir iš kaltinamojo M. M. priteisti nukentėjusiajam S. S. turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. M. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. M. 76,35 eurų turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Priteisti iš kaltinamojo M. M. nukentėjusiajam S. S. teismo išlaidas už advokato pagalbą 1152 eurus.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.