- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-704-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02170-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieškovės S. V. ieškinys atsakovui R. V. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas R. V. 2023 m. gegužės 4 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp S. V. ir R. V. (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukros R. S. V. gyvenamąją vietą kartu su motina S. V., priteisti iš atsakovo R. V. nepilnametei dukrai R. S. V. išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nenukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui R. V. natūra priteisti: nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 109 000 Eur, butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 133 000 Eur, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) G-8, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 16 300 Eur, negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) G-9, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 16 400 Eur, transporto priemones: priekabą 02111, komercinis pavadinimas 254, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 140 Eur, keleivinį automobilį „Mercedes Benz Viano“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 5 000 Eur, ginčo dėl vertės nėra, keleivinį automobilį „Nissan Leaf“ 24KWH, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 12 500 Eur, vertybinius popierius: atsakovo vardu įtrauktas į apskaitą 100 vnt. paprastąsias vardines UAB „Aukime drauge“, juridinio asmens kodas 303301645, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijas, kas sudaro 100 procentų visų akcijų, kurių balansinė vertė sudaro 39 089 Eur, kuri lygi bendrovės nuosavam kapitalui už 2022 metus, AB SEB banke vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu sukauptus vertybinius popierius; ieškovei S. V. natūra priteisti: nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir gyvenamą namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė sudaro 413 000 Eur, vertybinius popierius, ieškovės vardu įtrauktas į apskaitą 1200 vnt. paprastąsias vardines UAB „Veras.LT“, juridinio asmens kodas 302594095, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijas, kas sudaro 100 procentų visų akcijų, kurių nominali vertė iš viso 30 000 Eur (1200 vnt. x 25 Eur), 100 vnt. paprastąsias vardines UAB „Arcus caelestis“, juridinio asmens kodas 302594095, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijas, kas sudaro 100 procentų visų akcijų, kurių preliminari balansinė vertė sudaro 51 476 Eur, kuri lygi bendrovės nuosavam kapitalui už 2021 metus, 100 vnt. paprastąsias vardines UAB „Mediamore“, juridinio asmens kodas 302594106, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijas, kas sudaro 100 procentų visų akcijų, kurių balansinė vertė sudaro 2 293 Eur, kuri lygi bendrovės nuosavam kapitalui už 2022 metus, MB „Įmonės“, juridinio asmens kodas 305665633, (duomenys neskelbtini), ieškovės piniginį įnašą, kurio preliminari vertė sudaro 10 Eur. Pareigą grąžinti visą nesumokėtą kreditą bei mokėti visus kitus mokėjimus pagal 2010 m. spalio 20 d. kredito sutartį Nr. 10-079377-FA ir jos visus pakeitimus ir papildymus, sudarytus su kreditoriumi AB „Swedbank“, nustatant, kad kredito sutartis nemodifikuojama ir R. V. ir S. V. atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu lieka solidari, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 65 718,80 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią mažesnę turto dalį, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai ½ dalį atsakovo sumokėtų piniginių lėšų solidariosios paskolos grąžinimui JAV ne pelno korporacijai „Baltic-American Enterprise Fund“ ir prievolės įvykdymą už ieškovę, kas sudaro 17 225,15 Eur (34 450,30 Eur (118 950 Lt) grąžinta paskola atsakovo asmeninėmis lėšomis x ½ dalis), pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Arcus caelestis“, juridinio asmens kodas 302594095, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo dukrai S. V. sandorius negaliojančiais, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Mediamore“, juridinio asmens kodas 302594106, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo A. Č. ir šios perleidimo ginčo šalių dukrai S. V. sandorius negaliojančiais, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 4 d. rezoliucija priešieškinį priėmė, įpareigojo atsakovą iki 2023 m. birželio 4 d. sumokėti 500 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėjo iki sprendimo byloje priėmimo, nurodė priešieškinį išsiųsti atsiliepimams pateikti. Atsakovas teismo nustatytu terminu nurodytą žyminį mokestį sumokėjo, ieškovė S. V. ir atsakovė S. V. pateikė atsiliepimus į priešieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi iš bylos pašalino atsakoves pagal atsakovo R. V. priešieškinį S. V. ir A. Č..
Šalies argumentai
5. Atsakovas R. V. 2023 m. spalio 24 d. prašymu prašė CPK nustatyta tvarka teismo nutartimi išspręsti pareikšto priešieškinio reikalavimų atitikimo ieškinio (priešieškinio) turiniui šeimos bylose keliamiems reikalavimams klausimą, sprendžiant, ar yra pagrindas nustatyti terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir (ar) palikti priešieškinio reikalavimus nenagrinėtus: priešieškinio reikalavimai, dėl kurių reiškiamas prašymas: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Arcus caelestis“, juridinio asmens kodas 302594095, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo dukrai S. V. sandorius negaliojančiais ir pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Mediamore“, juridinio asmens kodas 302594106, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo A. Č. ir šios perleidimo ginčo šalių dukrai S. V. sandorius negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė atsakovui R. V. terminą iki 2023 m. gruodžio 30 d. priešieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad CPK 383 straipsnyje nurodoma, kad bylose, nagrinėjamose CPK IV dalies, XIX skyriaus 2 skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Priešieškinis privalo atitikti CPK 382, 383, 385 straipsnių reikalavimus, nustatė terminą trūkumams šalinti – patikslinti priešieškinio pagrindą ir dalyką, kad jis atitiktų CPK 383 straipsnio reikalavimus.
7. Atsakovas R. V., šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (registracijos data 2023 m. gruodžio 4 d., Nr. DOK-73341), kuriais prašė įvertinti atsakovo paaiškinimus dėl pareikšto priešieškinio reikalavimų atitikimo CPK 383 straipsnio reikalavimams ir išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš esmės – priešieškinį priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovo R. V. priešieškinį byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paliko nenagrinėtą.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas atsakovo pateiktą priešieškinį, nustatė, kad jame keliami reikalavimai prieštarauja CPK 383 straipsnio nuostatoms – bylose, nagrinėjamose CPK IV dalies, XIX skyriaus 2 skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Priešieškinis privalo atitikti CPK 382, 383, 385 straipsnių reikalavimus. Todėl teisėjas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2023 m. gruodžio 30 d. priešieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovui nurodytu terminu trūkumų nepašalinus, teisėjas trūkumų nepašalinimo priežasčių klausimo sprendimą paliko spręsti 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu. Tačiau buvo gauti šalių prašymai atidėti bylos nagrinėjimą ir trūkumų nepašalinimo klausimas liko nenagrinėtas posėdyje.
10. Teismas laikė, kad vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, bei CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu yra pagrindas priešieškinį palikti nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas R. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį, kuria teismas nutarė palikti R. V. priešieškinį nenagrinėtą ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
11.1. Nors teismas nutartyje nedetalizavo, kurie konkrečiai pareikšto priešieškinio reikalavimai neatitinka CPK 383 straipsnio reikalavimų, tačiau parengiamųjų teismo posėdžių metu teismas išsakė poziciją dėl to, kad nagrinėjamoje byloje nenagrinėtini priešieškinio reikalavimai: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Arcus caelestis“, juridinio asmens kodas 302594095, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo dukrai S. V. sandorius negaliojančiais CK 1.93 straipsnio ir 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindais ir pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Mediamore“, juridinio asmens kodas 302594106, adresas: (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo A. Č. ir šios perleidimo ginčo šalių dukrai S. V. sandorius negaliojančiais CK 1.93 straipsnio ir 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindais.
11.2. Atsakovas, įvertinęs procesinę situaciją dėl pacituotų priešieškinio reikalavimų, 2023 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė CPK nustatyta tvarka teismo nutartimi išspręsti pareikšto priešieškinio reikalavimų atitikimo ieškinio (priešieškinio) turiniui šeimos bylose keliamiems reikalavimams klausimą, atitinkamai, sprendžiant, ar yra pagrindas nustatyti terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir (ar) palikti priešieškinio reikalavimus nenagrinėtus. Atsakovo įsitikinimu, pareikšti priešieškinio reikalavimai atitinka CPK 383 straipsnio reikalavimus.
11.3. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje R. V. 2023 m. gegužės 4 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškovė pažeisdama imperatyvias CK 3.92 straipsnio 4 dalies straipsnio nuostatas be atsakovo žinios ir sutikimo perleido šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas ir taip sumažino (nuslėpė) santuokoje įgytą byloje dalintiną turtą, pareiškė anksčiau pacituotus reikalavimus dėl nurodytų sandorių ginčijimo, o akcijas įtraukė į dalintino turto balansą. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje reikšdamas aptariamus reikalavimus vadovavosi teismų suformuota CK 3.59 straipsnio, CPK 385 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-420-340/2019).
11.4. Atsakovas pareikštu priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis UAB „Arcus caelestis“ ir UAB „Mediamore“ akcijų perleidimo sutartis. Nurodytų bendrovių akcijos buvo įgytos santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo, nuosavybė, tačiau ginčijamais sandoriais perleistos tretiesiems asmenims.
11.5. Atsakovas priešieškiniu, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ginčo perleidimo sutartis, siekia turto – UAB „Arcus caelestis“ ir UAB „Mediamore“ akcijų, įgytų santuokoje ir iki sandorių sudarymo buvusio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o vėliau minėtų ginčo sandorių pagrindu tapusių trečiųjų asmenų nuosavybe, grąžinimo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir šio turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje.
11.6. Atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais šiuo atveju yra susiję su santuokos nutraukimo byloje sprendžiamu turto padalijimo klausimu, todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
11.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio reikalavimų priėmimo klausimą, turėjo pareigą vadovautis teismų suformuota CK 3.59 straipsnio, CPK 385 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika.
11.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartis yra nepagrįsta ir be teisinio pagrindo riboja atsakovo teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
12. Ieškovė S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
12.1. Atskirojo skundo motyvais tiesiogiai prieštarauja teismo nurodytam teisiniam reglamentavimui dėl draudimo kelti kitus reikalavimus santuokos nutraukimo byloje, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje atskirajame skunde subjektyviais teiginiais siekiama į santuokos nutraukimo procesą įtraukti atsakovo subjektyviai pageidaujamus reikalavimus dėl jo nurodomų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurie nesukelia savarankiškų teisinių padarinių. Tačiau įstatymų leidėjo valia bylose dėl santuokos nutraukimo (taip pat santuokos pripažinimo negaliojančia arba sutuoktinių gyvenimo skyrium bylose) šalys negali kelti kitų reikalavimų, nei numatyta CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas numatytas todėl, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos pagal specialiąsias procesines taisykles, su santuokos nutraukimu tiesiogiai nesusiję reikalavimai turi būti nagrinėjami įprastine ieškinio teisena. Todėl dėl visų kitų klausimų atsakovas turi teisę reikšti atskirą ieškinį ginčo teisenos tvarka, atskirai nuo bylos dėl santuokos nutraukimo, kas ir buvo išaiškinta atsakovui pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-420-340/2019, kaip teisės taikymo precedentu šioje byloje nagrinėjamu klausimu. Atsakovo nurodomoje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas) nesutampa su šioje byloje nagrinėjamu klausimu.
Šalies argumentai
12.3. Vertinant atsakovo priešieškinio reikalavimus atsakovas atskirajame skunde klaidina teismą teigdamas, kad atsakovas, priešieškiniu prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ginčo perleidimo sutartis, tokiu būdu iš esmės siekia turto – UAB „Arcus caelestis“ ir UAB „Mediamore“ akcijų, įgytų santuokoje ir iki sandorių sudarymo buvusio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o vėliau dėl minėtų ginčo sandorių tapusių trečiųjų asmenų nuosavybe, grąžinimo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir šio turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Priešingai, atsakovas nesiekia nurodyto turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje, bet siekia visas šias akcijas priteisti ieškovei (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), o sau reikalauja priteisti šių akcijų vertės piniginę kompensaciją.
12.4. Reikalavimas dėl atsakovo nurodomų akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovo priešieškinyje nurodomoms atsakovėms yra nepagrįstas, nes jos R. V. nurodomų akcijų nevaldo.
12.5. Pateiktame atskirajame skunde nurodomi formalūs ir teisiškai nepagristi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai, kurie nesudaro teisinio pagrindo abejoti išsamia pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsakovo priešieškinis paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams – patikslinti priešieškinio pagrindą ir dalyką, kad jis atitiktų CPK 383 straipsnio reikalavimus, pašalinti iki 2023 m. gruodžio 30 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė priešieškinio trūkumus, jau išsprendęs priešieškinio priėmimo klausimą, bei atsakovėms pateikus atsiliepimus į atsakovo pareikštą priešieškinį. Atsakovas R. V., šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (registracijos data 2023 m. gruodžio 4 d., Nr. DOK-73341), kurių priėmimo klausimas nėra išspręstas iki šios nutarties priėmimo. 2024 m. sausio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio (priešieškinio) turiniui keliamų reikalavimų), konstatavęs, jog teismo nustatytu terminu priešieškinio trūkumai nepašalinti.
17. Pabrėžtina, kad teismas turi patikrinti, ar pateiktas priešieškinis atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 143 straipsnio 2 dalis) ir priimti arba atsisakyti priimti priešieškinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Jeigu teismas priėmęs priešieškinį nustato, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, tuomet priešieškinis paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
18. Pažymėtina, kad įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Pagal CPK nuostatas pareikšti priešieškinį yra atsakovo procesinė teisė, kuria atsakovas gali ir nesinaudoti, o savo reikalavimus ieškovui pareikšti ieškiniu savarankiškoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka.
19. Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023). Tarp pareikšto ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme yra, kai, priėmus priešieškinį, galima greičiau ir teisingai išnagrinėti kilusį ginčą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties turinį, sutinka su apeliantu, jog nutartyje nėra įvardyti, kurie konkrečiai pareikšto priešieškinio reikalavimai neatitinka CPK 383 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartis nėra aiški, kadangi nėra aišku, kurie konkrečiai priešieškinio reikalavimai tikslintini ar pašalintini iš priešieškinio. Pažymėtina, nors pirmosios instancijos teismas klausimą dėl priešieškinio atitikimo CPK 383 straipsnio reikalavimams iškėlė jau 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo turi būti nagrinėjami atskirai nuo santuokos nutraukimo bylos ir pašalino atsakovėmis įtrauktas S. V. ir A. Č., tačiau tik 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė nutartį dėl priešieškinio trūkumų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą nustatydamas terminą priešieškinio trūkumams aiškiai įvardyti nustatytus trūkumus, kadangi priešingu atveju yra ribojama atsakovo teisė į teisminę gynybą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje kilo ginčas dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Arcus caelestis“ akcijų perleidimo dukrai S. V. sandorius negaliojančiais, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės sudarytus 100 vnt. UAB „Mediamore“ akcijų perleidimo A. Č. ir šios perleidimo ginčo šalių dukrai S. V. sandorius negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors apeliantas 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kurie savo esme laikytini prašymu dėl priešieškinio trūkumų šalinimo ir kuriuose atsakovas pasisakė dėl pareikšto priešieškinio reikalavimų atitikimo CPK 383 straipsnio reikalavimams bei suformavo reikalavimą priešieškinį priimti visa apimtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino, dėl jų skundžiama nutartimi nepasisakė, laikė, kad atsakovas pateikė prašymą tik dėl teismo posėdžio atidėjimo, ir konstatavo, kad priešieškinio trūkumai nepašalinti.
23. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, nutraukdamas šalių santuoką, teismas turi išspręsti visus klausimus dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių, įskaitant ir klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 17 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vienas esminių santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumų yra tai, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje šiuo požiūriu yra nurodyta, kad, santuokinio turto padalijimo bylose vienam iš sutuoktinių ginčijant kito sudarytą sandorį dėl jų bendro turto perleidimo pažeidžiant įstatymo reikalavimą sandorį sudaryti abiem sutuoktiniams arba turint vieno jų įgaliojimą, teismas turi nagrinėti šį reikalavimą kaip susijusį su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą (CPK 383 straipsnis). Reikalavimas dėl konkretaus sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti išskirtas į atskirą bylą CPK 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir turi būti nagrinėjamas kartu su kitais santuokos nutraukimo byloje iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir proceso teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmėmis), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008). Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs ir gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtį ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantas priešieškinio reikalavimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais siekia akcijų perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais, o reikalavimo patenkinimo atveju 100 vnt. UAB „Arcus caelestis“ ir 100 vnt. UAB „Mediamore“ akcijų būtų grąžintos ieškovei S. V. ir atsakovui R. V.. Kadangi akcijos įgytos santuokos metu, jos šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl nuginčijus sandorius akcijos įtrauktinos į santuokinio turto balansą, kas reiškia, jog jų padalinimo klausimas privalės būti išspręstas, nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką.
27. Pažymėtina, kad sutuoktinis, remdamasis bendrosiomis sandorių negaliojimo instituto normomis, gali bandyti ginčyti kito sutuoktinio sudarytus sandorius ir iš jų išplaukiančius sandorius, taip pat prašyti taikyti restituciją. Kita vertus, sutuoktiniai turi galimybę pasinaudoti šeimos teisės suteikiamais instrumentais savo turtinėms teisėms apginti. Pasinaudodamas specialiaisiais šeimos teisės instrumentais, sutuoktinis, be kita ko, gali: 1) reikalauti kito sutuoktinio sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 3.96 straipsnyje nustatytais pagrindais; 2) reikalauti kompensacijos iš kito sutuoktinio priteisimo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu pastarasis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu (CK 3.98 straipsnio 4 dalis), arba jeigu pastarasis sandorį, sudarytą tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, įvykdė pasinaudodamas turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.115 straipsnio 2 dalis); 3) reikalauti, kad dalijant bendrą turtą dėl svarbių aplinkybių būtų nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); 4) reikalauti kompensacijos, kai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertė padidėjo prijungus sutuoktinio asmenine nuosavybe esantį turtą arba bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo įsigyta panaudojant sutuoktinio asmenines lėšas (CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalys) ir kt. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti sutuoktinių teisių gynybos instrumentai yra savarankiški ir vienas kito nešalina. Dėl to, pavyzdžiui, nepavykus nuginčyti kito sutuoktinio sudarytų sandorių remiantis bendrosiomis sandorių negaliojimo instituto normomis, tai neužkerta kelio tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu prašyti teismo taikyti specifinius šeimos teisės instrumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-969/2023).
28. Įvertinęs išdėstytą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovo priešieškinio reikalavimai negali būti nenagrinėti santuokos nutraukimo byloje, kadangi nėra numatyti CPK 385 straipsnio 1 dalyje, o priešieškinis neatitinka CPK 382, 383, 385 straipsnių reikalavimų, todėl nepagrįstai priešieškinį paliko nenagrinėtą.
29. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje susiklostė situacija, kai byloje pareikšti reikalavimai dėl dviejų sandorių, sudarytų tarp ieškovės S. V. ir S. V., ieškovės S. V. ir S. V. bei S. V. ir A. Č. pripažinimo negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi iš civilinės bylos pašalino atsakovo priešieškinyje įtrauktas atsakoves S. V. ir A. Č.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo turi būti nagrinėjami ieškovės ir apelianto santuokos nutraukimo byloje, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl nurodytų asmenų įtraukimo į bylą, kadangi jų atžvilgiu yra reiškiami reikalavimai ir priimtas teismo sprendimas turės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
30. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą, netinkamai aiškino ir taikė teismo nutartimi nustatytų priešieškinio trūkumų šalinimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 383, 385 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos dėl santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo ypatumų. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir atsakovo R. V. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.