Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-435-963/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-06
Bylos Nr.
1-435-963/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00051-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-435-963/2021Proceso Nr. 1-04-6-00051-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei, Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,kaltinamajam A. Č., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. Č., dirbdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį, atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 Klaipėdoje tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikdamas šių duomenų (duomenys neskelbtini) buhalterei R. J., dėl ko R. J., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 32 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) ir neįtraukė į apskaitą 21968,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo grynais pinigais 6 bendrovės darbuotojams: I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I., T. M., su kuriais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą, bei buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo 28707,92 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 12505,98 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 4847,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 7658,30 Eur socialinio draudimo įmokų, iš jų: 1892,24 Eur apdraustojo asmens išskaitymų ir 5766,06 Eur darbdavio įmokų, t.y:

? I. I. I. už darbą 2018 m. balandžio – gegužės mėn. ir 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu 5 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 4000,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 4878,05 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 878,05 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 731,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 146,34 Eur socialinio draudimo įmokų bei 1520,98 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

? C. I. I. už darbą 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu 3 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 2200,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 2682,93 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 482,93 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 402,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 80,49 Eur socialinio draudimo įmokų bei 836,54 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

? T. N. I. už darbą 2017 m. spalio – gruodžio mėn., 2018 m. balandžio – birželio mėn., 2018 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2019 m. kovo – birželio mėn. laikotarpiu 13 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 5768,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 7482,33 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 1714,33 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 1248,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 465,43 Eur socialinio draudimo įmokų bei 1588,58 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

? T. A. D. už darbą 2018 m. spalio – gruodžio mėn. ir 2019 m. balandžio – birželio mėn. laikotarpiu 6 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 4800,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 6483,44 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 1683,44 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 1150,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 533,09 Eur socialinio draudimo įmokų bei 975,53 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

? P. G. I. už darbą 2019 m. balandžio mėn., 2019 m. rugpjūčio – spalio mėn. laikotarpiu 4 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 3200,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 4742,15 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 1542,15 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 948,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 593,72 Eur socialinio draudimo įmokų bei 83,94 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų priskaitymo;

? T. M. už darbą 2018 m. balandžio – birželio mėn. laikotarpiu 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais 2000,00 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, 2439,02 Eur darbo užmokesčio priskaitymo, 439,02 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 365,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 73,17 Eur socialinio draudimo įmokų bei 760,49 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų priskaitymo.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

A. Č., dirbdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ bei 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, <...> Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama <...> per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.“, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2020-02-17 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per buhalterę R. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas - (duomenys neskelbtini) 6 darbuotojams, su kuriais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą, išmokėtą 21968,00 Eur neapskaitytą darbo užmokestį ir tokiu būdu, siekdamas išvengti sumokėti 4847,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 28.707,92 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei R. J. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui (duomenys neskelbtini):

- 2017 metų spalio – gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma” 1468,29 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų bei 19 ir 20 laukeliuose „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma” 220,24 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumas;

- 2017 metų Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant U dalyje 19 laukelyje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma” 1468,29 Eur mažesnę Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų bei 20 ir 21 laukeliuose „Išskaičiuota/ sumokėta pajamų mokesčio suma” 220,24 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumas;

- 2018 metų balandžio – birželio ir rugsėjo – gruodžio mėnesių Mėnesinies pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant 5 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma” 16409,76 Eur mažesnę su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų bei 6 ir 7 laukeliuose „Bendra išskaičiuota GPM suma” 2461,46 Eur mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumas;

- 2018 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312) ir jos priedą Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos išmokos (GPM312U), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant 4 ir U8 laukeliuose „Išmokos, neatėmus NPD, GPM ir PSDĮ suma” 16409,76 Eur mažesnę Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų bei 5 ir U10 laukeliuose „Išskaičiuota/ sumokėta pajamų mokesčio suma” 2461,46 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumas;

- 2019 metų kovo - spalio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant 5 laukelyje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma” 10829,88 Eur mažesnę su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų bei 6 ir 7 laukeliuose „Bendra išskaičiuota GPM suma” 2165,98 Eur mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumas;

- 2019 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaraciją (GPM312), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant 4 laukelyje „Išmokos, neatėmus NPD, GPM ir PSDĮ suma” 10829,88 Eur mažesnę Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų bei 5 laukelyje „Išskaičiuota/ sumokėta pajamų mokesčio suma” 2165,98 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumas, buhalterei R. J. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2017-11-15 - 2020-02-17 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą.

Be to, A. Č., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ...“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą...“, 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“,17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“, 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.“, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-11-14 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per buhalterę R. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas - (duomenys neskelbtini) 6 darbuotojams, su kuriais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą, išmokėtą 21.968,00 Eur neapskaitytą darbo užmokestį ir tokiu būdu, siekdamas išvengti sumokėti 7.658,30 Eur socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 28.707,92 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei R. J. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (duomenys neskelbtini):

- 2017 metų spalio – gruodžio mėnesių, 2018 metų balandžio – birželio mėnesių, 2018 metų rugsėjo – gruodžio mėnesių, 2019 metų kovo – spalio mėnesių Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą, t.y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 28.707,92 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei P20.5 eilutėje „Įmokų suma” 7.658,30 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas, buhalterei R. J. kompiuteriu užpildžius nurodytas ataskaitas bei 2017-11-15 - 2019-11-14 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą.

Tokiu būdu A. Č. į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms bei išvengė sumokėti 12.505,98 Eur mokesčių ir įmokų.

Be to, jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. Č., dirbdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju ir būdamas jos faktiniu vadovu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-31 Klaipėdoje tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų ir nepateikdamas jų duomenų (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei R. J., dėl ko R. J., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė bei į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais iš D. N., iš viso 22990 Eur, iš jų: 2017-10-06 4500,00 Eur, 2017-10-13 4500,00 Eur, 2017-10-20 4500,00 Eur, 2017-10-27 9490,00 Eur,

dėl ko laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-27 R. J. apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų: nuo avanso likučio 3949,46 Eur (10000-6050,54) viso 3264,02 Eur pardavimo pajamų, viso 685,44 Eur mokėtino PVM; nuo 22990 Eur grynųjų pinigų viso 19000 Eur pardavimo pajamų, viso 3990 Eur mokėtino PVM, t. y. iš viso 22264,02 Eur (3264,02+19000) pardavimo pajamų ir iš viso 4675,44 Eur (685,44+3990) mokėtino PVM.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2017-09-18 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, parodė, kad jis buvo, dirbo, ir iki šiol dirba, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir kaltinime nurodytu laiku jo bendrovė į darbą priėmė 6 kaltinime nurodytus Moldavijos Respublikos piliečius, tačiau su jais nesudarė darbo sutarčių ir jiems mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Paaiškino, kad trūko darbuotojų, todėl priėmė šiuos asmenis į darbą ir, kadangi negalėjo jų pagal galiojančius įstatymus oficialiai įdarbinti, todėl jiems mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį ir dėl to susidarė mokėtini mokesčiai valstybei, kurių jis nedeklaravo ir tokiu būdu buvo nesumokėti tiek į valstybės biudžetą, tiek į valstybės socialinio draudimo fondo biudžetą. Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir faktiškai atliko direktoriaus pareigas. Jis jam patikėtų pareigų pagrindu gavo iš liudytojos N. pinigus, nurodytą sumą kaltinamajame akte, tačiau šiems gautiems pinigams neišrašė apskaitos dokumento ir automatiškai ši ūkinė operacija nebuvo įtraukta į apskaitą. Kaltinamasis nurodė, kad žalą atlygino pilnai, nesumokėtus mokesčius VMI, Sodrai sumokėjo, dėl savo poelgio apgailestavo, pažadėjo daugiau nenusikalsti. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną M. Č.. Kaltinamasis savo prašymą grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) yra šeimos verslai, jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius“ ir tuo atveju, jei nebus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, toliau negales tinkamai eiti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų, kadangi turint galiojantį teistumą, direktorius neturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tuo strigs įmonės veikla, bendrovė patirs didelių nuostolių.

A. Č., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 1999-02-25 įsiregistravo savo vardu individualią įmonę – A. Č. individualią įmonę, kuri 2008-03-14 buvo perregistruota į (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 metų (duomenys neskelbtini) akcijos priklauso jam (apie 26 %) ir jo tėvui P. Č. (apie 74 %). (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2013-04-10 buvo P. Č., kuris nuo 2013-04-05 buvo perkeltas į plėtros direktoriaus pareigas. (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo sprendimu nuo 2013-04-15 į (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas yra paskirtas jis - A. Č.. Jam nebūnant darbe, jį pavaduoja jo tėvas P. Č.. (duomenys neskelbtini) 100 % akcijų 2012-12-19 įsigijo jo tėvas P. Č., kuris savo, vienintelio akcininko sprendimu, paskyrė save nuo 2013-02-19 (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nuo 2013-02-18 jis - A. Č. - buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. (duomenys neskelbtini) veiklai, apytiksliai iki 2016 metų pabaigos, vadovavo ir jis, ir jo tėvas P. Č., o nuo 2017 metų pradžios, dėl pablogėjusios P. Č. sveikatos būklės, faktiškai (duomenys neskelbtini) veiklai vadovauja jis, P. Č. tik jį pavaduoja jam nesant. Kadangi jis ir P. Č. yra sūnus ir tėvas, tai oficialiai pareigų nekeitė, nes tai tik formalumas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), kur yra abejų įmonių biuro patalpos, dirbtuvės, aikštelė, garažas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdo tą pačią veiklą – (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų asfaltuoja kelius. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko vyr. buhalterė V. Š. ir buhalterė R. J., o (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko vyr. buhalterė R. J. ir buhalterė V. Š., kurių darbo vietos yra ten pat - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo skyriui teikia abi buhalterės, priklausomai nuo jų darbų pasiskirstymo tarpusavyje. Apie tai, kokius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis deklaracijose bei ataskaitose deklaruoja buhalterės jis žino, nes jos kiekvieno mėnesio pradžioje, suvedusios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitą už praeitą mėnesį, informuoja jį apie tai, kiek ir kokių mokesčių reikia sumokėti, o jis savo ruoštu pagal pateiktus jam duomenis duoda buhalterėms nurodymus atlikti mokėjimo pavedimus, t.y. sumokėti mokesčius bei įmokas arba tai padaro pats. Dėl specialisto išvadoje nustatytų neįtrauktų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų: 21.968,00 Eur atlyginimo išmokėjimo grynais pinigais 6 oficialiai neįdarbintiems bendrovėje darbuotojams Moldavijos Respublikos piliečiams: I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I., T. M., 28.707,92 Eur atlyginimo priskaitymo, ir nuo jų nedeklaruotų ir nesumokėtų 12.505,98 Eur mokesčių ir įmokų paaiškino, kad jis pripažįsta, kad mokėjo išvardintiems asmenims grynais darbo užmokestį už darbą (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti nuo šio darbo užmokesčio mokesčiai bei įmokos. Taip atsitiko todėl, kad minėti piliečiai buvo užsieniečiai ir neturėjo leidimų dirbti Lietuvoje, todėl oficialiai jų negalėjo įdarbinti, o tuo metu (duomenys neskelbtini) turėjo daug darbo ir jai trūko darbuotojų. Daugiau neturi ką dėl to pasakyti. Dėl specialisto nustatytų neįtrauktų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų: piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais iš D. N., iš viso 22990 Eur ir nuo jų neapskaitytų 22264,02 Eur pardavimo pajamų ir nesumokėto PVM 4675,44 Eur, paaiškino, kad jis pripažįsta, kad šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą dėl jo kaltės, nes nepateikė dokumentų apie šias įvykusiais ūkines operacijas (duomenys neskelbtini) buhalterėms. Taip atsitiko dėl jo neapdairumo. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytą padarytą žalą pilnai atlygino valstybei, prie apklausos protokolo pateikė du mokėjimo pavedimus. Pageidauja, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (7 t., b.l. 147-149).

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

L. R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere dirba nuo 2013-08-02. Taip pat nuo 2013-08-02 dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buveinės yra tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), kur yra abejų įmonių biuro patalpos, dirbtuvės, aikštelė, garažas(duomenys neskelbtini) direktorius yra P. Č., o (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. Č.. Jie yra tėvas ir sūnus, tačiau faktiškai abejų bendrovių veiklai vadovauja A. Č., o jam nebūnant, jį pavaduoja P. Č.. Nurodymus dėl darbo ji gauna iš A. Č., kartais ir iš P. Č.. (duomenys neskelbtini) A. Č. priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdo tą pačią veiklą - (duomenys neskelbtini), o šiuo metu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere ji dirba pilnu etatu, o (duomenys neskelbtini) buhaltere ji dirba 0,5 etato. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ji tvarko viena, tačiau jos atostogų metu arba jai nesant darbe, ją pavaduoja V. Š., kuri (duomenys neskelbtini) dirba buhaltere. Į jos pareigas, dirbant (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, įeina buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal jai pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, deklaracijų bei ataskaitų sudarymas bei jų pateikimas VMI, Sodrai. Deklaracijas Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, VSDFV Klaipėdos skyriui ji pateikdavo elektroniniu būdu. Kaip (duomenys neskelbtini) buhalterė ji tvarko darbo užmokesčio buhalterinę apskaitą, tvarko banko apskaitą, sudaro žvyro karjero ataskaitas. Taip pat ji kaip (duomenys neskelbtini) buhalterė teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, susijusiais su darbo užmokesčiu, t.y. teikia Metines ir Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, susijusiais su A klasės išmokomis bei teikia VSDFV Klaipėdos skyriui ataskaitas forma SAM. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus jai pateikia visi šių įmonių darbuotojai, ne vien vadovai. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras iki 2020 m. lapkričio mėn. išrašydavo administratorė, nuo 2020 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitas faktūras išrašo ji. Dėl specialisto išdavos metu nustatytų neįtrauktų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų - piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais iš D. N., iš viso 22990 Eur ir nuo jų neapskaitytų 22264,02 Eur pardavimo pajamų ir nesumokėto PVM 4675,44 Eur, paaiškino, kad ji apie šias ūkines operacijas iki šiol nieko nežinojo, jai jokie dokumentai dėl šių įvykusių ūkinių operacijų pateikti nebuvo. Jeigu jai būtų pateikti dokumentai, susiję su šiomis ūkinėmis operacijomis, tai ji pagal šiuos dokumentus būtų įtraukusi į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą minėtas pajamas ir mokėtiną PVM. Dėl apklausos metu pateiktų dokumentų: 2017-10-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. CO17/10/040 36300,00 Eur, kasos išlaidų orderių 2017-10-06 4500,00 Eur, 2017-10-13 4500,00 Eur, 2017-10-20 4500,00 Eur, 2017-10-27 9490,00 Eur, paaiškino, kad jai šie dokumentai pateikti nebuvo, ji šiuos dokumentus apklausos metu mato pirmą kartą. Kadangi jai šie dokumentai nebuvo pateikti, tai ji šių ūkinių operacijų ir negalėjo įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kas išrašė minėtus dokumentus, ji nežino. (duomenys neskelbtini) operacijos grynaisiais pinigais nevyksta. Su (duomenys neskelbtini) atskaitingais asmenimis atsiskaitoma mokėjimo pavedimais per sąskaitas banke. (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį ji apskaičiuodavo pagal darbo sutarčių sąlygas ir pagal jai pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius jai pateikdavo administratorė, kuriai duomenis apie darbuotojų dirbtą laiką pateikdavo darbų vadovai. Dėl specialisto nustatytų neįtrauktų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų - 21.968,00 Eur atlyginimo išmokėjimo grynais pinigais 6 oficialiai neįdarbintiems bendrovėje darbuotojams I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I., T. M., 28.707,92 Eur atlyginimo priskaitymo, ir nuo jų nedeklaruotų ir nesumokėtų 12.505,98 Eur mokesčių ir įmokų paaiškino, kad ji apie šias ūkines operacijas nieko nežinojo ir nežino, jai jokie dokumentai dėl šių įvykusių ūkinių operacijų pateikti nebuvo. Jeigu jai būtų pateikti dokumentai, susiję su šiomis ūkinėmis operacijomis, tai ji šiuos dokumentus būtų įtraukusi į (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio buhalterinę apskaitą bei būtų įtraukusi išmokėtą darbo užmokestį į deklaracijas, teikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ataskaitas, teikiamas VSDFV Klaipėdos skyriui. Apie tai, kad ne visi darbuotojai yra įdarbinti (duomenys neskelbtini) ji taip pat nežinojo. Ji asmeniškai neturi galimybių patikrinti, ar jai pateikti visi dokumentai ir duomenys apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir jiems išmokėtą darbo užmokestį, nes dirba biuro patalpose, o (duomenys neskelbtini) darbininkai dirba objektuose. (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestis mokamas tik mokėjimo pavedimais, grynaisiais pinigais darbo užmokestis nemokamas (7 t., b.l. 95-97).

(duomenys neskelbtini) apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų apie turtą pateikimas

Iš 2019-10-18 Nr. 04/12-1-10-9496-A3 ir 2019-11-12 Nr. 04/12-1-10-9496-A4 patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimų metu įmonės (duomenys neskelbtini) statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbo 2 Moldovos Respublikos piliečiai A. T., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šie asmenys patikrinimo metu paaiškino, kad įmonėje dirba apie 3 mėn. ir per mėnesį gauna ne mažesnį kaip 700 Eur darbo užmokesčio. Darbo užmokestį grynais mokėjo įmonės direktorius A. Č. (1 t., b.l. 26, 60).

Liudytoja I. R., (duomenys neskelbtini) administratorė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji buhalterinės apskaitos netvarko. Į jos, kaip administratorės, pareigas įeina personalo dokumentų tvarkymas, t.y. dokumentų, susijusių su darbuotojų priėmimu, atleidimu, atostogomis, tvarkymas, ji pildo darbo laiko apskaitos tabelius, paruošia įsakymus atostogoms ir kt.; registruoja gaunamus bei siunčiamus raštus, atlieka, direktorių nurodymu, banko pavedimus, išrašo PVM sąskaitas faktūras; parengia susirašinėjimo dokumentus ir kt. Dėl jos darbo kompiuteryje rastų (duomenys neskelbtini) prašymų išduoti leidimus įmonės darbuotojams patekti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir kt. teritorijas ruošinių paaiškino, kad tokius prašymus ji ruošia (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Č., (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. Č. bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojų - darbų vadovų, meistrų, gamybos direktoriaus ir kt. nurodymu. Jie jai pasakydavo nuo kada iki kada, kokie darbuotojai, į kokius objektus turi patekti. Paruoštą prašymą ji atspausdindavo, direktorius A. Č. jį pasirašydavo, po to, ji šį prašymą išsiųsdavo el. paštu įmonei, kuri turėjo išduoti leidimus. Dėl prašymuose nurodytų asmenų: M. P., Č. L., P. I., C. G., M. V., P. P., T. M., R. D., O. I., E. M., S. I., G. S., T. M., B. A., I. I., I. I., P. I., P. R., P. N., .P. P., B. D., D. V., R. V., G. P., T. A.. I. O., B. E., C. I., T. V., C. C., G. I., R. M., paaiškino, kad minėti asmenys nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nedirbo, tačiau tai gali būti subrangovų, kuriuos samdo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), darbuotojai. Kas ir kada jai pateikė minėtų asmenų vardus ir pavardes, kad įtraukti į (duomenys neskelbtini) prašymus leidimams gauti, neprisimena. Kokių asmenų duomenis jai pateikia įtraukti į prašymus, tokius ji ir įrašo (7 t., b.l. 92-93).

Iš 2019-12-04 kratos protokolo, 2019-12-05 ir 2019-12-09 apžiūros protokolų matyti, kad 2019-12-04 atlikus kratą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iš administratorės darbo kompiuterio buvo paimtas standusis diskas, kuriame rasti failai su (duomenys neskelbtini) prašymais išduoti leidimus (duomenys neskelbtini) darbuotojams patekti į kitų įmonių teritorijas, į kuriuos įtraukti (duomenys neskelbtini) neįdarbinti asmenys (2 t., b.l. 19-22, 23-24, 25-51).

Iš 2019-12-12 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 0300-20-621 matyti, kad UAB “Inkomsta” teikė (duomenys neskelbtini) Prašymus išduoti (duomenys neskelbtini) darbuotojams leidimus patekti į (duomenys neskelbtini) teritoriją, į kuriuos yra įtraukti asmenys I. I. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) N. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b.l. 20, 27, 31, 32, 40, 42, 45, 47).

Iš 2019-12-23 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 3/KKT-34 matyti, kad (duomenys neskelbtini) teikė (duomenys neskelbtini) Prašymus išduoti (duomenys neskelbtini) darbuotojams leidimus patekimui į (duomenys neskelbtini) teritoriją, į kuriuos yra įtraukti asmenys: R. C. (gim. (duomenys neskelbtini) I. I. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) (4 t., b.l. 2, 6, 12).

2019-12-30 buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) prašymai išduoti leidimus darbuotojams patekti į įmonių teritorijas, gauti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti 39 asmenys, kurie (duomenys neskelbtini) neįdarbinti bei apie kuriuos ,,CDB duomenyse – SODRA“ duomenų nėra, tame tarpe: R. C. (gim. (duomenys neskelbtini) dėl leidimų 2018-10-01 - 2018-12-15 laikotarpiui I. I. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl leidimų 2018-01-15 - 2018-03-30, 2018-03-23 - 2018-06-30, 2018-04-03 - 2018-06-30, 2018-04-06 - 2018-06-23, 2019-04-19 - 2019-08-30 laikotarpiams; G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl leidimų 2019-04-19 - 2019-08-30 laikotarpiui; A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl leidimų 2019-04-19 - 2019-08-30 laikotarpiui; N. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl leidimų 2018-03-23 - 2018-06-30 laikotarpiui; M. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl leidimų 2017-08-25 - 2017-09-15, 2017-09-18 - 2017-09-30 laikotarpiams (4 t., b.l. 119-131).???

Dėl oficialiai (duomenys neskelbtini) neįdarbinto 21 Moldovos Respublikos piliečio apklausos 2020-07-03 buvo išsiųstas 2020-02-13 teisinės pagalbos prašymas Moldovos Respublikos teisėsaugos institucijoms (4 t., b.l. 158-173).

Iš Moldovos Respublikos prokuratūros pateiktos teisinės pagalbos prašymo medžiagos (4 t., b.l. 180-181, 182-199; 5 t., b.l. 1-182; 188-196; 6 t., b.l. 6- 26) matyti, kad:???

1) liudytojas I. I. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jis 2017 ir 2019 metais dirbo Lietuvos Respublikos Klaipėdos mieste. Paprastai jie dirbdavo po 3 mėnesius, o paskui grįždavo namo į Moldovos Respubliką. Jis dirbo statyboje, įvairiose statybos aikštelėse. Jis neprisimena bendrovių, kuriose dirbo, pavadinimų, tik žino, kad viena bendrovė vadinosi (duomenys neskelbtini) ir buvo (duomenys neskelbtini). Jis žino, kur yra kitos statybos aikštelės ir gali nurodyti jų vietas mieste, bet negali pasakyti bendrovės adreso ir pavadinimo. Visą nurodytą laikotarpį jis dirbo (duomenys neskelbtini), bet nežino, kokia yra tos bendrovės organizacinė ir teisinė forma. Jis dirbo įvairiose pareigose - vairuotoju, statyboje klojo šaligatvių plyteles ant įvairių paviršių, tačiau negali nurodyti tikslių laikotarpių, kuriais jis dirbo trejus metus, taip pat ir 2017-2019 metais. į Lietuvą jį pakvietė jo žmonos brolis L. C., jis taip pat surado darbą, nors toje bendrovėje nedirbo. Į darbą jį priėmė A. Č.. Jis jį gerai pažįsta, taip pat turi jo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Jei pamatytų, tai A. pažintų. A. su jais jis bendravo rusų kalba. Jis - I. I. I. - oficialiai (duomenys neskelbtini) įdarbintas nebuvo ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nežino, kodėl tai nebuvo padaryta. Jis neturėjo leidimo dirbti nei Lietuvos Respublikoje, nei kurioje nors kitoje Europos Sąjungos šalyje. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba vizos jis neturėjo, Lietuvoje būdavo po 3 mėnesius pagal Moldovos Respublikos piliečio biometrinį pasą. Su juo (duomenys neskelbtini) dar dirbo keli žmonės - R. C., A. T., P. G., N. T., S. G. ir kiti asmenys iš Moldovos Respublikos, kurių žino tik vardus – M., V., du vyrai vardu S., V. ir kiti, kurių vardų jis neprisimena. Įmonėje taip pat dirbo ir lietuviai, bet jų vardų neprisimena, pažįsta tik iš matymo. Paprastai jie dirbdavo 5 dienas per savaitę, bet kartais, prireikus dirbdavo ir šeštadieniais. Dirbdavo po 8 valandas per dieną, kartais 10 valandų per dieną, priklausomai nuo darbų kiekio. Atlyginimą mokėdavo A., kuris atvažiuodavo į objektą, kuriame jie dirbo, arba atvažiuodavo į namą, kuriame jie gyveno Klaipėdos mieste. Jiems mokėdavo po 4 eurus už kiekvieną atidirbtą valandą. Jis niekada nepasirašydavo algalapio arba kito dokumento atlyginimui gauti, ir negaudavo jokios informacijos apie išmokėtą atlyginimą. Visada gaudavo pinigus grynaisiais. Jis neturi jokių dokumentų apie sumas, gautas kaip atlyginimą iš A., bet gali pasakyti, kad gaudavo vidutiniškai 800 eurų per mėnesį, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Jis gaudavo visus nurodymus iš A., ir jis vadovavo moldavų darbui bendrovėje. A. tėvas P. vadovavo lietuvių, kurie dirbo toje firmoje, darbui. A. Č. galėtų atpažinti (4 t., 182-184, 191-193).

Iš 2020-05-04 pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, I. I. O. atpažino pagal nuotrauką A. Č. ir paaiškino, kad šis žmogus įdarbino jį 2017 metais Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikoje, ir jam vadovaujant jis dirbo iki 2019 metų. A. Č. jam mokėjo darbo užmokestį (4 t., b.l. 185-187, 194-196).

Iš duomenų „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“ matyti, I. I. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) atvyko į Lietuvą 2018-03-30 ir 2018-09-03, duomenų apie išvykimą iš Lietuvos nėra (4 t., b.l. 142).

2) L. C. I. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2017 ir 2019 metais dirbo Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste. Iki 2018 metų gruodžio mėnesio dirbo maždaug 3 mėnesius. Visą nurodytą laikotarpį jis dirbo (duomenys neskelbtini), remontavo techniką bendrovės bazėje. Šiuo laikotarpiu jis buvo išėjęs iš bazės tik į Klaipėdos uostą, kur suvirino kelias betono plokštes, kuriomis buvo išgrįstas uoste esantis terminalas, kur buvo iškraunamas metalas. Kituose objektuose jis nedirbo. Prieš įleidžiant į uostą, jam tą dieną buvo padarytas specialus leidimas. Tikslius laikotarpius, kuriais jis dirbo nuo 2018 metų pabaigos iki 2018 m. gruodžio 8 d. jis įsiminė, nes gruodžio 10 d. buvo jo dukters gimtadienis, ir jis parvažiavo likus dviem dienoms iki jos gimtadienio. Jis atvažiavo į Lietuvą, nes telefonu kalbėjosi I. I. O., kuris tuo metu dirbo I. I. O. kitą dieną pasidomėjo ir pranešė jam, jog kalbėjosi su viršininku ir jis gali atvažiuoti į Lietuvą, nes darbo yra. Į darbą jį priėmė žmogus vardu A., kurio pavardės nežino. A. apmokėjo jo kelionę į Lietuvą, 95 eurus, kuriuos vėliau atskaitė iš atlyginimo. J. A. matė vos kelis kartus. Jei pamatytų jį dar kartą, tai atpažintų. A. kalbėjo su juo rusiškai, bet su akcentu. Jis oficialiai nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nežino, kodėl tai nebuvo padaryta. Žino, kad nė su vienu moldavu, kurie ten dirbo, oficiali darbo sutartis nebuvo sudaryta. Jis neturėjo leidimo dirbti nei Lietuvos Respublikoje, nei kurioje nors kitoje Europos Sąjungos šalyje. Jis neturėjo nei leidimo gyventi Lietuvoje, nei vizos. Lietuvoje buvo mažiau kaip 3 mėnesius pagal Moldovos Respublikos piliečio biometrinį pasą. (duomenys neskelbtini) dirbo keli žmonės iš Moldovos Respublikos, bet išskyrus l. O., jis nieko nepažinojo. Vienas buvo vardu M., kitas vardu E.. Kitų duomenų apie juos nežino, nes jis su jais negyveno ir nedirbo, kartais susitikdavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur buvo bendrovės garažai, virtuvė, namas ir biuras. Bendrovėje dirbo ir lietuvių. Bendrovėje buvo ir direktorius, A. tėvas, kurio vardas buvo P.. Paprastai jie dirbdavo 5 dienas per savaitę, po 8-10 valandų, šeštadienį dirbdavo po 4 valandas, sekmadienis buvo poilsio diena. Jis gyveno Klaipėdos mieste, tiesiog bendrovės biure, kur dirbo, ten ir gyveno, name su visomis būtinomis sąlygomis. Ten gyveno daugiau kaip 20 žmonių, bet jis su jais nebendravo ir jų vardų nežino. Jis nematė, kas moka atlyginimą, bet l. jam sakė, kad avansą išduoda A.. Jis bazėje dirbdavo iki vėlumos, todėl A. duodavo pinigus l. O., o pastarasis perduodavo juos jam. Paprastai avansas būdavo 50 eurų per savaitę. Jis gaudavo visą darbo užmokestį darbo laikotarpio pabaigoje. A. asmeniškai perduodavo jam pinigus (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jam mokėdavo 4,50 euro už kiekvieną valandą. Jis niekada nepasirašydavo algalapyje arba kitame atlyginimo mokėjimo dokumente, ir jis negaudavo jokios informacijos apie išmokėtą atlyginimą. Visada gaudavo atlyginimą grynaisiais pinigais. Jis neturi jokių dokumentų, įrodančių sumas, gautas kaip darbo užmokestį iš A., bet gali pasakyti, kad gaudavo vidutiniškai 800 eurų per mėnesį, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Kai jis grįžo namo į Moldovos Respubliką, gavo 1600 eurų atlyginimo, o avansu buvo gavęs maždaug 600 eurų. Dabar neprisimena, kiek iš viso gavo atlyginimo. A. galėtų atpažinti (5 t., b.l. 1-4, 11-14).

Iš 2020-05-04 C. R. pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad jis pagal nuotrauką atpažino A. Č., kaip asmenį vardu A.. Būtent šis žmogus 2018 metais jį įdarbino Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) ir būtent jis mokėjo jam darbo užmokestį (5 t., b.l. 5-7, 15-17).

Iš duomenų „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“ matyti, kad R. C. (gim (duomenys neskelbtini)) atvyko į Lietuvą 2018-09-14, išvyko iš Lietuvos 2018-12-07 (4 t., b. l. 135).

3) L. T. N. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jis 2017 ir 2018 metais dirbo Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste. Paprastai jie dirbdavo po 3 mėnesius ir vėliau grįždavo namo į Moldovos Respubliką. Jis dirbo statybos srityje, įvairiose statybos aikštelėse. Jis neprisimena bendrovių, kuriose dirbo, pavadinimų, tik žino, kad viena buvo (duomenys neskelbtini) ir ji buvo Klaipėdos uoste. Jis dirbo įvairiuose objektuose, bet nežino, kokioms bendrovėms jie priklauso ir kaip vadinasi. Visą nurodytą laikotarpį jis dirbo (duomenys neskelbtini) ,bet nežino, kokia yra šios bendrovės organizacinė teisinė forma. Dirbo tiesiant šaligatvius, dengė plytelėmis įvairius paviršius (šaligatvių plytelėmis, trinkelėmis). Tačiau dabar, jis negali tiksliai nurodyti laikotarpių, bet dirbo dvejus metus, taip pat 2017 metais, nuo spalio mėnesio ir iki 2019 metų rugpjūčio 10 d., kada jis išvažiavo iš Palangos į Oslą Norvegioje. 2017 metų spalio mėnesį jie kartu su broliu A. T. ieškojo darbo už Moldovos Respublikos ribų ir užsuko į tinklalapį www.999md. Ten rado koordinates žmogaus, kiek prisimena, vardu S.. Jie su juo pakalbėjo telefonu ir jis jam papasakojo apie darbą Klaipėdos mieste, Lietuvoje. Į Lietuvą važiavo savo lėšomis. S. atsiuntė jiems telefonu adresą, kur jie turėjo važiuoti, viršininko kontaktinį numerį ir jo vardą – A.s. Į darbą jį priėmė A.. Jis jį gerai pažįsta, tačiau neturi jo telefono kontaktinio numerio, jie bendrauja „mesendžeriu“. Jei dabar pamatytu A., jį pažintų. Su jais bendravo rusiškai. Jis oficialiai nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Su juo turėjo būti sudaryta darbo sutartis. Tam jiems būtų reikėję grįžti į Moldovos Respubliką, nueiti su dokumentais, kuriuos jiems davė A., į Lietuvos ambasadą ir pateikti šiuos dokumentus kartu su savo dokumentais. Vėliau jie turėjo gauti vizą, leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje, o tam reikėjo laiko ir lėšų, todėl jie atsisakė oficialaus įdarbinimo. A. norėjo juos oficialiai įdarbinti ir šis pokalbis vyko 2018 metais. Jis neturėjo leidimo dirbti nei Lietuvos Respublikoje, nei kurioje nors kitoje Europos Sąjungos šalyje. Jis neturėjo leidimo gyventi ar dirbti Lietuvoje arba vizos. Jie buvo Lietuvoje tik 90 dienų pagal Moldovos Respublikos piliečio biometrinį pasą. 2017-2019 metais jis dirbo Lietuvoje maždaug 12 mėnesių. Kartu su juo daug žmonių dirbo. Iš jų jis I. I. O., kuris atėjo dirbti vėliau už juos, asmenis, brolį A. T., A. T., S. G., P. G. ir G. P., visi jie (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, taip pat buvo kitų žmonių iš Moldovos Respublikos, kurių žino tik vardus: S., V., M. ir kiti, kurių jis neprisimena. Bendrovėje taip pat dirbo ir lietuviai. Įmonėje vienu metu dirbo maždaug 80 žmonių. Paprastai jie dirbdavo 6 dienas per savaitę, tačiau tai nebuvo nuolatinis darbų režimas, blogu oru jie dirbdavo ir 5 dienas per savaitę. Dirbdavo 8 valandas per dieną, kartais 10 valandų per dieną, priklausomai nuo darbų kiekio. Darbo laiko apskaitą vedė kiekvienas darbininkas pagal lenteles, kurias išdavė A.. A. šias lenteles surinkdavo vieną kartą per tris mėnesius, tai yra prieš jiems išvažiuojant namo. Jis gyveno Klaipėdos mieste name, kurį jiems pasiūlė A.. Nuompinigių ir komunalinių mokesčių jie nemokėdavo. Namas buvo dviejų aukštų. Name jie gyveno skirtingais laikotarpiais nuo 3 iki 15 žmonių, visi moldavai. Jis gyveno su A. T., P. G.. I. O., S. G.. Kitų asmenų, kurie gyveno su jais name, jis nebeprisimena. Tikslaus namo adreso, kuriame gyveno, ir kam priklausė, neprisimena, bet jis buvo netoli bendrovės (duomenys neskelbtini) biuro, ne daugiau kaip 5 minutės kelio pėsčiomis. Tam tikrą laikotarpį gyveno name, esančiame bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai buvo bendrovės biuras ir buvo įrengti 4 gyvenamieji kambariai. Jis ten gyveno vieną kartą - tris mėnesius ir vieną kartą - dvi savaites. Kiek prisimena, pagrindinis bendrovės (duomenys neskelbtini) biuras buvo (duomenys neskelbtini). Atlyginimą mokėdavo A., kuris paprastai atvažiuodavo į namą, kuriame jie gyveno Klaipėdos mieste. Kartais jis mokėdavo jiems pinigus bendrovės biure. Dar buvo atvejis, kai jie buvo susitikę gražioje parduotuvėje Klaipėdoje, kur buvo bankomatas. A. išėmė pinigų iš bankomato ir sumokėjo jiems atlyginimą. Pradžioje, tai yra 2017 metais, kai dirbo (duomenys neskelbtini), jis gaudavo atlyginimą po 3,5 euro už valandą, paskui jam pradėjo mokėti 4 eurus už kiekvieną išdirbtą valandą. Atlyginimą visada gaudavo grynaisiais pinigais. Jis niekada nepasirašydavo algalapyje arba kitame atlyginimų išmokėjimo dokumente ir negaudavo jokios informacijos apie išmokėtą darbo užmokestį. Jis visus nurodymus gaudavo iš A. ir jis vadovavo moldavų darbui bendrovėje. Dar buvo darbų vykdytojas, vardu P., kuris taip pat duodavo jiems nurodymų, ką daryti objektuose, jis su jais kalbėjo rusiškai. A. tėvas P. vadovavo lietuviams, kurie dirbo bendrovėje, kartais kalbėdavosi su jais, bet niekada jiems neduodavo nurodymų, ką reikia daryti. A. galėtų atpažinti (5 t., b.l. 21-24, 31-35).

Iš 2020-05-07 T. N. I. pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad pagal nuotrauką atpažino A. Č., kaip asmenį vardu A.. Būtent šis žmogus 2017 metais jį įdarbino Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) ir būtent jis mokėjo jam darbo užmokestį (5 t., b.l. 25-27, 36-38).

Iš duomenų „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“, matyti, kad N. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) atvyko į Lietuvą 2017-10-24, 2018-03-30, 2018-10-09 ir 2019-03-12, duomenų apie išvykimą iš Lietuvos nėra (4 t., b.l. 147).

4) L. T. A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jis 2018 ir 2019 metais dirbo Klaipėdoje, Lietuvos Respublikoje. Jie dirbdavo maždaug 3 mėnesius, o po to grįždavo namo į Moldovos Respubliką. Jis dirbo statyboje, įvairiose statybos aikštelėse. Neprisimena bendrovių, kuriose dirbo pavadinimų, tik žino, kad viena bendrovė vadinosi(duomenys neskelbtini) ir buvo (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo klojant asfaltą. Jie asfaltavo ir remontavo asfalto duobes viename terminale. Jis dirbo įvairiuose objektuose, bet nežino, kokioms bendrovėms jie priklauso ir kaip vadinasi. Visą nurodytą laikotarpį jis dirbo (duomenys neskelbtini) ,bet nežino, kokia yra šios bendrovės organizacinė teisinė forma. Jis klojo plyteles šaligatviuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse įvairiose Klaipėdos miesto vietose. Pirmąjį mėnesį jis dirbo krovėju. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2018-09-25 iki 2018-12-20 ir nuo 2019-03-26 iki 2019-06-21, po to atvažiavo 2019-07-19 ir išbuvo iki 2019-10-24. Jis tiksliai žino laikotarpius, nes jie nurodyti užsienio pase. Jo žmonos broliai P. ir S. G. 2018 metų liepos mėnesį jam pasiūlė važiuoti su jais padirbėti Lietuvoje ir jis sutiko, nes neturi darbo Moldovos Respublikoje. Jį pasamdė dirbti vyriškis, vardu A.. 2018 metais, praėjus dviem dienoms po to, kai jis su broliais G. atvažiavo į Lietuvą, į objektą, kuriame jis dirbo, atvyko A. ir tada jis su juo ir susipažino. A. kelis kartus buvo atvažiavęs į objektus, kuriuose jie dirbo ir jis jį gerai pažįsta. Jis oficialiai nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nežino, kodėl su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, bet žino, kad nė su vienu moldavu, kurie dirbo (duomenys neskelbtini),nebuvo sudaryta darbo sutartis. Jis neturėjo leidimo dirbti nei Lietuvos Respublikoje, nei kurioje nors kitoje Europos Sąjungos šalyje. Jis neturėjo nei leidimo gyventi Lietuvoje, nei vizos. Jis buvo Lietuvoje tik 90 dienų pagal Moldovos Respublikos piliečio biometrinį pasą. Kartu su juo daug žmonių dirbo. Iš jų jis pažįsta: S. G., P. G., l. O., N. T.. Buvo ir kitų žmonių iš Moldovos Respublikos, l. O. draugų, bet jis neprisimena jų vardų. Bendrovėje taip pat dirbo ir lietuviai. Paprastai jie dirbdavo 5 dienas per savaitę, tačiau tai nebuvo nuolatinis darbų režimas, kartais esant didesnei darbų apimčiai, jie dirbo ir šeštadieniais. Jie dirbdavo 8 valandas per dieną, o kartais, kai būdavo didesni objektai, pavyzdžiui automobilių stovėjimo aikštelės, jie taip pat dirbo po 10 valandų per dieną. Darbo laiko apskaitą vedė kiekvienas darbininkas pagal A. išduotas lenteles. A. surinkdavo tas lenteles vieną kartą per tris mėnesius, tai yra prieš jiems išvažiuojant namo ir pagal jas atsiskaitydavo su jais. Jis gyveno Klaipėdos mieste, name, kurį jiems pasiūlė A.. To namo adreso Klaipėdos mieste neprisimena. Nuompinigių ir komunalinių mokesčių jie nemokėdavo. Namas yra netoli bendrovės (duomenys neskelbtini) ,maždaug už 1 km. Atlyginimą mokėdavo A., kuris paprastai atvažiuodavo į namą, kuriame jie gyveno Klaipėdos mieste, ir jiems išmokėdavo avansą. Šiuos pinigus jie išleisdavo maistui. Atlyginimą išmokėdavo trijų mėnesių laikotarpio pabaigoje, prieš išvažiuojant namo. Tada jie atiduodavo jam lenteles, kuriose buvo nurodytas išdirbtas laikas, ir jis apskaičiuodavo, kokį atlyginimą jiems turi sumokėti, bei išskaičiuodavo pinigus, išmokėtus avansu. Atlyginimą kiekvieną kartą mokėdavo A. (duomenys neskelbtini) biuro teritorijoje, įmonės adreso jis nežino. Pirmąjį darbo (duomenys neskelbtini) mėnesį jis gaudavo po 3,5 euro už valandą, vėliau - 4 eurus už kiekvieną išdirbtą valandą. Jis niekada nepasirašydavo algalapyje arba kitame atlyginimų išmokėjimo dokumente ir negaudavo jokios informacijos apie išmokėtą darbo užmokestį. Visada atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais. Jis neturi jokių dokumentų apie atlyginimą, gautą iš A., bet gali pasakyti, kad gaudavo vidutiniškai po 800 eurų per mėnesį, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Jis visus nurodymus dėl darbo gaudavo iš A.. A. atvažiuodavo į darbo vietą ir tikrindavo ką jie nuveikė. A. tėvas P., vadovavo lietuviams, dirbusiems įmonėje. A. galėtų atpažinti (5 t., b.l. 41-44, 51-54).

Iš 2020-05-07 T. A. D. pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad jis pagal nuotrauką atpažino A. Č. kaip asmenį, vardu A.. Būtent šis žmogus 2019 metais jį įdarbino Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) ,ir būtent jis mokėjo jam darbo užmokestį (5 t., b.l. 45-47, 55-57).

Iš duomenų „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“, matyti, kad A. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) atvyko į Lietuvą 2019-03-26, duomenų apie išvykimą iš Lietuvos nėra (4 t., b.l. 146).

5) L. P. G. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jis 2019 metais dirbo Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos mieste. Dirbti į Lietuvą jis važiavo du kartus 3 mėnesių laikotarpiui. Jis dirbo statybos srityje įvairiose statybos aikštelėse. Jis neprisimena bendrovių, kuriose dirbo pavadinimų. Maždaug mėnesį jis dirbo Klaipėdos uoste. Jis dirbo ir kituose objektuose, bet nežino, kokioms bendrovėms jie priklauso ir koks jų pavadinimas. Visą nurodytą laikotarpį jis dirbo Klaipėdos bendrovėje (duomenys neskelbtini). Dirbo tiesiant šaligatvius, dengė plytelėmis įvairius paviršius (šaligatvių plytelėmis, trinkelėmis). (duomenys neskelbtini) dirbo įrengiant kanalizaciją, taip pat uoste dirbo asfalto, kuriuo buvo išgrįsti terminalai, remonto darbus. Jis dirbo nuo 2019-03-26 iki 2019-06-21 ir nuo 2019-07-19 iki 2019-10-24, pagal tuo metu galiojusius pasus. 2019 metais jis kalbėjo su N. T., nes žinojo, kad jis važiuoja į užsienį uždarbiauti ir paklausė, ar jis galėtų padėti jam išvažiuoti uždarbiauti kartu su juo. Jis paskambino žmogui iš Lietuvos, kaip jis jam sakė, vardu A. ir šis sutiko, kad jis atvažiuotų dirbti. Vėliau jis išvažiavo į Lietuvą, Klaipėdos miestą, kartu su A. T.. Į Lietuvą jis važiavo savo lėšomis. Jį į darbą priėmė A., kuris gerai mokėjo rusų kalbą. Jis oficialiai nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Jis žinojo, kad nė su vienu vaikinu iš Moldovos darbo sutartis nebuvo sudaryta ir jis su A. net nekalbėjo apie darbo sutartį. Jis neturėjo leidimo dirbti nei Lietuvos Respublikoje, nei kurioje nors kitoje Europos Sąjungos šalyje. Jis neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje arba vizos. Buvo Lietuvoje tik 90 dienų pagal Moldovos Respublikos piliečio biometrinį pasą. Iš viso per 2019 metus jis dirbo Lietuvoje 6 mėnesius. Kartu su juo daug žmonių dirbo. Iš jų jis pažįsta: A. T., N. T.. I. O.. Paprastai jie dirbdavo 6 dienas per savaitę, tačiau tai nebuvo nuolatinis darbų režimas, blogu oru jie dirbdavo ir 5 dienas per savaitę. Dirbdavo 8 valandas per dieną, kartais 10 valandų per dieną, priklausomai nuo darbų kiekio. Darbo laiko apskaitą tvarkė N. T., jis rašė kažkokiuose lapuose, kuriuos jam duodavo A., jie užsirašydavo savo išdirbtą laiką. A. tuos lapus surinkdavo prieš jiems išvažiuojant namo. A. kartais ateidavo ir tikrindavo juos statybose, matydavo, ką jie veikia ir kiek dirba. Jis gyveno Klaipėdos mieste name, kurį jiems pasiūlė A.. Name gyveno keli moldavai nuo 14 iki 15 žmonių, nes vieni išvažiuodavo, o kiti atvažiuodavo. Namo, kuriame jis gyveno, adreso jis neprisimena, bet jis buvo netoli (duomenys neskelbtini) bendrovės biuro, daugiausia 10 minučių kelio pėsčiomis. Atlyginimą mokėdavo A., kuris paprastai atvažiuodavo į namą, kuriame jie gyveno. Paprastai jie gaudavo 50 eurų avansą vieną kartą per savaitę, pinigų maistui. Kai gaudavo avansą, turėdavo pasirašyti lape, kuriame buvo apskaitomas darbo laikas, kitoje pusėje, kada ir kiek avanso jie gaudavo. Kai atvažiavo antrą kartą, pabaigoje gavo iš A. pinigų bendrovės biure. Pirmą kartą, kai dirbo (duomenys neskelbtini) jis gaudavo darbo užmokestį 3,5 euro per valandą. Antrą kartą jam mokėdavo 4 eurus už kiekvieną išdirbtą valandą. Jis niekada nepasirašydavo algalapyje arba kitame atlyginimų išmokėjimo dokumente ir negaudavo jokios informacijos apie išmokėtą darbo užmokestį. Visada gaudavo grynaisiais pinigais. Jis neturi jokių dokumentų apie pinigų sumas, gautas kaip atlyginimą iš A., bet gaudavo vidutiniškai po 800 eurų per mėnesį, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Nors pirmą kartą jis už valandą gaudavo mažiau, bet dėl gero oro dirbdavo daugiau, o antrą kartą dažnai lijo, ir jie nedirbdavo, atitinkamai išdirbo mažiau valandų, todėl jis gavo maždaug tokį pat atlyginimą. Visus nurodymus gaudavo iš darbų vykdytojo Petro, bet bendrovei vadovavo A.. Kartais atvažiuodavo ir jo tėvas P., bet jis niekada jiems neduodavo nurodymų. A. galėtų atpažinti (5 t., b.l. 62-65, 72-75).

Iš 2020-05-11 P. G. I. pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad jis atpažino A. Č. kaip asmenį vardu A.. Būtent šis žmogus 2019 metais jį įdarbino Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) ir būtent jis mokėjo jam darbo užmokestį (5 t., b.l. 66-68, 76-77).

Iš duomenų „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“ matyti, kad G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) atvyko į Lietuvą 2019-03-26 (4 t., b.l. 144).

6) L. T. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jis 2017-01-01 - 2019-12-20 dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) esančioje Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikoje darbininku. Nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 metų birželio mėnesio dirbo kartu su savo tėvu T. M.. Jis gavo šį darbą toje bendrovėje per savo pažįstamą vardu R. iš Kauno miesto, su kuriuo anksčiau kartu dirbo. Kadangi tuo metu jis negalėjo jam pasiūlyti darbo Kaune, rekomendavo jiems darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste. Į darbą šioje bendrovėje juos priėmė A. Č.. Jis nežino, kokias pareigas jis užėmė toje bendrovėje, bet jis juos pasamdė, jis duodavo jiems nurodymus, mokėjo jiems atlyginimą. Su jais darbo sutartis nebuvo sudaryta, bet dėl kokios priežasties, jis nežino, galbūt todėl, kad jis neturėjo vizos ir leidimo dirbti, ar laikinai gyventi Lietuvoje. Šioje bendrovėje jie atliko darbus, susijusius su šaligatvių klojimu įvairiose valstybinėse ir privačiose įstaigose, visuomeninėse vietose. Kartu su jais dirbo ir kitų žmonių iš Moldovos Respublikos ir Lietuvos, bet jis nieko asmeniškai nepažįsta. Darbų grafikas būdavo skirtingas, jis priklausydavo nuo darbų kiekio ir oro lauke, bet jie dirbdavo maždaug nuo 8 iki 10 valandų, kartais mažiau. Dirbdami šioje bendrovėje jie gyveno kambaryje, esančiame bendrovės teritorijoje Klaipėdoje. Nieko nemokėdavo už būstą, tik už maistą. Už atliktą darbą jie gaudavo atlyginimą eurais, grynaisiais pinigais, kurį jiems mokėdavo A. Č.. Darbo užmokestis priklausydavo nuo atliktų darbų kiekio, būdavo mokama po 2,5 euro už valandą. Iš viso už darbą šioje bendrovėje jiems sumokėjo maždaug po 2000 eurų kiekvienam. Jie nepasirašydavo jokių dokumentų apie išmokėtą atlyginimą ir jokių dokumentų negaudavo. Jis nežino, kas vadovavo šiai bendrovei, visus nurodymus dėl darbo jis gaudavo iš A. Č., kitų žmonių iš šios bendrovės jis nepažįsta. Jis gali atpažinti A. Č. pagal nuotrauką (5 t., b.l. 155-156, 162-164).

Iš 2020-05-06 T. M. pateikimo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad jis pagal nuotrauką atpažino A. Č.. Paaiškino, kad tai (duomenys neskelbtini) bendrovės iš Klaipėdos miesto, kur jis dirbo nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. birželio, atstovas (5 t., b.l. 157-161, 165-166).

Iš duomenų „Asmenys, kirtę Lietuvos Respublikos sieną“, matyti, kad M. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) išvyko iš Lietuvos 2018-09-01, duomenų apie atvykimą į Lietuvą nėra (4 t., b.l. 149).

Iš duomenų „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) asmenys: I. I. I., C. I. I., T.N. I., T. A. D., P. G. I., T. M. įdarbinti nebuvo (1 t., b.l. 110-128).

Iš duomenų „Duomenys apie pateiktas deklaracijas“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė 2017-11-15 - 2020-02-17 laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai 2017 metų spalio – gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas; 2018 metų balandžio – birželio ir rugsėjo – gruodžio mėnesių, 2019 metų kovo - spalio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas; 2017 metų Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją; 2018 ir 2019 metų Metines gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijas (6 t., b.l. 118-126).

Iš 2020-12-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDVF) Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (7.2E) DV_S-40897 matyti, kad (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą nuo 2017-11-15 iki 20-01-14 pateikė SAM pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir jų priedus SAM3SD (SAM pranešimas) už 2017 m. spalio-gruodžio mėn., 2018 m. balandžio-birželio mėn. ir rugsėjo-gruodžio mėn., 2019 m. kovo-gruodžio mėn. VSDVF Klaipėdos skyrius informavo, kad minėtuose (duomenys neskelbtini) pateiktuose SAM pranešimuose duomenų apie I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I., T. M. apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nėra (6 t., b.l. 128-131).

Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., direktorius nuo 2014 -10-08 yra A. Č. (1 t., b.l. 105-109).

2020-12-09 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2941317-20 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos ir 2020-12-16 specialisto paaiškinime nurodyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00051-19 dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant:

1. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų:

- 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ...“ 4 dalies ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, tai yra laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 32 atvejais neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 28707,92 Eur (iš jų: 2017 m. – 1468,29 Eur, 2018 m. –16409,76 Eur, 2019 m. –10829,88 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo bei 21968,00 Eur (iš jų: 2017 m. – 1204,00 Eur, 2018 m. –13456,00 Eur, 2019 m. – 7308,00 Eur) išmokėjimo grynais pinigais; bei buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo iš viso 12505,98 Eur (2017 m. - 721,10 Eur, 2018 m. – 8070,31 Eur, 2019 m. - 3713,57 Eur) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo priskaitymo, iš jų: 4847,68 Eur (2017 m. 220,24 Eur ir 2018 m. 2461,46 Eur (15 proc.), 2019 m. (20 proc.) 2165,98 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei socialinio draudimo įmokų iš viso 7658,30 Eur (2017 m. – 501,86 Eur, 2016 m. – 5608,85 Eur, 2019 m. – 1547,59 Eur), iš jų: apdraustojo asmens išskaitymai 1892,24 Eur (2017 m. 44,05 Eur ir 2018 m. 492,29 Eur (3 proc.), 2019 m. (12,52 proc.) 1355,90 Eur) ir darbdavio įmokų 5766,06 Eur (2017 m. 457,81 Eur ir 2018 m. 5116,56 Eur (31,18 proc.), 2019 m. (1,77 proc.) 191,69 Eur);

- 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tai yra laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 apskaitos registruose neužregistravo 28707,92 Eur darbo užmokesčio priskaitymo už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 bei 21968,00 Eur išmokėjimo darbuotojams, bei 12505,98 Eur (2017 m. - 721,10, 2018 m. – 8070,31, 2019 m. - 3713,57) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo priskaitymo, iš jų: 4847,68 Eur (2017 m. 220,24 Eur ir 2018 m. 2461,46 Eur (15 proc.), 2019 m. (20 proc.) 2165,98 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, bei socialinio draudimo įmokų iš viso 7658,30 Eur (2017 m. – 501,86, 2016 m. – 5608,85, 2019 m. – 1547,59), iš jų: apdraustojo asmens išskaitymai 1892,24 Eur (2017 m. 44,05 Eur ir 2018 m. 492,29 Eur (3 proc.), 2019 m. (12,52 proc.) 1355,90 Eur) ir darbdavio įmokų 5766,06 Eur (2017 m. 457,81 Eur ir 2018 m. 5116,56 Eur (31,18 proc.), 2019 m. (1,77 proc.) 191,69 Eur).

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“ bei 16 punkto ,,Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“ tai yra 32 atvejais laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 21968,00 Eur (iš jų: 2017 m. – 1204,00 Eur, 2018 m. –13456,00 Eur, 2019 m. – 7308,00 Eur) išmokėjimo grynais pinigais asmenims, su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, nepagrindė dokumentais (kasos išlaidų orderiais, mokėjimo žiniaraščiais) ir šių ūkinių operacijų neužregistravo kasos knygoje.

Tyrimo metu, pagal pateiktus dokumentus, nebuvo galima nustatyti, kokias pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) panaudojo neapskaityto darbo užmokesčio 21968,00 Eur išmokėjimui.

Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-10-31 pateiktose deklaracijose ir ataskaitose įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis apie turtą.

Pagal duomenis iš CIS kompiuterinės VMI duomenų bazės – Duomenys apie pateiktas deklaracijas nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) per elektroninę deklaravimo sistemą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose deklaravo mažiau:

- laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2017-12-31 Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2017 metų spalio – gruodžio mėnesius išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, 1468,29 Eur ir išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų 220,24 Eur,

- 2018 metų balandžio – birželio ir rugsėjo – gruodžio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2018 metų balandžio – birželio ir rugsėjo – gruodžio mėnesius duomenų apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų 16409,76 Eur ir išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio 2461,46 Eur,

- 2019 metų kovo - spalio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) už 2019 metų kovo - spalio mėnesius duomenų apie su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų 10829,88 Eur ir išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio 2165,98 Eur,

- 2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0573) Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų A klasės išmokų 1468,29 Eur ir išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų 220,24 Eur,

- 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje (GPM312) Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų išmokų 16409,76 Eur ir išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio 2461,46 Eur,

- 2019 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms deklaracijoje (GPM312) Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų išmokų 10829,88 Eur ir išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio 2165,98 Eur, tai nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatų ,,... Lietuvos vienetas, <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“ ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatų - ,,mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, ir 2 dalies - ,,Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, <...> Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama <...>per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.“, nes už tiriamąjį laikotarpį neišskaičiavo 4847,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, nedeklaravo 28707,92 Eur (iš jų: 2017 m. – 1468,29 Eur, 2018 m. –16409,76 Eur, 2019 m. –10829,88 Eur) nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės apmokestinamųjų išmokų ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 4847,68 Eur (2017 m. 220,24 Eur, 2018 m. 2461,46 Eur, 2019 m. 2165,98 Eur) gyventojų pajamų mokesčio.

Nustatyta, kad, jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-10-31 pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą įrašė neteisingus duomenis, tai yra nurodė iš viso 28707,92 Eur mažiau apdraustųjų pajamų ir 7658,30 Eur (2017 m. – 501,86, 2016 m. – 5608,85, 2019 m. – 1547,59) mažiau įmokų, tai nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ,,Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, <...> “, 12 straipsnio 1 dalies ,,Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą...“ ir 2 dalies ,,Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ bei 17 straipsnio 2 dalies ,,Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.“ ir 3 dalies ,,Draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.“

- Lietuvos Respublikos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo reikalavimų 5 straipsnio 3 dalies ,,Į Garantinį fondą 0,2 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo <...> nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys,“ ir 17 straipsnio 1 dalies ,,Įmokos apskaičiuojamos ir mokamos, <...> laikantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.“ nuostatų.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-10-31 nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso 12505,98 Eur (2017 m. - 721,10 Eur, 2018 m. – 8070,31 Eur, 2019 m. - 3713,57 Eur), iš jų:

- į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio 4847,68 Eur (2017 m. 220,24 Eur, 2018 m. 2461,46 Eur, 2019 m. 2165,98 Eur),

- į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą socialinio draudimo įmokų 7658,30 Eur (2017 m. – 501,86 Eur, 2016 m. – 5608,85 Eur, 2019 m. – 1547,59 Eur) (6 t., b.l. 39-57 su priedais iki 112 b.l., 115-117).

Apgaulingas (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas

Iš 2019-11-12 patikrinimo akto Nr. 04/12-1-10-9498-A3 matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir D. N. 2017-09-13 sudarė Inžinerinių (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartį Nr. 1 dėl inžinerinių tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) Darbus derino A. Č., kuris iš D. N. paėmė grynaisiais pinigais 22 900 Eur (7 t., b.l. 4).

Liudytoja D. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, 2019-12-12 parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), gyventoja. Šioje gatvėje yra 14 sklypų savininkų. Dar 2013 metais (duomenys neskelbtini) sklypų savininkų susirinkime buvo nuspręsta įrengti bendrus lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, tarp savininkų buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kuri buvo užregistruota VĮ „Registrų centras“ ir pagal kurią ji buvo įgaliotu asmeniu bei vėliau vykdė minėtų darbų užsakymą, dokumentų pasirašymą bei atsiskaitymą už darbus. Pinigų rinkimai, aptarimai, svarstymai tarp (duomenys neskelbtini) gatvės savininkų vyko ilgai, nuo 2013 metų iki 2017 metų ir tik 2017 metais buvo pagaliau surinkti pinigai ir užsakyti minėti darbai. Viename iš aptarimų tarp (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų savininkų J. S. pasakė, kad surado įmonę, kuri pasiūlė atlikti minėtus darbus pigiau, negu siūlė kitos įmonės. J. S. susitarė su A. Č., kad jis atvyks į pokalbį su (duomenys neskelbtini) gatvės savininkais. Susitikime su A. Č. dėl darbų atlikimo dalyvavo ji, E. P., J. S.. Tai buvo 2017 m. rugsėjo pradžioje, tikslių datų ji nebeprisimena. Kokią įmonę atstovavo A. Č. - ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), ji nežino. Susitikime su A. Č. buvo aptarta darbų apimtis ir darbų kaina, buvo sutarta, kad darbai bus atlikti už 22 990,00 Eur. Prieš atvykstant A. Č. į susitikimą, jo įmonės darbuotojas, vardu D. buvo atsiuntęs jai į elektroninį paštą sąmatą, Inžinerinių (Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartį 36 300,00 Eur sumai, kurią ji perdavė peržiūrėti E. P.. A. A. Č., jis atsivežė su savimi tą 2017-09-13 Inžinerinių (Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartį Nr. 1, ir ji joje pasirašė, tačiau besikalbant su A. Č. buvo nusiderėta iki 22 990,00 Eur, sutartis turėjo būti perrašyta, tačiau taip ir liko, nauja pasirašyta nebuvo. Sutartį pasirašė, kad pagaliau būtų pradėti darbai. Inžinerinių (Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartyje Nr. 1 buvo nurodytas sutarties objektas, atsiskaitymo terminai, šalių įsipareigojimai ir kt. Pagal sutarties 2.2 punktą ji iš savo sąskaitos 2017-09-17 į (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė sutartyje nurodytą 10 000,00 Eur avanso sumą. Darbų atlikimo metu, A. Č. sumokėjo grynais: 2017-10-06 4 500,00 Eur, 2017-10-13 45 00,00 Eur, 2017-10-20 4 500,00 Eur, 2017-10-27 9490,00 Eur, ir jai buvo išrašyti Pinigų priėmimo kvitai bendrai 22990,00 Eur sumai. Visais atvejais pinigus A. Č. mokėjo savo namuose. Nei vieno karto nei į (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini), ji nuvykusi nebuvo. Su P. Č. nei vieno karto ji susitikusi nebuvo. Darbai buvo pradėti 2017 m. rugsėjo pabaigoje ir 2017 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo atlikti, tik inžinerinių tinklų dokumentų tvarkymo darbai užsitęsė iki 2018 m. pavasario. Iki šiol inžineriniai tinklai nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, dėl sklypų savininkų kaltės (kiekvienas iš savininkų turi nuvykti į VĮ „Registrų centras“ pasirašyti dokumentus). 2017 metais rudenį, vieno iš atvažiavimo metu, A. Č. jai atvežė 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CO17/09/018 6054,54 Eur sumai, kurioje ji pasirašė. Ši sąskaita buvo tarpinė, ne visai sumai už kurią buvo atlikti darbai, nes tuo metu darbai dar tik prasidėjo. PVM sąskaitos faktūros atliktiems darbams 22 990,00 Eur sumai ji neturi, jos iš A. Č. negavo. Ar tokia sąskaita buvo išrašyta, ji nežino. Dėl 2017-10-27 PVM sąskaitos faktūros serija CO17/10/040 36 300,00 Eur sumai paaiškino, kad viena (duomenys neskelbtini) gatvės sklypo savininkė N. K. neturėjo pinigų komunikacijoms apmokėti, tvarkėsi dokumentus Vokietijoje paskolai gauti, prašė dokumentų apie įrenginėjamas komunikacijas, todėl ji paprašė A. Č. sąskaitos tai sumai, kuri atitiktų sutarties sumai. Šią PVM sąskaitą faktūrą ji iš A. Č. buvo gavusi el. paštu, originalo niekada neturėjo, ir šią sąskaitą persiuntė N. K.. Realiai 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų – vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų įrengimo darbai buvo atlikti už 22 990,00 Eur, kurie ir buvo sumokėti A. Č. (7 t., b.l. 28-29).

Prie 2019-09-25 ir 2019-09-27 paaiškinimų D. N. pridėjo 2017-09-29 PVM Sąskaitos faktūros Nr. C017/09/018 kopiją, pažymos apie atliktų darbų vertę N. 1 už 2017 m. rugsėjo mėn. kopiją, atliktų darbų aktą už 2017 m. rugsėjo mėn. kopiją, pinigų priėmimo kvitų kopijas: 2017-10-06 4500,00 Eur, 2017-10-13 4500,00 Eur, 2017-10-20 4500,00 Eur, 2017-10-27 9490,00 Eur ir 2017-09-13 inžinerinių (vandentiekio, buitinių ir Lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartį su Lokaline sąmata, 2017-10-27 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. CO17/10/040 kopiją (7 t., b.l. 11-14, 15-25).

Iš 2017-09-29 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. CO17/09/018 matyti, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) išrašė pirkėjui D. N. 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CO17/09/018 6050,54 Eur sumai, t. t. PVM 1050,09 Eur, už atliktus darbus „Lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. 1. Už 2017 m. 09 mėn.” (7 t., b.l. 12).

Iš Pažymos apie atliktų darbų vertę Nr. 1 už 2017 m. 09 mėnesį matyti, kad (duomenys neskelbtini) su užsakovu D. N. pasirašė Pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 1 už 2017 m. 09 mėnesį dėl objekte „Lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) atliktų lauko, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų darbų vertė 6050,54 Eur su PVM (7 t., b.l. 13).

Iš Atliktų darbų akto už 2017 m. 09 mėnesį matyti, kad (duomenys neskelbtini) su užsakovu D. N. pasirašė Atliktų darbų aktą už 2017 m. 09 mėnesį dėl objekte „Lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) lauko, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų atliktų darbų už 6050,54 Eur su PVM (7 t., b.l. 14).

Iš 2017-09-13 Inžinerinių (Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutarties Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus P. Č. (toliau „Rangovas“) ir gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai, atstovaujami D. N. (toliau „Užsakovas“), 2017-09-13 sudarė Inžinerinių (Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartį Nr. 1 dėl inžinerinių (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo adresu (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta: 1.6. punkte „Darbų atlikimo terminai: Rangovas darbus pradeda atlikti per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo ir avanso apmokėjimo dienos“, 1.7. punkte „Darbus <...> Rangovas baigia per 40 darbo dienų nuo darbų atlikimo pradžios“, 1.8. punkte „Šioje sutartyje numatytų darbų kaina 36300,00 € su PVM“, 1.9. punkte „Darbų kaina gali kisti (didėti arba mažėti) priklausomai nuo Užsakovo pasirinktų ir su Rangovu suderintų medžiagų ar savo lėšomis įsigytų medžiagų ar darbų kainos“, 2.2. punkte „Prieš darbų pradžią Užsakovas apmoka Rangovui avansą, kuris sudaro 10 000,00 Eur“ (7 t., b.l. 20-22).

Iš 2017-09-13 Lokalinės sąmatos matyti, kad 2017-09-13 Lokalinėje sąmatoje nurodyta objekte „Lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) darbų vertė 36300,00 Eur (7 t., b.l. 23-24).

Iš (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitų serija BUH Nr. 5254041, Nr. 5254042, Nr. 5254043, Nr. 5254044 matyti, kad A. Č. iš D. N. gavo grynais pinigines lėšas pagal (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitus: 2017-10-06 serija BUH Nr. 5254041 4500,00 Eur, 2017-10-13 serija BUH Nr. 5254042 4500,00 Eur, 2017-10-20 serija BUH Nr. 5254043 4500,00 Eur, 2017-10-27 serija BUH Nr. 5254044 9490,00 Eur, iš viso 22990,00 Eur, už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 1 (7 t., b.l. 16-19).

Iš 2017-10-27 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. CO17/10/040 kopijos matyti, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) išrašė pirkėjui D. N. 2017-10-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CO17/10/040 36300,00 Eur sumai, t. t. PVM 6300,00 Eur, už atliktus darbus (7 t., b.l. 25).

Iš 2020-06-08 (duomenys neskelbtini) pateiktos 2017-09-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. INK2O17/09/011 kopijos, matyti, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) šią sąskaitą išrašė pirkėjui (duomenys neskelbtini) 5954,75 Eur sumai už atliktus darbus „Lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. 1. Už 2017 m. 09 mėn.“ (7 t., b.l. 33-34).

Iš 2020-06-08 (duomenys neskelbtini) pateiktos 2017-09-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. CO17/09/018 kopijos, kad pardavėjas (duomenys neskelbtini) išrašė pirkėjui D. N. šią sąskaitą faktūrą 6050,54 Eur sumai, t. t. PVM 1050,09 Eur, už atliktus darbus „Lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. 1. Už 2017 m. 09 mėn.”, bei 2017 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 5 d. Apyvartos žiniaraščio Sąskaita Nr. 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“ kopiją, iš kurios matyti, kad apskaitytas iš D. N. 2017-09-18 mokėjimo pavedimu Nr. 1109 gautas avansas 10000,00 Eur bei atlikti darbai CO17/09/018 už 6050,54 Eur, likutis 3949,46 Eur (7 t., b.l. 36-39).

Iš Juridinio asmens duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., direktorius yra P. Č. (6 t., b.l. 132-135).

2020 m. liepos 27-30 d., dalyvaujant specialistei (apžiūros protokolo Nr. IBPS-V-1805653-20) buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 bei ikiteisminio tyrimo medžiaga ir specialistė pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietei D. N. išrašytą 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CO17/09/018 iš viso 6050,54 Eur (vertė be PVM - 5000,45 Eur, PVM - 1050,09 Eur) įtraukė į 2017 m. 09 mėn. Panaudotų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą. (duomenys neskelbtini) 2017 m. 09 mėn. apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis“ (sąskaita Nr. 5000 „Pardavimo pajamos - atlikti darbai“, sąskaita Nr. 4484 „Mokėtinas PVM mokestis“) užregistravo paslaugų suteikimo pilietei D. N. ūkines operacijas: pardavimo pajamų padidėjimą iš viso 5000,45 Eur, mokėtino PVM padidėjimą iš viso 1050,09 Eur. (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 1 d. - 2020 m. birželio 5 d. apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis“ (sąskaita Nr. 444 „Gauti išankstiniai apmokėjimai“) (pagal klientą: D. N.) užregistravo piniginių lėšų gavimą mokėjimo pavedimu Nr. 1109 iš pilietės D. N. iš viso 10000 Eur (korespondentinė sąskaita 2710 „A/S EUR SEB - 2903“), paslaugų suteikimą pilietei D. N. iš viso už 6050,54 Eur, (korespondentinė sąskaita 2411 „Pirkėjai“), likutį laikotarpio pabaigai iš viso 3949,46 Eur. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 apskaitos dokumentais – 4 (vnt.) pinigų priėmimo kvitais, kuriuose nurodyta „už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 1“ pagrindė grynųjų pinigų gavimą iš pilietės D. N. iš viso 22990 Eur, iš jų pagal pinigų priėmimo kvitus: 2017-10-06 serija BUH Nr. 5254041 - 4500 Eur, 2017-10-13 serija BUH Nr. 5254042 - 4500 Eur, 2017-10-20 serija BUH Nr. 5254043 - 4500 Eur, 2017-10-27 serija BUH Nr. 5254044 - 9490 Eur. Pinigų priėmimo kvitai pasirašyti pinigus sumokėjusio asmens D. N. vardu ir pinigus gavusio asmens A. Č. vardu. Pagal 2019-11-21 išrašą iš VRM CIS duomenų bazės „SODRA – Draudėjas ir jo darbuotojai“ nustatyta, kad pilietis A. Č. laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2017-10-31 buvo įdarbintas, t. y. draustas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskaitos registre „Kasa už laikotarpį nuo 2017.05.01 iki 2017.12.31“, atskaitingo asmens direktoriaus pavaduotojo A. Č. 2017 m. spalio 31 d. Avanso apyskaitoje laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 grynųjų pinigų gavimo iš pilietės D. N. pagal 4 pinigų priėmimo kvitus ūkinių operacijų iš viso 22990 Eur neužregistravo.

(duomenys neskelbtini) nesilaikė:

1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo <...> įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) nepagrindė iš viso 22990 Eur (4500+4500+4500+9490) grynųjų pinigų įnešimo į kasą ūkinių operacijų,

- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, jeigu:

- laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 apskaitos registruose neužregistravo iš viso 22990 Eur (4500+4500+4500+9490) piniginių lėšų (įplaukų) gavimo grynaisiais pinigais ūkinių operacijų duomenų,

- laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-27 apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų: nuo avanso likučio 3949,46 Eur (10000-6050,54) viso 3264,02 Eur pardavimo pajamų, viso 685,44 Eur mokėtino PVM; nuo 22990 Eur grynųjų pinigų viso 19000 Eur pardavimo pajamų, viso 3990 Eur mokėtino PVM, t. y. iš viso 22264,02 Eur (3264,02+19000) pardavimo pajamų ir iš viso 4675,44 Eur (685,44+3990) mokėtino PVM.

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punkto nuostatų „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 kasos pajamų orderiais 4 atvejais nepagrindė iš viso 22990 Eur (4500+4500+4500+9490) grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą,

- 16 punkto nuostatų „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes laikotarpiu nuo 2017-10-06 iki 2017-10-27 apskaitos registruose „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 22990 Eur (4500+4500+4500+9490) grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą operacijų.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus negalima nustatyti iš viso 22990 Eur grynųjų pinigų panaudojimo.

Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 14 straipsnio 4 dalies nuostatų „tais atvejais, kai už prekes arba paslaugas visiškai ar iš dalies atlyginama prieš perduodant prekes ar suteikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas toks visiškas ar dalinis atlygis, jeigu pagal sandorio sąlygas šios prekės bus perduotos arba visos paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos (toliau šiame Įstatyme visiškas arba dalinis atlygis, mokamas prieš prekės perdavimą arba paslaugos suteikimą, vadinamas avansu).

2021-01-05 įtariamasis A. Č. pateikė dviejų 2020-12-30 mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) :Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 12505, 98 Eur ir (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 4675 Eur žalai atlyginti (7 t., b.l. 147-151).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020).

Dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 4 str. buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Vadovaujantis minėto įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, o 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmė ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012).

Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Č., dirbdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, 12 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 Klaipėdoje tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikdamas šių duomenų (duomenys neskelbtini) buhalterei R. J., dėl ko R. J., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Dėl to už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Č., dirbdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 24 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2020-02-17 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per buhalterę R. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas - (duomenys neskelbtini) 6 darbuotojams, su kuriais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą, išmokėtą 21968,00 Eur neapskaitytą darbo užmokestį ir tokiu būdu, siekdamas išvengti sumokėti 4847,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 28.707,92 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei R. J. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui (duomenys neskelbtini) deklaracijas, dėl ko buhalterei R. J. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2017-11-15 - 2020-02-17 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, pateikė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą.

Be to, įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Č., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, 12 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, 17 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-11-14 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per buhalterę R. J., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas - (duomenys neskelbtini) 6 darbuotojams, su kuriais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojų priėmimą į darbą, išmokėtą 21.968,00 Eur neapskaitytą darbo užmokestį ir tokiu būdu, siekdamas išvengti sumokėti 7.658,30 Eur socialinio draudimo įmokų, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 28.707,92 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei R. J. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (duomenys neskelbtini) 2017 metų spalio – gruodžio mėnesių, 2018 metų balandžio – birželio mėnesių, 2018 metų rugsėjo – gruodžio mėnesių, 2019 metų kovo – spalio mėnesių Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą. Tokiu būdu A. Č. į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms bei išvengė sumokėti 12.505,98 Eur mokesčių ir įmokų.

Be to, įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Č., dirbdamas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotoju ir būdamas jos faktiniu vadovu, ir būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-31 Klaipėdoje tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų ir nepateikdamas jų duomenų (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei R. J., dėl ko R. J., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2017-10-27 R. J. apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų duomenų: nuo avanso likučio 3949,46 Eur (10000-6050,54) viso 3264,02 Eur pardavimo pajamų, viso 685,44 Eur mokėtino PVM; nuo 22990 Eur grynųjų pinigų viso 19000 Eur pardavimo pajamų, viso 3990 Eur mokėtino PVM, t. y. iš viso 22264,02 Eur (3264,02+19000) pardavimo pajamų ir iš viso 4675,44 Eur (685,44+3990) mokėtino PVM. Dėl šių veiksmų už laikotarpį nuo 2017-09-18 iki 2017-10-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. Č. kaltė įrodyta jo paties parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kuriasi jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jo bendrovė (duomenys neskelbtini) į darbą priėmė 6 kaltinime nurodytus Moldavijos Respublikos piliečius, tačiau su jais nesudarė darbo sutarčių ir jiems mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį. Paaiškino, kad trūko darbuotojų, todėl priėmė šiuos asmenis į darbą ir, kadangi negalėjo jų pagal galiojančius įstatymus oficialiai įdarbinti, todėl jiems mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį ir dėl to susidarė mokėtini mokesčiai valstybei, kurių jis nedeklaravo ir tokiu būdu buvo nesumokėti tiek į valstybės biudžetą, tiek į valstybės socialinio draudimo fondo biudžetą. Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir faktiškai atliko direktoriaus pareigas. Jis jam patikėtų pareigų pagrindu gavo iš liudytojos N. pinigus, nurodytą sumą kaltinamajame akte, tačiau šiems gautiems pinigams neišrašė apskaitos dokumento ir todėl ši ūkinė operacija nebuvo įtraukta į apskaitą. Kaltinamasis nurodė, kad žalą atlygino pilnai, nesumokėtus mokesčius „VMI“, „Sodrai“ sumokėjo, dėl savo poelgio apgailestavo, pažadėjo daugiau nenusikalsti. Šie kaltinamojo parodymai vertinami teigiamai ir pripažįstami kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie turtą pateikimo, kaltinamojo kaltę patvirtina 2019-10-18 Nr. 04/12-1-10-9496-A3 ir 2019-11-12 04/12-1-10-9496-A4 patikrinimo aktai, kuriuose matyti, kad patikrinimų metu įmonės (duomenys neskelbtini) statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbo 2 Moldavos Respublikos piliečiai A. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b.l. 26, 60). Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina liudytojų I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jie visi patvirtino tapačias aplinkybes, apie tai, kad Lietuvoje, įmonėje (duomenys neskelbtini) juos įdarbino A. Č., su jais oficialios darbo sutartys nebuvo sudarytos, atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. (t. 4, b. l. 182-184, 191-193; t. 5, b.l. 1-4, 11-14; t.5, b.l. 21-24, 31-35; t. 5, b.l. 41-44, 51-54; t. 5, b.l. 62-65, 72-75). Taip pat, A. Č. kaltę patvirtina 2019-12-04 kratos protokolas, 2019-12-05 ir 2019-12-09 apžiūros protokolai (t. 2, b.l. 19-22, 23-24, 25-51), 2019-12-12 (duomenys neskelbtini) raštas (t. 3, b.l. 20, 27, 31, 32, 40, 42, 45, 47), 2019-12-23 (duomenys neskelbtini) raštas (t. 4, b.l. 2,6,12), 2019-12-30 (duomenys neskelbtini) prašymai išduoti leidimus (t.4, b.l. 158-173), „Sodra“ pateikti duomenys, kuriais nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) asmenys: I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I. įdarbinti nebuvo (t. 1, b.l. 110-128), duomenys apie pateiktas deklaracijas (t. 6, b.l. 118-126), 2020-12-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktuose SAM pranešimuose duomenų apie I. I. I., C. I. I., T. N. I., T. A. D., P. G. I. apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nėra (t. 6, b.l. 128-131), bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. Specialisto išvada Nr. IBPS-V-2941317-20 (t. 6, b. l. 39-57, su priedais iki b.l. 11) ir 2020-12-16 specialisto paaiškinimas (t. 6, b. l. 115-117). Teismas neturi pagrindo netikėti išsamia specialisto išvada, kuri buvo priimta atlikus (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Kaltinamojo kaltę dėl (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, be jo paties prisipažinimo teismo posėdžio metu patvirtina ir 2019-11-12 patikrinimo aktas, (t. 7, b.l. 4), ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. N. parodymai (t.7, b.l. 28-29), 2019-09-25 ir 2019-09-27 D. N. prie paaiškinimų pateikti duomenys (t. 7, b.l. 11-14, 15-25), 2017-09-29 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros (t. 7, b.l. 12), pažyma (t.7, b.l. 13), atliktų darbų aktas (t. 7, b.l. 14), 2017-09-13 inžinerinių (Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) tinklų įrengimo sutartis (t.7, b.l. 20-22), (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitai (t.7, b.l. 25), 2017-10-27 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (t.7, b.l. 25), 2020-06-08 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (t.7, b.l. 33-34), 2020-06-08 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (t.7, b.l. 36-39), 2020 m. liepos 27-30 d. apžiūros protokolas (t.7, b.l. 64-71, 72,89).

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori.??? ?? (2019-11-12 nutartis 2K-202-511/2019 Lietuvos Aukščiausiasis teismas). Nors A. Č. pats netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė deklaracijų valstybės įgaliotoms institucijoms, tačiau jis buvo įmonės direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų, deklaracijų teikimą ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) veiklą. R. J. buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai, direktoriaus pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, o vėliau teikė deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, ji nežinojo ir nesuprato, kad apskaitai pateikti ne visi dokumentai. Nustatyta, jog A. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) akcininkas ir vadovas, iš esmės vienasmeniškai kontroliavęs finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą nuo jos įsteigimo, taip pat ir kaltinime nurodytu laiku, iš esmės visą bendrovės veiklos laikotarpį, veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, įrašymu į deklaracijas žinomai neteisingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikimu tų duomenų valstybės įgaliotai institucijai, siekė nuslėpti (duomenys neskelbtini) tikrąsias pajamas ir išvengti mokesčių, todėl A. Č. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos turinį sudaro sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad dėl aukščiau aptartų kaltinamojo veiksmų, apgaulingai tvarkant įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kilo ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, nes negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2019-12-31, o (duomenys neskelbtini) – už laikotarpį nuo 2017-09-18 iki 2017-10-31. A. Č. veikose yra visi BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti būtinieji nusikaltimų sudėties požymiai, todėl jos kvalifikuotos teisingai.

Nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. Č. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad nesudarydamas rašytinių darbo sutarčių su 6 Moldovos Respublikos piliečiais bei nepranešdamas buhalterei duomenų apie gautas pajamas iš D. N., jis nevykdys savo pareigos organizuoti įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, tuo sąmoningai trukdydamas valstybės institucijoms įvertinti įmonių turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, padarytą žalą atlygino pilnai. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Č. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Šias nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

Kaltinamojo mama M. Č. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta M. Č. parodė, kad pageidauja tapti laiduotoja atleidžiant jos sūnų A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad bendrąją prasme laidavimo esmė ir jo pasekmės jai yra aiškios ir suprantamos. Apie sūnaus A. Č. vykdytą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonėse nurodė nieko nežinojusi iki kol sūnus pats jai papasakojo, jau nusikalstamoms veikoms išaiškėjus. Nurodė, kad pati dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prastos sveikatos būklės darbe retai pasirodo, veiklą vykdo A. Č.. A. A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikisi, kad po šių įvykių jis daugiau nenusikals.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis A. Č. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008).

Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamojo įstatymo. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji.

Teismas sprendžia, kad A. Č. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, kaip tai vertina kaltinamasis, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pagal teismų praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-4-699/2015, 2K-138/2015). Nors kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu sekė viena po kitos, tačiau A. Č. neteisėtų veiksmų nejungė vieninga tyčia. A. Č. padarė nors ir tapačius nusikaltimus, tačiau jie buvo atlikti skirtingose įmonėse. Pirmuoju įvykdytu nusikaltimu A. Č. tyčia apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais, o vykdydamas kitos įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą, kur eidamas direktoriaus pareigas, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei įdarbino šešis darbuotojus, su kuriais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir apie tai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Taigi, A. Č. sumanymas daryti nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) ir naują nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), kiekvieną kartą kilo iš naujo ir tai reiškia, kad jo tyčia buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, o atskiroms konkrečioms nusikalstamoms veikoms.

Kaip minėta anksčiau, BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik jeigu yra visos šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios detaliai aptartos skundžiamajame nuosprendį ir kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Tačiau teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Kadangi šiuo atveju A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini)) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini)), kurios tarpusavyje sudaro realiąją sutaptį, todėl jis nelaikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė. Esant nustatytoms aplinkybėms, atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, negalima.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pilnai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Č. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nors yra buvęs teistas, bet jo teistumas yra išnykęs. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgtina ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – į apskaitą neįtrauktų piniginių lėšų sumą, dėl to išvengtų sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių sumas, į tai, kad nusikalstamų veikų darymas tęsėsi gana ilgą laiką – daugiau nei dvejus metus. Atsižvelgtina ir į A. Č. asmenybę – turi aukštąjį išsilavinimą, nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bei (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, yra nevedęs, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 109-127), atsižvelgtina ir į tai, kad byloje civilinių ieškinių nepareikšta, nes žala yra atlyginta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Č. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus jų sankcijose numatytas bausmes, nesusijusias su laivės atėmimu, - baudas, jų dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis ir artimą jų minimumui. Bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini) ), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrinta dalinio sudėjimo būdu. Baudos dydis, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini)) skaičiuotinas taikant MGL dydį, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d., nes šios veikos baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini)) – taikytinas MGL dydis, galiojęs iki 2018 m. sausio 1 d. – 37,66 Eur, nes ši nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 31 d.

Kaltinamasis A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

A. Č. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje yra UAB „Dokana“ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie LR VRM pateiktos 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija DK 20 Nr. 0112 167,58 Eur sumai ir 2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra serija DK 20 Nr. 1214 1752,37 Eur sumai už vertimus iš moldavų (rumunų) kalbos į lietuvių kalbą (t. 4, b.l. 156, 179). BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šioje baudžiamojoje byloje teismui nėra pateikta nei duomenų, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga atlygino šias išlaidas, nei prašymo jas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš kaltinamojo A. Č., todėl teismas klausimo dėl nurodytų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš kaltinamojo, nesprendžia.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 7 kompaktiniai diskai, kurie yra pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, t.y.:

1. Kompaktinis diskas, 2019-12-05 apžiūros protokolo priedas – 1 vnt. (2 t., b.l. 24);

2. Kompaktinis diskas, gautas iš AB SEB bankas su raštu Nr. SEBLT/19/CR14004 – 1 vnt. (1 t., b.l. 123)

3. Kompaktinis diskas, gautas iš L. B. AS Lietuvos skyriaus su raštu Nr. 2019/19.11-L3011-3929 – 1 vnt. (2 t., b.l. 130);

4. Kompaktinis diskas, gautas iš AB „Šiaulių bankas“ su raštu Nr. S-19/17262/C – 1 vnt. (2 t., b.l. 137);

5. Kompaktinis diskas, gautas iš AB „Klaipėdos nafta“ su raštu Nr. (4.6)KN-723 – 1 vnt. (4 t., b.l. 75);

6. Kompaktinis diskas, 2019-10-16 patikrinimo akto priedas – 1 vnt. (1 t., b.l. 27);

7. Kompaktinis diskas, 2019-10-16 patikrinimo akto priedas – 1 vnt. (7 t., b.l. 6).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, - (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, paimti pagal 2019-09-16 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-10-9496-D2 (1 t., b.l. 27), 2019-10-02 raštą Nr. 2019-17 (1 t., b.l. 30-31), 2019-10-10 raštą Nr. 2019-18 (1 t., b.l. 32-33), 2020-08-10 raštą Nr. 2020/08-01 (6 t., b.l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini), t.y.:

1. Segtuvas Nr. 1 "Pardavimai 2019 m." – 314 lapų;

2. Segtuvas Nr. 2 "Pardavimai 2018 m. 01-05 mėn." – 295 lapai;

3. Segtuvas Nr. 3 "Pardavimai 2018 m. 06-12 mėn." – 469 lapai;

4. Segtuvas Nr. 4 "Pardavimai 2017 m. 01-05 mėn." – 360 lapų;

5. Segtuvas Nr. 5 "Pardavimai 2017 m. 06-10 mėn." – 404 lapai;

6. Segtuvas Nr. 6 "Pardavimai 2017 m. 11-12 mėn." – 147 lapai;

7. Segtuvas Nr. 7 "Suvestiniai registrai 2017 - 2019 m." – 88 lapai;

8. Segtuvas Nr. 8 "Kasa 2017 m." – 89 lapai;

9. Segtuvas Nr. 9 "Kasa 2018 m." – 60 lapų;

10. Segtuvas Nr. 10 "Kasa 2019 m." – 40 lapų;

11. Segtuvas Nr. 11 "Sutartys" – 10 lapų;

12. Segtuvas "Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2017 m. 01-12 mėn." – 144 lapai;

13. Segtuvas "Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2018 m. 01-12 mėn." – 175 lapai;

14. Segtuvas "Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2019 m. 01-08 mėn." – 118 lapų;

15. Segtuvas "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2017 m. 01-12 mėn." – 79 lapai;

16. Segtuvas "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2018 m. 01-08 mėn." – 149 lapai;

17. Segtuvas "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2018 m. 09-12 mėn." – 114 lapų;

18. Segtuvas "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2019 m. 01-08 mėn." – 244 lapai;

19. Segtuvas "Avanso apyskaitos 2017 m. 01-12 mėn." – 298 lapai;

20. Segtuvas "Avanso apyskaitos 2018 m. 01-12 mėn." – 289 lapai;

21. Segtuvas "Avanso apyskaitos 2019 m. 01-08 mėn." – 139 lapai;

22. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 01 mėn." – 83 lapai;

23. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 02 mėn." – 73 lapai;

24. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 03 mėn." – 115 lapų;

25. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 04 mėn." – 304 lapai;

26. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 05 mėn." – 343 lapai;

27. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 06 mėn." – 378 lapai;

28. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 07 mėn." – 332 lapai;

29. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 08 mėn." – 393 lapai;

30. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 09 mėn." – 394 lapai;

31. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 10 mėn." – 339 lapai;

32. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 11 mėn." – 439 lapai;

33. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 12 mėn." – 310 lapų;

34. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 01 mėn." – 308 lapai;

35. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 02 mėn." – 241 lapai;

36. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 03 mėn." – 366 lapai;

37. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 04 mėn." – 312 lapai;

38. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 05 mėn." – 407 lapai;

39. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 06 mėn." – 443 lapai;

40. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 07 mėn." – 282 lapai;

41. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 08 mėn." – 421 lapas;

42. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 09 mėn." – 462 lapai;

43. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 10 mėn." – 440 lapų;

44. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 11 mėn." – 339 lapai;

45. Segtuvas "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 12 mėn." – 277 lapai;

46. Segtuvas "Banko dokumnetai (a/s SEB banke) 2017 m. 01-12 mėn." – 486 lapai;

47. Segtuvas "Banko dokumnetai (Memelio taupomoji kasa; Šiaulių bankas ir kt.) 2017 m. 01-12 mėn." – 364 lapai;

48. Segtuvas "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2018 m. 01-05 mėn." – 463 lapai;

49. Segtuvas "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2018 m. 06-09 mėn." – 404 lapai;

50. Segtuvas "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2018 m. 10-12 mėn." – 297 lapai;

51. Segtuvas "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2019 m. 01-06 mėn." – 744 lapai;

52. Segtuvas su įvairiais dokumentais – 38 lapai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, - (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, paimti pagal 2019-09-16 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-10-9498-D2 (7 t., b.l. 5), 2019-10-03 dokumentų perdavimo aktą Nr. 2019/10-01 (7 t., b.l. 9), 2019-10-09 dokumentų perdavimo aktą Nr. 2019/10-02 (7 t., b.l. 10), 2020-07-16 raštą Nr. 2020/021 (7 t., b.l. 40), 2019-12-04 kratos protokolą (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (2 t., b.l. 19-22), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini), t.y.:

1. Segtuvas Nr. 1 Kasa 2017 – 2019 m“ – 16 lapų;

2. Segtuvas Nr. 2 „Pardavimai 2019 m. 01-06 mėn.“ – 335 lapai;

3. Segtuvas Nr. 3 „Pardavimai 2017 m. 09-12 mėn.“ – 295 lapai;

4. Segtuvas Nr. 4 „Pardavimai 2017 m. 01-08 mėn.“ – 375 lapai;

5. Segtuvas Nr. 5 „Pardavimai 2018 m. 01-06 mėn.“ – 457 lapai;

6. Segtuvas Nr. 6 „Pardavimai 2019 m. 07-12 mėn.“ – 411 lapai;

7. Segtuvas Nr. 1 “Darbo užmokestis, tabeliai – 2017 m.” – 97 lapai;

8. Segtuvas Nr. 2 “Darbo užmokestis, tabeliai – 2018 m.” – 137 lapai;

9. Segtuvas Nr. 3 “Darbo užmokestis, tabeliai – 2019 m.” – 82 lapai;

10. Segtuvas Nr. 1 „PVM s-f pirkimai - 2017 m. (01-06 mėn.)“ – 358 lapai;

11. Segtuvas Nr. 2 „PVM s-f pirkimai - 2017 m. (07-09 mėn.)“ – 373 lapai;

12. Segtuvas Nr. 3 „PVM s-f pirkimai - 2017 m. (10-12 mėn.)“ – 408 lapai;

13. Segtuvas Nr. 4 „SEB bankas - 2017 m. (01-07 mėn.)“ – 364 lapai;

14. Segtuvas Nr. 5 „SEB bankas - 2017 m. (08-12 mėn.)“ – 325 lapai;

15. Segtuvas Nr. 6 „DNB bankas, Šiaulių bankas - 2017 m.“ – 507 lapai;

16. Segtuvas Nr. 7 „Šiaulių bankas - 2018 m. (01-06 mėn.)“ – 350 lapų;

17. Segtuvas Nr. 8 „Šiaulių bankas - 2018 m. (07-12 mėn.)“ – 350 lapų;

18. Segtuvas Nr. 9 „SEB bankas - 2018 m.“ – 223 lapai;

19. Segtuvas Nr. 10 „PVM s-f pirkimai - 2018 m. (01-05 mėn.)“ – 451 lapas;

20. Segtuvas Nr. 11 „PVM s-f pirkimai - 2018 m. (06-08 mėn.)“ – 356 lapai;

21. Segtuvas Nr. 12 „PVM s-f pirkimai - 2018 m. (09-12 mėn.)“ – 500 lapų;

22. Segtuvas su įvairiais dokumentais – 129 lapai;

23. Segtuvas „Darbo laiko apskaitos dokumentai“ – 20 lapų;

24. Segtuvas „Tabeliai 2019“ – 79 lapai;

25. Segtuvas „Įvairūs dokumentai“ – 12 lapų;

26. Segtuvas „Įvairūs dokumentai“ – 7 lapai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, t.y. segtuvas su dokumentais – 23 lapai, kurie buvo paimti 2019-12-04 kratos metu P. Č. namuose (duomenys neskelbtini), (2 t., b.l. 68-71), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 160 MGL (8000 Eur) dydžio baudą.

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (dėl (duomenys neskelbtini)) ir paskirti jam 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini)) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini)) – prie subendrintos 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos pridedant dalį – 40 MGL (1506,40 Eur) baudos, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymą (dėl (duomenys neskelbtini)), ir A. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę 240 MGL (11 506,40 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų šešių eurų 40 centų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį A. Č. paskirti – 160 MGL (7670,54 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimties eurų 54 centų)) dydžio baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 7 kompaktinius diskus, kurie yra pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliki saugoti byloje, t.y.:

1. Kompaktinį diską, 2019-12-05 apžiūros protokolo priedą – 1 vnt.;

2. Kompaktinį diską, gautą iš AB SEB bankas su raštu Nr. SEBLT/19/CR14004 – 1 vnt.;

3. Kompaktinį diską, gautą iš L. B. AS Lietuvos skyriaus su raštu Nr. 2019/19.11-L3011-3929 – 1 vnt.;

4. Kompaktinį diską, gautą iš AB „Šiaulių bankas“ su raštu Nr. S-19/17262/C – 1 vnt.;

5. Kompaktinį diską, gautą iš AB „Klaipėdos nafta“ su raštu Nr. (4.6)KN-723 – 1 vnt.;

6. Kompaktinį diską, 2019-10-16 patikrinimo akto priedą – 1 vnt.;

7. Kompaktinį diską, 2019-10-16 patikrinimo akto priedą – 1 vnt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, - (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus paimtus pagal 2019-09-16 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-10-9496-D2, 2019-10-02 raštą Nr. 2019-17, 2019-10-10 raštą Nr. 2019-18, 2020-08-10 raštą Nr. 2020/08-01, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini), t.y.:

1. Segtuvą Nr. 1 "Pardavimai 2019 m." – 314 lapų;

2. Segtuvą Nr. 2 "Pardavimai 2018 m. 01-05 mėn." – 295 lapai;

3. Segtuvą Nr. 3 "Pardavimai 2018 m. 06-12 mėn." – 469 lapai;

4. Segtuvą Nr. 4 "Pardavimai 2017 m. 01-05 mėn." – 360 lapų;

5. Segtuvą Nr. 5 "Pardavimai 2017 m. 06-10 mėn." – 404 lapai;

6. Segtuvą Nr. 6 "Pardavimai 2017 m. 11-12 mėn." – 147 lapai;

7. Segtuvą Nr. 7 "Suvestiniai registrai 2017 - 2019 m." – 88 lapai;

8. Segtuvą Nr. 8 "Kasa 2017 m." – 89 lapai;

9. Segtuvą Nr. 9 "Kasa 2018 m." – 60 lapų;

10. Segtuvą Nr. 10 "Kasa 2019 m." – 40 lapų;

11. Segtuvą Nr. 11 "Sutartys" – 10 lapų;

12. Segtuvą "Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2017 m. 01-12 mėn." – 144 lapai;

13. Segtuvą "Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2018 m. 01-12 mėn." – 175 lapai;

14. Segtuvą "Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai 2019 m. 01-08 mėn." – 118 lapų;

15. Segtuvą "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2017 m. 01-12 mėn." – 79 lapai;

16. Segtuvą "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2018 m. 01-08 mėn." – 149 lapai;

17. Segtuvą "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2018 m. 09-12 mėn." – 114 lapų;

18. Segtuvą "Darbo užmokesčio žiniaraščiai 2019 m. 01-08 mėn." – 244 lapai;

19. Segtuvą "Avanso apyskaitos 2017 m. 01-12 mėn." – 298 lapai;

20. Segtuvą "Avanso apyskaitos 2018 m. 01-12 mėn." – 289 lapai;

21. Segtuvą "Avanso apyskaitos 2019 m. 01-08 mėn." – 139 lapai;

22. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 01 mėn." – 83 lapai;

23. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 02 mėn." – 73 lapai;

24. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 03 mėn." – 115 lapų;

25. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 04 mėn." – 304 lapai;

26. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 05 mėn." – 343 lapai;

27. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 06 mėn." – 378 lapai;

28. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 07 mėn." – 332 lapai;

29. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 08 mėn." – 393 lapai;

30. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 09 mėn." – 394 lapai;

31. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 10 mėn." – 339 lapai;

32. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 11 mėn." – 439 lapai;

33. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2017 m. 12 mėn." – 310 lapų;

34. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 01 mėn." – 308 lapai;

35. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 02 mėn." – 241 lapai;

36. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 03 mėn." – 366 lapai;

37. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 04 mėn." – 312 lapai;

38. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 05 mėn." – 407 lapai;

39. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 06 mėn." – 443 lapai;

40. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 07 mėn." – 282 lapai;

41. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 08 mėn." – 421 lapas;

42. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 09 mėn." – 462 lapai;

43. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 10 mėn." – 440 lapų;

44. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 11 mėn." – 339 lapai;

45. Segtuvą "Pirkimo PVM sąskaitos faktūros 2018 m. 12 mėn." – 277 lapai;

46. Segtuvą "Banko dokumentai (a/s SEB banke) 2017 m. 01-12 mėn." – 486 lapai;

47. Segtuvą "Banko dokumnetai (Memelio taupomoji kasa; Šiaulių bankas ir kt.) 2017 m. 01-12 mėn." – 364 lapai;

48. Segtuvą "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2018 m. 01-05 mėn." – 463 lapai;

49. Segtuvą "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2018 m. 06-09 mėn." – 404 lapai;

50. Segtuvą "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2018 m. 10-12 mėn." – 297 lapai;

51. Segtuvą "Banko dokumnetai AB Šiaulių bankas 2019 m. 01-06 mėn." – 744 lapai;

52. Segtuvą su įvairiais dokumentais – 38 lapai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda,- (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, paimtus pagal 2019-09-16 dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktą Nr. 04/12-1-10-9498-D2, 2019-10-03 dokumentų perdavimo aktą Nr. 2019/10-01, 2019-10-09 dokumentų perdavimo aktą Nr. 2019/10-02, 2020-07-16 raštą Nr. 2020/021, 2019-12-04 kratos protokolą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini (duomenys neskelbtini), t.y.:

1. Segtuvą Nr. 1 Kasa 2017 – 2019 m“ – 16 lapų;

2. Segtuvą Nr. 2 „Pardavimai 2019 m. 01-06 mėn.“ – 335 lapai;

3. Segtuvą Nr. 3 „Pardavimai 2017 m. 09-12 mėn.“ – 295 lapai;

4. Segtuvą Nr. 4 „Pardavimai 2017 m. 01-08 mėn.“ – 375 lapai;

5. Segtuvą Nr. 5 „Pardavimai 2018 m. 01-06 mėn.“ – 457 lapai;

6. Segtuvą Nr. 6 „Pardavimai 2019 m. 07-12 mėn.“ – 411 lapai;

7. Segtuvą Nr. 1 “Darbo užmokestis, tabeliai – 2017 m.” – 97 lapai;

8. Segtuvą Nr. 2 “Darbo užmokestis, tabeliai – 2018 m.” – 137 lapai;

9. Segtuvą Nr. 3 “Darbo užmokestis, tabeliai – 2019 m.” – 82 lapai;

10. Segtuvą Nr. 1 „PVM s-f pirkimai - 2017 m. (01-06 mėn.)“ – 358 lapai;

11. Segtuvą Nr. 2 „PVM s-f pirkimai - 2017 m. (07-09 mėn.)“ – 373 lapai;

12. Segtuvą Nr. 3 „PVM s-f pirkimai - 2017 m. (10-12 mėn.)“ – 408 lapai;

13. Segtuvą Nr. 4 „SEB bankas - 2017 m. (01-07 mėn.)“ – 364 lapai;

14. Segtuvą Nr. 5 „SEB bankas - 2017 m. (08-12 mėn.)“ – 325 lapai;

15. Segtuvą Nr. 6 „DNB bankas, Šiaulių bankas - 2017 m.“ – 507 lapai;

16. Segtuvą Nr. 7 „Šiaulių bankas - 2018 m. (01-06 mėn.)“ – 350 lapų;

17. Segtuvą Nr. 8 „Šiaulių bankas - 2018 m. (07-12 mėn.)“ – 350 lapų;

18. Segtuvą Nr. 9 „SEB bankas - 2018 m.“ – 223 lapai;

19. Segtuvą Nr. 10 „PVM s-f pirkimai - 2018 m. (01-05 mėn.)“ – 451 lapas;

20. Segtuvą Nr. 11 „PVM s-f pirkimai - 2018 m. (06-08 mėn.)“ – 356 lapai;

21. Segtuvą Nr. 12 „PVM s-f pirkimai - 2018 m. (09-12 mėn.)“ – 500 lapų;

22. Segtuvą su įvairiais dokumentais – 129 lapai;

23. Segtuvą „Darbo laiko apskaitos dokumentai“ – 20 lapų;

24. Segtuvą „Tabeliai 2019“ – 79 lapai;

25. Segtuvą „Įvairūs dokumentai“ – 12 lapų;

26. Segtuvą „Įvairūs dokumentai“ – 7 lapai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi atskirai nuo baudžiamosios bylos FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, t.y. segtuvą su dokumentais – 23 lapai, kurie buvo paimti 2019-12-04 kratos metu P. Č. namuose (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja R. S.