Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta O. S. subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 11 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimą: atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą. Y. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta Y. K. subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 11 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimą: atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą. I. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta I. B. subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2018 m. kovo 11 d. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimą: atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiojo E. Š. naudai priteista atlyginti 500 Eur neturtinės žalos solidariai iš O. S., I. B., Y. K.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, priteista atlyginti nukentėjusiojo E. Š. naudai 500 Eur advokato išlaidų solidariai iš O. S., I. B., Y. K.. Nukentėjusiojo S. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 120,36 eurų civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nurodyta turtinė 120,36 Eur žala priteista atlyginti solidariai iš O. S., I. B., Y. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nukentėjusiojo E. Š. (E. Š.) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusysis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino bei padarė pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistųjų kaltės. Taip pat nukentėjusysis neginčija nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Apeliaciniu skundu keliamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, tai yra, nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu nuteistiesiems atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistiesiems O. S., Y. K., I. B. bausmės vykdymo atidėjimą, neteisingai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

6. Kaip minėta, nukentėjusysis neginčija teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Teismas, skirdamas bausmę nuteistiesiems O. S., Y. K., I. B. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė, jog vienu įvykiu buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje), viena veika apysunkė, kita veika – nesunki. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtos. Teismas nenustatė nuteistųjų O. S., Y. K., I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino ir nuteistųjų asmenybes. O. S. aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, Lietuvoje neteistas. Y. K. aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, Lietuvoje neteistas. I. B. aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, Lietuvoje neteistas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad už abi veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintinos paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirtos bausmės, jų rūšis už kiekvieną nusikalstamą veiką yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, subendrintos bausmės dydis yra tinkamas pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistiesiems O. S., Y. K., I. B. bausmės vykdymo atidėjimą, neteisingai vadovavosi BK 75 straipsnio nuostatomis.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019 pažymėta, kad teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt. Visais atvejais būtina atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikaltimo padarymo priežastis. Ne mažiau svarbu įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir pan.

9. O. S., Y. K., I. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, bei už jas paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, iš tiesų atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio, tai yra nustatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį motyvavo tuo, kad O. S., Y. K. yra gana jauno amžiaus, O. S., Y. K., I. B. Lietuvoje teismo duomenimis neteisti, nėra įmanoma nustatyti, kas pradėjo konfliktą, Ukrainoje turi pastovią gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios aplinkybės negali nulemti teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymo, kadangi jos turi būti įvertinamos ir išsamiai išanalizuojamos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

10. Visų pirma pažymėtina, jog nusikaltimą nuteistieji padarė naudojant fizinį smurtą, dėl chuliganiškų paskatų, padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai. Dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų sukeltos pasekmės – nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai dviem nukentėjusiesiems, pažeista viešoji tvarka. O. S., Y. K., I. B. apklausti ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų, teigė, jog jie tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji nesugeba ieškoti konstruktyvaus dialogo, kilusias problemas sprendžia nepriimtinais būdais. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šioje byloje nėra įmanoma nustatyti, kas pradėjo konfliktą, nesuteikia pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti nuteistųjų O. S., Y. K., I. B. veiksmais. Be to, patys nuteistieji nepanoro savo pozicijos išdėstyti teisme, priešingai, pasislėpė nuo teismo, sprendimas jų atžvilgiu buvo priimtas už akių. Nuteistieji nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino nusikaltimu padarytos žalos.

11. Šioje byloje itin svarbu įvertinti nuteistųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl BK 75 straipsnio taikymo pagrįstumo nuteistųjų atžvilgiu, atsižvelgia į jiems taikytas kardomąsias priemones, jų veiksmingumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, periodinis registravimas policijos įstaigoje, tačiau paskirtos kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, jie pabėgo iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino šių aplinkybių, kaip svarbių ir turinčių reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nukentėjusiojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistieji padarė naują nusikalstamą veiką, nes jie arba be dokumentų nelegaliai kirto Ukrainos ir Europos Sąjungos sieną, arba pagamino netikrus dokumentus ir jų pagalba įvažiavo į Ukrainos teritoriją. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjamas dalykas. Vis tik toks nuteistųjų elgesys, jų požiūris į jiems taikytas kardomąsias priemones nesuteikia pagrindo manyti, jog nustatytų įpareigojimų nuteistieji laikytųsi ateityje.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog šiuo atveju bausmės tikslai O. S., Y. K., I. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atitinkamai, nėra įstatymų numatyto pagrindo jiems taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistiesiems bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu 500 Eur neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019 nurodyta, kad neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

15. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis E. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad po patirtų sužalojimų jam teko gydytis ambulatoriškai. Dėl žandikaulio lūžio jis ilgą laiką negalėjo valgyti kieto maisto, kurį reikia kramtyti, todėl teko specialiai ruošti minkštą, lengvai sukramtomą maistą. Tai sukėlė didelius nepatogumus tiek jam, tiek ir jo šeimai. Nuolat jautė galvos ir veido skausmus. Negalėjo normaliai miegoti, dėl ko nuolatos jautė nuovargį. Turėjo gydytis ilgiau, bet nepaisant patirtos traumos, sumušto ir patinusio veido, turėjo išeiti į darbą, kadangi reikėjo rūpintis šeima - mažamete dukra G., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėščia žmona (antras vaikas gimė (duomenys neskelbtini)). Jautėsi labai nepatogiai ir nejaukiai, kadangi bendradarbiai, kaimynai ir visi aplinkiniai matė jo sumuštą veidą. Emociškai buvo sukrėstas. Geriau jaustis pradėjo tik po dviejų mėnesių. Gydymosi metu kreipėsi į VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam buvo pasiūlyta atlikti žandikaulio ir dešiniosios veido dalies operaciją, kuri galėtų atstatyti lūžusį žandikaulį. Tačiau po konsultacijos su minėtos medicinos įstaigos skyriaus vedėju dėl didelės rizikos operacijos buvo atsisakyta. Konsultacijos metu buvo jis informuotas kad traumos pasekmės gali paūmėti ateityje, dėl ko jaučia nuolatinę įtampą. Kadangi yra profesionalus sportininkas (daugkartinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) čempionas), patirta trauma jam atėmė galimybes pasirengti (duomenys neskelbtini) čempionatui, kuriam ruošėsi pilnus kalendorinius metus ir bendrai sutrikdė jo sportinę karjerą. Patirta trauma turėjo reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei ir buitiniams higienos įpročiams. Kasdieninis dantų valymas kelis mėnesius po patirtos traumos tapo labai skausminga procedūra. Iki šiol esant didesniam fiziniam krūviui (plaukiant, bėgiojant), pradeda jausti dešinės veido pusės tirpimą. Labai išgyveno dėl nėščios savo žmonos, kuri išvydusi jį po patirtų sužalojimų patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, kartu dėl būsimo vaikelio. Kaip jau minėjo ankščiau, jo žmonai jau vėlyvo nėštumo metu teko specialiai ruošti maistą, vienai rūpintis apsilankymais pas gydytojus. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiojo E. Š. pareikštas ieškinys per didelis, neatitinkantis teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažo ir nukentėjusiojo E. Š. naudai priteisė atlyginti 500 Eur neturtinės žalos solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K.. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, įvykio metu nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, nugriuvęs, kaltinamųjų kaltė tyčinė, veikos baigtos. Pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šeimoje žmona buvo paskutinius mėnesius nėščia, teko ligos periodu nukentėjusiajam rūpintis mažamete dukterimi, taip pat į tai, kad trauma turėjo įtakos ir jo sportiniam pasirengimui. Teisėjų kolegijos nuomone, priteista suma, įvertinant nusikaltimų pobūdį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, pasekmes, į tai, kad žala priteistina iš trijų nuteistųjų solidariai, yra per maža.

17. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Be to, be pagrindo pakankamai neatsižvelgė į aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sumuštas trijų nuteistųjų. Nors pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiojo E. Š. įvykio metu patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam nustatytas įvykio metu padarytas žandikaulio lūžis, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinį vainiko nuskilimai, kiti kaltinime padaryti sužalojimai, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai. Akivaizdu, kad tiek įvykio metu, tiek gydymo laikotarpiu, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus – kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo.

18. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnio 1 dalyje, nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 1158,48 Eur (4000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. 2K-469/2010), 4344,30 Eur (15000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2K-181/2012), 2896,20 Eur (10000 Lt), 2316,96 Eur (8000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 2K-25-942/2015), 5000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 2K-377-222/2017). Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

19. Įvertinant minėtas aplinkybes, o taip pat ir nuteistųjų galimybes atlyginti žalą, neturtinės žalos suma didintina, bet ne tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde. Nustatomas 2400 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis padidintinas iki 2 400 Eur, priteisiant solidariai iš visų trijų nuteistųjų O. S., I. B., Y. K..

20. Nukentėjusysis prašo priteisti 300 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo advokatas pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitą, serijos LAT Nr. 842649, patvirtinantį, kad E. Š. advokatui V. Latušinskij už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 300 Eur.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017).

22. Apeliacine tvarka byla nagrinėta pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo advokatas. Advokatas paruošė apeliacinį skundą bei dalyvavo jį nagrinėjant, todėl prašoma 300 Eur suma yra pagrįsta ir reali, šios proceso išlaidos, kurias E. Š. patyrė dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, priteistinos solidariai iš visų trijų nuteistųjų O. S., I. B., Y. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiojo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria O. S., vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą.

O. S. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. S. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria Y. K., vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą.

Y. K. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Y. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalį, kuria I. B., vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą.

I. B. paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Iš O. S., I. B., Y. K. solidariai nukentėjusiajam E. Š. priteisti neturtinės žalos atlyginimui 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Eur.

Nukentėjusiajam E. Š. solidariai iš O. S., I. B., Y. K. priteisti 300 Eur proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.