Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-865/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-01-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
1-104-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11296-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
O. S., Y. K., I. B.
Nukentėjusysis
E. Š.
Advokatai
Aušra Saulėnienė, Vladislav Latušinskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11296-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Blaževičiui,kaltinamųjų O. S., Y. K., I. B. gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,nukentėjusiajam E. Š., jo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, kaltinamiesiems nedalyvaujant, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

O. S., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vyžgorod, Kijevo aps., Ukraina, Lietuvoje gyveno (duomenys neskelbtini),Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje;

Y. K., gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kijevas., Ukraina, Lietuvoje gyveno (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje;

I. B., gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kijevas., Ukraina, Lietuvoje gyveno (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 284 straipsnyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. S. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, 2018-03-10 apie 04.00 val. viešoje vietoje Rūdninkų g. 14, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,91 promilės girtumas), konflikto su V. C., nukentėjusiaisiais E. Š. ir S. P. metu, kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, jis (O. S.) kartu su Y. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., I. B. sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., O. S. kartu su Y. K. ir I. B. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Š. dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimais kaktoje, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinį vainiko nuskilimą, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 817/2018 (01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Be to jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2018-03-10 apie 04.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,91 promilės girtumas), viešoje vietoje Rūdninkų g. 14, Vilniuje, konflikto su V. C., nukentėjusiaisiais E. Š. ir S. P. metu, iš chuliganiškų paskatų, kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, jis (O. S.) kartu su Y. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., I. B. sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., O. S. kartu su Y. K. ir I. B. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. P. abiejų akių apatinių vokų nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke, kas pagal specialisto apžiūrą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Y. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, būtent:

jis, 2018-03-10, apie 04.00 val. viešoje vietoje Rūdninkų g. 14, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,80 promilės girtumas), konflikto su V. C., nukentėjusiaisiais E. Š. ir S. P. metu, po to kai O. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, jis (Y. K.) kartu su O. S. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., I. B. sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., jis -Y. K. kartu su O. S. ir I. B. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Š. dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimais kaktoje, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinį vainiko nuskilimą, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 817/2018 (01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Be to jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2018-03-10, apie 04.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,80 promilės girtumas), viešoje vietoje Rūdninkų g. 14, Vilniuje, konflikto su V. C., nukentėjusiaisiais E. Š. ir S. P. metu, iš chuliganiškų paskatų, po to kai O. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, jis (Y. K.) kartu su O. S. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., I. B. sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., jis -Y. K. kartu su O. S. ir I. B. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. P. abiejų akių apatinių vokų nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke, kas pagal specialisto apžiūrą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

I. B. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis, 2018-03-10 apie 04.00 val. viešoje vietoje Rūdninkų g. 14, Vilniuje, iš chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. C., nukentėjusiaisiais E. Š. ir S. P. metu, po to kai O. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, Y. K. kartu su O. S. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., jis - I. B., sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., jis – I. B. kartu su Y. K. ir O. S. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Š. dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimais kaktoje, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinį vainiko nuskilimą, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 817/2018 (01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Be to jis pažeidė viešąją tvarka, o būtent:

jis, 2018-03-10 apie 04.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje Rūdninkų g. 14, Vilniuje, konflikto su V. C., nukentėjusiaisiais E. Š. ir S. P. metu, iš chuliganiškų paskatų, po to kai O. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, Y. K. kartu su O. S. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., jis, I. B. sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., jis – I. B. kartu su Y. K. ir O. S. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. P. abiejų akių apatinių vokų nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke, kas pagal specialisto apžiūrą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Apklaustas kaip įtariamasis O. S., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra psichiškai sveikas, įtariamojo teisės yra išaiškintos, įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus, dėl įtarimo neprisipažįsta. Nori parodyti, kad jis ir jo draugai buvo užpulti, jie tik gynėsi. Kartu su draugais Y. K. ir I. B. 2018-03-09 vakare lėktuvu atskrido į Vilnių, apsistojo hostelyje netoli Senamiesčio. Atvyko tiesiog pasižiūrėti miesto, iš Vilniaus turėjo išskristi 2018-03-11. 2018-03-10, apie 3.30 - 4.00 val., kartu su draugais ėjo iš kavinės link naktinės parduotuvės. Einant gatve, prasilenkė su trimis jaunuoliais, kurie kažką pasakė jiems. Tiksliai neatsimena, bet atrodo I. B. priėjo prie jų pasiaiškinti, tada jis irgi su Y. K. priėjo. Jie su tais jaunuoliais kalbėjo, jaunuoliai kažką kalbėjo, ar nori problemų ir pan., neatsimena, kad kas nors iš tų jaunuolių būtų kaltinęs, kad atvažiavo į jų šalį, taip pat nebuvo ir įžeidimų dėl tautybės. Tiesiog ėjo pro šalį ir juos užkabino. Ką konkrečiai kalbėjo su tais vaikinais, dabar pasakyti negali, prisimena, kad kažkuris iš tų jaunuolių trenkė vienam iš jo draugų, kuriam, dabar pasakyti negali. Tada jie pradėjo muštis, muštynių metu nugriuvo ant asfalto, kažkas užtraukė jam ant galvos striukę ir jis buvo spardomas. Viskas truko apie 1,5 minutės. Tada vaikinai nustojo muštis ir vėl pradėjo su jais kalbėtis, bekalbant, pro šalį pravažiavo policijos automobilis. Tuo metu nepažįstami jaunuoliai dar labiau aprimo. Pravažiavus policijai jaunuoliai vėl pradėjo prie jų kabintis, kad jie nori problemų ir pan. Ir tada vėl kilo muštynės, kas pradėjo pirmas mušti, neprisimena, jis vėl buvo parverstas ant grindinio, užtraukė striukę ant galvos ir jis buvo mušamas į įvairias kūno vietas. Po kurio laiko atsistojo ir pamatė, kad šiek tiek toliau prie suoliuko dviese muša vieną iš jo draugų, atrodo, kad tai buvo I. B.. Matė I. B. nukrito ant žemės ir tada du jaunuoliai jam sudavė dar po smūgį, O. S. tuomet pribėgo ir pakėlė savo draugą, ir toliau mušėsi su tais jaunuoliais. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir juos pristatė į policijos komisariatą. Kiek atsimena, vienas iš juos užpuolusių jaunuolių buvo nukritęs ant žemės, tačiau nematė, kad jis būtų mušamas. Juos užpuolusių jaunuolių požymių neįsidėmėjo, prisimena, kad vienas iš jų turėjo raktų ryšulį, kurį buvo paėmęs į kumštį ir buvo iškišęs vieną raktą. Įtariamajam O. S. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Apklaustas kaip įtariamasis O. S. parodė, kad neprisipažįsta, lieka prie savo parodymų.

Apklaustas kaip įtariamasis Y. K., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra psichiškai sveikas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, dėl įteikto pranešimo apie įtarimą neprisipažįsta, nori parodyti, kad mušėsi tik gindamasis. 2018-03-09 vakare su draugais O. S. ir I. B. lėktuvu atvyko į Vilnių turistiniais tikslais. 2018-03-09, apie 3.00 - 4.00 val., su O. S. ir I. B. ėjo per Senamiestį link naktinės parduotuvės, kai kažkurioje gatvėje sutiko tris jaunuolius. Gatvės pavadinimo nežino. Tie jaunuoliai pradėjo juos užkabinėti. Tada jie trise priėjo prie jų pasiaiškinti, jaunuoliai juos išvadino „ukrainiečiais banderavcais“, nes jie jiems pasisakė, kad yra iš Ukrainos. Bekalbant, jį užpuolė vienas iš tų jaunuolių t. y. jis trenkė kumščiu jam į galvą, jis suklupo ant žemės, ir tada tas pats jaunuolis jį toliau mušė rankomis, galimai ir kojomis (tiksliai neatsimena) į įvairias kūno vietas, į galvą, į korpusą. Kadangi stengėsi apsiginti nuo smūgių, tai nematė, kas vyko aplink ir kas mušė jo draugus. Jam atsistojus, muštynės aprimo ir toliau žodžiu pradėjo aiškintis su tais jaunuoliais. Tada tas jaunuolis, kuris jį užpuolė, atsitraukė toliau ir telefonu filmavo jų bendravimą. Kiti du jaunuoliai niekaip nenurimo, įžeidinėjo juos ir tada vėl kilo muštynės, viskas įvyko labai greitai, todėl dabar negali pasakyti, kas pradėjo antrąsias muštynes. Jis irgi mušėsi, tik negali pasakyti su kokiu konkrečiai jaunuoliu, matė kad O. S. buvo parvirtęs ant žemės, jam buvo nutraukta striukė, matė, kad O. S. buvo mušamas dviejų jaunuolių. Dabar negali pasakyti, ar pirmą kartą jį užpuolęs jaunuolis dalyvavo antrosiose muštynėse, ar tiesiog kažkur stovėjo, bet kiti du jaunuoliai tikrai mušėsi. Prisimena, kad muštynių metu tie nepažįstami jaunuoliai buvo nukritę ant žemės, tačiau jis tikrai jų kojomis nespardė, gal tik vieną kartą sudavė koja kažkam į korpusą. Nori parodyti, kad I. B. vis bandė kalbėti su tais jaunuoliais, kad jie nustotų muštis. Atvyko policijos patrulis ir visi buvo pristatyti į policijos komisariatą. Negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiesiems. Įtariamajam Y. K. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Apklaustas kaip įtariamasis Y. K. parodė, kad neprisipažįsta, lieka prie pirminių parodymų ir juos tvirtina.

Apklaustas kaip įtariamasis I. B., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra psichiškai sveikas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydęs, dėl įteikto pranešimo apie įtarimą neprisipažįsta. 2018-03-09 vakare su draugais O. S. ir Y. K. atskrido į Vilnių turistiniais tikslais. 2018-03-10, apie 4.00 val., su O. S. ir Y. K. ėjo link hostelio. Einant gatve, pavadinimo nežino, įvyko konfliktas su kažkokiais jaunuoliais. Jis ėjo šiek tiek priekyje, o O. S. ir Y. K. ėjo paskui jį. Jis eidamas net neatkreipė dėmesio į jokius jaunuolius, tik išgirdo, kad vyksta žodinis konfliktas, tiksliau išgirdo kažkieno pakeltą balsą ir tai buvo adresuota jiems. Jis atsisuko ir pamatė, kad tarp jo draugų ir kažkokių jaunuolių vyksta muštynės. Kiek buvo užpuolikų, pasakyti negali, nes jam kažkas trenkė į pakaušį, po to gavo smūgį į galvos dešinę pusę, nuo smūgių apsvaigo ir nelabai atsimena, kaip viskas toliau vyko. Neatsimena, kad būtų ką nors mušęs, atsimena, kad bandė žodžiais apraminti besimušančius. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, nes konkrečių žodžių ar išsireiškimų negirdėjo. Po kurio laiko visi nustojo muštis. Tuomet atvyko policija. Kadangi jis buvo apsvaigęs, tai neįsidėmėjo juos užpuolusiųjų asmenų, taip pat negali pasakyti, kiek jų buvo. Įvykio metu buvo neblaivus, prieš tai bare buvo išgėręs 5 bokalus alaus. Įtariamajam I. B. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą. Apklaustas kaip įtariamasis I. B. parodė, kad neprisipažįsta, lieka prie pirminių parodymų ir juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. Š. parodė, jog 2018-03-10, apie 16 val., su draugais P ir C ėjo Rūdininkų gatve ir prasilenkė su konfliktiškai nusiteikusiais asmenimis. Kilo žodinis konfliktas, tačiau bandė išsiskirti taikiai. Atsisuko į šoną pasižiūrėti, gavo smūgį į galvą, parkrito. Kas jam sudavė, nematė, prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik, kai policija ir greitoji pagalba jau buvo atvykusi į įvykio vietą. Jis norėjo tą konfliktą išspręsti ir taikiai išsiskirstyti. Tai buvo trys rusiškai kalbantys asmenys, pastarųjų veidus matė. Juos atpažinti galėtų. Jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis, daugybiniai galvos sužeidimai, mėlynės, sužeidimai padaryti galvos srityje, tarp jų ir dantų nusikilimai. Pagrindinis dalykas buvo žandikaulio lūžis, kuris sudarė didžiausią problemą. Operacija nebuvo daryta. Taip jam patarė medikai. Kas nutiko kitiems asmenims, jis nematė. Jis matė tik po to. Po smūgio į galvą jau nieko nematė. Matė, kad Sergejus taip pat buvo stipriai sužalotas. Kitas asmuo –V. C. kiek matė, sužalotas nebuvo. V. C. - Sergejaus draugas. Tie trys vaikinai buvo atvykę iš Ukrainos, pastarieji buvo agresyviai nusiteikę. Tai nutiko apie 4 val. ryto. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, tačiau negali pasakyti, kaip jis prasidėjo. Buvo tiesiog pokalbis, kažkas kažkam kažką pasakė, o jis niekam nieko nesakė. Bandė konfliktą išspręsti taikiai. Jis gavo smūgį į galvą, nuo kurio ir parkrito. Prašo priteisti 10 000 Eur. neturtinės žalos. Morališkai buvo labai sunku, buvo sukelta labai daug buitinių nepatogumų, ilgą laiką kankino miego sutrikimas, negalėjo ramiai ilsėtis. Šeima labai dėl to išgyveno, sutuoktinė tuo metu laukėsi, buvo vėlyvas nėštumas. Vaikas gimė birželio mėnesį. Kitam vaikui tuo metu dar nebuvo net 3 metų. Buvo sunku morališkai. Jis yra sportininkas, plaukikas, dėl to negalėjo treniruotis, ruoštis svarbiausioms sezono varžyboms. Turtinės žalos neprašo. Advokato išlaidos - 500 Eur. Jis kasdien liekamųjų reiškinių nejaučia, tik kartais atsiranda galvos tempimai toje vietoje. Dabar tas kaulas labai silpnas, tad, jei būtų dar kažkoks panašus nutikimas, galėtų ta akimi apakti. Sportuoja iki šiol. Plaukimas yra specifinė sporto šaka, reikia plaukti su akinukais. Jaučia diskomfortą kai tą vietą suspaudžia akinukai. Turėjo vykti Europos veteranų plaukimo čempionatas. Anksčiau buvo užėmęs 1-ą vietą. Sumą prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų. Po mėnesio jau dirbo, gydėsi mėnesį. Operacijų daryta nebuvo, buvo vartojami nuskausminamieji vaistai nuo uždegimo, tepalai. Pirmą mėnesį žmona jį prižiūrėjo, gamino lengvai sukramtomą maistą. P. gyvena Londone. Į Lietuvą grįžti neketina.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio tvarka (asmuo gyvena užsienyje) buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. P. parodymai (t. 1, b.l. 35), duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas tyrimo metu nukentėjusysis S. P. parodė, kad 2018-03-10, apie 04.00 val., einant kartu su E. Š. ir V. C. Rūdninkų gatve, Vilniuje, prie striptizo klubo, kurio pavadinimo neprisimena, priėjo trys vaikinai, kurie rusų kalba kalbėjo. Jų amžius maždaug 25-30 metų. Du vaikinai buvo su barzdomis, vieno šviesi barzda, kito - tamsi, apsirengęs tamsios spalvos striuke. Neprisimena apie ką buvo pokalbis, tačiau pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, neatsimena, nes buvo vartojęs alkoholio. Apsižodžiavus vaikinas be barzdos ir vaikinas su tamsia barzda užpuolė Edgarą, kuriam kažkuris iš išvardintų sudavė į veidą. Edgaras nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tuomet paminėti vaikinai, t.y. be barzdos ir su barzda ėmė kojomis spardyti Edgarą į įvairias kūno vietas, o kitas vaikinas su šviesia barzda stovėjo šalia. Priėjęs prie Edgaro norėjo jį pakelti, tačiau tuo metu jam sudavė į galvą vaikinas su šviesia barzda. Jis nukrito ant žemės ir pajuto kojų smūgius į įvairias kūno vietas, bei į galvą. Kiek teko matyti, kojomis smūgiavo visi trys aukščiau paminėti vaikinai. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negali, tačiau buvo daug. Kur buvo tuo metu Vilius, nepastebėjo. Prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, stovėjo policijos pareigūnai. Atvykę medicinos darbuotojai jį ir Edgarą išvežė į ligoninę. 2018-03-11 jis išvyksta iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Asmenis, kurie juos sumušė, nufotografavo mobiliuoju telefonu, prieš įvykstant konfliktui. Kadangi išvyksta iš Lietuvos į teismo medicinos ekspertizę nesikreips. S. P. elektroniniu paštu pranešė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes gyvena užsienyje.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. C. parodė, jog keliavo su draugais S. P. ir E. Š. namo ir prasilenkė su vyrukais. Kilo konfliktas, apsistumdė, išsiskyrė. Trenkė Š., jis nukrito, S. jį bandė kelti, tačiau tuo pačiu Sergejui spyrė į galvą iš kojos, jis, V. C., pasitraukė į šalį. Paskui atvažiavo policija. Buvo trys vyrukai. Jis nepasakys, ką jie ten tiksliai kalbėjo. Vyrukai kalbėjo rusiškai. Vienas vyrukų Edgarui trenkė į galvą, tas nukrito ir tada jie dviese puolė E. Š., bet S. P. bandė kelti Edgarą ir tuo momentu, kai buvo pasilenkęs, gavo smūgį į galvą. Juos tiesiog suspardė dviese, gulinčius. Jis, V. C., vieną užpuolikų tiesiog atstūmė nuo draugų. Edgarą spardė dviese. Atstūmė šviesų su barzda vaikiną. Kiti du buvo plikoki. Negali pasakyti muštynių preteksto. Kažkas kažką leptelėjo, o jie atgal. Apsižodžiavo, apsistumdė ir viskas. Negali pasakyti, kas pradėjo muštynes. Tiesiog susistumdė ir viskas. Negali pasakyti dėl tų vaikinų neblaivumo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Artur Jančevski parodė, jog gavo iškvietimą dėl muštynių skvere. Buvo dvi kompanijos, viena jų Ukrainos piliečiai, o kita – Lietuvos. Neatsimena, kas ką pasakojo. Ten buvo lygtais 6 - iese. Atvyko dviese, o paskui prašė pagalbos. Lygtais buvo sužalotų asmenų, tačiau tiksliai neatsimena. Jis savo parodymų neatsimena. Tada įvykius atsiminė gerai. Negali prisiminti, ar buvo apklaustas tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Vitalijus Rusakas parodė, jog atsimena, kad buvo iškvietimas dėl muštynių. Buvo berods trys Ukrainos piliečiai ir lietuviai, jų skaičiaus neatsimena. Buvo sumuštų asmenų, tačiau dabar jau neatsimins, kurie konkrečiai. Pagarsinus liudytojo V. Rusako parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu TI. 53-55-b.l., parodė, jog parodymus tvirtina. Jie kokius sužalojimus pamatė taip ir surašė. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jie ukrainiečių paklausė, ar pastariesiems reikalinga med. pagalba. Jei jie buvo pristatyti į PK, vadinasi, pastarieji medikų pagalbos atsisakė. Dėl sužalojimų – jei būtų jis dar kažką pastebėjęs, būtų taip ir nurodęs. Jiems atvykus, pačių muštynių nematė. Buvo tamsu ir didelis atstumas. Tikrai neatsimena to momento, kai priėjo prie jaunuolių. Buvo aišku, kad jaunuoliai tarpusavyje susimušė. Jie to neneigė.

Apklaustas tyrimo metu policijos pareigūnas Vitalijus Rusakas parodė, kad 2018-03-10 patruliavo kartu su vyr. patruliu A. Jančevski, apie 04.05 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad Rūdninkų g., prie striptizo klubo mušasi jaunuoliai. Apie 04.10 val., atvyko minėtu adresu (Rūdninkų g. 16), skvere pastebėjo muštynes. Mušėsi 6 vyrai. (kadangi tarp automobilio ir jų buvo didelis atstumas, tai konkrečių veiksmų nematė, be to buvo tamsu). Pamatę policijos tarnybinį automobilį minėti jaunuoliai nustojo muštis, pasitraukė vieni nuo kitų dviem grupėmis po 3 žmones. Kaip vėliau paaiškėjo, vienoje grupėje žmonių buvo trys Ukrainos piliečiai: O. S. gim. (duomenys neskelbtini)., Y. K. gim. (duomenys neskelbtini), I. B. gim. (duomenys neskelbtini) (iš asmens žodžių), kitoje grupėje buvo Lietuvos piliečiai E. Š. gim. (duomenys neskelbtini)., V. C. gim. (duomenys neskelbtini)., S. P. gim. (duomenys neskelbtini). S. P. ir E. Š. buvo sumušti (S. P.: kruvinas veidas, deformuota nosis, patinusi akis, sunkiai stovėjo ant kojų, skundėsi, kad sukosi galva, skundėsi, kad jį pykina. E. Š.- kruvinas veidas, mėlynė, dešinės veido srities patinimas). Lietuvos piliečiai paaiškino, kad juos jie užpuolė Rūdninkų skvere, sakė kad Ukrainos piliečiai sudavė jiems daug (kiek neatsimena) smūgių rankomis į galvos sritį, o kai Š. ir P. buvo pargriauti ant žemės, spardė juos kojomis į galvą (keik smūgių neatsimena). Ukrainos piliečiai paaiškino, kad jie buvo užpulti, ir tik bandė gintis nuo minėtų vyrų. Ant Ukrainos piliečio O. S. veido matėsi sužalojimai- veidas ir kaklas buvo nubrozdinti. Iškvietė GMP 0894 brigadą, kuri Š. ir P. pristatė į Lazdynų ligoninę. Ukrainos piliečius pristatė į 3PK tolesniam aiškinimuisi. Nori pasakyti, kad visi buvo akivaizdžiai neblaivūs, tai matėsi iš jų koordinacijos, taip pat nuo visų sklido alkoholio kvapas. Jie buvo šešiese. Nori paminėti, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų, atrodo E. Š., pradėjo vemti, nežino ar dėl sumušimo, ar dėl išgerto alkoholio kiekio, nes vėmė skysčiu. Kažkuris iš ukrainiečių pasakojo, kad lietuviai pradėjo juos įžeidinėti "banderovcais“ ir dar kažkokiais žodžiais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog tąkart važiavo automobiliu su mergina ir pamatė, kad gatvėje vyksta muštynės. Lygtais kažkas spyrė į galvą, lygtais kažkas gulėjo ant žemės. Jau buvo tamsu. Jie sustojo apšviesdami muštynių vietą. Vienas vyras su barzda sėdėjo ant žemės, kitas jį laikė už pečių, lygtais vyko kažkoks aiškinimasis. Sunku pasakyti, kiek tiksliai buvo žmonių. Jie iš karto pranešė apie įvykį ir nuvažiavo. Tiksliai matė vieną sėdintį asmenį su barzda, vieną jam už nugaros, vieną asmenį, kuris spyrė ir aplinkui kelis. Gal matė 5 - 8 asmenis. Jam sunku pasakyti. Gali būti, kad asmuo, kuris sėdėjo ir gulėjo, yra vienas ir tas pats. Jam, A. M., pasirodė, kad vyksta muštynės, gal kažkas lyg parkrito, lyg vyko mojavimaisi ir paskui vienas kažkam spyrė. Jis spėja, kad galbūt tas kur ant žemės, jam spyrė ir jis parkrito, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Muštynes stebėjo maždaug 20 žingsnių atstumu.

Iš specialisto išvados Nr. G817/2018(01), matyti, kad E. Š. padarytas dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinis vainiko nuskilimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. O nukentėjusiajam S. P. padaryti abiejų akių apatinių vokų nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš skambučio registracijos duomenų matyti, jog 2018-03-10 , 9.07 val. GMPUL slaugytoja telefonu pranešė, kad 2018-03-10, 4.57 val., GMP brigada pristatė E. Š., kuriam diagnozė: dešinės akies sumušimas, viršutinio žandikaulio lūžis. Paaiškino, kad apie 4.00 val. Rūdininkų g. 16, Vilniuje, sumušė Ukrainos piliečiai. Suteikus medicinos pagalbą išleistas namo. 2018-03-10, 5.08 val. GMP brigada pristatė S. P., kuriam diagnozė: kairės akies voko hematoma, nosies lūžimas. Paaiškino, kad Rūdininkų g. 16, Vilniuje, sumušė Ukrainos piliečiai. Suteikus med. pagalbą išleistas namo (t. 1, b.l. 5).

Iš skambučio registracijos duomenų matyti, jog asmuo bendrosios pagalbos telefonu pranešė, jog gatvėje mušasi 8 jaunuoliai prie striptizo klubo. Pranešė pravažiuojantis. Dėl GMP neaišku (t. 1, b.l. 5).

Iš S. P. pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad 2018-03-10, apie 4.00 val., Rūdininkų g. Vilniuje, jis kartu su E. Š. ir V. C. ėjo namo. Tuo metu sutiko agresyviai nusiteikusią grupę žmonių, kurie kaip vėliau paaiškėjo, yra Ukrainos piliečiai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu, kaip jam pasirodė, kad konfliktas išsisprendė, minėti 3 Ukrainos piliečiai užpuolė jo draugą E. Š.. Jam buvo suduotas smūgis į galvą, po kurio jis nukrito. Tuo metu jie pradėjo jį spardyti. Jam stojus ginti draugo, jam taip pat buvo suduotas smūgis į galvą, po kurio jis parkrito ir prarado sąmonę (t. 1, b.l. 9).

Iš V. C. pareiškimo matyti, jog jis nurodė, kad ėjo gatve, Rūdininkų g., susikivirčijo su Ukrainos piliečiais. Jis bandė „nugesinti“ situaciją, bet prasidėjo muštynės. Jo draugus paguldė, pradėjo juos daužyti kojomis, tada prisistatė pareigūnai. Draugus mušė gulinčius. Jis bandė skirti iki kol policija atvažiavo (t. 1, b.l. 10).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad įtariamasis be barzdos (pagal apklausas iš apibūdinimo) yra O. S., įtariamasis su tamsia barzda – yra Y. K., įtariamasis su šviesia barzda yra I. B.. (t. 1, b.l. 102).

Iš O. S., I. B., Y. K. 2018-03-22 pareiškimo matyti, jog jame nurodoma, kad pareiškėjas O. S. kartu su savo draugais, ukrainiečiu K. E. ir ukrainiečiu I. B. Vilniaus mieste ėjo į visą parą veikiančią parduotuvę „Maksima“, esančią Algirdo gatvėje. Buvo apie 4:00 val. ryto, t.y. 2018-03-10. Pakeliui I. B. užkabino trys nepažįstami asmenys, kurie dėl jiems nežinomų priežasčių pradėjo provokuoti konfliktui. I. B. pradėjo aiškinti, kad jie yra miesto svečiai iš Ukrainos, bet ne iš Rusijos. Tačiau, minėti asmenys buvo agresyviai nusiteikę ir visiškai nekreipė dėmesio į jų paaiškinimus. Tik dar labiau bandė juos įžeidinėti ir aiškiai provokuoti konfliktą. O. S. ir E. K. paprašė baigti konfliktą, bet tą pačią akimirką vienas iš šitų trijų vyrų iškart kirto E. K., o po to likusieji pradėjo mušti O. S. ir I. B.. Jie visi tryse buvo pargriauti ant žemės, užpuolikai spardė juos kojomis š galvą, į kitas kūno vietas. Kai atsikėlė nuo žemės, bandė jiems paaiškinti, kad yra karo veiksmų dalyviai Ukrainos kare su Rusija ir jie nepagrįstai jų atžvilgiu naudoja smurtą. Į tai jie nereagavo ir toliau tęsė įžeidimus, tokius kaip banderovcai, chocholai, naciai ir pan. Smurtinių veiksmų jų atžvilgiu jie nenutraukė, t.y. sudavė O. S. nežinomu kietu daiktu. Tuomet jie pradėjo gintis nuo labai agresyviai nusiteikusių užpuolikų, kad išgelbėtų savo sveikatą ir gyvybę. Tuo metu į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie kažkodėl visko iki galo neišsiaiškinę sulaikė juos, O. S., I. B. ir Y. K., o ne asmenis, kurie pradėjo konfliktą ir juos įžeidinėjo. Policijai jie nesipriešino, tik paaiškino, kad yra nepagrįstai užpulti ir įžeidinėjami. Jiems buvo paaiškinta, kad dėl patirtų konflikto metu sužeidimų turi kreiptis į medikus, tik tuomet policija priims iš jų pareiškimus dėl jiems užpuolimo metu padaryto sveikatos sutrikdymo. Jie kreipėsi į medicinos įstaigą ir specialisto išvadas gavo tik 2018-03-19, todėl tik šiuo metu kreipiasi prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo asmenims, kurie juos įžeidinėjo ir užpuolimo metu sumušė. Į policiją kreiptis nemato tikslo, kadangi jie iš karto po įvykio atsisakė iš jų priimti pareiškimus dėl sužalojimo, dėl to jie prarado daug laiko, ir iš nukentėjusiųjų tapo įvykio kaltininkais, t.y. jų pačių atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla. Be to matė, kad įvykio vietoje buvo vaizdo kameros ir tai pat prašė policijos pareigūnų, kad būtų paimtas vaizdo įrašas, tačiau jų žiniomis policijos pareigūnai to kažkodėl nepadarė. Nors buvo užpuolimo metu sumušti, tačiau ikiteisminis tyrimas kažkodėl pradėtas jų atžvilgiu, bet ne asmenų kurie juos užpuolė, įžeidinėjo ir sužalojo. Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus miesto 3 PK (tyrėja Natalija Damut, tel. 8-645-53842). Prašo imtis priemonių, kad įvykio kaltininkai atsakytų už padarytus veiksmus, taip kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai (t. 1, b.l. 86-87).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaip matyti 2018-03-10, apie 4.00 val. viešoje vietoje Rūdininkų g. 14, Vilniuje, įvyko muštynės tarp šešių asmenų, iš vienos pusės buvo trys asmenys – O. S., Y. K., I. B., iš kitos pusės – E. Š., S. P. ir V. C., - ginčo dėl to nėra.

Pagal nustatytas aplinkybes, kaltinamieji O. S., Y. K., I. B. iki įvykio nukentėjusiųjų E. Š., S. P. ir liudytojo V. C. nepažinojo, muštynės kilo staiga, dviems grupelėms asmenų susitikus vėlų paros metą, po kilusio apsižodžiavimo be jokios asmeninio pobūdžio dingsties.

Kaltinamasis O. S. parodė, kad jis ir jo draugai buvo užpulti, jie tik gynėsi. Tos pačios aplinkybės nurodytos ir jų pareiškime, rašytame prokuratūrai. Duodamas parodymus kaip įtariamasis tyrimo metu jis nurodė, kad tąkart kartu su draugais Y. K. ir I. B. ėjo iš kavinės link naktinės parduotuvės. Einant gatve prasilenkė su trimis jaunuoliais, kurie užkalbino, ką kalbėjo neprisimena, bet kažkokių įžeidimų nebuvo, tada kažkuris iš tų jaunuolių trenkė vienam iš jo draugų, kuriam, pasakyti negali. Y. K. taip pat parodė, kad mušėsi tik gindamasis. Tąkart ėjo link naktinės parduotuvės, sutiko tris jaunuolius, kurie pradėjo juos užkabinėti. Bekalbant jį užpuolė vienas iš tų jaunuolių t. y. jis trenkė kumščiu jam į galvą, jis suklupo ant žemės, ir tada tas pats jaunuolis jį toliau mušė rankomis, galimai ir kojomis (tiksliai neatsimena), į įvairias kūno vietas, į galvą, į korpusą. I. B., parodė, kad tąkart su O. S. ir Y. K. ėjo link hostelio ir įvyko konfliktas su kažkokiais jaunuoliais. Jis ėjo šiek tiek priekyje, o O. S. ir Y. K. ėjo paskui jį. Jis eidamas net neatkreipė dėmesio į jokius jaunuolius, tik išgirdo, kad vyksta žodinis konfliktas, tiksliau išgirdo kažkieno pakeltą balsą. Jis atsisuko ir pamatė, kad tarp jo draugų ir kažkokių jaunuolių vyksta muštynės.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, jog tąkart su draugais S. P. ir V. C. ėjo Rūdininkų gatve ir prasilenkė su konfliktiškai nusiteikusiais asmenimis. Kilo žodinis konfliktas, tačiau bandė išsiskirti taikiai. Atsisuko į šoną pasižiūrėti, gavo smūgį į galvą, parkrito. S. P. parodė, kad tąkart einant kartu su E. Š. ir V. C. Rūdninkų gatve, priėjo trys vaikinai, kurie rusų kalba kalbėjo. Įvyko žodinis konfliktas. Apsižodžiavus vaikinas be barzdos ir vaikinas su tamsia barzda užpuolė Edgarą, kuriam kažkuris iš išvardintų sudavė į veidą. V. C. parodė, jog keliavo su draugais S. P. ir E. Š. namo ir prasilenkė su vyrukais. Kilo konfliktas, apsistumdė, išsiskyrė. Trenkė Š., jis nukrito.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. C. parodė, jog keliavo su draugais S. P. ir E. Š. namo ir prasilenkė su vyrukais. Kilo konfliktas, apsistumdė, išsiskyrė. Trenkė Š., jis nukrito, Sergejus jį bandė kelti, tačiau tuo pačiu Sergejui spyrė į galvą iš kojos, jis, V. C., pasitraukė į šalį. Buvo trys vyrukai. Jis nepasakys, ką jie ten tiksliai kalbėjo. Vyrukai kalbėjo rusiškai. Vienas vyrukų Edgarui trenkė į galvą, tas nukrito ir tada jie dviese puolė E. Š., bet S. P. bandė kelti Edgarą ir tuo momentu, kai buvo pasilenkęs, gavo smūgį į galvą. Juos tiesiog suspardė dviese, gulinčius. Jis, V. C., vieną užpuolikų tiesiog atstūmė nuo draugų. Edgarą spardė dviese. Atstūmė šviesų su barzda vaikiną.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog važiavo automobiliu su mergina ir pamatė, kad gatvėje vyksta muštynės. Lygtais kažkas spyrė į galvą, lygtais kažkas gulėjo ant žemės. Jau buvo tamsu. Jie sustojo apšviesdami muštynių vietą

Taigi, kaip matyti, kaltinamųjų O. S., Y. K. ir I. B. iš vienos pusės ir nukentėjusiųjų bei liudytojo V. C. parodymai iš kitos pusės, prieštaringi. Kaltinamieji O. S., Y. K. ir I. B. teigė, kad juos užkabino grupė jaunuolių, jie tik gynėsi, juos įžeidinėjo, tuo tarpu nukentėjusieji E. Š., S. P. ir V. C. teigė, kad jie buvo taikūs, o prieš juos atėjo agresyviai nusiteikę jaunuoliai, kurie pradėjo muštynes. Policijos pareigūnai atvyko į įvykio pabaigą, kaip prasidėjo muštynės, nematė. Nematė jų pradžios ir liudytojas A. M. tąkart važiavęs su automobiliu pro šalį, jis tik matė pačias muštynes, kad visi asmenys tarp savęs jau kurį laiką mušėsi. Kitų liudytojų nebuvo, vaizdo įrašo nėra.

Taigi, šiuo atveju nėra įmanoma nustatyti, kuri grupelė asmenų (dalyvavo šeši asmenys) buvo muštynių iniciatoriai, kurie įžeidinėjo ir pirmieji sudavė smūgius. Faktas tas, jog tarp šešių asmenų kilo muštynės. Paminėta ir tai, jog šiuo atveju nėra nustatyta ir būtinosios ginties situacijos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-106-719/2019).

Šiuo atveju, kilo muštynės tarp šešių asmenų be jokios dingsties. Kaltinamiesiems niekas neliepė suduoti tiek ir tokių smūgių nukentėjusiesiems, nuo kurių šie prarado sąmonę. Muštynės užtrūko tam tikrą laiko tarpą, kas realiai neatitinka ginimosi situacijos, kai užpultas asmuo ar asmenys stengiasi apsiginti, šalinasi iš situacijos, ieško pagalbos, kviečia policiją. Kaltinamieji galėjo, kilus konfliktui, pasišalinti, jie buvo trise prieš tris asmenis iš kitos pusės. Liudytojas A. M. parodė, jog tąkart jis važiavo automobiliu su mergina ir pamatė, kad gatvėje vyksta muštynės. Apibūdino taip, jog lygtais kažkas spyrė į galvą, lygtais kažkas gulėjo ant žemės. Vienas vyras su barzda sėdėjo ant žemės, kitas jį laikė už pečių, lygtais vyko kažkoks aiškinimasis. Sunku pasakyti, kiek ten tiksliai buvo žmonių. Tiksliai matė vieną sėdintį asmenį su barzda, vieną jam už nugaros, vieną asmenį, kuris spyrė ir aplinkui kelis. Gal matė 5 - 8 asmenis. Jam sunku pasakyti. Gali būti, kad asmuo, kuris sėdėjo ir gulėjo, yra vienas ir tas pats. Jam, A. M., pasirodė, kad vyksta muštynės, gal kažkas lyg parkrito, lyg vyko mojavimaisi ir paskui vienas kažkam spyrė. Jis spėja, kad galbūt tas kur ant žemės, jam spyrė ir jis parkrito, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Muštynes stebėjo maždaug 20 žingsnių atstumu. Šis liudytojas, kaip minėta, buvo visiškai pašalinis asmuo, vienintelis, kuris įvykio metu atsidūrė įvykio zonoje ir matė muštynes, nupasakojo jų eigą nuo to momento, kai pamatė tas muštynes, muštynių pradžios jis nematė, pastebėjo jas jau vykstančioje jų eigoje. Taigi, muštynės truko tam tikrą laiko tarpą, asmenys mušėsi. Iš to, kas išdėstyta, negalima padaryti išvados, kad buvo būtinosios ginties situacija, kaip, kad teigia pareiškime kaltinamieji, ši situacija atitinka muštynių situaciją tarp sukonfliktavusių asmenų. Be to, nukentėjusieji buvo mušami, nukritę, kaip minėta, praradę sąmonę.

Šioje byloje specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam E. Š. padarytas dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinį vainiko nuskilimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam S. P. padaryti abiejų akių apatinių vokų nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, jog atsisuko į šoną pasižiūrėti, gavo smūgį į galvą, parkrito. Kas jam sudavė nematė, prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik kai policija ir greitoji pagalba jau buvo atvykusi į įvykio vietą.

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad apsižodžiavus vaikinas be barzdos ir vaikinas su tamsia barzda užpuolė Edgarą, kuriam kažkuris iš išvardintų sudavė į veidą. Edgaras nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tuomet paminėti vaikinai, t.y. be barzdos ir su barzda ėmė kojomis spardyti Edgarą į įvairias kūno vietas, o kitas vaikinas su šviesia barzda stovėjo šalia. Priėjęs prie Edgaro norėjo jį pakelti, tačiau tuo metu jam sudavė į galvą vaikinas su šviesia barzda. Jis nukrito ant žemės ir pajuto daug kojų smūgių į įvairias kūno vietas, bei į galvą nuo visų trijų asmenų. Prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, stovėjo policijos pareigūnai.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad įtariamasis be barzdos (pagal apklausas iš apibūdinimo) yra O. S., įtariamasis su tamsia barzda – yra Y. K., įtariamasis su šviesia barzda yra I. B.. (t. 1, b.l. 102).

Liudytojas V. C. parodė, jog trenkė Š., tas nukrito, S. P. jį bandė kelti, tačiau tuo pačiu S. P. spyrė į galvą iš kojos, jis, V. C., pasitraukė į šalį. Vienas vyrukų E. Š. trenkė į galvą, tas nukrito ir tada jie dviese puolė E. Š., bet S. P. bandė kelti Edgarą ir tuo momentu, kai buvo pasilenkęs, gavo smūgį į galvą. Juos tiesiog suspardė dviese, gulinčius. Jis, V. C., vieną užpuolikų tiesiog atstūmė nuo draugų. Edgarą spardė dviese. Atstūmė šviesų su barzda vaikiną.

Šie nukentėjusiųjų E. Š. ir S. P. ir liudytojo V. C. parodymai nuoseklūs, atitinka vieni kitus. Visi trys asmenys nupasakojo tą patį įvykio mechanizm bei suduotų smūgių eigą. Be to šie parodymai atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, t.y. padarytus sveikatos sutrikdymus, pirminius nukentėjusiųjų ir liudytojų pareiškimus bei liudytojų Artur Jančevski, Vitalijaus Rusako parodymus, kokius sužalojimus jie matė, ką sakė, atvykus patruliams, jiems nukentėjusieji. Nėra abejonių, jog nukentėjusiesiems E. Š. – nesunkų sveikatos sutrikdymą, o S. P. – nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė kaltinamieji O. S., I. B., Y. K.. T.y. nustatyta, jog O. S. kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, jis (O. S.) kartu su Y. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam S. P. bandant pakelti E. Š., I. B. sudavė nukentėjusiajam S. P. smūgį į galvą, po ko nukentėjusiajam S. P. parkritus ant grindinio šalia nukentėjusiojo E. Š., O. S. kartu su Y. K. ir I. B. sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas.

Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013). Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Šioje byloje kaltinamieji O. S., I. B., Y. K. veikė iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, be to, įvykį matė pravažiuojantis asmuo – liudytojas A. M., kuris ir iškvietė policiją.

Taigi, dėl kaltinamųjų veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes prieš nukentėjusiuosius ir liudytoją V. C. buvo naudojamas smurtas, buvo nutraukta liudytojo ir su juo važiavusio asmens rimtis, jie vietoj to, kad tęsti kelionę, turėjo skambinti bendrosios pagalbos telefonu, kviesti policiją, kaip minėta, muštynės vyko viešoje vietoje, Vilniaus senamiestyje, vienam asmeniui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitam – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Abi visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K. padarytos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

Kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato

Šiuo atveju teismas įvertino kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K. padarytus veiksmus. Teismas nesprendė nukentėjusiųjų kaltės ar jų ne kaltės klausimo dėl galimai padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų kaltinamiesiems šioje byloje O. S., I. B., Y. K., nes teismą riboja teisminio nagrinėjimo ribos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo atveju, jeigu asmenys mano, jog jiems padaryti sveikatos sutrikdymai, tokiu atveju kaltinamieji O. S., I. B., Y. K. turi teisę kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o teisėsaugos pareigūno priimtą sprendimą dėl tyrimo gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje kaltinamieji pasirinko poziciją pasislėpti nuo teismo ir nedalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, žinodami apie teisiamąjį posėdį, todėl byla buvo išnagrinėta kaltinamiesiems nedalyvaujant.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis E. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad O. S., Y. K. ir I. B. veikdami kartu 2018-03-10, apie 04.00 val., viešoje vietoje Rūdninkų g.14, Vilniuje iš chuliganiškų paskatų, konflikto su V. C., S. P. ir E. Š. metu, O. S. sudavė E. Š. smūgį į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindinio, kartu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. Š. į įvairias kūno vietas, šiais savo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, savo įžūliais veiksmais O. S., Y. K. ir I. B. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 817/2018 (01) konstatuota, kad jam, E. Š. nustatyta dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje, pirmųjų viršutinių dantų ir VI viršutinio danties iš kairės dalinį vainiko nuskilimas. Sutinkamai su LR CK 6.263 str. 1 d., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. l d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str.). Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (LR CK 6.279 str. 1 d.).Po patirtų sužalojimų jam teko gydytis ambulatoriškai. Dėl žandikaulio lūžio ilgą laiką negalėjo jis valgyti kieto maisto, kurį reikia kramtyti, todėl teko specialiai ruošti minkštą, lengvai sukramtomą maistą. Tai sukėlė didelius nepatogumus tiek jam, tiek ir jo šeimai. Nuolat jautė galvos ir veido skausmus. Negalėjo normaliai miegoti, dėl ko nuolatos jautė nuovargį. Turėjo gydytis ilgiau, bet nepaisant patirtos traumos, sumušto ir patinusio veido turėjo išeiti į darbą, kadangi turėjo rūpintis šeima - mažamete dukra Gabriele, gim. 2015 m., nėščia žmona (antras vaikas gimė 2018 m. birželio 19 d.). Jautėsi labai nepatogiai ir nejaukiai, kadangi bendradarbiai, kaimynai ir visi aplinkiniai matė jo sumuštą veidą. Emociškai buvo sukrėstas. Geriau jaustis pradėjo tik po dviejų mėnesių. Gydymosi metu kreipėsi į VĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam buvo pasiūlyta atlikti žandikaulio ir dešiniosios veido dalies operaciją, kuri galėtų atstatyti lūžusį žandikaulį. Tačiau po konsultacijos su minėtos medicinos įstaigos skyriaus vedėju, dėl didelės rizikos, operacijos buvo atsisakyta. Konsultacijos metu buvo jis informuotas kad traumos pasekmės gali paūmėti ateityje, dėl ko jaučia nuolatinę įtampą. Kadangi yra profesionalus sportininkas (daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių plaukimo čempionas, 2017 m. pasaulio veteranų plaukimo čempionas), patirta trauma jam atėmė galimybes pasirengi 2018 m. Europos veteranų vandens sporto šakų čempionatui, kuriam ruošėsi pilnus kalendorinius metus ir bendrai sutrikdė jo sportinę karjerą. Patirta trauma turėjo reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei ir buitiniams higienos įpročiams. Kasdieninis dantų valymas kelis mėnesius po patirtos traumos tapo labai skausminga procedūra. Iki šiol esant didesniam fiziniam krūviui (plaukiant, bėgiojant), pradeda jausti dešinės veido pusės tirpimą. Labai pergyveno dėl nėščios savo žmonos, kuri išvydusi jį po patirtų sužalojimų patyrė stiprų emocinį sukrėtimą ir kartu dėl būsimo vaikelio. Kaip jau minėjo ankščiau, jo žmonai jau vėlyvo nėštumo metu teko specialiai ruošti maistą, vienai rūpintis apsilankymais pas gydytojus. Apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo didį, teismas turi atsižvelgti į įstatymų nustatytų konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtų kriterijų visumą, o taip pat ir į kitas turinčiais reikšmės bylai aplinkybes, kuriais reikšmingomis pripažįsta teismas: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualiais nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją ir t.t.) {LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Žala padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos didį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu - kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingu gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Nusikaltimu jam padarytą neturtinę žalą vertina 10000,00 (dešimt tūkstančių) Eur. 2018-03-12 buvo sudarytas susitarimas dėl teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje. Nuo šio momento jį konsultavo, paruošė procesinius dokumentus, teikė kitą būtiną teisinę pagalbą, teisme atstovavo jo interesus advokatų V. Dubrovskio ir V.Latušinskij kontoros advokatas V. Latušinskij. Remiantis LR BPK 106 str. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį iš kaltinamojo priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašo 500 Eur atlyginti už advokato paslaugas iš kaltinamųjų (t. 2, b.l. 52-61).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nustatyta kad jis patyrė fizinių ir psichologinių nepatogumų, juto diskomfortą ir neigiamas emocijas, jam buvo sulaužytas žandikaulis. Tuo metu šeimoje žmona buvo paskutinius mėnesius nėščia, teko ligos periodu nukentėjusiajam rūpintis mažamete dukterimi. Trauma turėjo įtakos ir jo sportiniam pasirengimui. Įvykio metu nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, nukritęs. Kaltinamųjų kaltė tyčinė, veikos baigtos. Tačiau teismas mano, jog nukentėjusiojo E. Š. pareikštas ieškinys per didelis, visgi prašoma atlyginti suma dėl neturtinės žalos yra 10 000 Eur, kas neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina ir nukentėjusiojo E. Š. naudai priteisia atlyginti 500 Eur neturtinės žalos solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K..

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam E. Š.. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusįjį E. Š. baudžiamajame procese atstovavo advokatas V. Latušinskij ir dėl to jis patyrė 500 Eur išlaidas už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti proceso išlaidas tenkintinas visiškai ir nurodyta 500 Eur suma priteistina nukentėjusiojo E. Š. naudai solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K..

Nukentėjusysis S. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10000 Eur neturtinę žalą, nurodė, jog Dėl turtinės žalos galės pasisakyti, kai gydymas bus užbaigtas, surinkus visą būtiną dokumentaciją, todėl patikslintą civilinį ieškinį nurodys vėliau (t. 1, b.l. 41). Lietuvos Respublikos BPK 252 straipsnis numato, jog jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Kaip matyti, šiuo atveju nukentėjusysis išreiškė poziciją, jog tikslins civilinį ieškinį, tačiau jo nepatikslino. Nurodė, jog išvyksta gyventi į užsienį. Teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, civilinį ieškinį palieka nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 120,36 eurų civilinį ieškinį, pridėti jį pagrindžiantys dokumentai (t. 1, b.l. 71-80). Teismas pripažįsta O. S., I. B., Y. K. kaltais padarius nusikalstamas veikas, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų E. Š. ir S. P. sveikata. Ieškinys reiškiamas dėl nukentėjusiųjų gydymo, todėl teismas sprendžia, kad jis yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir nurodyta turtinė 120,36 Eur žala priteistina atlyginti solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K..

Bausmių skyrimo klausimai

Žemesnės instancijos teismas

Už Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką įstatymas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Už Lietuvos Respublikos 284 straipsnyje numatytą veiką įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kiekvienam iš kaltinamųjų, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis O. S. aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, Lietuvoje neteistas.

Kaltinamasis O. S. padarė dvi nusikalstamas veikas vienu įvykiu, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, viena veika apysunkė, kita veika – nesunki. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, jos baigtos, kaip minėta, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Šioje byloje nenustatyta kaltinamojo O. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Sukeltos pasekmės – nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai dviem nukentėjusiesiems, pažeista viešoji tvarka.

Atsižvelgiama į pareikštus civilinius ieškinius, jų dydį. Prokuroras pasiūlė už abi veikas paskirti kaltinamajam O. S. laisvės atėmimo bausmę. Pritartina prokuroro pozicijai. Pirmoji veika su kvalifikuojančiu požymiu, jos sankcija ir numato tik laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus už abi veikas laisvės atėmimo bausmes, jos bendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes apimant, ir skirtina subendrinta bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis O. S. Lietuvoje teismo duomenimis neteistas, yra gana jauno amžiaus, gim. 1997 m., nėra įmanoma nustatyti, kas pradėjo konfliktą, Ukrainoje, kaip matyti, iš bylos medžiagos, turi pastovią gyvenamąją vietą, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėjus bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam O. S. įpareigojimą.

Kaltinamasis Y. K. aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, Lietuvoje neteistas.

Kaltinamasis Y. K. padarė dvi nusikalstamas veikas vienu įvykiu, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, viena veika apysunkė, kita veika – nesunki. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, jos baigtos, kaip minėta, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Šioje byloje nenustatyta kaltinamojo Y. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Sukeltos pasekmės – nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai dviem nukentėjusiesiems, pažeista viešoji tvarka.

Atsižvelgiama į pareikštus civilinius ieškinius, jų dydį. Prokuroras pasiūlė už abi veikas paskirti kaltinamajam Y. K. laisvės atėmimo bausmę. Pritartina prokuroro pozicijai. Pirmoji veika su kvalifikuojančiu požymiu, jos sankcija ir numato tik laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus už abi veikas laisvės atėmimo bausmes, jos bendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes apimant, ir skirtina subendrinta bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis Y. K. Lietuvoje teismo duomenimis neteistas, yra gana jauno amžiaus, gim. 1992 m., nėra įmanoma nustatyti, kas pradėjo konfliktą, Ukrainoje, kaip matyti, iš bylos medžiagos, turi pastovią gyvenamąją vietą, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėjus bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam Y. K. įpareigojimą.

Kaltinamasis I. B. aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Ukrainos Respublikoje, Lietuvoje neteistas.

Kaltinamasis I. B. padarė dvi nusikalstamas veikas vienu įvykiu, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, viena veika apysunkė, kita veika – nesunki. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, jos baigtos, kaip minėta, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Šioje byloje nenustatyta kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Sukeltos pasekmės – nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai dviem nukentėjusiesiems, pažeista viešoji tvarka.

Atsižvelgiama į pareikštus civilinius ieškinius, jų dydį. Prokuroras pasiūlė už abi veikas paskirti kaltinamajam I. B. laisvės atėmimo bausmę. Pritartina prokuroro pozicijai. Pirmoji veika su kvalifikuojančiu požymiu, jos sankcija ir numato tik laisvės atėmimo bausmę. Paskyrus už abi veikas laisvės atėmimo bausmes, jos bendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes apimant, ir skirtina subendrinta bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kadangi kaltinamasis I. B. Lietuvoje teismo duomenimis neteistas, gim. 1988 m., nėra įmanoma nustatyti, kas pradėjo konfliktą, Ukrainoje, kaip matyti, iš bylos medžiagos, turi pastovią gyvenamąją vietą, manytina, bausmės tikslai bus pasiekti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, atidėjus bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam I. B. įpareigojimą.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamasis O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-10 iki 2018-03-11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (t. 1, b.l. 107, 108).

Kaltinamajam O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 1, b.l. 116-117), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomoji priemonė naikintina.

Kaltinamajam O. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, tikslinga panaikinti, kadangi byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, taip pat nutrauktina kaltinamojo paieška pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį.

Kaltinamasis Y. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-10 iki 2018-03-11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (t. 1, b.l. 132, 133).

Kaltinamajam Y. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t. 1, b.l. 141-142), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomoji priemonė naikintina.

Kaltinamajam Y. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, tikslinga panaikinti, kadangi byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, taip pat nutrauktina kaltinamojo paieška pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį.

Kaltinamasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-03-10 iki 2018-03-11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (t. 1, b.l. 155, 156).

Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (t.1, b.l. 163-164), šią kardomąją priemonę tikslinga palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomoji priemonė naikintina.

Kaltinamajam I. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, tikslinga panaikinti, kadangi byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, taip pat nutrauktina kaltinamojo paieška pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį –laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam O. S. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t.y. nuo 2018-03-10 iki 2018-03-11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant įpareigojimą: atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam O. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamajam O. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, kadangi byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, taip pat nutraukti kaltinamojo paiešką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį.

Y. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį –laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam Y. K. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t.y. nuo 2018-03-10 iki 2018-03-11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant įpareigojimą: atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam Y. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamajam Y. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, kadangi byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, taip pat nutraukti kaltinamojo paiešką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį.

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, ir jį nubausti:

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 284 straipsnį –laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti kaltinamajam I. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t.y. nuo 2018-03-10 iki 2018-03-11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant įpareigojimą: atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 120,36 eurų turtinę žalą ir atlyginti nukentėjusiajam E. Š. 500 Eur neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamajam I. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, kadangi byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, taip pat nutraukti kaltinamojo paiešką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-10 nutartį.

Nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo E. Š. naudai priteisti atlyginti 500 Eur neturtinės žalos solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiojo E. Š. naudai 500 Eur advokato išlaidų solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K..

Nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10000 Eur neturtinę žalą palikti nenagrinėtu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 120,36 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nurodytą turtinę 120,36 Eur žalą priteisti atlyginti solidariai iš visų trijų kaltinamųjų O. S., I. B., Y. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 438 straipsniu: 1. nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

2. Jei šio straipsnio 1 dalyje numatytą skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti.

3. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs nuteistojo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, skundą, privalo pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu. Pakartotinai šie įrodymų tyrimo veiksmai turi būti atliekami nepaisant to, ar byla jau buvo nagrinėjama pagal kitų proceso dalyvių skundus. Pagal nuteistojo skundą pradėto apeliacinio proceso metu priimtas nuosprendis ar nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiami bendra tvarka.

4. Kiti proceso dalyviai nuosprendį ir nutartis gali apskųsti šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė