Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-04-13 · Civilinė byla Nr. e2-1958-776/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
e2-1958-776/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00827-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1958-776/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00827-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 289,62 Eur skolą, 254,62 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2014 m. gruodžio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 97972440001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 289,62 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui iki 2018 m. vasario 10 d., tačiau atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl 2015 m. birželio 1 d. vartojimo kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Ieškovė taip pat nurodė, kad UAB „4finance“ ir International Risk Management OÜ 2015 m. gruodžio 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria International Risk Management OÜ įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą, o 2016 m. kovo 10 d. buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria International Risk Management OÜ perleido UAB „Finansų administravimas“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sumokėjo 289,62 Eur skolą. Atsakovas prašė nepriteisti 254,62 Eur palūkanų, nes šiuo metu jo sveikatos būklė ir finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo 289,62 Eur skolą ieškovei ir 15,00 Eur žyminį mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka, kad atsakovui nebūtų priteista reikalaujama palūkanų suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, civilinė byla dalyje nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 6 d. sumokėjo ieškovei 289,62 Eur skolą pagal 2014 m. gruodžio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 97972440001, sudarytą su UAB „4finance“, šią aplinkybę patvirtina atsakovo mokėjimo nurodymas Nr. 547112. Teismo vertinimu atsakovui sumokėjus ieškovės prašomą priteisti skolą ir taip ieškovės reikalavimą įvykdžius, šioje dalyje nebeliko ginčo objekto. Todėl civilinė byla dalyje pagal ieškovės reikalavimą priteisti 289,62 Eur skolą nutrauktina.2014 m. gruodžio 10 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 97972440001 bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama specialiosiose sąlygose. Ieškovė apskaičiavo atsakovui 254,62 Eur palūkanas, kurias sudaro 70,82 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (taikant sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 74,34 procentų metinę palūkanų normą) ir 183,80 Eur palūkanos po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. (taikant sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 105,70 procentų bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą).Kaip minėta, kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja ne tik grąžinti gautą sumą kreditoriui, bet ir mokėti palūkanas. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 70,82 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. birželio 1 d., kaip atlyginimas už naudojimąsi svetimais pinigais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Iš bylos medžiagos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis, o atsakovas yra vartotojas. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Atsakovas neįvykdė sutarties nustatytais terminais ir dėl to byloje nėra ginčo, tačiau teismo vertinimu, vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatytos palūkanos mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 105,70 procentų, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai bei taip atsakovui tenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 26,67 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (360,44 Eur x 0,05 proc. x 148 dienų (už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d.)). Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2017 m. sausio 31 d., todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 97,49 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovas 2017 m. vasario 6 d. 15,00 Eur žyminį mokestį sumokėjo ne ieškovei, bet Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vadovaujantis protingumo principu, nors ieškovės sumokėtas žyminis mokestis turėtų būtų priteistas iš atsakovo ieškovei, tačiau šiuo atveju ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis, taip išvengiant papildomų išlaidų už bankinius pavedimus.Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti jos patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo priėmimo, nepateikė, todėl ieškovei kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 294 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Finansų administravimas“, kodas 304179870, 70,82 Eur (septyniasdešimties eurų 82 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 26,67 Eur (dvidešimt šešių eurų 67 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 97,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinę bylą Nr. e2-1958-776/2017 dalyje dėl 289,62 Eur skolos priteisimo nutraukti.

Grąžinti ieškovei Finansų administravimas“, kodas 304179870, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2017 m. sausio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis