- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- e2S-1888-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16891-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- Nordea Bank AB, Lietuvoje
- Ieškovas
- D. T., T. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. T. ir T. T. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai D. T. ir T. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašydami pripažinti būsto kreditavimo sutarties Nr. KK 080633D (su pakeitimais), sudarytos 2008 m. birželio 6 d. tarp D. T. ir T. T. bei Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, vienašalį nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. N. pradėtus išieškojimo vykdymo procese veiksmus (vykdomoji byla Nr. 0157/15/00714/R) iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) šioje byloje.
Nurodė, kad nesustabdžius pradėtų vykdymo veiksmų, ieškovų ieškinys taptų beprasmis – jeigu teismas pripažins sutarties nutraukimą neteisėtu, o atsakovas jau bus išieškojęs kredito sumą prieš terminą iš jam įkeisto turto, ieškovų teisės ir interesai būtų pažeisti: galimas ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas įvykdyti, nes bus parduotas pagal sutartį įkeistas turtas, šio turto nepakankant išieškojimo vykdymas bus nukreiptas į kitą ieškovų asmeninį turtą. Patenkinus ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – nebus įmanoma grįžti į buvusią iki pažeidimo padėtį restitution in integrum. Jeigu būtų parduotas įkeistas turtas, o atsakovas gautų už jį finansinę naudą, tokiu atveju būtų pažeistas nekintančios šalių finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu principas, nes įkeisto turto savininko padėtis pablogėtų, o atsakovo pagerėtų. Atsakovo reikalavimai užtikrinti hipotekos lakštu, tai yra pakankamas atsakovo interesų apsaugos garantas. Teismui pripažinus, jog Būsto kreditavimo sutartis su visais jos pakeitimais buvo nutraukta neteisėtai, sutartiniai santykiai tarp ieškovų ir atsakovo atsinaujintų, o iš sutarties kilusios teisės ir pareigos liktų galioti. Tokiu atveju išieškojimo vykdymo procesas taptų neteisėtu per se.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00714 iš įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0153-7026:0015.
Teismas nustatė, kad ieškovai dar iki kreipiantis į teismą su ieškiniu siekė pakeisti sutarties sąlygas, ieškojo kompromiso su banku. Ieškovų ieškinyje dėstomos aplinkybės bei tai, kad ieškinys pareikštas praėjus neilgam terminui po sutarties nutraukimo, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareikšto ieškinio tikslas – tęsti sutartinius santykius, išsaugoti nekilnojamąjį turtą.
Nagrinėjamu atveju ieškovų prašomos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje – atitinka savo esmę pagal bylos nagrinėjimo etapą. Teismo vertinimu, nesustabdžius ieškovams priklausančio turto realizavimo ir vėliau galimai priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, ieškovams priklausančio turto realizavimas galėtų būti traktuojamas kaip žalos ieškovams padarymas, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias realizavus turtą, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1060-553/2012).
Be to, teismas konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš įkeisto turto, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieškinio reikalavimo atžvilgiu pasunkėtų, nes ieškovams galimai tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Taip pat teismas sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovų naudai, priverstinis kreditavimo sutarties padengimas iš įkeisto turto galimai jau būtų įvykęs, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2250/2012). Teismui pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu, tuo pačiu išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į šį įkeistą turtą nukreipimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2058/2013).
Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė teismui prašymą iki sprendimo byloje priėmimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti tokią nutartį vykdyti skubiai.
Nurodė, jog ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė duomenų apie savo skolinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą. Pažymėtina, jog mokėjimo prievolių nevykdymo laikotarpis (atsiliepimo pateikimo dienai – beveik 11 mėnesių, pradedant nuo 2014 m. rugpjūčio 10 d.) laikytinas reikšmingu ginčijant nutraukimo (ne)teisėtumą ir preliminariai pagrindžia reikalavimų bankui (ne)adekvatumą.
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai savo gyvenamosios vietos ir korespondencijos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o tuo tarpu banko naudai įkeisto turto adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tai, kad ieškovai negyvena įkeisto turto adresu, rodo, kad jie įkeistą turtą arba be banko sutikimo nuomoja ir gauna pajamas, kurių neskiria atsiskaitymui su banku, arba jie įkeisto turto nenaudoja, kas sudaro pagrindą tęsti išieškojimą. Skola didėja, todėl operatyvus skolos dengimas parduodant įkeistą turtą leistų ieškovams išvengti skolos didėjimo. Pažymėtina, jog ieškovų atžvilgiu išieškojimą vykdo kiti kreditoriai, o jiems nukreipus reikalavimus į banko naudai įkeistą turtą, bankas turi savarankišką teisę vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, tai yra reikalauti parduoti iš varžytynių įkeistą turtą net nenutraukęs kredito sutarties (jeigu ši nebūtų nutraukta). Ieškovams neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal kredito sutartį vykdytinumo, tačiau tuo pačiu prašant sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė, pažeidžiami banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisėti interesai ir lūkesčiai. Tai patvirtina aplinkybė, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ieškovai pareiškė tik po to, kai buvo pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai. Išskirtinių sąlygų ieškovams sudarymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir sutartį pažeidusiai šaliai sukurtų naudos. Bankas pats turi vykdyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims (grąžinti indėlius, išmokėti sumas pagal išduotas garantijas, mokėti už bankui teikiamas trečiųjų asmenų paslaugas, mokėti atlyginimus darbuotojams ir mokesčius valstybei, ir kita), vykdyti viešosios teisės normų reikalavimus, todėl stabdant išieškojimus iš savo prievolių nevykdančių skolininkų bankas neužsitikrina piniginių lėšų atgavimo, jo veikla apsunkinama, kas pažeidžia viešąjį interesą – finansų sistemos stabilumą.
Atsiliepimas
Ieškovai D. T. ir T. T. atsiliepimu į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nesutiko ir prašė atmesti prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Nurodė, kad ieškinio preliminariam pagrįstumui konstatuoti pakanka, kad pagal byloje esamus duomenis teismas susidaro nuomonę, jog egzistuoja pagrįsta tikimybė dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, jei ieškinys preliminariai nepagrįstas ir tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Pažymėtina, jog ieškovai, prašydami būsto kreditavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, siekė išsaugoti ir tęsti sutartinius santykius su atsakovu, išsaugojant nekilnojamąjį būstą. Šiuo metu ieškovai turi galimybę mokėti dalines kredito įmokas. Pareikštas ieškovų reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl atsakovo argumentas, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, atmestinas. Be to, atsakovo atsiliepime nepagrįstai nurodoma, jog ieškovai negyvena įkeisto turto adresu bei kelia nepagrįstas hipotezes, jog ieškovai bankui įkeistą turtą nuomoja arba juo visiškai nesinaudoja. Įkeistame bankui bute nuolat gyvena tik ieškovė T. T., kuri prižiūri negalią turintį savo mažametį vaiką. Ieškovas D. T. šiuo metu laikinai gyvena Klaipėdoje. Kadangi ieškovas dirba keliose įmonėse ir jo darbinėje veikloje reikalingas betarpiškas bendradarbiavimas su klientais Žemaitijoje, ieškovas pas šeimą į Vilnių grįžta tik savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai, jog visas kredito įmokas bankui mokėjo ieškovas D. T., kuris didžiąją laiko dalį praleidžia Klaipėdoje, ieškinyje abu ieškovai nusprendė, jog korespondenciją siųsti tikslingiau būtų adresu, esančiu Klaipėdoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimo iš ieškovų turto vykdymo procesas yra prasidėjęs, taigi egzistuoja reali grėsmė, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų dėl iš ieškovų išieškoto turto (ar jo dalies) grąžinimo. Nesustabdžius išieškojimo bei iš varžytynių perleidus nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės, nes galimai ieškovams palankus sprendimas realiai būtų neįvykdomas, o ieškovams nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas galės atnaujinti išieškojimo procesą ir atgauti suteiktą kredito sumą. Be to, atsakovas matydamas, kad vykdymo proceso sustabdymas didina jo nuostolius, gali prašyti, kad teismas nutartimi pareikalautų, jog ieškovai per teismo nustatytą terminą pateiktų jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovų D. T. ir T. T. ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00714 iš įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0153-7026:0015. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos galėjo būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui (CPK 151 str. 1 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui įteikta 2015 m. gegužės 20 d. Per įstatymo nustatytą terminą minėta nutartis nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, todėl įsiteisėjo.
Atsakovas iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog iš esmės yra pasikeitusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytos aplinkybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje padaryta išvada, kad ieškovų ieškinio faktinis pagrindas ir prie jo pateikti įrodymai bylos etape, kai sprendžiamas tik klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.), bei kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovų naudai, o priverstiniam kreditavimo sutarties padengimui iš įkeisto turto galimai jau esant įvykus, tai apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teismo vertinimu, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei atitinka savo esmę pagal bylos nagrinėjimo etapą. Kaip pažymėta aptariamoje nutartyje, teismui pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą negaliojančiu, tuo pačiu išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į šį įkeistą turtą nukreipimui, o ieškovams nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo suteikto kredito vykdymas užtikrintas hipoteka, atsakovas galės atnaujinti išieškojimo procesą.
Šalies argumentai
Atsakovas Nordea Bank, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – ieškovų D. T. ir T. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat priteisti iš ieškovų D. T. ir T. T. 203,23 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovas atskirajame skunde pateikė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau papildomai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neinformavęs atsakovo ir tokiais veiksmas nesuteikė galimybės atsakovui pateikti savo poziciją. Be to, atsakovo nuomone, ieškinio pateikimo faktas nėra imanentinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimas negali būti formalus ir deklaratyvus, kadangi šių priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių ribojimu.
Pažymėtina, jog ieškovai neįrodė, kad jie pašalino nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. besitęsiančius mokėjimo prievolių pažeidimus ir toliau vykdo prievoles.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Taip pat tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas konstatavo, jog nesustabdžius ieškovams priklausančio turto realizavimo ir vėliau galimai priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, ieškovams priklausančio turto realizavimas galėtų būti traktuojamas kaip žalos ieškovams padarymas, atsirastų būtinybė šalinti teisines pasekmes, kilusias realizavus turtą, todėl nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 150 str. 2 d. teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovų ieškinį, bei, kaip matyti iš 2015 m. gegužės 18 d. nutarties turinio, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei konstatavęs, kad yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), ieškovų prašymą patenkino, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00714 iš įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. 1094-0153-7026:0015. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi, o šios nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, gali būti vertinamas tik teikiant atskirąjį skundą dėl šios nutarties, kartu įvykdant ir procesinę sąlygą sumokėti žyminį mokestį.
Pažymėtina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip buvo minėta anksčiau, gali būti panaikintos esant pagrįstam dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymui. Pažymėtina, jog išnykus pagrindams dėl ko buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pastarosios teismo nutartimi gali būti panaikintos (CPK 149 str.). Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad iš esmės yra pasikeitusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei atitinka savo esmę pagal bylos nagrinėjimo etapą, todėl atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą, neįvertinęs laikinųjų apsaugos esmės, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo motyvais pakeisti nutartį nėra pagrindo, o kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.