- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2-2250/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- Z. V., J. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5753-611/2012 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Z. V. ir J. V. komercinė firma.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti paskolos sutarties Nr.031-93300, 2007-01-31 sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo AB banko SNORAS, nutraukimą prieš terminą neteisėtu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės B. T. žinioje esančių vykdomųjų bylų Nr.0005/12/01584, Nr.0005/12/01585, Nr.0005/12/01586 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad atsakovas, neteisėtai nutraukęs kreditavimo sutartis, ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų iš atsakovui įkeisto turto, šiuo metu vyksta įkeisto turto priverstinio pardavimo procesas. Nesustabdžius pradėtų vykdymo veiksmų, ieškovo ieškinys taptų beprasmis, nes teismui patenkinus ieškinį, o atsakovui išieškojus kredito sumą prieš terminą iš jam įkeisto turto, ieškovo ir įkeisto turto savininkų teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, nes galimas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų negalimu įvykdyti. Be to, pardavus įkeistą turtą ir atsakovui gavus už jį finansinę naudą, tokiu atveju būtų pažeistas nekintančios šalių finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu principas, nes įkeisto turto savininkų padėtis pablogėtų, o atsakovo pagerėtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą iš skolininko J. V., Z. V. ir J. V. komercinės firmos įkeisto turto bankrutuojančiam AB bankui SNORAS vykdomosiose bylose Nr.0005/12/01584, Nr.0005/12/01585, Nr.0005/12/01586, vykdomose antstolės B. T.. Teismas nurodė, kad iš prašymo turinio ir prie ieškinio pridedamų įrodymų matyti, jog ieškovo skola atsakovui yra išieškoma priverstine tvarka vykdomosiose bylose iš ieškovo ir trečiųjų asmenų įkeisto turto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas išsiieškotų įsiskolinimą pagal paskolos sutartį iš įkeisto turto, tokiu atveju ieškovui palankus teismo sprendimas netektų prasmės ir jo įvykdymas būtų negalimas. Teismo teigimu, esamoje bylos stadijoje ieškovo reiškiamo reikalavimo pagrįstumas, įvertinus įrodymus prima facie, yra tikėtinas, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina grėsmę neapsunkintam teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tenkintinas (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 10 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas BAB bakas SNORAS atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmų, atliekamų vykdant įsiteisėjusias teismo nutartis. Išieškojimo veiksmų sustabdymas dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, prieštarauja sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeidžia išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl išieškojimo iš įkeisto turto dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, yra nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Ieškovo inicijuotoje byloje nėra sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, išieškomų sumų dydžių ir hipotekos procedūrų tvarkos pažeidimų, todėl aplinkybė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, taip pat nesudaro pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, nes išieškojimą iš šio turto numato įstatymas.
2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu. Iš ieškovo prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui momentu, paskolos sutarties šalių sulygtas galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo suėjęs. Todėl netgi tuo atveju, jei teismas priimtų palankų ieškovui sprendimą, hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas bus pasibaigęs ir kreditorius galės pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto nesivadovaudamas jam priklausančia teise vienašališkai nutraukti paskolos sutartį. Dėl to ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindžiančių aplinkybių preliminarus vertinimas nesudaro pagrindo manyti apie būtinumą sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese.
Atsiliepimas
Ieškovas J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje. Minėto straipsnio pirmosios dalies 10 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo pripažinti paskolos sutarties Nr.031-93300, 2007-01-31 sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo AB banko SNORAS, nutraukimą prieš terminą neteisėtu. Ginčijamos paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovui bei tretiesiems asmenims Z. V. bei J. V. komercinei firmai priklausančio nekilnojamo turto įkeitimu, t. y. sutartine hipoteka. Ieškinio užtikinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr.0005/12/01584, Nr.0005/12/01585, Nr.0005/12/01586 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, motyvuodamas tuo, kad atsakovas, nutraukęs kreditavimo sutartis, ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų iš atsakovui įkeisto turto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas minėto ieškinio reikalavimo atžvilgiu pasunkėtų, nes ieškovui tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą. Taip pat teismui patenkinus ieškinį ir išieškojus skolą iš įkeisto turto, tretieji asmenys, iš kurių turto būtų įvykdytas išieškojimas, įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovą, nepaisant to, kad teismo sprendimu gali būti konstatuota, jog sutartis vienašališkai buvo nutraukta neteisėtai, todėl yra galiojanti ir vykdytina. Tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą rodo ir teismų formuojama praktika, pagal kurią priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą ieškovo naudai, priverstinis paskolos sutarties padengimas iš įkeisto turto galimai jau būtų įvykęs, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.