Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui H. A. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas H. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie teismo procesą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. G., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir H. A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuokos registracijos vieta Turkijoje, Aksaray mieste. Šalių sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Telšių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad I. G. šeimą sudaro ji, vyras H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus D. L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus išduotas gimimo įrašo išrašas nepatvirtina, kad ieškovės sūnaus D. L. G. biologinis tėvas yra atsakovas H. A., todėl konstatuotina, kad šalys bendrų vaikų neturi. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, valstybės įmonės Regitra duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Aksaray mieste. Šalys susipažino atsitiktinai, tarpininkaujant draugei. Sprendimas sudaryti santuoką buvo skubotas, priimtas labiau dėl finansinių tikslų, tikintis, kad susituokus pavyks užmegzti glaudžius artimus ryšius. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai buvo susitikę keletą kartų, tačiau palaikyti šeimyninius santykius nepavyko, išsiskyrė sutuoktinių požiūris į gyvenimą, nebuvo bendro sutarimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nepuoselėjo šeimos, nesistengė planuoti ir kurti bendros ateities, o tiesiog pasirinko gyventi kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai bendrų vaikų neturi, santuokos metu nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto nebuvo įsigiję. Ieškovė I. G. kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie atsakovo H. A. kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Šalys materialinio išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: ieškovei I. G. palikti pavardę – G., atsakovui H. A. palikti pavardę – A (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovei I. G. byloje 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07495 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Žyminis mokestis už santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės sudaro 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2024 m. rugpjūčio 9 d. teisme gauta 2024 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. APD-2024-07864 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. gauta 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. APD-2024-07840 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, kad I. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 713,14 Eur (638,14 Eur + 75 Eur). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo H. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Turkijoje, Aksaray mieste, į apskaitą Telšių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įtrauktą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. G. palikti pavardę – G., atsakovui H. A. – A.

Priteisti iš atsakovo H. A., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 110 Eur (vieną šimtą dešimt Eur) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo H. A., gim. (duomenys neskelbtini), 713,14 Eur (septynis šimtus trylika Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.