Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Envija ES“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „Arginta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Vilniaus vandenys“ rašte nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą, kad UAB „Arginta“ prašymas inicijuoti ir UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijoje spręsti klausimus dėl Pirkimo laimėtojo pripažinimo ir sutarties sudarymo netenkinamas; pripažinti UAB „Arginta“ pasiūlymą Pirkimo laimėtoju ir įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti su UAB „Arginta” preliminarią pirkimo sutartį; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 11 241,74 Eur žalos atlyginimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas nusprendžia pripažinti negaliojančia tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Envija ES“ sudarytą Preliminarią sutartį (nenurodomas momentas, nuo kada sutartis pripažįstama negaliojančia), o minėto sprendimo motyvuojamojoje dalyje, remiantis VPĮ 95¹ straipsnio 2 dalimi, nurodyta, kad Preliminarioji sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sprendimo 18 p.). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas Preliminariosios sutarties negaliojimo momentą. Teismas nepagrįstai, nustatydamas Preliminariosios sutarties momentą, taikė ne VPĮ normas, o CK 1.95 straipsnio nuostatas, todėl neteisingai išsprendė bylą. Pagal VPĮ 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalis neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis pripažįstama negaliojančia arba nepripažįstama negaliojančia ir taikomos alternatyvios sankcijos – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba perkančiajai organizacijai skiriama bauda (VPĮ 95² str. 1, 2 ir 4 dalys), arba pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skiriama bauda (VPĮ 95² str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju bauda atsakovei nebuvo skirta, kas leidžia daryti išvadą, kad Preliminarioji sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (VPĮ 95¹ str. 2 d.).Pagal Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-867-590/2018 nustatytas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, Preliminarioji sutartis yra niekinis sandoris, t. y. jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir jokių teisinių padarinių, išskyrus negaliojimo, nesukelia. Tai reiškia, kad Pirkimas po Preliminariosios sutarties sudarymo nepasibaigė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad, tenkinus ieškinio reikalavimus, perkančioji organizacija turėtų dar kartą pirkti ir mokėti už tas paslaugas, kurios jau yra atliktos. Pirkimo dokumentuose yra nustatyti preliminarūs paslaugų kiekiai ir tai, kad paslaugos perkamos pagal poreikį, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija neturės pirkti iš tiekėjo paslaugų, kurias jau yra nusipirkusi iš UAB „Envija ES“ (Preliminariosios sutarties 2.3, 2.4 ir 12 punktai).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl žalos atlyginimo išmokant išmokas darbuotojui V. A. (V. A.) ir A. K., nes, anot teismo, šių darbuotojų darbo vieta yra Slonimo nuotekų valykloje, kuri nėra susijusi su ginčo Pirkime perkamų paslaugų atlikimo vieta. Iš darbo sutarčių su minėtais asmenimis matyti, kad jų darbo vieta buvo ne Slonimo nuotekų valykla, o UAB „Arginta“ padalinys – Technologinių įrengimų mechaninio aptarnavimo padalinys (IA). Projektu Slonime buvo apibrėžtas darbo sutarties terminas, o ne darbuotojo darbo vieta. Teismas nepagrįstai netenkino ir reikalavimo priteisti iš atsakovės išlaidas už V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Į bylą buvo pateiktas ataskaitos Nr. RJ/A-244 išrašas, kuriame yra nurodytos šiai bylai reikšmingos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos. Kadangi kitos 2017 m. spalio mėn. ieškovei suteiktos teisinės paslaugos nėra susijusios su UAB „Arginta“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ ginču, į bylą nebuvo pateiktas ataskaitos Nr. RJ/A-244 nuorašas, o buvo pateiktas išrašas. 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaita faktūra yra išrašyta už visas ataskaitoje Nr. RJ/A-244 nurodytas 2017 m. spalio mėn. suteiktas teisines paslaugas, todėl ir sumos ataskaitos išraše, sąskaitoje faktūroje ir mokėjimo dokumente yra skirtingos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, ieškovei sudarius sutartį su advokatu, toliau naudotis V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teisinėmis paslaugomis nebuvo būtina. Asmens teisė iš kitų asmenų pirkti teisines paslaugas, kurios, jo manymu, yra reikalingos jo teisių apsaugai ir gynimui, nėra ribojama. Teismas, nurodydamas, kad sprendimas iš esmės yra priimamas ieškovės naudai, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo priteisti 1 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo motyvacija papildytina, nurodant, kad UAB „Vilniaus vandenys“ nebuvo apmokėjusi už advokato pagalbą, todėl dar ir dėl to išlaidos advokato pagalbai apmokėti negalėjo būti priteistos.Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė prastovų sumas ir sumas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčiu, netenkinęs prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nesurinkęs reikiamų rašytinių įrodymų, remdamasis tik išvestiniais trečiųjų asmenų sudarytais dokumentais. Ieškovė į bylą ne tik nepateikė tinkamų darbo sutarčių kopijų (pateiktose darbo sutartyse buvo uždengtos vietos, susijusios su darbo užmokesčiu), bet ir darbuotojams 2017 m. spalio 27 d. pateiktų pranešimų dėl atleidimo iš darbo (šiuose pranešimuose apie atleidimą iš darbo ieškovė privalėjo nurodyti atleidimo iš darbo pagrindus). Ieškovė nurodė, kad V. L. buvo sumokėta 1 214,88 Eur, J. L. (J. L.) – 633,60 Eur, o V. P. – 552,96 Eur prastovos, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kada buvo šių darbuotojų prastovos, kiek jos truko bei kokios jų priežastys. Ieškovė buvo pareiškusi šiuos materialinius reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Vilniaus vandenys“ rašte nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą, kad UAB „Arginta“ prašymas inicijuoti ir UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijoje spręsti klausimus dėl Pirkimo laimėtojo pripažinimo ir sutarties sudarymo netenkinamas; 2) pripažinti UAB „Arginta“ pasiūlymą Pirkimo laimėtoju; 3) įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti su UAB „Arginta” preliminarią pirkimo sutartį; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 26 817,22 Eur žalos atlyginimą. Teismas tris ieškovės neturtinius reikalavimus atmetė ir tenkino 58 proc. turtinio reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimas yra priimtas ieškovės naudai ir nepriteisė atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB „Arginta“ atsiliepime į atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Apeliaciniame skunde UAB „Vilniaus vandenys“ neneigia, jog kompensacijas ir prastovas darbuotojams UAB „Arginta“ išmokėjo ir išmokėjo būtent tokio dydžio, kokios jos buvo nurodytos UAB „Arginta“ pateiktuose rašytiniuose įrodymuose. UAB „Vilniaus vandenys“ neginčija ir teismo nustatytos aplinkybės, jog UAB „Arginta“ kompensacijas ir prastovas darbuotojams išmokėjo dėl neteisėtų UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų. Pats faktas, jog kompensacijos ir prastovos darbuotojams buvo išmokėtos ir išmokėtos buvo būtent tokio dydžio, kokį nurodė teismas, ir buvo faktinis pagrindas priteisti žalą. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas kaip nors turėjo tikrinti, ar UAB „Arginta“ teisingai apskaičiavo kompensacijas ar prastovas darbuotojams, vertintinas kaip nepagrįstas. Iš į bylą pateiktų darbo sutarčių matyti, kad darbuotojų atleidimo iš darbo pagrindas yra DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame numatytas darbo sutarties nutraukimo atvejis, kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, byloje yra pakankamai duomenų, kad darbuotojų V. L., J. L. ir V. P. prastovos susidarė dėl UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų.Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ prašymas priteisti 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų negalėjo būti tenkinamas nei iš dalies, nei visa apimtimi, visų pirma, dėl to, kad atsakovė nepateikė teismui išlaidų už advokato pagalbą apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškovės UAB „Arginta“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Nesutikdama su 2018 m. vasario 9 d. sprendime padaryta išvada, kad Preliminarioji sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, ieškovė galėjo skųsti šią sprendimo dalį, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo. Nepateikusi apeliacinio skundo, ieškovė pripažino minėto teismo sprendimo privalomumą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Preliminarioji sutartis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl ginčo Pirkimo procedūros nebuvo atnaujintos. Ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nepripažinti sutarties niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi Preliminarioji sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia ab initio, todėl nebuvo taikoma restitucija, t. y. šalys nebuvo grąžintos į iki Preliminariosios sutarties sudarymo buvusią padėtį, o visos pasekmės, kurias Preliminarioji sutartis sukėlė iki jos pripažinimo negaliojančia, buvo išsaugotos. Tai reiškia, kad buvo išsaugota ir Preliminariosios sutarties sudarymu sukurta teisinė pasekmė – Pirkimo procedūrų užbaigimas, todėl negali būti tenkinamas reikalavimas UAB „Arginta“ pasiūlymą pripažinti ginčo Pirkimo laimėtoju ir įpareigoti su ja sudaryti sutartį. Klausimas dėl visų leistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo turėjo būti sprendžiamas civilinės bylos Nr. e2-867-590/2018 nagrinėjimo metu. Ieškovė jokių bylinėjimosi išlaidų bylos nagrinėjimo metu atlyginti neprašė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad iš darbo sutarčių, sudarytų su A. K. ir V. A., matyti, jog ieškovė nesąžiningai naudoja visiškai su ginčo Pirkimu nesusijusių darbuotojų atleidimo aplinkybes, todėl pagrįstai nepriteisė jiems išmokėtų išmokų. Abiejų minėtų darbuotojų darbo vieta nurodyta ne Vilniaus nuotekų valykla, o Technologinių įrengimų ir įrenginių montavimo padalinys (2017 m. rugsėjo mėn. pakeista į „Technologinių įrengimų aptarnavimo padalinys“). Be to, su abiem darbuotojais buvo sudarytos terminuotos sutartys, kurių terminas yra iki objekto „Dumblo stabilizavimo įrenginių (pūdytuvų), biodujų komplekso statyba Slonimo nuotekų valykloje, techninio ir darbo projekto parengimas“ Nr. 51 TL 12-16BY“ pabaigos. Akivaizdu, kad abu darbuotojai buvo įdarbinti darbui Baltarusijoje.Trečiasis asmuo UAB „Envija ES“ atsiliepime į atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:VPĮ 96 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) yra pateiktas baigtinis apibrėžimas, kada tiekėjui priteisiamos tiesioginės išlaidos, t. y. tada, kai reikalaujama atlyginti žala, kuri yra tokio pat dydžio kaip pasiūlymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedūroje išlaidos. Nagrinėjamu atveju ieškovė apskritai neįrodinėjo tiesioginių išlaidų, susijusių būtent su dalyvavimu Pirkime. Taip pat ieškovė neįrodinėjo, kad atleistus darbuotojus buvo priėmusi į darbą būtent dėl to, kad dalyvavo ginčo Pirkime, o tai reiškia, kad ieškovės darbuotojų atleidimo iš darbo išlaidos absoliučiai niekaip nėra susijusios su ieškovės dalyvavimo ginčo Pirkime išlaidomis.Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo bylos teisingam išsprendimui būtinų tiesioginių rašytinių įrodymų, teismas rėmėsi ne pirminiais įrodymais, kuriuos buvo prašoma išreikalauti (pranešimais apie atleidimą iš darbo, kuriuose turėjo būti nurodyti tikrieji atleidimo iš darbo motyvai), o pačios ieškovės selektyviai suformuotais įrodymais, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad tik V. L. ir S. L. (S. L.) dirbo pagal terminuotas darbo sutartis, kuriose yra nurodyta, jog sudaroma terminuota sutartis Vilniaus miesto nuotekų valyklos įrenginių techninės priežiūros ir remonto paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiui. Kiti ieškovės nurodyti atleisti darbuotojai dirbo pagal neterminuotas sutartis arba pagal terminuotas darbo sutartis, kurios niekaip nėra susijusios su Vilniaus miesto nuotekų valyklos įrenginių technine priežiūra ir remontu. Paskutinė ieškovės ir atsakovės sutartis pasibaigė 2017 m. liepos 30 d. Taigi ieškovės nurodomi darbuotojai neatliko jokių darbų jau nuo 2017 m. liepos 30 d., o ne nuo 2017 m. spalio 27 d., kai buvo įteikti pranešimai dėl atleidimo iš darbo. Be to, ieškovė neturėjo jokių garantijų, kad būtent ji laimės ginčo Pirkimą. Taigi darbuotojų įdarbinimas ir atleidimas yra pačios ieškovės verslo rizikos dalis. Visiškai tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsirastų teisinis pagrindas priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, net ir netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei vis tiek turi būti priteista dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi. Teismas atmetė visus ieškovės neturtinius reikalavimus ir tenkino tik 58 proc. turtinio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl rašytinių paaiškinimų

Ieškovė UAB „Arginta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.Ieškovės pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį vertintinas kaip atsikirtimai į atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pateiktus argumentus ir apeliacinio skundo argumentų pildymas. Pažymėtina, kad ieškovė savo poziciją dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, su kuria nesutinka, suformulavo apeliaciniame skunde, o atsakovė, įgyvendindama CPK 318 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK nenumato galimybės, pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, nurodyti naujų argumentų ar detalizuoti jau apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017 ir kt.). Nurodytų argumentų pagrindu atsisakytina prijunti prie bylos ieškovės UAB „Arginta“ apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ vykdė viešąjį pirkimą „Dumblo apdorojimo įrenginiuose esančių technologinių įrengimų techninės priežiūros ir remonto paslaugos“, pirkimo Nr. 189666. Pirkime pasiūlymus buvo pateikę du tiekėjai: UAB „Arginta“ ir UAB „Envija ES“. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. spalio 20 d. pranešimu Nr. S-7724 „Dėl pasiūlymų eilės sudarymo“ CVP IS priemonėmis informavo pirkimo dalyvius apie priimtą sprendimą nustatyti tiekėjų galutinių pasiūlymų eilę kainų didėjimo tvarka. Laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas UAB „Envija ES“ pateiktas pasiūlymas“.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-867-590/2018, pripažino negaliojančia UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Envija ES“ 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytą Preliminarią sutartį. Teismas, spręsdamas dėl neteisėto viešojo pirkimo pasekmių taikymo, nurodė, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant Pirkimo sąlygų 3.2.7 punkto ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl pripažino ją negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (VPĮ 95¹ str. 2 d.). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo apeliacine tvarka šalys neskundė, todėl sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 26 d. UAB „Arginta“ 2018 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, kad ji per 7 dienas inicijuotų ir viešųjų pirkimų komisijoje spręstų klausimus dėl Pirkimo laimėtojo pripažinimo ir sutarties sudarymo. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. balandžio 10 d. raštu atsisakė tenkinti UAB „Arginta“ prašymą. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Vilniaus vandenys“ rašte nurodytą perkančiosios organizacijos sprendimą netenkinti UAB „Arginta“ prašymo inicijuoti ir UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijoje spręsti klausimus dėl Pirkimo laimėtojo pripažinimo ir sutarties sudarymo; 2) pripažinti UAB „Arginta“ pasiūlymą Pirkimo laimėtoju ir įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti su UAB „Arginta” preliminarią pirkimo sutartį; 3) priteisti iš UAB „Vilniaus vandenys“ 26 817,22 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei UAB „Arginta“ 15 575, 48 Eur žalos atlyginimo ir 350,45 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Dėl reikalavimo pripažinti UAB „Arginta“ Pirkimo laimėtoja ir įpareigojimo su ja sudaryti Pirkimo sutartį

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-867-590/2018, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Envija ES“ 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytą Preliminarią sutartį pripažino negaliojančia. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Preliminarioji sutartis pripažįstama negaliojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (sprendimo 18 p.). Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 26 d.CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šia norma įtvirtinta bendroji nuostata, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (galutinis teismo sprendimas) principo taikymo padarinys – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Šio pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017).Įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimo visumą, t. y. motyvuojamąją ir rezoliucinę dalį, darytina išvada, kad minėtu teismo sprendimu Preliminarioji sutartis buvo pripažinta negaliojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nesutikdama su 2018 m. vasario 9 d. sprendime padaryta išvada, kad Preliminarioji sutartis pripažįstama negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, neskiriant perkančiajai organizacijai alternatyvios sankcijos, ieškovė galėjo skųsti šią sprendimo dalį, tačiau tokia procesine teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė šioje byloje bandydama įrodyti, kad Preliminarioji sutartis minėtu 2018 m. vasario 9 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), nepagrįstai siekia revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis). Nagrinėjamo pirkimo atveju perkančioji organizacija UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Envija ES“ 2017 m. gruodžio 28 d. sudarė Preliminarią sutartį, todėl laikytina, kad pirkimas „Dumblo apdorojimo įrenginiuose esančių technologinių įrengimų techninės priežiūros ir remonto paslaugos“, pirkimo Nr. 189666, pasibaigė 2017 m. gruodžio 28 d., kas suponuoja išvadą, kad tiekėjų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį negalimas, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti ją Pirkimo laimėtoja ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ja preliminarią sutartį pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

Tiekėjai, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, turi teisę į patirtos žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją, yra pažymėjęs, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015).Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos deliktinei atsakomybei taikytinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (reali), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Perkančiųjų organizacijų kaltė nekvalifikuotina jos deliktinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovės veiksmų (sprendimų pripažinti UAB „Envija ES“ kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo dokumentų reikalavimus, nustatyti pasiūlymų eilę; pripažinti UAB „Envija ES“ pasiūlymą Pirkimo laimėtoja; atmesti pretenziją; sudaryti su UAB „Envija ES“ Preliminarią sutartį) pripažinimo neteisėtais, nes tai konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu, kuris šiam šalių ginčui turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 d.), tačiau tik veiksmų neteisėtumas nėra pagrindas priteisti žalą potencialiems tiekėjams, nes asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaip jau buvo minėta, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių ir yra kilęs dėl ieškovės neva patirtos žalos ir jos priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais.Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimų turinio, ieškovės neva patirta žala susideda iš dviejų grupių išlaidų: darbuotojų prastovų ir atleidimo išlaidos bei teisinių paslaugų išlaidos.Ieškovė pateikė įrodymus, t.y. darbuotojų darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų atleidimo, ir pažymas apie darbuotojams išmokėtas su atleidimu susijusias išmokas, kurie neva patvirtina, kad ieškovė po UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėto 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Envija ES“ 2017 m. spalio 27 d. įspėjo darbuotojus, kurie buvo išviešinti Pirkime pateiktame pasiūlyme, kaip sutarties vykdymui pasitelkti specialistai, t. y. V. L., V. T., V. P., J. L., B. D., S. L., M. R., dėl jų atleidimo ir juos atleido pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bendra minėtiems darbuotojams išmokėtų su atleidimu iš darbo susijusių išmokų suma sudaro 15 575, 48 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė nebūtų patyrusi šių išlaidų, jeigu nebūtų neteisėto atsakovės 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Envija ES“, priteisė ieškovei 15 575,48 Eur žalos atlyginimą. Visų pirma, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad darbo sutartys su aukščiau minėtais darbuotojais buvo sudarytos žymiai anksčiau nei vyko ginčo Pirkimas. Pirkimas paskelbtas 2017 m. birželio 27 d., o darbo sutartis su B. D. sudaryta 2008 m. sausio 11 d., su M. R. – 2013 m. rugsėjo 30 d., su V. T. – 2002 m. balandžio 8 d., su V. P. – 2004 m. liepos 7 d., su J. L. – 2005 m. lapkričio 30 d., su S. L. – 2013 m. rugpjūčio 19 d., o su V. L. – 2011 m. rugsėjo 7 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atleisti darbuotojai pas ją dirbo ilgą laiką iki ginčo Pirkimo, vien tai, jog juos ieškovė buvo pateikusi perkančiajai organizacijai UAB „Vilniaus vandenys“ kaip savo siūlomus specialistus, negali automatiškai suponuoti išvados, jog, ieškovei nelaimėjus ginčo Pirkimo, tokio pobūdžio specialistai, kurių daugelis pas ieškovę dirbo daugiau nei dešimt metų, tapo nebereikalingi ir tai sudarė pagrindą tų specialistų atleidimui. Akivaizdu, kad minėti darbuotojai, jau keletą metų dirbę pas ieškovę, nebuvo priimti į darbą tik siekiant atitikti ginčo Pirkimo sąlygas. Tai, kad ieškovė UAB „Arginta“ neteisėtai Pirkimo laimėtoju pripažinus UAB „Envija ES“ ir vėliau su ja sudarius Preliminarią sutartį, nebeturėjo darbo, kurį būtų galėjusi pavesti aukščiau nurodytiems seniai pas ją dirbusiems specialistams, negali būti vertinama kaip ginčo Pirkimo neteisėtumo pasekmė. Ieškovė neturėjo jokių garantijų, kad būtent ji laimės ginčo Pirkimą, todėl laikytina, jog darbuotojų atleidimas yra pačios ieškovės verslo rizikos dalis. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad į bylą pateikti 2017 m. spalio 27 d. pranešimai dėl atleidimo iš darbo yra itin abstraktūs, iš jų turinio negalima spręsti, jog esminis minėtų darbuotojų atleidimo motyvas buvo prarasta galimybė su UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryti pirkimo sutartį.Ieškovė kaip savo nuostolius įvardino ir trims darbuotojams (V. L., J. L. ir V. P.) sumokėtas prastovų sumas, kurios iš viso sudaro 2 401,44 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kada buvo šių darbuotojų prastovos, kiek jos truko ir koks jų priežastinis ryšys su įrodinėjamais neteisėtais atsakovės veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo išmokant išmokas darbuotojui A. K. – 582,90 Eur, ir V. A.– 542,70 Eur, nes abiejų darbuotojų darbo vieta yra Slonimo nuotekų valykloje, kuri nėra susijusi su Pirkime perkamų paslaugų atlikimo vieta - Vilniaus nuotekų valykloje. Minėti darbuotojai buvo įdarbinti atitinkamai 2017 m. gegužės 2 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. Abiejų darbuotojų darbo vieta nurodyta ne Vilniaus nuotekų valykla, o Technologinių įrengimų ir įrengimų montavimo padalinys (2017 m. rugsėjo mėn. pakeista į „Technologinių įrengimų aptarnavimo padalinys“). Su abiem darbuotojais sudarytos terminuotos sutartys, kurių terminas „Iki objekto „Dumblo stabilizavimo įrenginių (pūdytuvų), biodujų komplekso statyba Slonimo nuotekų valykloje, techninio ir darbo projekto rengimas“ Nr. 51 TL 12-16BY pabaigos“. Ieškovės argumentas, kad ši sąlyga neva nustato sutarties terminą, o ne darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietą, vertintinas kaip nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų išvadą dėl minėtų darbuotojų darbo vietos Baltarusijoje. Mažai tikėtina, kad darbuotojas, priimtas dirbti Lietuvoje, sutiktų apibrėžti darbo santykių galiojimo terminą siejant jį su Baltarusijoje vykstančiais darbais, su kuriais jis neturi nieko bendro. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog jos turėtos darbuotojų prastovų ir atleidimo išlaidos būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ neteisėtais veiksmais ginčo Pirkime. Ieškovė nurodo, kad V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ jai teikė teisines paslaugas, už kurias iš viso buvo sumokėta 10 116,14 Eur, ką patvirtina į bylą pateiktos ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-867-590/2018, PVM sąskaitos faktūros ir apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Šias išlaidas ieškovė taip pat vertina kaip nuostolius.Vertindama reikalavimo priteisti teisines išlaidas kaip neva patirtą žalą pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad visi procesinio pobūdžio reikalavimai išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo turi būti išnagrinėti toje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Taigi nagrinėjamu atveju klausimas dėl visų leistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo turėjo būti sprendžiamas civilinės bylos Nr. e2-867-590/2018 nagrinėjimo metu. Ieškovė jokių bylinėjimosi išlaidų minėtos bylos nagrinėjimo metu neprašė atlyginti, o tai reiškia, kad pati ieškovė pripažino, jog ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą, todėl visos sumos, kurios buvo išleistos teisinėms paslaugoms, susijusiomis su ginču dėl viešojo pirkimo „Dumblo apdorojimo įrenginiuose esančių technologinių įrengimų techninės priežiūros ir remonto paslaugos“, pirkimo Nr. 189666, apmokėti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos žala ir priteistos iš atsakovės šioje byloje.Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį, nuostoliais gali būti pripažintos tik protingos išlaidos. Civilinės bylos Nr. e2-867-590/2018 duomenys patvirtina, kad minėtą bylą ieškovė UAB „Arginta“ vedė per advokatę L. A.. Ieškovei sudarius teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, teisėjų kolegijos nuomone, naudotis V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ teisinės paslaugomis nebuvo būtina. Taigi išlaidas už V. Mikalonienės įmonės „Res Judicata“ suteiktas teisines paslaugas, ieškovė, siekdama geriau apginti savo teises, patyrė savo rizika. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 15 575, 48 Eur žalos atlyginimo priteisimo naikintina.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, tenkinęs iš dalies reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir ieškovės nurodomos neva patirtos žalos priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais sprendimais, priimtais ginčo Pirkime, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei UAB „Arginta“ priteista 15 575, 48 Eur žalos atlyginimo bei 350,45 Eur žyminio mokesčio, naikintina ir toje dalyje priimtas naujas sprendimas – reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Visiškai atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovė netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašė priteisti 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašymą grindė 2018 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra ir civilinėje byloje Nr. e2-867-590/2018 suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (e. bylos t. 2, b. l. 179–183).CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str.). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.) Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kad šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad už jai suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė su ją atstovavusiu advokatu, todėl atsakovei negali būti priteisiamos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Tenkinus atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą ir atmetus ieškovės UAB „Arginta“ apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovė pateikė prašymą priteisti už apeliacinio skundo parengimą 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašymas grindžiamas 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, suteiktų teisinių paslaugų, susijusių su nagrinėjama byla, detalizacija ir banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu tai, kad atsakovė atsiskaitė su teisines paslaugas teikusia advokatų profesine bendrija. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), yra tinkamai pagrįstos ir protingos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Taip pat atsakovei priteistina 350 Eur žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ 15 575,48 Eur žalos atlyginimo ir 350,45 Eur žyminio mokesčio, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės 770 (septynis šimtus septyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.