- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1838-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skaila“
- Kategorijos
veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kevija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skaila“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kevija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skaila“ (toliau – pareiškėja, kreditorė) prašė išduoti vykdomąjį raštą likusiam 26 939,92 Eur dydžio skolos likučiui išieškoti, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, nurodytomis taikos sutarties 2 punkte, nes skolininkė UAB „Kevija“ (toliau – skolininkė) kreditorei 2025 m. sausio 27 d. sumokėjo 12 000 Eur, 2025 m. vasario 10 d. – 108 000 Eur. Laikantis taikos sutarties sąlygų, vėluodama 2025 m. kovo 20 d. sumokėjo 7 000 Eur, nors pagal taikos sutartį šią įmoką kreditorei turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d., kitų įmokų neatliko.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Kevija“ prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdėstyti likusios 26 939,92 Eur skolos mokėjimą septynių mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad dėl savo finansinės situacijos ir susiklosčiusių aplinkybių veiklos vykdymo procese neturi galimybės įvykdyti taikos sutarties joje sutartomis sąlygomis, nes mokėtinos sumos sudaro 7 000 Eur kiekvieną mėnesį, todėl teismo prašė pakeisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja prašė netenkinti UAB „Kevija“ prašymo išdėstyti likusios nesumokėtos 26 939,92 Eur skolos mokėjimą septynių mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad šiuo prašymu skolininkė iš esmės siekia pakeisti šalims privalomomis tapusias taikos sutarties sąlygas, todėl prašymas negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens prašymą dėl likusios skolos mokėjimo išdėstymo, tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP3780971/2025 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1–3 punktus.
5. Teismas nustatė, kad skolos atlyginimo pareiškėjai klausimas buvo išspręstas nutartimi, kuria patvirtinta abiejų šalių pasirašyta taikos sutartis, sudaryta laisva valia tarpusavio nuolaidų būdu. Teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį jų susitartomis sąlygomis (šalys susitarė dėl konkrečių skolos sumų mokėjimo konkrečiais terminais, taip pat dėl palūkanų mokėjimo). Suinteresuotas asmuo prašė išdėstyti likusios nesumokėtos skolos, kurios suma 26 939,92 Eur, mokėjimą dar 7 mėnesių laikotarpiui, taigi, pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas.
6. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Iš teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad skolos grąžinimo grafikas ir galutinis terminas yra konkreti taikos sutarties sąlyga. Teismas vertino, kad grąžintinos skolos dydis ir terminas laikytini esminėmis šalių susitarimo sąlygomis, todėl teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tenkinant suinteresuoto asmens prašymą būtų keičiama būtent pati taikos sutarties sąlyga, o ne koreguojama sutarties sąlygų vykdymo tvarka. Toks taikos sutarties modifikavimas išduodant vykdomąjį raštą yra neleistinas.
7. Vadovaudamasis nurodytu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl likusios skolos išdėstymo dalimis dar papildomam 7 mėnesių laikotarpiui, todėl šį prašymą atmetė. Nustatęs, kad skolininkė sumokėjo tik dalį skolos pagal minėta nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina, teismas sprendė, kad yra pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1–3 punktus dėl likusios skolos ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Kevija“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos prašymą dėl vykdomo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba patenkinti apeliantės prašymą dėl likusios nesumokėtos skolos dalies mokėjimo išdėstymo septynių mėnesių laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią, todėl taikos sutarties turinys vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010) gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Šalia aukščiau cituojamoje nutartyje nurodytų dviejų taikos sutarties modifikavimo būdų (šalių susitarimas ir proceso atnaujinimas) yra ir trečias būdas, aktualus taikos sutarties vykdymo sunkumus patiriančiai šaliai, kurį numato Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis.
8.2. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi su taikos vykdymo sunkumais susidūrusios šalies prašymu, teismas gali atidėti ar išdėstyti taikos sutarties prievolių vykdymą (skolos mokėjimą, kitų įsipareigojimų vykdymą). Todėl teismo išvada, kad tenkinant apeliantės prašymą dėl likusios skolos išdėstymo būtų keičiama pati taikos sutarties sąlyga, o ne koreguojama sutarties sąlygų vykdymo tvarka, yra nepagrįsta.
8.3. Apeliantės vertinimu, teismas, patvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį, priėmė sprendimą, kurio vykdymas, vadovaujantis CPK 284 straipsnio nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva gali būti atidėtas ar išdėstytas, taip pat pakeista sprendimo vykdymo tvarka. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, bet gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teikdama prašymą dėl likusios skolos sumos mokėjimo išdėstymo, neprašė pakeisti esminių sutarties sąlygų – skolos dydžio, tačiau prašė pratęsti skolos sumokėjimo terminą.
8.4. Apeliantė neįvykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir pateikė prašymą išdėstyti likusios skolos mokėjimą. Tokioje situacijoje teismas galėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, tik nutaręs atidėti 2025 m. sausio 20 d. teismo nutarties vykdymą ar išdėstyti pagal taikos sutartį mokėtinas sumas. Teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš esmės nenagrinėjo apeliantės prašymo – formaliai nurodydamas, kad negali keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Tokiu būdu teismas neatskleidė prašymo nagrinėjimo esmės. Priešingai nei konstatavo teismas, apeliantės prašymo tenkinimas negali būti vertinamas kaip taikos sutarties sąlygų pakeitimas, nes būtų sprendžiama dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos, o ne dėl taikos sutarties sąlygų modifikavimo.
9. Pareiškėja UAB „Skaila“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys, siekdamos išspręsti tarp jų kilusį ginčą dėl susidariusio įsiskolinimo, 2025 m. sausio 27 d. sudarė taikos sutartį, kurią Klaipėdos apylinkės teismas patvirtino 2025 m. sausio 30 d. nutartimi. Be kitų taikos sutarties sąlygų, šalys taip pat susitarė dėl skolos mokėjimo grafiko, pagal kurį skolininkė kreditorei visą 53 939,92 Eur skolą įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d., pirmą 12 000 Eur įmoką sumokant taikos sutarties pasirašymo dieną, vėlesnes įmokas – per šešis mėnesius iki atitinkamo mėnesio pabaigos. Pareiškėja nurodė ir jos pateikti duomenys patvirtina, kad skolininkė jau trečią 7 000 Eur įmoką atliko ne pagal šalių sutartą grafiką – vietoj 2025 m. vasario 28 d. įmoką sumokėjo tik 2025 m. kovo 20 d., o vėlesnių įmokų grafike nustatytais terminais iš viso neatliko.
15. Skolininkė pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad ji nemokėjo įmokų pagal nustatytą grafiką, tačiau to nepadarė dėl savo finansinės padėties, todėl teismo prašė pakeisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką.
16. Apeliantė teigė, kad šalies, susidūrusios su taikos sutarties vykdymo sunkumais, prašymu teismas gali atidėti arba išdėstyti taikos sutarties prievolių vykdymą. Kadangi apeliantė susidūrė su finansiniais sunkumais, jos vertinimu, teismas galėjo skolos mokėjimo terminą išdėstyti papildomam septynių mėnesių laikotarpiui, nes tai nelaikytina esminiu taikos sutarties sąlygų pakeitimu. Apeliantės nuomone, ji neprašė pakeisti skolos dydžio, o tik pratęsti jos sumokėjimo terminą, todėl teismas iš esmės nenagrinėjo jos prašymo, formaliai nurodydamas, kad negali keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.
17. Nors apeliantė teigia, kad skolos mokėjimo terminas nėra esminė sutarties sąlyga, šią aplinkybę paneigia šalių sudarytos taikos sutarties turinys. Iš sutarties matyti, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, aiškiai išreiškė valią dėl skolos dydžio ir jos mokėjimo grafiko, nustatydamos abiem šalims priimtiną mokėjimo tvarką. Abipusiu sutarimu patvirtintas mokėjimo grafikas, pagal kurį skolos mokėjimas jau buvo išdėstytas tam tikram laikotarpiui, laikytinas viena iš esminių taikos sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad taikos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl jokių išlygų, pavyzdžiui, dėl finansinių sunkumų ar kitokių aplinkybių, kurioms esant apeliantė galėtų atlikti įmokas kitu, nei sutartyje nurodytu, terminu.
18. Apeliantės veiksmai – taikos sutarties sąlygų nevykdymas sutartyje nustatytais terminais – neatitinka bendrųjų sąžiningumo principų, nes, sudarydama taikos sutartį, apeliantė patvirtino, jog sutinka ir įsipareigoja vykdyti joje nustatytą skolos mokėjimo terminą. Todėl šios sąlygos pakeitimas ar koregavimas tik apeliantei priimtinu būdu iš esmės pažeistų šalių susitarimo pusiausvyrą ir jame įtvirtintus įsipareigojimus. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, toks pakeitimas negali būti laikomas paprastu termino koregavimu, bet reikštų iš esmės naujo susitarimo sudarymą.
19. Teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis). Šalių sutartas skolos grąžinimo terminas ir skolos mokėjimo tvarka yra konkrečios taikos sutarties sąlygos, kurias apeliantė savo iniciatyva neturi jokio teisinio pagrindo keisti. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas taip pat neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Be to, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, nagrinėjama tik tai, ar skolininkas įvykdė, kokia dalimi įvykdė ar neįvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Aplinkybę, kad apeliantė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o ir pati apeliantė taip pat pripažino, jog šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė.
20. Aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantė netinkamai vykdė šalių taikos sutartyje nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, prašymo pateikimo metu buvo pažeidusi šalių susitarimą dėl tarpinių skolos dalių sumokėjimo termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo pagal taikos sutarties 1–3 punktus.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.