- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-08
- Bylos Nr.
- e2-14107-937/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06806-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui M. K. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 180,14 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2024-08-09 iki 2024-10-15 bei už laikotarpį nuo 2024-10-21 iki 2024-11-11 už Vilniaus apygardos teismo 2024-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 priteistos piniginės kompensacijos nevykdymą procesiniame sprendime nustatytu terminu, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-186-1040/2023 pagal E. S. patikslintą ieškinį M. K. ir M. K. priešieškinį E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių. 2023-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį. Dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo E. S. ir M. K. pateikė apeliacinius skundus Vilniaus apygardos teismui.
2024-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 Vilniaus apygardos teismas nutarė E. S. apeliacinio skundo netenkinti, o M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas inter allia nutarė (i) nutraukti E. S. ir M. K. santuoką; (ii) nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su E. S.; (iii) priteisė M. K. 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 291/1000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (iv) priteisė iš M. K. E. S. 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalijimą, kompensaciją išmokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, t. y. 2024-04-16.
Teigia, jog atsakovo tėvas 2024-10-17 pervedė 10 000 Eur sumą, kurį skirta atsakovo kompensacijai dengti, o 2024-11-12 buvo pervesta likusi kompensacijos dalis. Nurodo, jog atsakovas ilgą laiką nevykdė teismo nutarties, kuria priteista kompensacija ieškovei.
Nurodo, jog teismas byloje Nr. e2-33290-1040/2025 sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 369,75 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpius nuo 2024-07-17 iki 2024-08-08 bei laikotarpiu nuo 2024-10-16 iki 2024-10-20 už Vilniaus apygardos teismo 2024-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 priteistos piniginės kompensacijos nevykdymą laiku.
Ieškovė minėtoje byloje neprašė priteisti kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2024-08-09 iki 2024-10-25 bei už laikotarpį nuo 2024-10-19 iki 2024-11-11, nes manė, jog laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu jai nepriklauso kompensacinės palūkanos.
Nurodo, jog ieškovei galioja įstatymo nustatyta teisė gauti kompensacines palūkanas. Ieškovė paskaičiavo 5 proc. metines palūkanas už teismo nustatytos neįvykdytos prievolės dalies prievolės nevykdymą sekančiai: 1) 914,6 Eur (5 proc. per metus nuo 98 423,43 Eur sudaro 4 921,17 Eur t. y. po 13,45 Eur per dieną, padalinus į 366 kalendorines dienas, esančias 2024 m., atitinkamai už laikotarpį nuo 2024-08-09 iki 2024-10-15, t. y. 68 kalendorines dienas – 914,6 Eur), 2) 265,54 Eur (5 proc. metinių palūkanų už teismo nustatytos neįvykdytos prievolės dalies prievolės nevykdymą už laikotarpį nuo 2024-10-21 iki 2024-11-11 nuo 88 423,45 Eur sudaro: 265,54 Eur (5 proc. per metus nuo 88 423,43 Eur sudaro 4 421,17 Eur, t. y. po 12,07 Eur per dieną padalinus į 366 kalendorines dienas, esančias 2024 m., atitinkamai už laikotarpį nuo 2024-10-21 iki 2024-11-11, t. y. už 22 kalendorines dienas – 265,54 Eur). Bendra įstatyminių kompensacinių palūkanų suma – 1 180,14 Eur.
Šalies argumentai
Nurodo, jog atsakovas melagingai teigia, kad negalėjo atlikti turto vertinimo, nes ieškovė trukdė. Turto vertinimas atliktas 2025-06-18, tačiau atsakovas paskolą paėmė tik po pusės metų ir tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl palūkanų priteisimo. Atsakovas delsė išmokėti kompensaciją, nors turėjo galimybę padaryti tai laiku. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina 2025-01-13 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-896-1167/2025. Nurodo, jog atsakovo piktnaudžiavimą pagrindžia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-30710-1040/2024, kuriame teismas, be kita ko, nurodė, jog teismo procesinis sprendimas, kuriuo iš pareiškėjo priteista kompensacija suinteresuotam asmeniui, įsiteisėjo 2024-04-16, t. y. praėjo daugiau nei pusė metų, per tą laiką pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susirasti finansavimą priteistai kompensacijai išmokėti, be kita ko, spręsti ir galimas kitas alternatyvas, neapsiribojant tik banko kreditu; be to, pareiškėjas turėjo įvertinti riziką, susijusią su savo reiškiamais reikalavimais, galimybėmis juos įgyvendinti ir šiuo procesu.
Turto vertinimo dokumentą atsakovas teismui pateikė tik 2025-02-06, o iki tol dokumento neteikė nei teismams, nei proceso dalyviams, teigdamas, jog ieškovė trukdė jam paimti būsto paskolą. Atliekant turto vertinimą nėra būtinas turto savininko dalyvavimas. Ieškovė niekada netrukdė atvykti turto vertintojui. Atsakovas nėra derinęs vien turto vertintojo atvykimo, o norėdavo, jog jį kartu įsileistų į būstą, tačiau ieškovė atsakovo nenorėjo įsileisti. Apie planuojamą turto vertinimą atsakovas ieškovę el. paštu informavo tik 2024-06-14. Atsakovė atsisakė įsileisti tik atsakovą, tačiau nėra pagrindo teigti, jog ieškovė dėl to iki 2024-06-18 trukdė atsakovui gauti paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovas melagingai teismui teigė, jog ieškovė neįsileidžia turto vertintojo, atsakovo, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau situacijos tikrumo nevertino, įrodymų neanalizavo, ieškovės paaiškinimų, įrodymų nereikalavo.
Šalies argumentai
Ieškovė atsakovui 2024-04-28 el. paštu aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių atsisako įsileisti atsakovą į namus.
Vykstant ginčui dėl skyrybų, teismas 2021-03-25 nutartimi, galiojusia iki 2024-06-14, uždraudė atsakovui lankytis dukros gyvenamojoje vietoje dėl keliamų konfliktų vaiko akivaizdoje. Atsakovo fizinio ir psichologinio smurto naudojimą šeimos narių atžvilgiu patvirtinantys pateikti šalių skyrybų civilinėje byloje. Mergaitė, būdama su tėvu, jaučia baimę, neramumą. Teismas 2021-01-20 nutartimi nustatė laikiną tėvo bendravimą ribojančią tvarką. Nurodo, jog specialistų išvadose tėvo (atsakovo) veiksmai dukros atžvilgiu buvo vertinti kaip seksualinis smurtas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis tyčia atliko savo dukters atžvilgiu tvirkinamojo pobūdžio veiksmus. 2023-05-03 psichologės rekomendacijoje nurodoma, jog dukra patyrė ypač daug trauminių įvykių per labai trumpą laiką. VTAĮT 2023-03-10 išvadoje pritariama, kad šiuo metu nepilnametės interesus atitiktų tėvo bendravimas su vaiku dalyvaujant psichologui. 2024-07-17 teismo nutartimi vėl buvo uždrausta atsakovui lankytis nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2024-10-29 aukštesnės instancijos teismas paliko galioti 2024-07-17 teismo nutartį. Daro išvadą, jog ieškovės veiksmai, uždraudžiant atsakovui pateikti į vaiko gyvenamąją vietą, pagrįsti. Pažymi, jog ieškovė niekada netrukdė, nedraudė atvykti turto vertintojui. Teigia, jog ieškovės veiksmai netrukdė atsakovui vykdyti 2024-04-16 teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas skyrybų byloje priteisdamas atsakovui gyvenamąjį namą įvertino atsakovo finansinę padėtį ir nustatė, kad kompensaciją ieškovei gali išmokėti tik gavęs paskolą. Teigia, jog susidūrė su ieškovės kliūtimis, kurios trukdė atlikti turto vertinimą, gauti paskolą. Ieškovė atsisakė leisti atlikti turto vertinimą, grasino iškviesti policiją, pateikti melagingus kaltinimus dėl smurto. Nurodo, jog tik po teismo įpareigojimo, dalyvaujant antstoliui, vertintojui, 2024-06-24 pavyko atlikti turto vertinimą. Nurodyti ieškovės veiksmai sutrukdė laiku sumokėti kompensaciją. Teigia, jog gavęs turto vertinimą, iškart kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos, tačiau susidurta su nauja kliūtimi - teismo pritaikyta priverstine hipoteka turtui. Mano, jog priverstinės hipotekos taikymas buvo perteklinis, nes teismo sprendimas dėl kompensacijos išmokėjimo yra vykdytinas. Kredito įstaigos reikalavo ieškovės sutikimo panaikinti hipoteką po kompensacijos išmokėjimo, tačiau ieškovė atsakymo nepateikė, o dėl to buvo atsisakyta suteikti paskolą. Nurodo, jog dėl nurodytų priežasčių kreipėsi į teismą dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo, ieškovės iškeldinimo. 2024-08-02 teismas atidėjo kompensacijos išmokėjimą, ieškovė sprendimą apskundė. Nurodo, jog neturėjo jokio būdo išmokėti kompensacijos. Situacija nebuvo susiklosčiusi dėl atsakovo kaltės. 2024-10-16 Šiaulių apygardos teismas panaikino kompensacijos išmokėjimo atidėjimą. Atsakovas iškart ėmė ieškoti kitų būdų kompensacijai išmokėti, prašė teismo išdėstyti mokėjimą dalimis. Kreipėsi į kelias kredito įstaigas, buvo nurodyta, jog gali suteikti paskolą, tačiau vėl susidurta su priverstinės hipotekos problema. Tik Swedbank, AB teisininkams pavyko išsiaiškinti, jog yra reikalingas teismo leidimas norint pakartotinai įkeisti turtą, kuriam pritaikyta priverstinė hipoteka. Teismas, pritaikydamas hipoteką, nenurodė jokių sąlygų, kaip tai padaryti. Kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti sąlygas kaip panaikinti priverstinę hipoteką. Teismas prašymą tenkino, sudarė galimybę panaikinti hipoteką, nurodė sąlygas. Kredito procesas galėjo judėti toliau. Bankas suteikė paskolą, dokumentus persiuntė notarui tam, jog dokumentai būtų pasirašyti, įregistruota hipoteka. Atsirado naujas trukdis. Teismas, nustatydamas sąlygas, kurioms esant galima įkeisti antrą kartą turtą, nurodė tokias sąlygas, kurios prieštarauja Lietuvos banko kreditų suteikimo taisyklėms. Bendradarbiaujant su banku, teisininkais, advokatams, notarams, pavyko rasti išeitį, o kompensacija galutinai išmokėta 2024-11-12. Teigia, jog nevilkino kompensacijos išmokėjimo, o dėjo visas pastangas jai gauti. Teismo prašo nebausti.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kilo klausimas dėl 5 proc. dydžio kompensacinių palūkanų už teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos nemokėjimą nustatytu terminu priteisimo.
Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-1040/2023 nutarė, be kita ko, nusprendė priteisti M. K. 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš M. K. E. S. 108 954,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalinimą, kompensaciją išmokant per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; E. S. priteistos 108 954,43 Eur dydžio piniginės kompensacijos išieškojimo užtikrinimui taikė priverstinę hipoteką – įkeitė 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teismas 2024-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-14 sprendimą ir nutarė priteisti iš M. K. E. S. 98 423,43 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto padalinimą, kompensaciją išmokant per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; E. S. priteistos 98 423,43 Eur dydžio piniginės kompensacijos išieškojimo užtikrinimui taikė priverstinę hipoteką – įkeitė 5784/11611 dalis vienbučio gyvenamojo namo, esančio: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 291/1000 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Kadangi kompensacija turėjo būti išmokėta per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, termino pradžia skaičiuojama nuo 2024-04-16 (Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo), kompensacija turėjo būti sumokėta iki 2024-07-16.
Pasak ieškovės, atsakovo tėvas 2024-10-17 pervedė jai 10 000 Eur kaip dalį skolos iš M. K. priteistos kompensacijos ir tik 2024-11-12 atsakovas pervedė ieškovei likusią kompensacijos dalį. Byloje nėra ginčo dėl prievolės įvykdymo ir dėl ieškovės pateikto palūkanų skaičiavimo ir prašomos priteisti sumos.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2138-1040/2025 nusprendė, be kita ko, priteisti iš atsakovo M. K. ieškovei E. S. 369,75 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpius nuo 2024-07-17 iki 2024-08-08 bei nuo 2024-10-16 iki 2024-10-20 už Vilniaus apygardos teismo 2024-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 priteistos piniginės kompensacijos nevykdymą procesiniame sprendime nustatytu terminu. Kauno apygardos teismas 2025-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1069-1041/2025 nutarė 2025-02-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Šioje byloje keliamas klausimas dėl palūkanų priteisimo už kitą laikotarpį, t.y. nuo 2024-08-09 iki 2024-10-15 bei nuo 2024-10-21 iki 2024-11-11.
Atsakovas teigia, kad ieškovės veiksmai (atsisakė leisti atlikti turto vertinimą, grasino iškviesti policiją, pateikė melagingus kaltinimus dėl smurto), hipotekos nustatymas sutrukdė laiku sumokėti kompensaciją.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jog susidūrė su ieškovės kliūtimis, kurios trukdė atlikti turto vertinimą, gauti paskolą. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2025-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1069-1041/2025 jau pasisakė dėl minėto atsakovo argumento, t.y. kad laiku išmokėti kompensaciją jam iš esmės sutrukdė ieškovės veiksmai (trukdymas atlikti turto vertinimą). Teismas nutarties 25 punkte nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas nesėkmingai vykdė teismo sprendimą ne dėl turto neįvertinimo. Atsakovas, teikdamas prašymus atidėti arba sustabdyti piniginės kompensacijos išmokėjimą ieškovei, nesirūpino greitu sprendimo įvykdymu, nepagrįstai teismo prievolės neįvykdymo naštą perkelia ieškovės atsakomybėn, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovei įstatymų nustatytas palūkanas (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CK 6.210 straipsnis).
Atsakovas atsiliepime kaip trukdį kompensacijai išmokėti nurodė hipotekos įregistravimą, nurodė, kad teismas, nustatydamas sąlygas, kurioms esant galima įkeisti antrą kartą turtą, nurodė tokias sąlygas, kurios prieštarauja Lietuvos banko kreditų suteikimo taisyklėms, kad bendradarbiaujant su banku, teisininkais, advokatams, notarams, pavyko rasti išeitį, o kompensacija galutinai išmokėta 2024-11-12. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1069-1041/2025 2025-07-10 nutarties 22 punkte nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas, pritaikydamas priverstinę hipoteką, nenurodė sąlygų, kaip šią hipoteką panaikinti ar turtą pakartotinai įkeisti. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Be to, atsakovas buvo atstovaujamas advokato, teikiančio jam profesionalią teisinę pagalbą, todėl teisės nežinojimas nelaikytinu pateisinama aplinkybe nevykdyti teismo sprendimo. Minėta, kad atsakovas apeliaciniu skundu taikytos priverstinės hipotekos neskundė, todėl laikytina, kad su ja sutiko, dėl ko minėtas motyvas nepateisina teismo sprendimo nevykdymo ar tinkamo jo vykdymo.
Teismas nutarties 21 punkte nurodė, kad teismo nustatyta prievolė, kurios atsakovas nevykdė, yra nustatyta paties atsakovo priešieškinio reikalavimu. Akivaizdu, kad atsakovas reikšdamas šį reikalavimą turėjo ir galėjo įvertinti savo realias galimybes jį įvykdyti, pats sutiko kompensacijos išmokėjimui nustatyti trijų mėnesių terminą.
Kadangi teismas kitoje tarp šalių nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl palūkanų priteisimo dėl kompensacijos neišmokėjimo nustatytu terminu, tik už kitą laikotarpį, nustatė aplinkybes, kad atsakovas nesėkmingai vykdė teismo sprendimą ne dėl turto neįvertinimo, ir pasisakė dėl įkeitimo kaip kliūties vykdyti teismo sprendimą, o teismo procesinis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, teismas neturi pagrindo iš naujo tirti ir pasisakyti dėl šių aplinkybių, todėl laiko, kad atsakovo argumentai, kad laiku išmokėti kompensaciją jam sutrukdė ieškovės veiksmai (trukdymas atlikti turto vertinimą) ar hipoteka atmestini kaip nepagrįsti.
Nors atsakovas teigia, kad ieškovės veiksmai (pateikė melagingus kaltinimus dėl smurto) trukdė išmokėti jam kompensaciją, tačiau teismas juos laiko deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais.
Nenustačius, kad atsakovas kompensaciją išmokėjo pavėluotai dėl ieškovės kaltės, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę reikalauti 5 proc. metinių palūkanų už teismo nustatytos neįvykdytos prievolės dalies prievolės nevykdymą: 914,6 Eur (už 68 dienas laikotarpiu nuo 2024-08-09 iki 2024-10-15 nuo 98 423,43 Eur sumos po 13,45 Eur per dieną) ir 265,54 Eur (už 22 dienas už laikotarpį nuo 2024-10-21 iki 2024-11-11 nuo 88 423,43 Eur sumos po 12,07 Eur per dieną), iš viso 1 180,14 Eur. Kaip jau minėta, atsakovas neginčijo palūkanų apskaičiavimo ir jų dydžio. Dėl nurodytų argumentų ieškovės reikalavimas yra tenkintinas.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 26 Eur žyminis mokestis.
Byloje nėra patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 180,14 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 14 ct) kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2024-08-09 ik i 2024-10-15, nuo 2024-10-21 iki 20224-11-11 už Vilniaus apygardos teismo 2024-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-619-603/2024 priteistos piniginės kompensacijos nevykdymą procesiniame sprendime nustatytu terminu ir 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.