Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo Ukmergės rajono civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010, suinteresuoti asmenys A. P., A. O., R. K., A. K., Ukmergės rajono 1-o notarų biuro notarė R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja (ieškovė) T. S. kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 T. S. v. A. P., A. O., R. K., A. K., Ukmergės rajono 1-o notarų biuro notarė R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustačius žinomai melagingus atsakovų paaiškinimus bei tai, kad buvo suklastoti dokumentai, dėl kurių priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas (1-6, 20-24 b.l.).

Pareiškėja nurodo, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paveldėjimo pagrindu pagal motinos E. K. testamentą, 2002 m. balandžio 29 d. patvirtintą Ukmergės rajono notaro biuro notarės, registro Nr. 2736-7A.

Pareiškėja tvirtina, jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nurodo negavusi jokio pranešimo, kuriame būtų siūloma pirkti nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Teigia turinti pagrįstą įtarimą, kad 2008 m. balandžio 9 d. Ukmergės rajono 1 notaro biure, L. P. sumokėjo notarei R. S. 3000 Lt už galimai neteisėto sandorio – prikimo-pardavimo sutarties Nr. RS-3020 patvirtinimą, neinformuojant jos apie šios sutarties sudarymą ir įregistravimą VĮ Registrų centre. Nurodo, kad šią informaciją jai suteikė atsakovas A. P., kuris minėjo, kad jo žmona keletą dienų iki minėto sandorio patvirtinimo notaro biure iš savo sąskaitos išsiėmė 3000 Lt. Tvirtina, kad A. P. sakęs, jog buvo ir kitas žmogus, kuris matė ir girdėjo sandorio sudarymo faktą ir aplinkybes. Teigia, jog M. G. yra girdėjusi, jog L. P. pokalbio su R. K. metu nurodė slapta sutvarkiusi jo ir jo brolio nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo klausimus. M. G. gali patvirtinti, jog velionė E. K. pokalbio Santariškių ligoninėje metu yra šiai sakiusi apie ketinimą sumokėti savo vaikaičiams A. ir R. K. už 1/3 jų turto dalį dukterų naudai. Nurodo, kad E. K. kaimynė O. C. teigia, jog prieš 2008 m. balandžio 9 d. prikimo-pardavimo sandorio Nr. RS-3020 sudarymą pas E. K. matė didelę pinigų sumą, kurią ji žadėjo perduoti vaikaičiams palikimo dalies klausimui spręsti. Pažymi, jog 2008 m. liepos mėnesį į namą, esantį (duomenys neskelbtini) atvyko tikėtinai apsvaigęs atsakovas A. O., kuris jai grasino, todėl jo pasiūlymo pirkti nekilnojamąjį turtą ji negalėjo traktuoti kaip ofertą.

Pareiškėja tvirtina, jog yra pagrindas atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pabrėžia, kad jos motina E. K. 2005 metais yra sumokėjusi savo vaikaičiams A. ir R. K. už 1/3 jų turto dalį, kad šie perduotų jai ir jos seseriai L. P. savo palikimo dalį, tačiau A. ir R. K. šios aplinkybės civilinės bylos Nr. 2-27-759/2010 nagrinėjimo metu teismui nenurodė. Pareiškėja nurodo ir E. K. perlaidojimo aplinkybes 2013 m. lapkričio 18 d. bei tai, kad 2014 m. balandžio mėnesį Ukmergės rajono 1 notaro biuro notarės padėjėja R. B. prisipažino notarės R. S. paliepimu rašiusi atsiliepimą A. P. civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010, nors atsiliepimą turėjo rašyti jo advokatas Ž. M.. Pareiškėjos vertinimu, tokiu atveju yra pagrindas kelti klausimą dėl A. P. teisinio subjektiškumo, dėl jo galimybių sudaryti sandorius bei dėl advokato Ž. M. galimai padaryto sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnyje, 2009 m. balandžio 30 d. išrašius sąskaitą už atsiliepimą į ieškinį.

Pareiškėja taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyti labai trumpi terminai, kurie apriboja asmens galimybes surinkti įrodymus, nors prioritetas turi būti teikiamas asmens teisei į teisminę gynybą ir tiesos atskleidimui. Pažymi, kad dauguma prašyme išdėstytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų ji gavo po sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 įsiteisėjimo.

Suinteresuotas asmuo (atsakovė) Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. S. atsiliepime į pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 (59-61 b.l.) prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; taip pat prašo įvertinti tai, ar pareiškėjos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kuriuos nustačius galimos CPK 95 straipsnyje numatytos pasekmės. Pažymi, jog pareiškėja kartoja tuos pačius motyvus, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. įsiteisėjusia nutartimi (Vilniaus apygardos teismo civ. b. Nr.2A-209-345/2011). Šioje byloje teisėjų kolegija pasisakė, kad parduodančio savo dalį bendraturčio pareiga atsižvelgti į kitų bendraturčių pirmenybės teises galioja tik tada, kai daiktas varduodamas trečiajam asmeniui. Jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti samprotavimai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurias nustačius atsirastų pagrindas panaikinti ar pakeisti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, todėl prašymo pagrindą sudarančios aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Kitą nurodytą pagrindą procesui atnaujinti, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pareiškėja taip pat negrindžia įrodymais, taip pat ir vėl mini advokato Ž. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką išrašius PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, nors apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje yra konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo apie advokato Ž. M. veiksmus informuoti prokurorą. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog parašymą atnaujinti procesą pareiškėja pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) A. P. atsiliepime į pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 (56-58 b.l.) prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pareiškėja nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri atitiktų reikalavimus, keliamus aplinkybėms, dėl kurių gali būti atnaujintas civilinis procesas. Pareiškėjos argumentas dėl CK 4.79 straipsnio taikymo buvo išsamiai išanalizuotas civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010. Atkreipia dėmesį, jog išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovai Andrius ir R. K. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalį pardavė kitam bendraturčiui – L. P., todėl ieškovės (pareiškėjos), kaip bendraturčio pirmenybės teisė nėra pažeista, nes bendraturčių teisės pažeidimas atsiranda tik tuomet, kai bendraturtis turto dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudaro su trečiuoju asmeniu. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog 2008 m. balandžio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinta Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro, registro Nr. RS-3020, yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir pažeidžia ieškovės (pareiškėjos) teises ir teisėtus interesus. Visi kiti pareiškime nurodyti proceso atnaujinimo motyvai remiasi ne įrodymais, o prielaidomis. Pareiškime remiamasi liudytojos M. G. suteikta informacija, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, be to, nėra žinoma, kokią sąsają ši liudytoja turi su proceso dalyviais. Pareiškėjos nurodytas konfliktas su atsakovu A. O. yra tik šių asmenų reikalas, neturintis reikšmės nagrinėjamam klausimui. Pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo remiantis būtų galima atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymi, jog neaišku, kokį ryšį su 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimu turi pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl velionės E. K. perlaidojimo. Pareiškėja taip pat nėra pateikusi įrodymų, galinčių patvirtinti, jog atsiliepimą civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 už atsakovą A. P. surašė Ukmergės miesto 1 notaro biuro notarės padėjėja R. B., juolab kad ši aplinkybė niekaip neįtakoja priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą. Pabrėžia, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti pateiktas per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškime nenurodyta, kada pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, jos vertinimu, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Suinteresuotas asmuo (atsakovas) A. O. atsiliepime į pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 (62-66 b.l.) prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad pateikdama teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėja tiek dėl 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, tiek dėl 2009 m. birželio 17 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo nurodo tas pačias aplinkybes, kelia tuos pačius įstatymo taikymo sudarant sandorius teisėtumo klausimus bei pateikia įrodymus, kurie jau buvo nagrinėjami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, prie prašymo nepateikdama jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kaip to reikalauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Prašyme nurodyti nauji liudytojai ar tariamai naujos aplinkybės, kad E. K. ketino spręsti su vaikaičiais palikimo klausimus, jos laidojimo aplinkybės ir kiti, yra visiškai nesusiję su jau išnagrinėta civiline byla. Atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarta pažeidžiant CK 4.79 straipsnio nuostatas, pareiškėja akcentavo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu, ir dėl šio sandorio teisėtumo teismai jau yra išsamiai pasisakę. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja ir vėl pakartoja tuos pačius argumentus ir nepateikia jokių naujų įrodymų ar esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos proceso metu ar nebuvo ištirtos nagrinėjat civilinę bylą teisme. Pareiškėja nepateikė jokio procesinio dokumento, priimto baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu yra visiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog prie prašymo atnaujinti procesą yra pateiktas tik 2011 m. kovo 3 d. pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui rašytas pareiškimas dėl galimai padaryto sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio požymius, tačiau nėra pateikta duomenų, kokį procesinį sprendimą priėmė prokuroras, juolab kad dėl tų pačių advokato Ž. M. veiksmų 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pažymi, jog pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 dėl 2008 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. RS-3020, panaikinimo ir kitų reikalavimų, o pateikdama prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje neprašė šio termino atnaujinti.

Atsakovams R. K. ir A. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (71, 73 b.l.), tačiau jie atsiliepimo į pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 nepateikė.

Pareiškėjos T. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Pareiškėja T. S. prašo atnaujinti procesą Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 dviem pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti melagingi atsakovų paaiškinimai ir suklastoti dokumentai, dėl kurių priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 ir kt.). Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku. Res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams (CPK 365 straipsnis 1 dalis, 368 straipsnis, 369 straipsnio 2 dalis ir kt.). Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui atnaujinti, tačiau nėra įstatymo įpareigotas išsamiai išanalizuoti pateiktus įrodymus.

Viena būtinųjų sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 tik abstrakčiai nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui šioje byloje atnaujinti, ji sužinojo po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. po 2011 m. gegužės 3 d., tačiau nepateikia jokių įrodymų, kodėl į teismą dėl proceso atnaujinimo ji kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 6 d. ir kokiai informacijai surinkti jai prireikė bemaž keturių su puse metų. Įvertinus tai, kad pareiškėja konkrečiai nenurodo, kada ji sužinojo apie galima savo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir nepateikė motyvuoto prašymo jį atnaujinti.

Kaip minėta, pareiškėja, siekdami atnaujinti bylos nagrinėjimą, remiasi dviem procesiniais pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte. Įstatyme imperatyviai nustatyta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikia teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta (pripažinta ar paneigta) bent viena aplinkybė, leidžianti protingai abejoti civilinėje byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t.y. teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turi būti susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigti, patvirtinti ar pakeisti jų teisinį kvalifikavimą. Tuo tarpu pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nepateikia jokių šio pagrindo egzistavimą pagrindžiančių įrodymų, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos duomenys, todėl atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis nėra pagrindo.

Prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėja remiasi keturiomis, naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, jos manymu, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje: 1) jai nebuvo pateiktas pasiūlymas pirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendraturtė ji yra, ta kaina už kurią jis buvo parduodamas (CPK 4.79 straipsnis); 2) 2008 m. balandžio 9 d. Ukmergės rajono 1 notaro biure L. P. sumokėjo notarei R. S. 3000 Lt už prikimo-pardavimo sutarties Nr. RS-3020 patvirtinimą, neinformavus pareiškėjos apie šios sutarties sudarymą ir įregistravimą VĮ Registrų centre; 3) L. P. slapta nuo jos (pareiškėjos) sutvarkė A. ir R. K. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo klausimus; 4) E. K. sumokėjo savo vaikaičiams A. ir R. K. už 1/3 jų turto dalį dukterų naudai.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra tuo atveju, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl CK 4.79 straipsnyje reglamentuotos bedraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir tomis pačiomis sąlygomis, buvo išsamiai išnagrinėta bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir nurodyta, kad įstatymas neriboja pardavėjui teisės pasirinkti, kuriam iš bendraturčių parduoti savo dalį bemdrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl ši aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad E. K. ketino spręsti (sprendė) su vaikaičiais palikimo klausimus, esminės reikšmės bylai taip pat neturi, t. y. jeigu ši aplinkybė būtų žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-27-759/2010, nereikštų, kad būtų buvęs priimtas kitoks teismo sprendimas. Dėl to šią aplinkybę galinčių patvirtinti liudytojų M. G. ir O. C. parodymai taip pat nėra reikšmingi, juolab kad ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė prasilenkia su logika, kadangi E. K. savo valią, kaip turi būti paveldėtas turtas po jos mirties, išreiškė testamente, kurį 2002 m. balandžio 29 d. patvirtino Ukmergės rajono notaro biuro notarė, registro Nr. 2736-A. P. nurodoma aplinkybė dėl neteisėtų notarės R. S. veiksmų tvirtinant nekilnojamojo turto, esančio Miškų g. 20 Ukmergėje, prikimo-pardavimo sutartį Nr. RS-3020, taip pat nėra patvirtinta jokiais įrodymais, todėl akivaizdžiai neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Kitos pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad 2013 m. spalio 31 d. E. K. atkurtos nuosavybės teisės Molėtų rajone, jos palaikų perlaidojimą, Ukmergės rajono 1-o notarų biuro notarės R. S. padėjėjos R. B. prisipažinimą atsakovui A. P. surašius atsiliepimą į ieškinį, nesusijusios su bylos, kurios nagrinėjimą pareiškėja prašo atnaujinti, esme, todėl nesudaro pagrindo jas laikyti naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą procesui byloje atnaujinti.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010 paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nesant jokių įstatyme nustatytų procesinių prielaidų procesui šioje byloje atnaujinti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos veiksmus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis aspektu, nurodo, kad pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą pateikimo faktas negali būti laikomas pakankamu pagrindu piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, nes tai yra viena iš galimai pažeistų teisių gynimo bei įgyvendinimo formų. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nesąžiningas ir nepagrįstas šalies veiksmas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kuris sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, buvo pripažintas nepagrįstu, tačiau to nepakanka konstatuoti akivaizdų pareiškėjos piktnaudžiavimą teise, suponuojantį CPK 95 straipsnyje nurodytų sankcijų taikymą.

Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjos priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. O. į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 160 EUR bylinėjimosi išlaidų (68 b.l.), kurios A. O. priteistinos iš pareiškėjos. Atsakovas A. P. savo atsiliepime taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Pripažinus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nepagrįstu, iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 12,76 EUR (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 365-370 straipsniais 93 straipsniu, 96 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos T. S. prašymo atnaujinti procesą Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27-759/2010, suinteresuoti asmenys A. P., A. O., R. K., A. K., Ukmergės rajono 1-o notarų biuro notarė R. S., netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 160 EUR (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš pareiškėjos T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,76 EUR (dvylika eurų 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.