- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1-70-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02480-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
- Kategorijos
vertėjams Olgai Macijauskienei, Vandai Žitkauskaitei, Eglei Smailienei, Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, naktiniame klube „Men‘s Factory“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,76 % neblaivumo laipsnis), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į galvą ir vieną kartą į nosį nuketėjusiajam D. R., po to kumščiu trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pečių ir galvos sritį, taip padarė jam nosies kaulo lūžį bei sukėlė minkštųjų audinių patinimus nosies ir dešinio skruosto srityse, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. R. sveikatą, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaip jis pamena ir kaip jam pasakojo pažįstami, jis buvo prie baro, prasidėjo žodinis konfliktas su D. R., po kurio jie priartėjo vienas prie kito, pradėjo muštis. Mano, jog konfliktas buvo abipusis, iniciatyva buvo ir iš nukentėjusiojo pusės. Jiedu konfliktavo kartu. Jis nukentėjusiajam sudavė ne daugiau kaip tris smūgius. Pirmos apklausos metu jis sakė, kad sudavė daugiausiai tris kartus. Visų smūgių jis nepripažįsta. Pataikė į galvos ir pečių sritį. Nematė, kad būtų pataikęs į nosį. Specialiai jis netaikė į veidą. Jam tuomet buvo 17 metų, jis buvo vaikas, išsigando ir gynėsi. Manė, kad D. R. pradės jį mušti, išsigando ir pradėjo muštis. Galėjo pataikyti D. R. į nosį, mušė pastarajam į veido sritį. Kai tarp jų vyko žodinis konfliktas jie priėjo vienas prie kito, neatsimena, ką nukentėjusysis jam sakė. Atrodo, jog šalia buvo barmenas ir nukentėjusiojo panelė. Buvo jo pažįstami, su kuriais jis jau nebendrauja. Tikrai matė, kad šalia buvo barmenas. Jis sudavė nukentėjusiajam ne daugiau kaip tris smūgius. Jiedu pradėjo tampytis prie baro, po to pribėgo apsauginiai. Pradėjo muštis, susikabino už drabužių. Jis vilkėjo juodą megztinį, o kuo vilkėjo nukentėjusysis – nepamena. Tampėsi neilgai, nes pribėgo apsauginiai ir juos išskyrė. Nemano, kad suplyšo nukentėjusiojo drabužiai. Nepamena, ar nukentėjusiajam bėgo kraujas. Kai atbėgo apsauga, jį (t. y. A. B.) nuvedė į viršų ir nuvežė į komisariatą. Yra skaitęs nukentėjusiojo parodymus. Jis (t. y. A. B.) buvo su pažįstamais, bet su ta kompanija jis jau nebendrauja, nes po įvykio padarė išvadas. Pusę įvykio aplinkybių prisiminė jis pats, o pusę jam papasakojo. Negalėjo būti daugiau nei trys smūgiai. Pirmas smūgis turbūt buvo į veidą, galvą, šiaip pirmo smūgio jis gal net nepataikė. Jis ir nukentėjusysis nebuvo parkritę ant žemės, buvo atsilošę prie baro, ant baro. Buvo muštynės, galėjo būti kraujo, galėjo būti sugadinti daiktai. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Tuo metu jis buvo vienas. Kitas asmuo, kurį mini nukentėjusysis, buvo ne jo draugas. Galėjo prieiti, padėti kažkoks kitas asmuo. Jis nematė kito asmens, buvo vienas. Kai jam pačiam buvo lūžusi nosis, viską padarė iš karto, neužfiksavo tą pačią dieną dokumentuose. Nežinojo, kad ligonių kasos jam yra pareiškusios civilinį ieškinį, tačiau jį pripažįsta. Yra susipažinęs su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Nemano, kad jis padarė nukentėjusiajam tiek fizinės ir moralinės žalos, kaip ieškinyje nurodo nukentėjusysis. Dėl neturtinės žalos sutinka tik tiek, kiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė ekspertas.
Nukentėjusysis D. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis su drauge atvažiavo į klubą. Tik įėjo, net nenusiėmė striukių, už baro link staliukų pamatė kaltinamąjį. Kaltinamasis vilkėjo ne juodus, o baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Jis su drauge ėjo prie staliuko. Kaltinamasis priėjo, atliko vaidybinį gestą, neva trenkė per veidą. Jis kaltinamajam sakė nusiraminti ir pats nusisuko, ketindamas eiti prie baro ir paimti meniu, tačiau iš karto gavo smūgį. Jis bandė eiti kuo arčiau kaltinamojo, kad pastarojo rankos nesiektų jo veido. Eidamas link kaltinamojo užsidengė rankomis, kad negautų smūgių. Tuomet atbėgo kaltinamojo draugas, spyrė jam (t. y. D. R.) į šoną, jis krito link baro, atsitrenkė į barą. Tuomet kaltinamojo draugas jį laikė, o kaltinamasis pradėjo jį mušti. Ten buvo barmenas. Jis (t. y. D. R.) buvo atsigulęs ant baro veidu, jam buvo smūgiuojama apie 20-30 sekundžių į įvairias kūno vietas, jis buvo užsidengęs veidą. Kaltinamasis jį daužė, o kitas asmuo jį laikė. Tuomet apsauga kaltinamąjį ir kitą asmenį išvedė. Jis buvo kraujuotas. Atvažiavo policija ir juos išvežė. Pačioje pradžioje kaltinamasis jam suplėšė ir striukę, išplyšo marškinių sagos, buvo nutrauktas laikrodis. Kai kaltinamasis jį puolė, atsisukęs jis pajuto smūgį į nosį, į veidą. Kai gavo pirmą smūgį į veidą, užsidengė. Tada atėjo kaltinamojo draugas, nustūmė link baro ir buvo daug smūgių. Kai buvo smūgiuojama, jis apsisuko link baro ir užsidengė veidą. Pats pirmas smūgis buvo į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Šį smūgį jis sieja su nosies lūžimu. Šiuos smūgius matė jo draugė ir barmenas, dalį smūgį matė žmogus iš pirmo aukšto. Švarkas, jo skvernai susitepė krauju. To švarko jis nebeturi, bandė jį valyti, tačiau neišsivalė, todėl jį išmetė, nes buvo sugadintas. Buvo sugadintos ir kelnės, batai, marškiniai. Laikrodžiui nuplėšta apyrankė, metaliukas, neįmanoma nieko padaryti, nauja apyrankė neprisitvirtina. Laikrodį jis irgi išmetė. Turi trijų sugadintų daiktų nuotraukas, nes keitėsi telefonas, ne visos jame buvusios nuotraukos išsisaugojo. 3000 Eur jis vertina patirtą fizinį skausmą, operaciją, tai, kad su nosimi jis nebejaučia taip gerai, kaip anksčiau, be to, jam buvo daroma narkozė. Jis buvo nepagrįstai sumuštas, užpultas, pasikeitė socialinis gyvenimas, šiuo metu jis vengia eiti į tokius sambūrius, yra užsidaręs savyje. Yra susipažinęs su byla. Nežino, kodėl nurodyta, kad jį užpuolė vienas asmuo. Jis sakė policijai, kad yra kameros, kad galima viską peržiūrėti, minėjo, kad buvo du asmenys. Jam spyrė, jis atsitrenkė į barą, apsisuko, tas kitas asmuo bandė jį atsukti ir daužyti toliau, kai jis jau buvo užsisukęs į barą. Negali pasakyti, kurio asmens kurie smūgiai buvo. Kai buvo iškviesta policija bei greitoji, jį išvežė į VUL, kur jam pasakė, kad dabar nėra specialisto, kuris galėtų diagnozuoti lūžį, liepė važiuoti į Žalgirio klinikas, davė siuntimą. Atvažiavęs į Žalgirio klinikas pamatė, kad ten uždaryta. Pats jis nėra vilnietis, todėl nežino, kur kas yra. Paskui jis kreipėsi į medikus Kaune, kur jam pasakė, kad nosis ištinusi, todėl iš karto negali daryti operacijos. Tyrėjai pateikė duomenis apie jam atliktą operaciją. Ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl jam atliktos operacijos. Nukentėjo ir jo, kaip studento veikla. Operacija jam buvo atlikta Kauno III ligoninėje, ją atliko daktaras Šaulys. Į Kauno klinikas jis buvo kreipęsis dėl sutrenkimo. Kalniečių poliklinikoje dirba jo šeimos gydytoja. O nosis jam buvo sutvarkyta Kauno respublikinėje ligoninėje. Vilniaus universitetinėje ligoninėje jis net nebuvo peršviestas. Operacija tikriausiai vyko spalio mėnesį. Po operacijos jis patyrė išgyvenimus, mėnesį laiko jautė fizinį skausmą. Po operacijos vėl buvo važinėjimas, skausmingas tamponų traukimas, bėgo kraujas. Įvykis pakeitė ir jo gyvenimo būdą. Jis studijuoja teisę, negalėjo eiti į paskaitas, buvo keblumų, liko skola. Įvykio metu jis buvo šiek tiek išgėręs. Gali būti, kad jis yra parašęs ne tokią datą, gal pasakodamas ne taip pasakė. Operacija jam buvo atlikta trečiojoje ligoninėje. Dėl jo sveikatos patikrinimo viskas klostėsi taip, kad atvažiavo policija ir paklausė jo, kad įvyko, tada į įvykio vietą ar į policiją atvyko greitoji, tą pačią naktį jį nuvežė į RVUL. Ten specialistė pamatė nosį ir pasakė, jog neturi specialisto, todėl davė siuntimą į Žalgirio klinikas bei pasakė, kad jeigu jis ten nenuvažiuos, jam kainuos tyrimas. Jis išsikvietė taksi, nuvažiavo iki Žalgirio ligoninės, tačiau ji buvo uždaryta, todėl jis grįžo namo ir kitą dieną kreipėsi į Kauno klinikas, nes skaudėjo galvą, kai buvo nuvežtas su greitąja. Atrodo, kad muštynės buvo šeštadienį ar penktadienį. Rusėjo 30 d. įrašas iš poliklinikos, kad jis siunčiamas neurologo konsultacijai, turbūt reiškia tai, kad jis buvo siunčiamas dėl galvos skausmo. Dėl nosies jis kreipėsi tiesiai į Trečiąją ligoninę, nes ten yra toks medikas Šaulys, apie kurį yra labai teigiami atsiliepimai. Būtent dėl nosies jis kreipėsi sekančią savaitę, spalio mėnesį, į Trečiąją ligoninę. Grubiai tariant, į ją kreipėsi po savaitės, po 4-5 dienų, nes pirmas dienas jam buvo labai sunku, nebuvo sveikatos kreiptis. Gydytojas Šaulys jam pasakė, kad norint atlikti operaciją, turi pranykti patinimas. Kai patinimas praėjo, gydytojas Šaulys tuo metu atostogavo, o kai grįžo po atostogų, buvo atlikta operacija. Kauno klinikose atsirado su greitąja dėl galvos, greitoji buvo iškviesta į namus, nepamena kurią dieną. Turbūt ten darė rentgenogramą. 2014 m. rugsėjo 28 d. buvo pristatytas greitosios į Kauno klinikas, vadinasi įvykis buvo 27 d. RVUL medikė, apžiūrėjusi jam nosį, žodžiu pasakė, kad ji lūžusi, tačiau pasakė, kad šiuo metu neturi specialisto. Be to, buvo daug kraujavimo. Po to įvykio daugiau jokių įvykių jis neturėjo. Matyt pas gydytoją Šaulį parašė datą spalio 10, nes susimaišė, kadangi į Vilnių važiuodavo kas antrą savaitę, todėl tiesiog neteisingai suskaičiavo dienas.
Liudytoja A. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra mačiusi kaltinamąjį per įvykį. Apie vidurnaktį ji su D. R. važiavo į klubą „Men‘s Factory“, D. R. sumokėjo už įėjimą. Nusileido laiptais, nenusivilko striukių. Kaltinamasis iš karto keistai vaikščiojo, žiūrėjo, priėjo prie D. R. kaktomuša, kažką sakė. Ji buvo truputį toliau. D. R. pasakė kaltinamajam nusiraminti. Tada ji su D. R. nuėjo prie baro, ten iš kažkur atsirado kaltinamojo draugas. Kaltinamasis pradėjo smūgiuoti D. R. į veidą, pastarasis užsidengė. Tada priėjo kaltinamojo draugas, atrodo įspyrė D. R. į nugarą, pradėjo jį laikyti ir mušti. Smūgiai buvo į veidą ir visas kitas vietas. Ji spėja, kad tas kitas asmuo buvo kaltinamojo draugas, nes priėjo, kai įvyko susidūrimas. Pirmą smūgį sudavė kaltinamasis kumščiu į veidą. Ji pasitraukė toliau, kad nenukentėtų. D. R. stipriai kraujavo. Paskui atėjo apsauginiai, išvedė ir visi važiavo į policiją. Paskui važiavo į vieną ligoninę, į kitą, nes kažkas nedirbo. Kitą dieną nuvažiavo į Kauną. Su D. R. ji yra tik draugai. Grįžus į Kauną jų keliai išsiskyrė, nežino, kur toliau kreipėsi D. R.. Visi D. R. drabužiai buvo kruvini, laikrodis buvo nutrūkęs, dantys nuskelti. Įvykį matė baro darbuotojas. Jiems atėjus į barą, minutės bėgyje kaltinamasis su D. R. susikibo. D. R. iš karto pasakė kaltinamajam nusiraminti ir nusisuko. Smurtavimas tęsėsi gal 3-5 minutes. Paskui D. R. nusisuko už baro, pats neatliko veiksmų. Iš pradžių kaltinamasis smūgiavo vienas, o kitas asmuo laikė. Ji nematė, kur dingo antras asmuo. Po įvykio ji kartu su D. R. nuėjo į policijos automobilį. Po to nuvažiavo į vieną ligoninę, kur pasakė, kad negali kažko atlikti, nukreipė į kitą ligoninę. Ta kita ligoninė nedirbo, todėl jiedu grįžo į Kauną.
Liudytojas J. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš veidų salėje esančių asmenų jis jau neprisimena, bet įvykį kažkiek pamena. Tuo metu klube „Men‘s Factory“ buvo tik du darbuotojai. Jis įvykio vakarą dirbo už baro, o šeimininkas vykdė apsauginio pareigas, kadangi paskutiniais mėnesiais buvo mažai žmonių, nebuvo planuota, kad bus žmonių. Negali pasakyti, kad įvykio metu buvo salėje esantys asmenys, neprisimena tiksliai. Atsimena, jog žmogus buvo paguldytas galva ant baro ir buvo mušamas. Buvo labai daug kraujo, kuris liejosi ant baro. Matė, kad mušėsi du žmonės. Vienas laikė prispaudęs prie baro ir mušė kitą asmenį. Kaltinamąjį jis prisimena labiau, kaltinamasis ir mušė. Matė, kad galva buvo prispausta prie baro ir mušė per veidą. Jis paskambino, atbėgo direktorius Aleksejus, asmenys buvo atskirti, buvo iškviesta policija. Atvažiavo gal šeši ekipažai ir juos paėmė. Nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju jis toliau nebendravo. Policija iš karto nutempė kaltinamąjį į mašiną, o kiti policininkai įsiveržė į klubą. Paskui jis buvo kviečiamas į komisariatą. Tuo metu apklausos metu jis geriau prisiminė įvykio aplinkybes, sakė tiesą. Per dvejus metus, kai jis dirbo tame klube, policija į tą klubą buvo kviesta gal du kartus. Klube aplinka saugi, tai gėjų klubas. Muštynės vyko beveik vidury baro. Prie baro mušėsi du žmonės, klube iš viso buvo apie 20 žmonių. Paskui kaltinamasis buvo ištemptas į viršų, nes priešinosi, ten jis buvo laikomas tol, kol atvažiavo policija. Jam atrodo, kad daugiau nieko nesulaikė. Kai pamatė, kad asmuo daužomas ant baro, iš karto paskambino apsaugos darbuotojui A. Konflikto pradžios nematė, telefonas jam buvo už nugaros. Atbėgęs apsauginis juos išskyrė, bet atrodo jau ne ant baro. Matė įvykį tik nuo tada, kai nukentėjusįjį paguldė ant baro ir pradėjo mušti.
Ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji šioje byloje pateikė specialisto išvadą. Įvertinusi visus dokumentus nuo pirmos paros, kai buvo atlikta apžiūra RVUL, ir pakartotinai apžiūrėtas Kauno klinikose, įvertinusi rentgenogramas, nosies kaulo lūžio diagnozė nebuvo patvirtinta, nes nesimatė lūžio. RVUL rentgenogramos nebuvo atliktos, jos buvo atliktos kitą dieną, taip pat viską vertino ir radiologas, aiškių lūžių nematyti. Trečiame išvados lape perrašyti duomenys iš ligos istorijos. Klaustukas padėtas todėl, kad tokia data buvo įrašyta. Pirminės apžiūros data buvo parašyta įskaitomai, tačiau buvo padaryta datos klaida, dėl to padėtas klaustukas. Jeigu buvo neįskaitoma, tai būna parašoma skliausteliuose. Viskas yra perrašyta iš asmens sveikatos istorijos. Remiantis dokumentais negalima nustatyti operacijos ryšio su lūžiu, įrašai netvarkingi, nėra įrašytas joks statusas (pvz., slūgsta tinimas ar gerėja būklė). Kalniečių poliklinikoje yra įrašyti trys statusai: rugsėjo 30 d. skundžiasi dėl šeštadienio ir siunčiamas neurologo apžiūrai; spalio 20 d. įrašas, kad gydėsi ambulatoriškai ir yra pažyma apie praleistą universitete laiką; lapkričio 6 d. įrašas, kad suruoštas planiniam nosies operaciniam gydymui, diagnozė – pertvaros iškrypimas ar išlenkimas. Daugiau nėra duomenų, kad asmuo būtų kontroliuojamas po įvykio, kad būtų atvykęs apžiūrai dėl to, ar atslūgo tinimas, ar nevyksta kraujavimas. Pagal RVUL išrašą, įvykis įvyko 26 d., o 27 d. 3.17 val. asmuo buvo pristatytas į ligoninę. Supainiota data, nes toliau rašoma, kad 26 d. 3.17 val. pristatytas apžiūrai, o pagal aplinkybes turėjo būti 27 d. Rentgenogramos buvo išreikalautos ir peržiūrėtos, ji jas peržiūrėjo. Rentgenologiškai nosies kaulo lūžio nėra, kas buvo aprašyta ir pateiktoje rentgenogramoje. Buvo pateikta ir nosies šoninė rentgenograma ir stuburo kaklinės dalies dviejų krypčių rentgenograma bei galvos kompiuterinė tomograma, bet, deja, nosis nebuvo apimta. Jeigu rentgenologiškai matytųsi lūžis, kvalifikacija būtų visai kitokia – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sužalojimai gyja daugiau nei 10 dienų. Per parą lūžimas nebūtų sugijęs, būtų matomas rentgenogramoje, laikui bėgant jis tik ryškėja. Jeigu pirmą parą lūžis būtų neryškus, kitą dieną jis būtų ryškesnis, nes ryškėja lūžio linija.
D. R. 2014 m. rugsėjo 27 d. pareiškime nurodoma, kad jis 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val. su drauge A. P. atvažiavo į klubą „Men‘s Factory“. Tik įėjęs į klubą susidūrė su stipriai išgėrusiu piliečiu, kurio vardo jis nežino. Tik įėjus į klubą pilietis prisistatė ir pradėjo stumdytis. Visa tai įvyko per tris minutes nuo patekimo į klubą. Su juo buvo draugė, kurią jis minėjo anksčiau. Pilietis jam trenkė kumščiu į dešinės pusės žandą. Po to iškart atsisukus trenkė į nosį ir užkliudė dantis, ko pasėkoje atbėgo piliečio draugas ir jį laikė. Prieš jį buvo vartojamas smurtas, jam nutraukė laikrodį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, buvo iškruvinti jo marškiniai, striukė buvo atsidūrusi pas pilietį, kuris jį žalojo, striukėje buvo telefonas, akiniai bei pinigai. Po visko prisistatė policija (t. 1, b. l. 8).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 2.01 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, klube „Men‘s Factory“ ką tik įvyko muštynės, jos sustabdytos apsaugos darbuotojų, bet su vienu lankytoju susitvarkyti kol kas neišeina. Prašo pareigūnų pagalbos. Pranešė administratorius (t. 1, b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio A. B. 2014 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 2.00 val., dirbant su vyriausiuoju patruliu Ž. T. ir vyr. patruliu D. V. gautas iškvietimas į Ševčenkos g. 16, kad naktiniame klube „Men‘s Factory“ vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pilietis D. R., gim. 1994 m., ir nurodė asmenį, kuris jį sumušė, kaip vėliau paaiškėjo, tai pilietis A. B., gim. 1996 m. D. R. buvo sumušta nosis. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. Pilietį D. R. AP 1733 taip pat pristatė į 2 PK pareiškimo surašymui. Panaudotos spec. priemonės antrankiai (t. 1, b. l. 14).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto E. A. 2014 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 5.20 val. RVUL slaugytoja V. telefonu į 3 PK pranešė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 3.16 val. į ligoninę dėl nosies kaulio lūžio kreipėsi D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val. Senamiestyje, Vilniuje sumušė nepažįstami. Suteikus pagalbą paleistas namo (t. 1, b. l. 16).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos J. Z. 2014 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., 2.01 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate užregistruotas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie tai, kad Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, klube „Men‘s Factory“ įvyko muštynės. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo sulaikytas A. B., gim. 1996 m., o nukentėjęs D. R., gim. 1994 m., parašė pareiškimą. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo gauta informacija iš Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato, kad D. R. kreipėsi į RVUL dėl nosies kaulo lūžio. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo bendrauta su naktinio klubo administratoriumi J. G., kuris nurodė, kad tikrai minėtas įvykis įvyko jų klube, bet filmavimo kameros šio įvykio neužfiksavo, kadangi šiuo metu neveikia, todėl klubo administracija negali pateikti jokių vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos J. Z. 2014 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime papildomai nurodoma, kad pareiškimo nagrinėjimo metu buvo bendrauta telefonu su D. R., kuris paaiškino, kad šiuo metu yra Kaune pas tėvus ir atvykti į apklausą kol kas negali dėl sutrikdytos sveikatos. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, o į apklausą atvyks vėliau, kai pasijus geriau (t. 1, b. l. 19)
2014 m. lapkričio 14 d. išraše iš medicininių dokumentų (ligos istorija Nr. A14-13431) nurodyta, kad nosies nugarėlė deformuota, stebima nosikaulių dislokacija į dešinę, kairio nosikaulio impresija. Atsineštoje nosikaulių rentgenogramoje stebimas nosikaulių lūžimas (t. 1, b. l. 23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Jolantos Majauskaitės -Čobot išvadoje Nr. G 762/15(01), be kita ko, nurodoma, kad D. R. nustatyta minkštųjų audinių patinimas nosies ir dešinio skruosto srityse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžio diagnozė esant prieštaringiems klinikinio ištyrimo duomenims, nesant nuoseklaus ryšio laike tarp patirtos traumos bei atliktos operacijos ir neturint konkrečių operacijos metu nustatyto nosies kaulų lūžio radinių aprašymo bei iš karto po traumos atliktoje rentgenogramoje nepatvirtinus radiologiškai kaulų lūžio, sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nenurodoma. Savigynai būdingų požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 59-62).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 61/2016 (01) nurodoma, kad D. R. nustatytas nosies ir dešinio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių sumušimu, galėjo būti padarytas bylos aplinkybėse nurodytu laiku (2014 m. rugsėjo 27 d.). D. R. nustatytų kūno sužalojimų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno trauminio poveikio į veido (nosies ir dešinio skruosto) sritį. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgesnis nei 10 dienų laiko gydymas neatitinka nustatytų sužalojimų pobūdžio, objektyviai nepagrįstas medicininiais duomenimis, todėl vertinant sveikatos sutrikdymo mastą neimtas domėn. R. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad iki 2014 m. rugsėjo 27 d. įvykio jis buvo patyręs kokią nors nosies traumą, nėra. D. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad iki 2014 m. rugsėjo 27 d. įvykio jam buvo būtina ar planuojama nosies kaulų operacija, nėra. Objektyviais duomenimis, t. y. nosies radiologiniu tyrimu, patvirtintas ir atitinkantis įvykio aplinkybių laiką nosies kalų lūžis būtų kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 50-54).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., 2.33 val. A. B. buvo nustatytas 1,76 promilė neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje nekyla abejonių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis A. B., būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį D. R., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš jų – įžūlus elgesys. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).
Teismas pažymi, kad esminių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių savo veikoje iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis A. B., kuris parodė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val., Vilniuje, naktiniame klube „Men‘s Factory“, kitų žmonių akivaizdoje jis žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju D. R., po to jį pradėjo mušti. Nukentėjusiajam sudavė apie tris smūgius. Pataikė į galvos ir pečių sritį, nors nematė, kad būtų pataikęs į nosį, tačiau galėjo pataikyti ir į nosį, mušė pastarajam ir į veido sritį. Dėl šių faktų iš esmės panašius parodymus davė ir nukentėjusysis D. R. bei liudytojai A. P. bei J. G.. Štai nukentėjusysis D. R. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis su drauge atvažiavo į klubą. Tik įėjo, net nenusiėmė striukių, už baro link staliukų pamatė kaltinamąjį. Kaltinamasis priėjo, atliko vaidybinį gestą, neva trenkė per veidą. Jis kaltinamajam sakė nusiraminti ir pats nusisuko, ketindamas eiti prie baro ir paimti meniu, tačiau iš karto gavo smūgį. Jis bandė eiti kuo arčiau kaltinamojo, kad pastarojo rankos nesiektų jo veido. Eidamas link kaltinamojo užsidengė rankomis, kad negautų smūgių. Tuomet atbėgo kaltinamojo draugas, spyrė į šoną, jis krito link baro, atsitrenkė į barą. Tuomet kaltinamojo draugas jį laikė, o kaltinamasis pradėjo jį mušti. Jis buvo atsigulęs ant baro veidu, jam kaltinamasis smūgiavo apie 20-30 sekundžių į įvairias kūno vietas. Liudytoja A. P. apklausiama teisme taip pat parodė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie vidurnaktį ji su D. R. važiavo į klubą „Men‘s Factory“, nusileidus laiptais, nenusivilko striukių. Kaltinamasis iš karto keistai vaikščiojo, žiūrėjo, priėjo prie D. R. kaktomuša, kažką sakė. Tada ji su D. R. nuėjo prie baro, ten iš kažkur atsirado kaltinamojo draugas. Kaltinamasis pradėjo smūgiuoti D. R. į veidą, pastarasis užsidengė. Smūgiai buvo į veidą ir visas kitas vietas. Teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad atsimena, jog žmogus buvo paguldytas galva ant baro ir buvo mušamas. Buvo labai daug kraujo, kuris liejosi ant baro. Matė, kad mušėsi du žmonės. Vienas laikė prispaudęs prie baro ir mušė kitą asmenį. Kaltinamąjį jis prisimena labiau, kaltinamasis ir mušė. Bare buvo ir kitų lankytojų. Taigi, tiek kaltinamasis A. B., tiek nukentėjusysis D. R., tiek pirmiau minėti liudytojai taip pat parodė, kad būtent kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būtent kaltinamasis A. B. sudavė ranka smūgius nukentėjusiajam D. R. į veido sritį, buvo daug kraujo, buvo iškviesta apsauga, o po to policija, o pasak J. G. įvykis įvyko ne mažiau kaip dvidešimties kitų klubo lankytojų akivaizdoje. Šių liudytojų parodymus atitinka ir policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 2.01 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, klube „Men‘s Factory“ ką tik įvyko muštynės, jos sustabdytos apsaugos darbuotojų, bet su vienu lankytoju susitvarkyti kol kas neišeina (t. 1, b. l. 9). Be to, iš patrulio A. B. 2014 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 2.00 val., dirbant su vyriausiuoju patruliu Ž. T. ir vyr. patruliu D. V. gautas iškvietimas į Ševčenkos g. 16, kad naktiniame klube „Men‘s Factory“ vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi pilietis D. R., gim. 1994 m., ir nurodė asmenį, kuris jį sumušė, kaip vėliau paaiškėjo, tai pilietis A. B., gim. 1996 m. D. R. buvo sumušta nosis. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 PK. Pilietį D. R. AP 1733 taip pat pristatė į 2 PK pareiškimo surašymui. Panaudotos spec. priemonės antrankiai (t. 1, b. l. 14).
Teismas remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais sprendžia, kad kaltinamasis A. B. panaudojo prieš nukentėjusįjį D. R. fizinį smurtą, sudavė jam kaltinime nurodytus smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į nosį, o tai remiantis susiklosčiusia teismų praktika laikytina BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – įžūliu elgesiu.
Būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad A. B. prieš nukentėjusįjį D. R. smurtavo viešoje vietoje, kadangi tiek pirmiau paminėtų liudytojų, tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamojo parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, naktiniame klube „Men‘s Factory“, kuriame buvo ir darbuotojų, ir kitų klubo lankytojų.
Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, jog buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–120/2014 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo D. R., taip pat kaltinamojo A. B. parodymų matyti, jog tuo metu, kai pastarasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, konfliktą pastebėjo nukentėjusiojo draugė A. P., barmenas J. G., kiti klube buvę asmenys, be to, prie jų pribėgo apsaugos darbuotojas, kurių dėka jie buvo išskirti. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. G., A. P.. Pažymėtina, kad ir liudytoja A. P. įvykio metu buvo sutrikusi, atsitraukė, nes siekė pati išvengti smūgių. Baro darbuotojas buvo priverstas kviesti apsaugą, vėliau policiją, taigi kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta normali klubo veikla, sutrukdytas asmenų laisvalaikis, iškviesti pareigūnai, o tai rodo, kad smurtiniais veiksmais buvo ne tik demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bet ir sutrikdyta visuomenės tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Teismas šalina iš kaltinimo faktinę aplinkybę, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, kadangi pagal naktinio klubo specifiką, kur žmonės nesirenka rimtai ir susikaupime leisti laiką, šis požymis neatitinka faktinės situacijos.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad A. B., veikdamas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma yra visiškai pakankama pripažinti A. B. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinis kaltintojas padaręs išvadą, jog tokiu įžūliu elgesiu (smurtu) kaltinamasis A. B. tik nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. R. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, kaltinamajame akte A. B. veiką kvalifikavo tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Su tokiu kaltinamojo A. B. veikos teisiniu vertinimu teismas sutinka tik iš dalies, kadangi kaip jau aptarta, pirmiau išdėstytų aplinkybių visiškai pakanka kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Vis tik pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, nei nurodoma kaltinamajame akte, o tai sudaro teisinį pagrindą kitaip kvalifikuoti kaltinamojo veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinio kaltintojo pateiktą kaltinamojo A. B. padarytos veikos teisinį vertinimą tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nulėmė tas faktas, jog byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 762/15(01), be kita ko, nurodoma, kad D. R. nustatyta minkštųjų audinių patinimas nosies ir dešinio skruosto srityse; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; nosies kaulų lūžio diagnozė esant prieštaringiems klinikinio ištyrimo duomenims, nesant nuoseklaus ryšio laike tarp patirtos traumos bei atliktos operacijos ir neturint konkrečių operacijos metu nustatyto nosies kaulų lūžio radinių aprašymo bei iš karto po traumos atliktoje rentgenogramoje nepatvirtinus radiologiškai kaulų lūžio, sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Teismo vertinimu tokia specialisto išvada savaime nelaikytina neteisinga, tačiau ji negali būti laikoma ir kategoriškai paneigiančia faktą, kad nukentėjusiajam D. R. dėl kaltinamojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos nosis lūžo. Pažymėtina, kad vien tai, kad savalaikiai neatliktas išsamus radiologinis tyrimas, o toje dalyje kiek jis atliktas, lūžių nematyti, negali būti vienareikšmiu pagrindu spręsti, kad šiuo atveju nosies lūžio nebuvo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek apklausiama teisme ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot parodė, tiek atlikę pakartotinę teismo medicinos ekspertizę Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai ekspertizės akte Nr. PEKG 61/2016 (01) nurodė, jog nosies kaulų lūžis savaime kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sužalojimai gyja daugiau nei 10 dienų. Taigi, nustačius, kad dėl A. B. veikos nukentėjusiajam lūžo nosies kaulai, atsirastų pakankamas pagrindas kaltinamajam A. B. taikyti baudžiamąją atsakomybę ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nustatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.
Teismo vertinimu, bylos liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei jų pagrindu nustatytos faktinės įvykio ir po jo sekusios aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad dėl kaltinamojo A. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam D. R. suduotų smūgių, pastarajam lūžo nosies kaulai, t. y. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Šiame kontekste teismas pažymi, kad tiek iš nukentėjusiojo D. R., tiek iš liudytojos A. P. parodymų matyti, jog tuoj po patirto smurto nukentėjusysis buvo nuvežtas į Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam pasakė, kad dabar nėra specialisto, kuris galėtų diagnozuoti lūžį, padaryti rentgenogramą, liepė važiuoti į Žalgirio klinikas, davė siuntimą. Atvažiavęs į Žalgirio klinikas pamatė, kad ten uždaryta. Pats jis nėra vilnietis, todėl išvažiavo namo į Kauną. Paskui kreipėsi į medikus Kaune, kur jam pasakė, kad nosis ištinusi, todėl iš karto negali daryti operacijos. Pažymėtina, kad faktą, jog jau pirmosios medicininės apžiūros metu iš esmės buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, nepaisant to, kad nepadaryta rentgenograma, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto 2014 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 5.20 val. RVUL slaugytoja V. telefonu į 3 PK pranešė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 3.16 val. į ligoninę dėl nosies kaulio lūžio kreipėsi D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val. Senamiestyje, Vilniuje sumušė nepažįstami. Suteikus pagalbą paleistas namo (t. 1, b. l. 16). Pastarajame tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę atitinka gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyti faktai apie tai, kad D. R. 2014 m. rugsėjo 27 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje diagnozuotas nosies kaulų lūžis (T. 1, b. l. 71). Tai matyti ir iš teismui ekspertizei atlikti pateiktų medicininių dokumentų. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. lapkričio 14 d. išraše iš medicininių dokumentų (ligos istorija Nr. A14-13431) nurodyta, jog D. R. nosies nugarėlė deformuota, stebima nosikaulių dislokacija į dešinę, kairio nosikaulio impresija. Atsineštoje nosikaulių rentgenogramoje stebimas nosikaulių lūžimas (t. 1, b. l. 23). Teismas pažymi, kad nepaisant to, kad pastarajame dokumente nosies kaulų lūžis įvardintas tik 2014 m. lapkričio 14 d. aprašant jau įvykusią nosies kaulų operaciją, tačiau pastebėtina, kad šiame dokumente nurodyta, jog pats nukentėjusysis įvardino, kad trauma įvyko 2014 m. spalio 10 d. klube, kur jį sumušė nepažįstami. Aiškindamas datų neatitikimą nukentėjusysis D. R. teismo posėdyje parodė, kad greičiausia suklydo nurodydamas muštynių datą, nes buvo praėję laiko, o jis pats Vilniuje lankosi kas dvi savaites, todėl blogai suskaičiavo dienas. Tai iš esmės atitinka faktinę aplinkybę, kad išties 2014 m. rugsėjo 27 d. ir 2014 m. spalio 10 d. skiria dviejų savaičių laikotarpis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis kategoriškai paneigė faktą, kad galėjo būti sumuštas kitoje vietoje kitu laiku ir kitų asmenų. Valstybinis kaltintojas taip pat nenurodė, kad nukentėjusysis vėliau į teisėsaugą būtų kreipęsis dar ir dėl kokio nors kito smurtinio atvejo. Tokia versija nebūtų įtikinama ir vertinant veikos aplinkybes (gana intensyvus ir stiprus sumušimas, didelis kraujo kiekis ir kt.), nukentėjusiojo sveikatos būklę, t. y. ekspertų nurodomą aplinkybę, kad tokie sužalojimai gyja daugiau nei dešimt dienų, be to, tai, kad jo medicininiuose dokumentuose matoma, kad kitą dieną jis kreipėsi Kaune į medikus dėl galvos skausmų, buvo daroma tik galvos kompiuterinė tomografija, kas patvirtina stiprų sumušimą ir kartu iš dalies paneigia galimą kokią nors nukentėjusiojo aktyvią veiklą, dalyvavimą kituose konfliktuose ar intensyviuose renginiuose artimu laikotarpiu (T. 1, b. l. 50, 61-62). Tikrinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą ir aiškinantis, ar išties įvykio metu lūžo nukentėjusiojo nosies kaulai, teismas byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę ir nutartyje ekspertams taip pat uždavė klausimą, ar D. R. medicininiuose dokumentuose yra duomenų apie tai, kad dar iki aptariamo įvykio jam buvo būtina ar planuojama nosies kaulų operacija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. PEKG 61/2016 (01) nurodoma, kad D. R. medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad iki 2014 m. rugsėjo 27 d. įvykio jis buvo patyręs kokią nors nosies traumą, nėra. Medicininiuose dokumentuose duomenų apie tai, kad iki 2014 m. rugsėjo 27 d. įvykio jam buvo būtina ar planuojama nosies kaulų operacija, nėra (T. 2, b. l. 50-54). Sugretinus šias aplinkybes, medicininius dokumentus, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, tai kad nosies operacija padaryta praėjus vos mėnesiui ir kelioms dienoms po aptariamo įvykio, teismas spendžia, kad būtent dėl kaltinamojo A. B. 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val. prieš nukentėjusįjį D. R. panaudoto fizinio smurto, t. y. suduotų smūgių į nosį, pastarajam lūžo nosies kaulai.
Pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo kaip viešosios tvarkos pažeidimo bei įvertinus ekspertės Jolantos Majauskaitės -Čobot teisme duotus paaiškinimus bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. PEKG 61/2016 (01) nurodytą faktą, kad toks sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sudaro pagrindą kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį kaip idealiąją šių nusikaltimų sutaptį.
Apibendrinant tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. B. 2014 m. rugsėjo 27 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, T. Ševčenkos g. 16, naktiniame klube „Men‘s Factory“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,76 % neblaivumo laipsnis), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė į galvą ir vieną kartą į nosį nuketėjusiajam D. R., po to kumščiu trenkė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pečių ir galvos sritį, taip padarė jam nosies kaulo lūžį bei sukėlė minkštųjų audinių patinimus nosies ir dešinio skruosto srityse, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. idealiąja sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad teismas, laikydamasis BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatų, kaltinamajam ir jo gynėjui teismo posėdyje išaiškino, kad byloje gali būti nustatyta nauja faktinė aplinkybė - nosies kaulų lūžis ir atitinkamai taikoma kitokia veikos kvalifikacija bei suteikė galimybę pasiruošti gynybai.
Dėl A. B. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos susiję su smurtu, veikos baigtos).
Įvertinama ir tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Būtent tai matyti iš alkotesterio kvito rodmenų apie, kad 2014 m. rugsėjo 27 d., 2.33 val. A. B. buvo nustatytas 1,76 promilė neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 95). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra jauno amžiaus, nevedęs, administracine tvarka baustas (b. l. 98-99), psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje negydytas (b. l. 91), narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 92). Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį A. B. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimesnį minimaliam. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Sprendžiant dėl įpareigojimų teismas pažymi, kad atsižvelgus į veikos aplinkybes jam skirtinas įpareigojimas kasdien nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi, jos bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu.
Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 265,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog D. R. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 265,79 Eur (t. 1, b. l. 68-71). Vilniaus teritorinės ligonių kasų civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis dėl šio civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistini 265,79 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Be to, šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 24 d. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė ji pripažinti civiliniu ieškovu 3000 Eur sumai (t. 1, b. l. 29). Vėliau jis pateikė 2015 m. spalio 6 d. civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamojo A. B. 670 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 131-132).
Pateiktame civiliniame ieškinyje D. R. nurodo, jog įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti jo daiktai: 1) juoda striukė-švarkas „Pierre Cardin“, kurio vertė 100 Eur; 2) kelnės „Masimmo Dutti“, kurių vertė 90 Eur; 3) marškiniai „Tommy Hilfiger“, kurių vertė 110 Eur; 4) batai (mokasinai), kurių vertė 120 Eur; 5) laikrodis „Jacques Lemans“, kurio vertė 250 Eur. Bendra jam padaryta turtinė žala – 670 Eur.
Be to, pateiktame civiliniame ieškinyje, pagrįsdamas jam padarytos neturtinės žalos dydį, D. R. nurodo, jog kaltinamasis, be jokios priežasties viešoje vietoje jį sumušdamas, labai pažemino, jam buvo skaudu jausti, kaip jis daužomas kumščiais. D. R. teigimu, po šio įvykio jis išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, kuriam laikui pakito jo požiūris į bendražmogiškas vertybes, ilgą laiką pastoviai jautė baimę, netikrumą dėl savo sveikatos, tokia būsena pradėjo vystytis į emocinę depresiją. Po kelių dienų praėjus fiziniam skausmui, dvasiniai išgyvenimai jo neapleido, jis turėjo nešiotis savyje gėlą ir patirtą pažeminimą. Po patirtų traumų jis ilgą laiką jautė dvasinį nepatogumą, baimę, nes dėl patirto emocinio šoko jam atrodė, kad jis ir vėl be jokios priežasties gali būti užpultas, sumuštas. D. R. teigimu, tokia būsena atėmė galimybę jam normaliai gyventi. Patirtą neturtinę žalą jis vertina 3000 Eur.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą.
Dėl turtinės žalos. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo A. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam D. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinio dydis dėl 670 eurų turtinės žalos atlyginimo negali būti preziumuojamas nusikalstamos veikos padarymo faktu, o turi būti pagrįstas ieškinio dydį patvirtinančiais įrodymais. Sprendžiant dėl ieškinio dydžio, įrodinėjimo našta tenka būtent civiliniam ieškovui. Šiuo atveju ieškinyje tik nurodoma, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiojo daiktai: 1) juoda striukė-švarkas „Pierre Cardin“, kurio vertė 100 Eur; 2) kelnės „Masimmo Dutti“, kurių vertė 90 Eur; 3) marškiniai „Tommy Hilfiger“, kurių vertė 110 Eur; 4) batai (mokasinai), kurių vertė 120 Eur; 5) laikrodis „Jacques Lemans“, kurio vertė 250 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų nuotraukų negalima spręsti, kad būtent šių gamintojų drabužiai jose nufotografuoti ir sugadinti įvykio metu, neva sugadintų batų nuotrauka apskritai nepateikta, taip pat nepateikti šių prekių įsigijimo dokumentai, ar atitinkami įrodymai, patvirtinantys analogiškų daiktų vertę, nors šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl priteistinos sumos dydžio. Tai ypatingai svarbu įvertinus faktą, kad nurodomi garsių prekių ženklų gamintojų daiktai, kurie objektyviai rinkoje turi didesnę vertę. Taip pat nepateikti ir laikrodžio įsigijimo dokumentai. Nors pateikta laikrodžio nuotrauka, tačiau įvertinus faktą, kad įvykio metu buvo išplėšta tik laikrodžio apyrankė, nepateikta įrodymų (kreipimųsi į remonto dirbtuves, ar kitas įstaigas), patvirtinančių, kad laikrodis sugadintas nepataisomai. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo A. B. veiksmų aptariamo įvykio metu galėjo būti sugadinti pirmiau paminėti daiktai ir tai sudaro pagrindą pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau negavus papildomos ieškinio dydį patvirtinančios medžiagos iš ieškovo, teismas neturi galimybės nustatyti šio dydžio, todėl klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam D. R. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, kadangi jam buvo padarytas nosies kaulo lūžis, jis turėjo periodiškai lankytis pas gydytojus, daugiau nei po mėnesio buvo atlikta nosies kaulų operacija, be to jam teisme ištirtais įrodymais nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama naktiniame klube, kur jis tikėjosi linksmai praleisti laiką, smurtas naudotas kitų asmenų, taip pat ir jo draugės, akivaizdoje, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties D. R. patyrė pažeminimą, po šio įvykio išgyveno dvasinį sukrėtimą, jautė baimę, dvasinį nepatogumą, galėjo jausti ir netikrumą dėl savo sveikatos. Vis tik pagal bylos aplinkybes teismas neturi pagrindo spręsti apie nukentėjusiojo neva patirtą emocinę depresiją, kadangi tai iš esmės yra liga, o tokių įrodymų byloje nepateikta. Vis tik teismo vertinimu šis sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Pažymėtina, kad nukentėjusysis D. R. apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių, o ir kitas negalėjo aiškiai įvardinti. Nukentėjusiojo teigimu žala pasireiškė tuo, kad buvo sutrukdytos jo studijos, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-68/2014) nurodoma, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšminga aplinkybė – nukentėjusiojo nedarbingumo laikas, tačiau šiuo atveju pats D. R. nepateikė įrodymų apie nedarbingumo laikotarpį, taip pat duomenų apie tai, kiek jis dėl šio sužalojimo praleido paskaitų, visgi kaip minėta, teismas įvertino faktą, kad gydymas užtruko iki operacijos daugiau nei mėnesį ei tęsėsi po operacijos. Dėl reikšmingų bendravimo nepatogumų pažymėtina tai, byloje nėra pakankamai tai pagrindžiančių aplinkybių. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes dirbti. A. B. dirbantis, jauno ir darbingo amžiaus. Teismo posėdyje tvirtino, kad buvo pasiryžęs kompensuoti padarytą žalą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam D. R. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų (1200 Eur). Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-200/2013, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017), kuriose nukentėjusiesiems buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis D. R. prašo iš kaltinamojo A. B. priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 120 Eur advokatui už ieškinio surašymą, 9 Eur už spausdinimą, taip pat 411 Eur už keliones iš Kauno į Vilnių penkis kartus pas tyrėją bei į septynis teismo posėdžius.
Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. R. šioje byloje pasinaudojo advokato paslaugomis ieškiniui surašyti ir už šio procesinio dokumento rengimą sumokėjo 120 Eur (pridedamas kvitas, serija LAT Nr. 768753), kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. B. (T. 1, b. l. 100-101). Teismas atsižvelgdamas į bylos proceso eigą, advokato parengto dokumento turinį, kaltinamojo A. B. turtinę padėtį, sprendžia, kad D. R. prašymas pripažinti proceso išlaidomis jo sumokėtą 120 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad ieškinį sudaro vos du lapai, jo turinys lakoniškas, ieškinio teisinė situacija byloje visiškai paprasta ir nėra nauja, nepasižymi ypatingu teisinių žinių poreikiu bei nesudaro pagrindo manyti, kad panaudotos didelės darbo laiko sąnaudos. Esant tokioms aplinkybėms teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiajam D. R. priteistinos 60 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Prašymas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis 9 Eur už dokumentų kopijų darymą tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas (T. 1, b. l. 159, 162-181).
Prašymas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis 411 Eur už keliones iš Kauno į Vilnių penkis kartus pas tyrėją bei į septynis teismo posėdžius tenkintinas iš dalies. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. BPK 105 straipsnio 1dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Prašyme nurodoma, kad nukentėjusysis iš Kauno į Vilnių penkis kartus pas tyrėją ir į septynis teismo posėdžius bei atgal vyko automobiliu viso 2596 kilometrus, sunaudojo 364 l benzino, automobilio kuro sąnaudos 14 l benzino vienam šimtui kilometrų, o kuro kainos vidurkis 1.13 Eur, t. y. viso 411 Eur. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis į teismo posėdžius bei pas tyrėją išties turėjo vykti, tačiau jo pateikti duomenys nesudaro pagrindo tiksliai apskaičiuoti sumos, išleistos kelionėms. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė kuro įsigijimo kvitų, kas, atsižvelgus į tai, kad kuro kainos bėgant laikui kito, sudarytų pagrindą nustatyti konkrečias kainas. Nukentėjusiojo pateikti duomenys apie automobilio kuro sąnaudas (spidometro parodymai) yra nelogiški ir neinformatyvūs, juose neatsispindi ar tai vidutinės kuro sąnaudos, ar momentinės, ar jos atspindi mieste, ar užmiestyje sunaudoto kuro kiekius. Kita vertus apskritai nėra tiksliai žinoma ar nukentėjusysis visada vykdavo nurodytu automobiliu. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina suma už vykimą pas tyrėją ir į teismą mažintina ir nustatytina teisingumo ir protingumo reikalavimus atitinkanti 200 Eur dydžio suma tokioms išlaidoms padengti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. B. 69,48 Eur išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo (t. 1, b. l. 199), netenkintinas, nes gynėjo dalyvavimas teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi pripažintas būtinu (t. 1, b. l. 147).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį kasdien nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį kasdien nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį kasdien nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam D. R. priteisti vieną tūkstantį du šimtus eurų (1200 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei du šimtus šešiasdešimt devynis eurus (269 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai rengiant ieškinį, kelionės išlaidoms ir dokumentų spausdinimui apmokėti.
Iš kaltinamojo A. B. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 79 ct (265,79 Eur) turtinei žalai atlyginti.
Pripažinti nukentėjusiajam D. R. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.