Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. R. ir M. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausme, iš dalies jas sudedant, prie paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėtą 1 629,06 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 6 ct) dydžio baudą, ir M. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir 1 629,06 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 6 ct) dydžio bauda;

D. R. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 239,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 20 ct) baudos bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą baudą ir D. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 1 239,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 20 ct) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. R. ir jo gynėjas advokatas Rimantas Bučma palaikė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistasis M. L. ir jo gynėja advokatė Singrida Samoškienė palaikė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir argumentus, prašė skundą tenkinti ir atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Prokuroras nuteistųjų apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. R. ir M. L. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Iš nuteistųjų D. R. ir M. L. apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendis yra skundžiamas tik dėl paskirtų bausmių. Nors D. R. apeliaciniame skunde prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, skundo motyvai yra susiję tik su bausmės individualizavimu teigiant, kad nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta (perteklinė). Nuteistojo M. L. skunde, prašant sušvelninti bausmę ir jos vykdymą atidėti, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinu visų reikšmingų aplinkybių, dėl to paskyrė per giežtą laisvės atėmimo bausmę ir be pagrindo padarė išvadą, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nuteistajam nėra galimas.

9. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų kontekste visų pirma pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl nuteistojo D. R. apeliacinio skundo.

12. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu D. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu jis taip pat nuteistas dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, paskiriant jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam D. R. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymo neatidėdamas, pažeidė baudžiamojo įstatymo normas ir dėl šio pažeidimo D. R. buvo nubaustas aiškiai per griežta ir neteisinga bausme.

13. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes. Taigi skundžiamu nuosprendžiu D. R. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Vis tik sutikti su apeliantu, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo, proporcingumo reikalavimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Pirmosios instancijos teismas bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą nuosprendyje išsamiai motyvavo, nurodė, kokie faktiniai duomenys ir aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad tik laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai. Skiriant bausmes D. R. buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Buvo įvertinti ir D. R. charakterizuojantys duomenys, kurių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos arešto ir laisvės atėmimo bausmės bei teistumai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaiko.

15. Iš tikrųjų bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. šis teistumas nėra pirmas, praeityje jis eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis (teistas pagal BK 259 straipsnio 1, 2 dalis, taip pat pagal BK 140, 178 straipsnius) (3 t., b. l. 132–145). Nuteistajam buvo skirtos baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmės, taip pat ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau taikytos bausmės nebuvo pakankamos pakeisti nuteistojo nusikalstamus polinkius, nuteistasis nusikalsta sistemingai, turėdamas neišnykusį (nepanaikintą) teistumą, paskutines nusikalstamas veikas padarė neatlikęs visos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (nesumokėjęs paskirtos 1 239,20 Eur baudos). Nuteistasis taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (atliekant laisvės atėmimo bausmę), smulkias vagystes (3 t., b. l. 109–116). Nors D. R. dirba – nuo 2022 m. liepos 14 d. vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 166), tai patvirtina ir su skundu pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 6), ši aplinkybė, pirmiau aptartų duomenų kontekste, iš esmės neigiamos nuteistojo (jo elgesio) charakteristikos nepaneigia.

16. Pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip teikiančias pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis išvadų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia, vis tik pažymėtina, kad ir ankstesniais atvejais savo kaltę jis pripažindavo ir gailėdavosi, tačiau jokių pastangų tam, kad keistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, spręstų su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusias problemas, nedėjo. Tai leidžia manyti, kad nuteistasis, nors ir neneigia savo nusikalstamo elgesio bei pripažįsta kaltę, deklaruoja gailestį dėl tokio elgesio, vis tik realių pastangų kisti savo nusikalstamus polinkius nededa. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, esant pirmiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, savo elgesį keisti nesistengia, taikytos bausmės jokio poveikio nedaro, tokiu sprendimu baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistajam skirtiną bausmę individualizavo teisingai. Tuo labiau, kad esant iš esmės neigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, už atskiras nusikalstamas veikas jam buvo skirtos artimos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės.

17. Pirmosios instancijos teismas apsvarstė ir BK 75 straipsnio taikymo galimybę, tačiau nenustatęs visų šiai normai taikyti būtinų sąlygų, pagrįstai nusprendė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėti. Pritariant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams dėl pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nebuvimo, svarbu pažymėti, kad nuteistajam atitinkant BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos rūšies bei laisvės atėmimo bausmės trukmės kriterijus, esminę reikšmę šiuo atveju turi materialaus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijaus nustatymas ir vertinimas. Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio normoje nedetalizavo, į kokias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl materialaus kriterijaus buvimo, tačiau iš BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos turinio spręstina, kad materialus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susiję su bausmės tikslais. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Tik analizuodami ir vertindami buvusį ir esamą asmens elgesį bei jo asmenybę, teismai gali susidaryti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį bausmės.

18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad nuteistasis nusikalto neatlikęs ankstesnės baudos bausmės, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į nuteistajam paskirtų ir atliktų bausmių (arešto, laisvės atėmimo) neefektyvumą, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar atlikus jos dalį. BK 75 straipsnio nuostatų D. R. netaikymas nuosprendyje yra išsamiai motyvuotas, šios normos taikymui reikšmės turinčius duomenis vertinti kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nors ir nurodomi argumentai dėl per griežtos bausmės, be deklaratyvių teiginių, faktinės aplinkybės (duomenys), patvirtinantys argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumą, nėra nurodyti. Konstatuojama, kad netaikydamas nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Taip pat nebuvo pažeistos bendrosios bausmės skyrimą, bausmių bendrinimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, tinkamai pritaikytas BK 64¹ straipsnis. Konstatavus šią išvadą, keisti nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmė nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo.

19. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. L. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, dėl to paskyrė per griežtą bausmę, taip pat nepagrįstai sprendė, kad BK 75 straipsnio taikymas nėra galimas. Nuteistojo argumentus dėl per griežtos bausmės teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus.

20. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės skirtinos bausmės individualizavimui. Buvo atsižvelgta į tai, kad M. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. praeityje buvo teistas keturis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir pagal BK 178 straipsnį, šis teisumas jam penktas (3 t., b. l. 1–7). Svarbia aplinkybe vertinant nuteistojo asmenybę laikytina ir tai, kad M. L. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmė, taip pat laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant, vis tik taikytos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaikė. Nusikalstamas veikas nuteistasis darė turėdamas neišnykusį (nepanaikintą) teistumą, o paskutinį tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. M. L., būdamas nuteistas baudos bausmėmis, šias bausmes įvykdyti tinkamai nesistengė. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nuteistasis baustas ir administracine tvarka (už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, viešosios tvarkos pažeidimą, transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti) (2 t., b. l. 171­–173).

22. Aptartos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kadangi iš ankstesnių teistumų ir taikytų bausmių neveiksmingumo akivaizdu, jo švelnesnių bausmių nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakanka. Būtina pažymėti, kad vertinti su kaltininko asmenybe susijusius duomenis teismą įpareigoja BK 54 straipsnio nuostatos, taigi teismas, analizuodamas ir vertindamas su M. L. teistumais susijusias aplinkybes, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors skunde teigiama, kad buvo atsižvelgta tik į ankstesnius teistumus bei tai, kad nuteistasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, nuosprendžio turinys šiuos teiginius paneigia.

23. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis. Nors nuosprendyje nėra atskirai išskirtos aplinkybės dėl šeiminių M. L. ryšių, nuteistajam paskirtai bausmei tai įtakos neturi. Iš apelianto pateiktos gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. L. turi nepilnametę dukrą, gim. 2013 m. (5 t., b. l. 17), tačiau šis faktas neigiamo nuteistojo asmenybės vertinimo nepaneigia. Informacija apie nuteistojo teistumus teikia pagrindą išvadai, kad vaiko turėjimas nebuvo aplinkybė, sulaikiusi nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir skatinusi tik teisėtą jo elgesį, taigi vertinti šią aplinkybę, kaip paneigiančią teismo išvadų dėl skirtinos bausmės pagrįstumą, nėra pagrindo. Dėl skunde nurodomų aplinkybių apie palaikomus ryšius su dukra, teikiamą išlaikymą pažymima, kad šių duomenų teisingumo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Aplinkybė, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis kreipėsi dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2023 m. gegužės 2 d. šioje bendrovėje buvo įdarbintas pagal laikinojo darbo sutartį (5 t., b. l. 13–16), yra palanki nuteistajam, tačiau esant pirmiau aptartų duomenų visumai, ji nėra pakankama nuteistajam skirtos bausmės švelninimui. Apelianto pateikti duomenys apie registravimąsi Užimtumo tarnyboje (5 t., b. l. 18) nėra nauji, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas vertino ir skirdamas bausmę į juos atsižvelgė.

24. Aptartų duomenų pagrindu daroma bendra išvada, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikis pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Nors nuteistajam buvo paskirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydis, esant neigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, nustatytas mažesnis už vidurkį. Taigi bausmę dar labiau švelninti, nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms (duomenims), kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ar įvertinti neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

25. Dėl skundo argumentų, susijusių su BK 75 straipsnio taikymu, pažymėtina, kad nors M. L. atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo kriterijus (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo), kaip jau nurodyta pirmiau, turi būti nustatytas ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus (pagrindas) – pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BK 75 straipsnio taikymui reikšmės turinčias aplinkybes, padarė išvadą, kad šios BK normos taikymas nuteistajam nėra galimas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslais bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

26. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai pažymima, kad nuteistasis yra teisus nurodydamas, jog ankstesni teistumai, nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui, kaip ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nepaneigia galimybės BK 75 straipsnio nuostatas taikyti dar kartą. Vis tik būtina pažymėti ir tai, kad šios normos taikymas visų pirma yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma ir galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115-648/2016, 2K-7-8-788/2018). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

27. Vertinamu atveju ne tik ankstesnių teistumų ir BK 75 straipsnio taikymo faktas, bet nuteistąjį charakterizuojančių ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma, taip pat paties nuteistojo požiūris į savo nusikalstamą elgesį (nors nuteistasis prisipažino, kad padarė nusikalstamą veiką ir nurodė, kad gailisi, tiek iš skundo turinio, tiek iš teisme duotų parodymų matyti, kad savo poelgį nuteistasis siekia pateisinti pagrobto turto savininko nerūpestingumu) kelia pagrįstas abejones dėl to, kad bausmės tikslai, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus pasiekti. Tuo labiau, kad M. L., būdamas nuteistas už nusikaltimo nuosavybei padarymą laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, savo elgesio nekeitė, vėl padarydamas tyčinį nusikaltimą nuosavybei bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistojo skundo argumentai, pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti. Bausmė M. L. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Bendrinant M. L. paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, BK 63 straipsnio nuostatos taikytos tinkamai.

28. Skunde prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad žala bendrovei iš dalies yra pašalinta ir, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo (bendrovės) elgesys (daiktų palikimas be priežiūros). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodytos BK 59 straipsnyje. Pagal šį straipsnį atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be kita ko, pripažįstama tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktika patvirtina, kad teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą turtinę žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-211/2014, 2K-272-976/2017). Iš 2022 m. birželio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. pateikė oro kompresorių „MEEC tools“, raudonos spalvos hidraulinį keltuvą su prijungta hidrauline žarna, elektrinį galąstuvą „Kinpow MD125C“, elektrinį diskinį pjūklą „Straus ST/CM 355-701“ (2 t., b. l. 132). Šie daiktai 2022 m. rugpjūčio 24 d. buvo grąžinti MB „(duomenys neskelbtini)“ prezidentui ir savininkui K.B. J. (2 t., b. l. 15). Tačiau duomenų apie likusios turtinės žalos dalies savanorišką atlyginimą byloje nėra. Taigi dalies žalos atlyginimą (dalies pagrobtų daiktų grąžinimą) pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Šios išvados kontekste pažymima ir tai, kad aplinkybė, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nusikalstama veika padarytos žalos fakto nepaneigia.

29. Provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turėjęs įtakos veikos padarymui, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pagal kasacinę praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

30. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad konstatuoti pirmiau nurodytą nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė nėra pagrindo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas buvo laikomas nuteistajam nepriklausančioje teritorijoje, nuteistajam žinant, kad šis turtas jam yra svetimas ir jokių teisių į tą turtą jis neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad teritorijos, kurioje buvo laikomi daiktai, prieiga buvo stebima vaizdo kamera (atsukta link praėjimo į šlaitą, kuriame daiktai buvo sukrauti) (1 t., b. l. 19–21). Nuteistasis veikė aiškiai suvokdamas savo veikos neteisėtumą, dėl savanaudiškų paskatų (siekdamas turtinės naudos).

Dėl kitų klausimų.

31. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji M. L. ir D. R. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymo, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisine padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.

32. Kaip jau nurodyta pirmiau, veikos padarymo metu (2022 m. balandžio 2 d.) galiojusio BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už didelės ir nedidelės vertės turto pagrobimą baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta BK 178 straipsnio 3, 4 dalyse. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 178 straipsnio (2023 04 27 įstatymas Nr. XIV-1925) 1 dalyje įtvirtinta norma liko nepakeista: nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

33. Taigi tiek veikos padarymo metu galiojęs, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas už svetimo turto pagrobimą nustatė tokias pačias bausmes, todėl šis pakeitimas nelaikytinas nuteistųjų teisinę padėtį švelninančiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė ir BK 190 straipsnio 1 dalis išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje, į kurį patenka ir BK 178 straipsnis, nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio 1 dalį (2014 12 18 įstatymas Nr. XII-1481), turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistieji pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 1 088 Eur, t. y. 21 MGL (1 088 Eur : 50 Eur), taigi nuteistųjų teisinės padėties pasikeitęs turto vertės išaiškinimas taip pat niekaip neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti ir atitinkamai sušvelninti skirtas bausmes, nėra pagrindo.

34. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. R., kurias sudaro 153,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

35. Šioje byloje nuteistajam D. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo Dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis) (5 t., b. l. 33). Paskirtas gynėjas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. birželio 14 d. posėdyje (5 t., b. l. 38–40). Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie, nenustačius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti skirtas bausmes, atmetami. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, taip pat duomenų apie D. R. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą bei tai, kad nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat 1 239,20 Eur bauda, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo. Todėl šios išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų D. R. ir M. L. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 153,33 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 33 ct) iš nuteistojo D. R. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.