Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui M. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti atsakovo asmens duomenis ir gyvenamosios vietos adresą pateikti duomenis apie tai, su kokio turinio prašymu ieškovas kreipėsi į policijos įstaigą, siekdamas gauti atsakovo asmens duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Teismas pažymėjo, kad civilinis procesas nėra skirtas gauti įrodymams, be kurių apskritai negali būti iškelta civilinė byla (pvz. įrodymus apie visus atsakovo asmens duomenis). Teismas nėra tinkamas subjektas tokio pobūdžio įrodymams surinkti. Tokio pobūdžio įrodymus, pagal savo kompetenciją, renka atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurių veiksmai, susiję su įrodymų (ne)pateikimu, kaip minėta, gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

Dėl pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu

12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), teismingumo, žyminio mokesčio sumokėjimo taisyklių, kurios yra privalomos kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

15. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje be kita ko turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką); dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis ir jų duomenis, ir kt. (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – pirma reikėtų įvertinti, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

18. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. EŽTT savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Nedzela prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktas; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Mesutoglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktas).

19. Ieškovas ieškinyje atsakovu nurodė M. S., tačiau nepateikė jo asmens kodo, dabartinės ar paskutinės žinomos gyvenamosios vietos duomenų. Ieškovas nurodė, kad šių duomenų neturi. Kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyrių (toliau – ir Komisariatas) dėl atsakovo duomenų pateikimo, tačiau jie nebuvo suteikti. Taip pat papildomai nebuvo gauta duomenų iš VĮ Registrų centras, nes ši institucija atsisakė juos pateikti, ieškovui nežinant atsakovo asmens kodo.

20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas iš esmės neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes gauti informaciją apie atsakovą (jo asmens kodą, gyvenamąją vietą ir kt.). Byloje pateikti Komisariato bei VĮ Registrų centras atsakymai patvirtina, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų šiai informacijai gauti, tačiau jie nebuvo rezultatyvūs. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie Komisariato atsisakymo pateikti informaciją apskundimą, o pats ieškovas pripažino, jog tokio sprendimo neapskundė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas neišnaudojo visų įmanomų priemonių duomenims gauti. Kitas byloje esantis įrodymas (VĮ Registrų centras atsakymas) patvirtina objektyvią kliūtį gauti aktualius duomenis, nežinant atsakovo asmens kodo.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formalus reikalavimas apskųsti Komisariato atsisakymą nagrinėjamoje situacijoje neatitinka proceso ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes nėra pagrindo manyti, kad toks apskundimas būtų buvęs rezultatyvus. Iš Komisariato atsakymo turinio matyti, kad duomenys apie atsakovą ieškovo atstovui negalėjo būti teikiami dėl teisinių ribojimų, susijusių su duomenų teikimu tik apie atstovaujamą asmenį.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu atitinkami duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 19 punktą).

23. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad negali būti konstatuojami ieškinio trūkumai, kai ieškovas nurodo tokių duomenų neturintis. Ieškovas todėl ir prašė teismo išreikalauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus informaciją apie atsakovo asmens duomenis.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pernelyg formaliai įvertinęs bylos duomenis ir taikęs procesines normas, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, bei nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir jį kartu su priedais nusprendė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.