Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-482-653/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-06
Bylos Nr.: 2A-482-653/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08199-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: UAB “Investiciniai energetikos projektai”
Atsakovas: If P

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-482-653/2016Proceso Nr.2-68-3-08199-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Investiciniai energetikos projektai” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ieškinį, pareikštą atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja UAB „Renvia“, UAB „Apsaugos komanda“, „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ir AB DNB bankas.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo AB DNB banko naudai 94 944,52 Lt draudimo išmoką, 1 523,79 Lt palūkanų, 6 procentų procesines metines palūkanas, o tuo atveju, jeigu trečiuoju asmeniu byloje įtrauktas AB DNB bankas atsisako nuo jam suteiktos teisės gauti draudimo išmoką arba sutinka, kad draudimo išmoka būtų mokama ieškovui – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai minėtas sumas. Ieškovas nurodė, kad 2013-10-02 įvyko dalies turto, esančio Trakių k. 1, Kaišiadorių raj., vagystė, kurios metu buvo pavogti 188 vnt. saulės energijos modulių – ieškovui buvo padaryta 118 680,64 Lt be PVM žala. Atsakovas nepagrįstai atlygino tik dalį žalos sumos.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad 2012-09-13 ieškovas ir atsakovas sudarė ieškovo turto draudimo sutartį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas, gavęs iš ieškovo informaciją apie taikomas turto apsaugos priemones, būtų prašęs papildomos informacijos dėl nurodomų apsaugos priemonių, žodžiu ar raštu būtų išreiškęs pretenzijas dėl jų nepakankamumo ar aiškumo, ar ieškovas būtų pildęs kitus prašymus dėl draudimo sutarties sudarymo, teikęs papildomus dokumentus. Informacija, kad turtas yra stebimas video kameromis, yra įrengta turto apsaugos signalizacija į saugos tarnybos pultą, buvo nurodyta ir 2012-09-13 įmonių ir organizacijų turto draudimo liudijime (polise) serija IT Nr. 0029897. 2012-12-06 ieškovas ir atsakovas patikslino draudimo objektą pagal minėtą draudimo liudijimą. 2013-09-06 šalys sudarė naują ieškovo turto draudimo sutartį nuo 2013-09-14 iki 2014-09-13, naudos gavėją – AB DNB banką.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad 2013-09-06 ieškovo turto draudimo sutarties sudėtine dalimi buvo atsakovo Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 004, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį su atsakovu ieškovas turėjo galimybę su jomis susipažinti. Pagal šias Draudimo taisykles draudėjas taip pat įsipareigojo nedelsdamas pranešti draudikui, jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybes, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika (41 p.). Tokiu draudimo rizikos padidėjimu šalys sulygo laikyti ir apsaugos būklės pablogėjimą – neveikimą, netaikymą ar nenaudojimą tų apsaugos priemonių, kurios draudikui buvo nurodytos kaip įrengtos, veikiančios ir naudojamos draudėjui pateikiant informaciją prieš sudarant draudimo sutartį (42.2 p.).

Teismas nustatė, kad ieškovas 2012-10-29 su trečiuoju asmeniu UAB „Renvia“ sudarė sutartį Nr. SP12/10-02 ir jos priedą Nr. 1, kuria UAB „Renvia“ įsipareigojo teikti saulės šviesos elektrinės, 10kV kabelių linijų bei transformatorinės įrengimų, esančių Rusonių k., Kaišiadorių r., techninės eksploatacijos ir remonto paslaugas, o ieškovas įsipareigojo priimti tinkamas paslaugas bei atsiskaityti už jas sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Renvia“ buvo suteikta teisė teikiant paslaugas pasitelkti trečiąsias šalis kaip subrangovus. UAB „Renvia“ pasinaudojo šia teise: iš pradžių turto saulės elektrinės, esančios Rusonių k., Kaišiadorių r., teritorijoje apsaugą su reagavimu pavesdama vykdyti UAB „G4S Lietuva“, o vėliau trečiajam asmeniui UAB „Apsaugos komanda“ 2013-03-18 stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 00513031866 pagrindu. Šalys pabrėžė, kad teritorijoje įrengta vaizdo stebėjimo sistema yra priemonė, skirta sumažinti apsaugos darbuotojų siuntimo į teritoriją atvejus. Todėl net ir tuo atveju, jei bus gautas daugiau kaip vieno teritorijos jutiklio signalizacijos aliarminis suveikimo signalas arba bus gautas pakartotinis nuo signalizacijos įjungimo aliarminis suveikimo signalas, tačiau UAB „Apsaugos komanda“ CVP kompiuteryje gavus vaizdą grėsmės nesimatys ir dėl to UAB „Apsaugos komanda“ nereaguos į gautą teritorijos signalizacijos aliarminį suveikimo signalą, tai nebus laikoma netinkamu reagavimo paslaugų teikimu (4.10 p.).

2013-10-03 ieškovo darbuotojas atvykęs į saulės elektrinės, esančios Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją pastebėjo, kad yra įvykdyta turto vagystė, kurios metu buvo pavogti 188 vnt. saulės energijos modulių. Dėl šio turto vagystės ieškovas patyrė 118 680,64 Lt be PVM žalą. UAB „Apsaugos komanda“ į centralizuoto stebėjimo pultą iš teritorijos, esančios Rusonių k., Kaišiadorių r., 2013-10-02 buvo gavusi du signalus 00:32:48 val. ir 03:03:00 val. Gavus signalą, UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojas prisijungė prie teritorijos vaizdo stebėjimo sistemos ir peržiūrėjo tos sistemos perduodamą momentinį vaizdą, tačiau jokių asmenų ar kitų akivaizdžių grėsmių teritorijoje nepastebėjo, UAB „Apsaugos komanda“ ekipažo į teritoriją nesiuntė, apie signalizacijos suveikimą UAB „Renvia“ neinformavo. Iš liudytojo D. G. parodymų teismas nustatė, kad peržiūrint momentinį vaizdą per vaizdo stebėjimo kameras vaizdas buvo perduodamas, jis nesiskyrė nuo įprastai matomo ginčo teritorijos vaizdo nakties metu. Teismas darė išvadą, kad netikėti šiais liudytojo D. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, kad šis liudytojas turėtų kokį nors suinteresuotumą nepranešti UAB „Renvia“ apie nematomą ar nepilnai matomą vaizdą per vaizdo stebėjimo kameras, kad teikdamas paaiškinimus tiek iš karto po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nenuoseklus. Šios išvados, teismo manymu, nepaneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad 2013-10-03 atvykus į teritoriją K. K. viena iš vaizdo stebėjimo kamerų buvo uždengta kartonine dėže.

Teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Renvia“ darbuotojui J. B., tuo metu dalyvaujant pasamdytai bendrovei teritorijos apsaugai, buvo perduota visa dokumentacija. Nustatyti aplinkybę, kas sudarė šią dokumentaciją, byloje surinktų įrodymų nepakanka: į bylą nėra pateikti dokumentų perdavimo aktai, nors tam tikri aktai minimi rašytiniuose įrodymuose (b.l. 58, t. III), o liudytojų parodymai nurodytais klausimais skiriasi. Atsakovas, atlikdamas žalos reguliavimo procedūrą, 2013-10-16 raštu Nr. IF/IT/001471 kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti vaizdo kamerų filmuotą medžiagą įvykio dieną. Į šį prašymą ieškovas atsakė tik 2013-11-08 raštu Nr. 2013-17, nurodydamas, kad pateikti prašomos įvykio medžiagos ieškovas negali. Ieškovas kreipėsi į UAB „Staltika“, o ši – į UAB „Telekonta“ prašydami pateikti prisijungimo kodus prie vaizdo įrašymo sistemos, tačiau šie kodai buvo pateikti 2013-11-06, kai įvykio dienos įrašai jau buvo ištrinti iš sistemos. Teismo vertinimu, iki vagystės ieškovas turėjo tik vieną vartotojo kodą, kuris ieškovui buvo perduotas 2012-09-18.

2013-12-06 atsakovas priėmė sprendimą Nr. IF/IT0001474 dėl draudimo išmokos mažinimo, kuriuo nutarė dėl 2013-10-02 įvykdytos dalies turto vagystės išmokėti ieškovui draudimo išmoką, lygią 20 736,12 Lt. Įvykdytą dalies turto vagystę atsakovas pripažino draudžiamuoju įvykiu pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį, tačiau sprendime nurodė, jog įvykio metu buvo pažeisti taisyklėse įtvirtinti saugumo reikalavimai (taisyklių 137, 142, 145 ir 146 p.), ieškovas neįvykdė taisyklių 41 p. numatytos pareigos informuoti draudiką apie rizikos padidėjimą bei taisyklių 49.3 p. numatytos pareigos atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir už žalą atsakingus asmenis, ir šie pažeidimai laikytini esminiais draudimo sutarties pažeidimais.

Teismas sutiko, kad tam tikri atsakovo sprendime nurodyti pagrindai mažinti draudimo išmoką nebuvo tinkamai atsakovo pagrįsti. Tačiau, nepaisant to, teismas nematė pagrindo pripažinti, kad atsakovo sprendimas mažinti draudimo išmoką sprendime nurodytu mastu buvo iš esmės neteisingas.

Teismas sutiko, kad atsakovas sprendime dėl draudimo išmokos mažinimo rėmėsi Draudimo taisyklių 85.8 punktu (draudėjas nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą ir nuostolio ar jo padidėjimo priežastis yra draudikui nepraneštos aplinkybės, padidinusios draudimo riziką), taip pat Draudimo taisyklių 137 punktu (pareigą užtikrinti, kad apsauginė signalizacija būtų tinkama eksploatuoti), Draudimo taisyklių 142 punktu (pareigą reguliariai atlikti apsauginės signalizacijos techninę priežiūrą pagal gamintojo ar pardavėjo instrukcijas, šalinti gedimus), nepagrįstai.

Draudimo taisyklių 85.11 punkto taikymą 2013-12-06 sprendime dėl draudimo išmokos mažinimo atsakovas grindė taip pat ieškovo nesilaikymu saugumo reikalavimų, įtvirtintų Draudimo taisyklių 145, 146 punktuose. Pagal šiuos punktus draudėjas arba jo atstovas, suveikus įsilaužimo ar gaisro aptikimo sistemoms ir gavus signalą, privalo nedelsdamas atvykti į draudimo vietą ir kruopščiai apžiūrėti visas patalpas, kuriose yra apdraustas turtas, iš vidaus, taip pat visą draudimo vietą iš išorės ir užtikrinti tolesnę apsaugą. Šiuos įsipareigojimus reikia vykdyti ir tuo atveju, jei apžiūrėjus turto draudimo vietą iš išorės (taip pat ją apžiūrėjus apsaugos bendrovės darbuotojams) įsilaužimo pėdsakų ir kitų išorinių pažeidimų nenustatyta. Atsakovas prašė šias Draudimo taisykles pripažinti neaiškiomis ir jas aiškinti ieškovo naudai, su kuo teismas nesutiko. Teismo vertinimu, pastarosios Draudimo taisyklės yra visiškai aiškios, todėl taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. 4 d. teismas neturi pagrindo.

Teismas konstatavo, kad turto draudimo sutartis, kurios sudėtine dalimi buvo ir Draudimo taisyklės, buvo sudaryta tarp dviejų šalių – ieškovo ir atsakovo. Nei trečiasis asmuo UAB „Apsaugos komanda“, nei prieš jį šį objektą saugojusi UAB „G4S Lietuva“, nei trečiasis asmuo UAB „Renvia“ nebuvo šios sutarties šalimi, derybose dėl sutarties sudarymo nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų šia sutartimi neprisiėmė. Todėl negalima teigti, kad Draudimo taisyklėse tam tikros pareigos buvo susietos ne su jos šalimis, o su trečiaisiais asmenimis. Net gi tuo atveju, jeigu viena šalis, sudarydama sutartį, pažadėjo, kad prievolę įvykdys ar kitokį veiksmą atliks trečiasis asmuo, tai šiam to nepadarius, pažadėjusi šalis pati privalo įvykdyti prievolę ar atlikti kitokį veiksmą ir atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CK 6.190 str. 2 d.).

Draudimo taisyklių 137 punktas įtvirtino aiškią ir nedviprasmišką ieškovo kaip draudėjo pareigą įdiegti tokią signalizacijos įrangą, kuri užtikrintų draudėjui galimybę signalą gauti (pastebėti) ištisą parą, o Draudimo taisyklių 145, 146 punktai įtvirtino aiškią ir besąlyginę draudėjo pareigą pačiam ar jo atstovui nedelsiant atvykti į draudimo vietą, kiekvienu atveju įsilaužimo sistemai suveikus ir signalą gavus, nepaisant to, kad į ją atvyksta ir apsaugos bendrovės darbuotojai. Taigi, pastarosios dvi sąlygos ne prieštarauja viena kitai, įneša neaiškumo, o vieną kitą papildo numatydamos pirmiausia draudėjo pareigą įdiegti tinkamą eksploatuoti signalizacijos sistemą, o pastarajai suveikus – į ją nedelsiant reaguoti pačiam. Todėl aplinkybė, kad Draudimo taisyklėse tinkama eksploatuoti įranga buvo pripažįstama tik tokia įranga, kuriai suveikus signalas perduodamas saugos bendrovei arba kitam visą parą budinčiam postui, nesudaro pagrindo Draudimo taisyklių 145 punkte įtvirtintą ieškovo pareigą vykti į teritoriją laikyti kylančia tik tuo atveju, kai signalą gauna ne saugos bendrovė arba kitas visą parą budintis postas, o pats draudėjas. Byloje nustatyta, kad ieškovas ar jo atstovas 2013-10-02 du kartus suveikus signalizacijai neatvyko į saulės jėgainės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją, kas laikytina akivaizdžiu Draudimo taisyklių 145, 146 punktų pažeidimu.

Aplinkybė, kad 2013-03-08 UAB „Renvia“ ir UAB „Apsaugos komanda“ sudarytoje stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. 00513031866 nebuvo numatytų sąlygų, pagal kurias ieškovas ar trečiasis asmuo UAB „Renvia“ būtų informuojamas apie kiekvieną įsilaužimo sistemos suveikimą ir signalo gavimą, nešalina ieškovo atsakomybės pagal ginčo draudimo sutartį su atsakovu. Ieškovas neužtikrindamas, kad sutartyje su UAB „Apsaugos komanda“ būtų įtvirtintos tokios sąlygos, pagal kurias ieškovas ar trečiasis asmuo UAB „Renvia“ būtų informuotas apie kiekvieną įsilaužimo į saulės elektrinės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją sistemos suveikimą ir pavojaus signalo gavimą saugos bendrovėje, o kartu palikdamas UAB „Apsaugos komanda“ vertinti ne tik būtinumą saugos bendrovei, signalą gavus, vykti į saulės elektrinės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją, bet ir pranešti trečiajam asmeniui UAB „Renvia“ apie tokio signalo gavimą priklausomai nuo to, kas yra matoma per vaizdo kameras, liudija ne tik akivaizdų, bet ir aplaidų draudimo sutartimi su atsakovu prisiimtų saugumo įsipareigojimų nesilaikymą (CK 6.189 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad šalių įrodinėtos aplinkybės, kokį vaizdą UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojas matė peržiūrėjęs vaizdo kamerų momentinį vaizdą 2013-10-02, apie apšvietimo įrengimo saulės elektrinėje Rusonių k., Kaišiadorių r., pobūdį, nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi. Nepaisant to, kokį vaizdą UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojas matė per vaizdo kameras, ieškovas pagal Draudimo taisyklių 145, 146 punktą privalėjo vykti į saulės jėgainės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją, tikslu nuodugniai patikrinti turto draudimo vietą tam, kad būtų galima aptikti galbūt pasislėpusius įtartinus asmenis, kurie išvykus apsaugos bendrovės darbuotojams galėtų įvykdyti suplanuotą vagystę.

Draudimo taisyklių 49.3 punktas numato, kad įvykus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju pagal draudimo sutarties sąlygas, draudėjas privalo atlikti visus būtinus veiksmus siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir už žalą atsakingus asmenis.

Pagal Draudimo taisyklių 54 punktą draudėjas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, pasekmes ir nuostolio dydį. Be to, draudiko reikalavimu draudėjas taip pat privalo pateikti dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, pasekmes ir nuostolių dydį, kuriuos jis turi teisę gauti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Draudimo taisyklių 54 punktas yra betarpiškai susijęs ne tik su Draudimo taisyklių 49.3 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir už žalą atsakingus asmenis, bet ir su kitomis Draudimo taisyklių 49 punkte numatytomis pareigomis, tarp jų pareiga imtis prieinamų priemonių sumažinti galimą žalą (užkirsti kelią nuostoliams arba (ir) juos sumažinti), pateikti draudikui visus kitus turimus dokumentus, galinčius padėti nustatyti turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastis. Todėl vien ta aplinkybė, kad 2013-12-06 sprendime dėl draudimo išmokos mažinimo atsakovas nurodė ieškovo įvykdytą tik Draudimo taisyklių 49.3 punkto pažeidimą, nesudaro pagrindo patį sprendimą toje dalyje pripažinti nepagrįstu.

2013-12-06 sprendime dėl draudimo išmokos mažinimo atsakovas šio punktą taikymą grindė tuo, kad ieškovas pateikė atsakovui klaidinančią informaciją, jog jis neturi galimybės peržiūrėti archyvinius vaizdo įrašus, o taip pat pateikti 2013-10-02, kuomet įtariama buvus įvykdytą vagystę, vaizdo įrašus. Teismas nustatė, kad iki vagystės ieškovas neturėjo administratoriaus kodo, o jo turimas vartotojo kodas galimybės peržiūrėti archyvinius vaizdo įrašų duomenis nesuteikė. Tokią galimybę ieškovas įgijo tik 2013-11-06, kuomet atsakydamas į ieškovo 2013-11-01 raštą UAB „Telekonta“ pateikė saulės elektrinės Rusonių k., Kaišiadorių r., apsaugos sistemos administratoriaus kodą.

Tesimas pažymėjo, kad saulės elektrinės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritorijos vaizdo įrašas įdiegtos signalizacijos suveikimo momentu 2013-10-02 neabejotinai priskirtinas įrodymams, kurie padėtų išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti kaltus asmenis. Todėl veiksmų šį įrašą atkurti, gauti kiekvienas protingas ir atidus asmuo būtų ėmęsis iš karto. Nagrinėjamu atveju ieškovas realių veiksmų gauti tokius duomenis ėmėsi ne iš karto, o tik gavęs atsakovo 2013-10-16 prašymą, o negaudamas prašomų duomenų nei iš UAB „Staltika“, nei iš UAB „Telekonta“ jokių kitų būdų šiems vertingiems įrodymams gauti nesiėmė, nors galėjo ir turėjo jų imtis. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad dėl įvykdytos vagystės ieškovo pareiškimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ieškovas galėjo prašyti tokius duomenis išreikalauti pareigūnų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles, byloje nenustatyta. Todėl įvertinęs atsakovo reikalauto iš ieškovo įrodymo svarbą, jo įtaką atsakovo teisei reikšti subrogacinį reikalavimą vagystę įvykdžiusiam asmeniui ar asmenims, teismas sutinka, kad šių atsakovo reikalautų dokumentų nepateikimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas turėjo pagrindą mažinti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovo padaryti Draudimo taisyklių pažeidimai – nevykimas į saulės elektrinės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją suveikus įsilaužimo sistemos signalizacijai ir gavus signalą, vaizdo įrašo nepateikimas, atsakovui jį pateikti reikalaujant, buvo esminiai, lėmė patirto nuostolio po draudžiamojo įvykio dydį, o taip pat papildomai apsunkino draudiko teises nustatyti įvykio aplinkybes, reikšti subrogacinį reikalavimą kaltininkams. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų argumentų, kad ieškovui tinkamai ir laiku sureagavus į gautą signalą, leistinu greičiu važiuojant iš artimiausio Kauno mieste esančio UAB „Apsaugos komanda“ filialo įvykio vietą galima pasiekti per 30 min. Todėl sutiktina, kad atvykus į įvykio vietą jau per pirmąjį pusvalandį ieškovui būtų padaryta tik 1/5 jo patirtos žalos, įvertinus, kad antras signalas buvo gautas po 2,5 val., t.y. 118 680,64 Lt/5, iš kurio minusavus 3000 Lt išskaitą, žala būtų lygi atsakovo išmokėtai draudimo išmokai – 20 736,12 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas – ieškovas UAB „Investiciniai energetikos projektai“ - apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Nurodė, kad kilo ginčas ar visais atvejais ieškovas turėtų būti laikomas pažeidusiu Taisykles, jei įsipareigojimų neįvykdė ne draudėjas, o saugos bendrovė.

Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nenustatė UAB „Apsaugos komanda“ neteisėtų veiksmų. Pateikti įrodymai liudijo, kad vagystės metu kameros buvo uždengtos kartonine dėže. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas teikia su apeliaciniu skundu naują įrodymą – 2013-10-03 apžiūros protokolą. Nors UAB „Apsaugos komanda“ bent dalis vaizdo negavo, ji į tai tinkamai nereagavo. Be to, draudimo vietoje apšvietimas, įsijungiantis suveikus signalizacijai, buvo įrengtas, todėl net jei vagystės metu vaizdo kameros nebūtų buvusios uždengtos kartoninėmis dėžėmis, UAB „Apsaugos komanda“ privalėjo reaguoti dėl to, kad nesuveikė objekto apšvietimas.

Teismas neteisingai aiškino Draudimo sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo draudėjo pareigų pažeidimą.

Pagal Taisyklių 137 str. atsakovas suprato, jog turtui saugoti bus pasitelkta saugos bendrovė, kuriai, o ne ieškovui, buvo perduodamas signalizacijos signalas. Atsakovas nesidomėjo ar pagal Apsaugos sutartį saugos tarnyba praneša ieškovui apie suveikimo signalus, nepateikė nurodymų, kad visais atvejais ieškovo atstovai vyktų į įvykio vietą, nepaaiškino, kad jeigu saugos tarnyba nepraneš apie suveikimo signalą ir todėl ieškovo atstovai į įvykio vietą neatvyk, draudimo išmoka buvo nemokama arba mažinama. Todėl Taisyklių 145, 146 p. turėtų būti aiškinamos, atsižvelgus į šalių valią, kad turtui saugoti bus pasitelkta saugos bendrovė, o draudėjo pareiga vykti į įvykio vietą atsiranda tik tada, jei draudėjas informuojamas apie gautą signalą.

Nustačius, kad prisiimtas pareiga pažeidė ne draudėjas o saugos bendrovė, draudikas neturi teisės mažinti draudėjo mokamos išmokos, tačiau įgyja teisę išsiieškoti žalą iš kaltų asmenų (saugos bendrovės). Tokią išvadą apeliantas grindžia teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-27 nutartis c.b. Nr. 2A-103/2013; Vilniaus apygardos tesimo nutartis 2012-11-20 c.b. Nr. 2A-2416-611/2012).

Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas tinkamai atliko savo kaip draudėjo pareigas, sudarė sutartį su saugos bendrove, todėl ieškovo kaltės šiuo atveju nėra.

Teismas nepagrįstai suabsoliutino draudėjo pareigas, numatytas Draudimo taisyklių 49.3, 54 p.p. Ieškovas prašomos informacijos neturėjo ir negalėjo pateikti, tačiau atsakovo prašymu dėjo pastangas ją gauti. Be to, atsakovas savo sprendime nesirėmė taisyklių 54 p., todėl teismas neturėjo jo taikyti savo iniciatyva. Draudimo sutartyje ieškovas nebuvo įsipareigojęs fiksuoti ir saugoti archyvinius duomenis, o vėliau perduoti juos draudikui. Sudarant draudimo sutartį draudikas nesiteiravo kokia vaizdo fiksavimo įranga yra įrengta ir ar yra galimybė pateikti archyvinius duomenis. Ieškovas padarė viską, kad gautų įvykio dienos vaizdo įrašą ir galėtų jį perduoti atsakovui. Ieškovas nežinojo, kad šie duomenys saugomi tik 30 dienų. Be to, kameros buvo uždengtos kartoninėmis dėžėmis, todėl tikėtina, kad vaizdo įraše nepadėtų išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Ieškovo veiksmai yra apdairūs ir rūpestingi.

Atsiliepimas

Atsakovas If P&C Insurance AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pritarė teismo išvadoms. Nurodė, kad Taisyklių 137 p. įtvirtino draudėjo pareigą įdiegti tokią signalizacijos įrangą, kuri užtikrintų draudėjui galimybę gauti signalą visą parą, o Taisyklių 145, 146 p.p. – aiškią pareigą pačiam ar jo atstovui nedelsiant atvykti į draudimo vietą kiekvienu atveju sistemai suveikus ir signalą gavus, nepaisant to ar atvyksta apsaugos darbuotojai. Pagal CK 6.38 str. 4 d. bei 6.190 str. 2 d. ieškovas atsakovo už apsaugos bendrovės veiksmus kaip už savo. Ieškovas yra profesionalus verslininkas, todėl preziumuojama, kad jis pats turi susipažinti su Draudimo sutarties nuostatomis bei jas suprasti. Arba išsiaiškinti jam kilusius neaiškumus. Teisės aktai nenumato draudikui pareigos domėtis kokias sutartis su saugos tarnybomis pasirašo ieškovas.

Taisyklių 49.3, 54 p. įtvirtino draudėjo pareigą būti aktyviam, domėtis įvykio aplinkybėmis, ieškovas subjektyviai vertina vaizdo kamerų įrašo svarbą byloje ir daro nepagrįstas prielaidas, stengdamasis pateisinti savo pareigų nevykdymą. Tai, kad ieškovui tariamai nebuvo žinomi esminiai jo paties turto apsaugos ypatumai tik pagrindžia ieškovo neatidumą ir aplaidumą. Draudimo sutartis ir nenumato ieškovui pareigos draudimo vietoje įrengti apsaugos sistemą su įrašymo funkcija ar be jos, tačiau šiuo atveju tokia sistema buvo įrengta, o ieškovas buvo nerūpestingas, nes nepasirūpino galimybe peržiūrėti įvykio dienos vaizdo įrašus ir tokiu būdu užtikrinti atsakovui vieną iš galimybių nustatyti įvykio kaltininkus, taip pat pats nesiėmė iniciatyvos gauti įrašus.

Draudimo sutarties sąlygų dėl turto apsaugos neperkėlimas į su saugos bendrove sudarytą sutartį laikytinas Draudimo sutarties pažeidimu, t.y. ieškovo neteisėtais veiksmais. Be to, ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Atsakovas nesutiko, kad būtų priimti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme.

Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos komanda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodė, kad naujai pateitas įrodymas susijęs su padėtimi apdrausto turto vietoje 2013-10-03, o ne vagystės metu (2013-10-02 naktį). Patikimiausias įrodymas būtų vagystės metu darytas vaizdo įrašas, kuris nebuvo pateiktas dėl ieškovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Tarp šalių kilo ginčas dėl pagrindo atsakovui (draudikui) mažinti draudimo išmoką, t.y. dėl įrodymų vertinimo nustatant faktines aplinkybes ar ieškovas pažeidė Draudimo taisyklių 145, 146 p.p. taip pat 41, 49.3 p.p. numatytas sąlygas. Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais, su vagystės įvykio pripažinimu draudžiamuoju, taip pat su ieškovo patirtos žalos dydžiu ginčo tarp šalių nėra, todėl šios aplinkybės iš naujo nekartojamos ir laikomos nustatytomis.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas neturi būti atsakingas, jei įsipareigojimų neįvykdė ne draudėjas, o saugos bendrovė, su kuria ieškovas sudarė objekto saugos sutartį. Kadangi Draudimo sutartis buvo sudaryta tik tarp dviejų šalių – ieškovo ir atsakovo - tretieji asmenys nedalyvavo nei sudarant sutartį, nei derybų procese, todėl šiuo atveju sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir saugos bendrovės neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo ir atsakovo sudaryta Draudimo sutartį. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.38 str. 4 d. bei 6.190 str. 2 d. ieškovas už saugos bendrovės veiksmus atsako kaip už savo. Apelianto nurodyta teismų praktika negali būti taikytina šioje byloje, nes nurodytos bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, todėl nurodyti teismų išaiškinimai (ratio decidendi) neaktualūs nagrinėjamoje byloje.

Kita vertus, pats apeliantas nenumatė saugos sutartyje sąlygos, kad ieškovas ar jo atstovas būtų informuojamas apie kiekvieną įsilaužimo sistemos suveikimą ir signalo gavimą, palikdamas UAB „Apsaugos komanda“ vertinti ne tik būtinumą saugos bendrovei, signalą gavus, vykti į saulės elektrinės Rusonių k., Kaišiadorių r., teritoriją, bet ir pranešti trečiajam asmeniui UAB „Renvia“ apie tokio signalo gavimą, priklausomai nuo to, kas yra matoma per vaizdo kameras (Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties 4.10 p.). Toks ieškovo elgesys taip pat nešalina jo atsakomybės pagal draudimo sutartį su atsakovu, kurioje buvo aiškiai įtvirtinti ieškovo įsipareigojimai įdiegti tokią signalizacijos įrangą, kuri užtikrintų draudėjui galimybę signalą gauti (pastebėti) ištisą parą bei įtvirtinta draudėjo pareiga pačiam ar jo atstovui nedelsiant atvykti į draudimo vietą, kiekvienu atveju įsilaužimo sistemai suveikus ir signalą gavus, nepaisant to, kad į ją atvyksta ir apsaugos bendrovės darbuotojai (Draudimo taisyklių 137, 145-146 p.p.).

Taigi, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybės kaip UAB „Apsaugos komanda“ vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, nes šiuo konkrečiu atveju tai nepaneigia ieškovo ar jo atstovo, neatvykusio ir nepatikrinusio draudimo vietą, suveikus signalizacijos sistemos signalui, atsakomybės už netinkamą įsipareigojimų įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus padarė labiau tikėtiną išvadą, kad vagystės metus ne visos stebėjimo kameros buvo uždengtos kartoninėmis dėžėmis. Kaip buvo minėta ankščiau, aplinkybė apie UAB „Apsaugos komanda“ veiksmus, reaguojant į signalizacijos signalą, neturi įtakos šio ginčo išsprendimui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl įrodymų vertinimo šiuo klausimu. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir padarytos kitos išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Taip pat nėra pagrindo priimti naujo apeliacinės instancijos teismui teikiamo įrodymo - 2013-10-03 apžiūros protokolo – nes, įvertinus šio įrodymo surašymo datą, jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, šiame protokole nėra užfiksuota situacija, buvusi vagystės įvykio metu, t.y. 2013-10-02. Taigi, atsisakytina priimti naują įrodymą vadovaujantis CPK 314 str., 180 str.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai aiškino Draudimo sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo draudėjo pareigų pažeidimą.

Kaip buvo minėta, draudimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, kurie yra atsakingi už prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, todėl aplinkybė ar atsakovas žinojo, ar suprato, jog bus pasamdyta saugos tarnyba, teisinės reikšmės neturi. Kita vertus, taisyklių 137 p. numatytas ieškovo įsipareigojimas užtikrinti, kad pavojaus signalas būtų perduotas saugos bendrovei arba kitam visą parą budinčiam postui. Taigi, šio punkto esmės yra ta, kad būtų užtikrintas tinkamas signalo gavimas ir reagavimas – nedelsdamas besąlyginis draudėjo arba jo atstovo atvykimas į draudimo vietą (145, 146 p.p.). Kadangi šios sąlygos yra visiškai aiškios ir apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, patvirtinančių jų dviprasmiškumą, šioje situacijoje draudikas neturėjo pareigos duoti papildomus nurodymus ar išaiškinimus apie šių sąlygų vykdymą, tuo labiau, kad pats ieškovas, būdamas verslininku, neprašė šias sąlygas išaiškinti, jeigu jos jam būtų neaiškios. Taip pat draudikas neturėjo pareigos domėtis saugos tarnybos ir ieškovo sutartiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo išvadą apie tai, kad Draudimo taisyklių 54 punktas yra neatsiejamai susijęs su Draudimo taisyklių 49 punkte nurodytomis pareigomis, tame tarpe su Draudimo taisyklių 49.3 punkte įtvirtinta draudėjo pareiga atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir už žalą atsakingus asmenis. Todėl vien tai, kad atsakovas savo sprendime nesirėmė 54 p. nereiškia, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir negalėjo vadovautis minėtu Draudimo taisyklių punktu, atlikdamas teisinį situacijos kvalifikavimą.

Tarp šalių nėra ginčo, kad Draudimo sutartyje nebuvo numatyta ieškovo pareiga įdiegti apsaugos sistemą su įrašymo funkcija, tačiau šiuo atveju faktiškai tokia sistema buvo įrengta ir ieškovas, valdydamas šią įrangą, turėjo žinoti apie jos funkcijas. Ieškovas, jei jis rūpestingai ir sąžiningai bendradarbiautų su kita sutarties šalimi, turėjo galimybę tokius įrašus gauti. Ieškovo netinkamas įsipareigojimų įvykdymas pasireiškė tuo, kad jis nesiėmė aktyvių veiksmų operatyviai gauti įvykio dienos vaizdo įrašus, reikšmingus pašalinti visoms šioje byloje kylančioms abejonėms dėl tam tikrų draudžiamojo įvykio aplinkybių, taip pat nustatyti įvykio kaltininkus. Dėl to buvo prarasta galimybė gauti archyvinius terminuotai saugojamus įrašus. Tokiu pasyviu elgesiu ieškovas pažeidė ne tik Draudimo sutarties nuostatas, bet bendruosius sutarčių vykdymo principus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėVirginijus Kairevičius