- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-646-1092/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- I. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14478-867/2018 pagal pareiškėjos I. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė L. P., T. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Ž. pateikė antstolei L. P. skundą, prašydama panaikinti antstolės 2018 m. spalio 4 d. nurodymą Nr. S-18-109-25950 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodė, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams buvo mokamas nuolat ir jokio įsiskolinimo išieškotojui nėra. Tariamas įsiskolinimas buvo paskaičiuotas pagal išieškotojo T. Ž. pateiktus įrodymus. Pats išieškotojas pateikė melagingus duomenis, t. y. nenurodė, kad tam tikrais laikotarpiais jis vaikų neišlaikė. Pripažino, kad ji išlaikymo U. Ž. nemokėjo tik už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius bei už abu vaikus nemokėjo tris 2017 m. žiemos savaites, kuomet vaikai buvo pas ją ir jos pačios tą laikotarpį išlaikomi. Išieškotojas T. Ž. tais laikotarpiais nepatyrė jokių su vaikų išlaikymu susijusių išlaidų, todėl ji ir neturi mokėti už šiuos periodus. Be to, antstolė nesiėmė jokių priemonių tinkamai įteikti ne tik 2018 m. spalio 4 d. antstolės patvarkymą Nr. S-18-109-25950 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, bet ir apskritai neinformavo jos apie tai, kad yra nustatytas įsiskolinimas vaikų išlaikymui, nesiėmė jokių priemonių, kad skola, jeigu ji yra pagrįsta, būtų išieškota geranoriškai. Antstolė nesivadovavo bendrąja taisykle vykdymo veiksmus pradėti nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. Ž. skundą.
3. Teismas nustatė, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/17/00787 dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš skolininkės I. Ž. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10920-512/2017. Pagal 2018 m. spalio 4 d. išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą I. Ž. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2018 m. spalio 4 d. imtinai turėjo pervesti 4 796,19 Eur laikino išlaikymo, tačiau išieškotojui yra pervesta tik 3 092,88 Eur, todėl susidarė 1 703,31 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Remiantis skundžiamu 2018 m. spalio 4 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš I. Ž. sąskaitų 1 703,31 Eur sumai.
4. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji už tuos laikotarpius, kai vaikai buvo pas ją Norvegijoje, neprivalėjo išieškotojui mokėti priteisto laikino išlaikymo vaikams, nes tais laikotarpiais T. Ž. nepatyrė jokių su vaikų išlaikymu susijusių išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje šalims buvo išaiškinta, kad pasikeitus aplinkybėms, bet kuri iš šalių turi teisę pateikti teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ši teismo nutartis būtų panaikinta ar pakeista, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo buvo vykdoma tinkamai, nes nutartyje nebuvo numatytos išimtys, kad laikotarpiais, kada nepilnamečiai vaikai gyvena pas pareiškėją, ji turi teisę vaikų laikinam išlaikymui skirtą pinigų sumą kas mėnesį atitinkamai mažinti. Be to, skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikino išlaikymo suma neriboja tėvų teisės teikti didesnį išlaikymą nei nustatyta. I. Ž. pareiga yra teikti tinkamą, t. y. ne mažesnį kaip teismo nutartyje nurodytą išlaikymą kas mėnesį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, o T. Ž. pareiga šiuos pinigus paskirstyti taip, kad būtų patenkinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai.
5. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentą dėl jos netinkamo informavimo apie pradėtą išieškojimą, konstatavęs, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 661 straipsnio 2 dalį raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose. Todėl teismas sprendė, kad raginimas nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturėjo būti siunčiamas.
6. Teismas sprendė, kad antstolė teisėtai ir pagristai vykdomojoje byloje paskaičiavo pareiškėjos laikino išlaikymo įsiskolinimą ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėja, žinodama, kad vaikams laikiną išlaikymą privalo teikti nuo 2017 m. birželio mėnesio, tik 2017 m. spalio mėnesį išieškotojui pervedė 300 Eur už 2017 m. rugsėjo mėnesio išlaikymą. Vadinasi, jau nuo teismo nutarties priėmimo dienos pareiškėjos netinkamai ir nesavalaikiai vykdomas išlaikymo mokėjimas lėmė susidariusį įsiskolinimą, dėl ko antstolė ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pareiškėja nesutinka su teismo skundžiamos nutarties išvadomis dėl išlaikymo įsiskolinimo. Remiantis skundžiamos nutarties išvadomis, tais laikotarpiais, kuomet vaikai keletą mėnesių buvo pas pareiškėją Norvegijoje ir buvo jos išlaikomi, pareiškėja turėjo dar mokėti išlaikymą po 150 Eur pervedant T. Ž.. Teismo vertinimu, papildomos pareiškėjos patirtos išlaikymo išlaidos tėra tik geranoriškas jos prisidėjimas prie vaikų išlaikymo, nors vaikams gyvenant pas ją, T. Ž. nepatyrė jokių vaikų išlaikymo išlaidų. Pareiškėjos vertinimu, vaikams gyvenant pas ją ne ji, o pats T. Ž. turėjo prisidėti tokia pačia dalimi prie vaikų išlaikymo.
7.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 661 straipsnio 2 dalimi, konstatuodamas, kad antstolė neturėjo siųsti raginimo pareiškėjai, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai. Minėta nutartis teismo buvo priimta 2017 m. birželio 22 d., tačiau antstolė skundžiamą nurodymą priėmė tik 2018 m. spalio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nurodymas buvo priimtas praėjus pusantrų metų nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties priėmimo ir per šį laikotarpį pareiškėja reguliariai mokėjo išlaikymą, teismas nepagrįstai vadovavosi skubaus vykdymo kriterijumi.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo antstolė L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
10. Byloje yra kilęs ginčas, ar antstolė pagrįstai 2018 m. spalio 4 d. nurodė priverstinai nurašyti 1 703,31 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš pareiškėjos I. Ž. banko sąskaitų, taip pat ar antstolė turėjo prieš nukreipiant išieškojimą į pareiškėjos pinigines lėšas siųsti raginimą pareiškėjai.
Dėl išlaikymo dydžio ginčijimo vykdymo procese
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, konstatavęs, kad antstolė teisėtai ir pagristai vykdomojoje byloje paskaičiavo pareiškėjos laikino išlaikymo įsiskolinimą ir priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius bei už tris 2017 m. žiemos savaites buvo paskaičiuotas nepagrįstai, nes šiais laikotarpiais jos ir išieškotojo T. Ž. vaikai gyveno pas ją, todėl išieškotojas nepatyrė jokių vaikų išlaikymo išlaidų.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks suteiktus įgaliojimus viršijantis veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
13. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad antstolė negalėjo nurodyti priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nes išlaikymo įsiskolinimas buvo paskaičiuotas nepagrįstai, kadangi anksčiau minėtais laikotarpiais jos ir išieškotojo vaikai gyveno pas ją, todėl išieškotojas nepatyrė jokių vaikų išlaikymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018).
16. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
17. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Toks sumažinimas viršytų antstoliui suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), todėl būtų vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).
18. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas iš pareiškėjos šioje byloje I. Ž. nepilnamečiams vaikams U. Ž. ir D. Ž. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskiriant išieškotoją šioje byloje T. Ž. vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju. Šia teismo nutartimi nebuvo nustatyta išlygų, kad šalių nepilnamečiams vaikams esant pas pareiškėją ji neturi mokėti priteisto laikino išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pakeitimo (patikslinimo) arba būtų gautas išieškotojo sutikimas teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl klaidingai paskaičiuoto išieškojimo įsiskolinimo.
Dėl raginimo vykdyti sprendimą
19. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 661 straipsnio 2 dalimi, konstatuodamas, kad antstolė neturėjo siųsti raginimo pareiškėjai, nes antstolė skundžiamą nurodymą priėmė praėjus pusantrų metų nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties priėmimo, o per šį laikotarpį pareiškėja reguliariai mokėjo išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas.
20. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus atvejus, kai procesinis įstatymas numato atvejus, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, ar kitus įstatyme numatytus atvejus (CPK 655 straipsnio 2, 3 dalys). Vadinasi, raginimu įvykdyti sprendimą skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų bylinėjimosi išlaidų.
21. CPK 661 straipsnyje įtvirtinti du atvejai, kuomet raginimas skolininkui nėra siunčiamas: 1) jeigu yra pasibaigę įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti sprendimo įvykdymo terminai (CPK 661 straipsnio 1 dalis); 2) skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo (CPK 661 straipsnio 2 dalis).
22. Minėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi iš pareiškėjos buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje buvo pakankamai aiškiai nustatyti joje nurodytų patvarkymų įvykdymo terminai, t. y. periodiškai, kas mėnesį mokėti po 150 eurų išlaikymą.
23. Apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį pareiškėja žinojo. Skunde, kurį pareiškėja pateikė apylinkės teismui, pareiškėja nurodė, kad antstolė minėtos nutarties vykdymą pradėjo dar 2017 metais, o pareiškėja, sužinojusi apie ją, ėmė nutartį vykdyti geranoriškai (b. l. 7). Vadinasi, pareiškėja žinojo apie priimtą nutartį ir apie joje (nutartyje, kuri kartu yra ir vykdomasis dokumentas) nurodytus vykdymo terminus, jų apimtis (mokėti periodiškai, kas mėnesį, po 150 eurų kiekvienam vaikui).
24. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ši nutartis vykdytina skubiai. Be to, skundžiamas antstolės nurodymas priimtas 2018 m. spalio 4 d., t. y. pasibaigus minėtoje nutartyje nurodytiems terminams (kas mėnesį, periodiškai, po 150 eurų) sumokėti išlaikymą už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo mėnesio (imtinai). Vadinasi, antstolė pagrįstai nesiuntė raginimo pareiškėjai ne tik dėl to, kad buvo priimta vykdyti skubiai vykdytina nutartis (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėja nesilaikė teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nurodytų nutarties (vykdomojo dokumento) įvykdymo terminų (kas mėnesį, periodiškai, mokėti po 150 eurų kiekvienam vaikui), o tai buvo savarankiškas pagrindas nesiųsti raginimo (CPK 661 straipsnio 1 dalis).
25. Be to, papildomo raginimo vykdyti priimtą nutartį siuntimas šiuo atveju nebūtų atitikęs nutarties 20 punkte aptarto raginimo įvykdyti sprendimą tikslų – informuoti pareiškėją apie pradėtą vykdymo procesą ir suteikti pareiškėjai galimybę per nustatytą terminą geranoriškai įvykdyti reikalavimą. Pareiškėja ne tik žinojo apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. priimtą nutartį, jos vykdymo terminus bei antstolės 2017 m. liepos 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ne tik ilgą laiką teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, bet ir pati sąmoningai dalį ginčo laikotarpio nevykdė teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties. Vadinasi, pareiškėja turėjo suprasti, kad jei tinkamai nevykdys šios nutarties, t. y. neatliks joje nurodytų veiksmų, priverstinio vykdymo veiksmai gali būti atnaujinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad išieškotojo veiksmai, jų sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą, ar antstolis turėjo išsiųsti raginimą vykdyti sprendimą. Tokia sąlyga nėra numatyta CPK 661 straipsnyje. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjos minimu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu, nes jis ginčijamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs. Juolab kad minėtame sprendime teismas konkrečiai sprendė dėl išlaikymo skolos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Nagrinėjamoje byloje eina kalba apie išlaikymą, priteistą vėliau priimta 2017 m. birželio 22 d. nutartimi. Be to, minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad 2017 m. birželio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės L. P. veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.