- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- 2S-544-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02751-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai, VĮ Respublikinei (duomenys neskelbtini) ligoninei dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. P. pateikė skundą, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pripažinti jos sūnėną D. M. neveiksniu ir paskirti ją jo globėja ir turto administratore. Pareiškėja, prašydama nušalinti VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninę nuo globėjos pareigų, akcentavo, jog globėja netinkamai atlieka savo, kaip globėjos, pareigas, neužtikrina D. M. teisių ir interesų apsaugos: nepasirūpino D. M. mamos laidotuvėmis, nesirūpina mokesčiais už nekilnojamąjį turtą, nesirūpina turto paveldėjimo klausimais. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neargumentuotas, priimtas išsamiai neįvertinus faktines aplinkybes, neišanalizavus surinktos medžiagos, o (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras neatliko visų būtinų veiksmų – nepilnai surinko faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, nepilnai įvertino ir tinkamai neargumentavo išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pareiškėja pažymėjo, kad visą gyvenimą prižiūrėjo savo sūnėną D. M. ir juo rūpinosi, prižiūrėjo ne tik D. M., bet ir jo motiną T. V. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėja nurodė, kad moka visus mokesčius už D. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nors dar viešajame registre registruotą jo motinos vardu: komunalinius mokesčius už butą (apie 150 eurų į mėnesį), žemės mokestį už jam priklausančius žemės sklypus. Pareiškėja nurodo, kad turi galimybę tinkamai rūpintis D. M., turi galimybę jį pas save apgyvendinti ir jį prižiūrėti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjos prašyme suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties, kadangi prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti. Pažymėjo, kad prokuroras nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnyje nustatytų globėjo atleidimo/ nušalinimo pagrindų. Aukštesnioji prokurorė ne tik įvertino tyrimo metu surinktą medžiagą, tačiau ir pati rinko papildomus dokumentus, ir priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog dabartinis D. M. globėjas neatlieka savo pareigų ar naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.
3. Suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė atsiliepimu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad prokuratūra teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones D. M. atžvilgiu, kadangi VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė sąžiningai ir atsakingai vykdė laikinojo globėjo ir turto administratoriaus pareigas, veikė išskirtinai globotinio naudai. Nurodo, kad nuo 2021 m. birželio 10 d. vykdė neveiksnaus D. M. globėjo ir turto administratoriaus pareigas, jo vardu atidarė banko sąskaitą, kreipėsi dėl globotinio našlaičio pensijos gavimo, į banko sąskaitą buvo pervesta ir jo mirusios motinos neišmokėta senatvės pensija. Ligoninė negalėjo rūpintis D. M. motinos laidotuvėmis, kadangi nebuvo jos globėja, rūpintoja ir pan., apie laidotuves niekas neinformavo. Ligoninė nėra gavusi prašymo iš globotinio motiną laidojusių asmenų apmokėti laidotuvių išlaidas. Ligoninė, gavusi teismo leidimą priimti neveiksnaus globotinio vardu jo mirusios motinos palikimą, 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į notarų biurą, išduotas liudijimas apie paveldėjimo teisę, nuosavybės dokumentai dar nėra gauti. Nekilnojamojo turto administravimas šiuo metu nėra įmanomas, kadangi nėra gauti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Informavo, kad D. M. nuo 2022 m. birželio 9 d. apgyvendintas ilgalaikei socialinei globai (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, todėl 2022 m. birželio 10 d. ligoninė kreipėsi į teismą su prašymu atleisti ją nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir juo paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. P. skundą.
5. Teismas nurodė, kad 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė nutarimą Nr. 5VI-15 motyvavo, įvertino byloje esančius įrodymus, surinko ir papildomus įrodymus, paneigiančius pareiškėjos nurodytus motyvus dėl globėjos netinkamai vykdomų pareigų. Konstatavo, jog iš pateiktos tyrimo bylos matyti, kad neveiksnaus D. M. globėjas savo pareigas vykdė atsakingai ir sąžiningai, atliko veiksmus, kuriuos buvo būtina atlikti. Pažymėjo, kad ligoninė neprivalėjo rūpintis neveiksnaus D. M. motinos laidotuvėmis, kadangi nebuvo paskirta jos globėja. Kaip nurodė ligoninė, nei ji, nei neveiksnus D. M. nebuvo informuoti apie globotinio motinos mirtį ir laidotuves. Nurodė, kad aukštesnysis prokuroras atliko surinktų įrodymų teisinę analizę, teisės aktai buvo tinkamai taikyti įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą, pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Skundžiamas nutarimas yra visiškai neargumentuotas, priimtas išsamiai neįvertinus faktinių aplinkybių, neišanalizavus surinktos medžiagos, o (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras neatliko visų būtinų veiksmų – nepilnai surinko faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, nepilnai įvertino ir tinkamai neargumentavo išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
4.2. Po savo mamos mirties D. M. (arba jo globėjas) privalėjo kreiptis į notarą ir priimti po jos mirties likusį turtą. Po mamos mirties likusio turto D. M. nepaveldėjo, pas notarą nesikreipė, šio turto niekada neišlaikė ir juo nesirūpino. Nuo pat T. V. mirties iki šios dienos paskirtasis D. M. turto administratorius - VšĮ „Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė“ – kaip globėjas, netinkamai atlieka savo pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, nesirūpino D. M. paveldėtinu nekilnojamuoju turtu.
4.3. Pareiškėja savo lėšomis palaidojo neveiksnaus D. M. mamą T. V., pilnai moka visus mokesčius už D. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą (nors dar viešajame registre registruotą jo mamos vardu): komunalinius mokesčius už butą (apie 150 eurų į mėnesį), žemės mokestį už jam priklausančius žemė sklypus. D. M. turto administratorius visiškai tuo nesirūpina – nepasirūpino jo mamos laidotuvėmis, nesirūpina mokesčiais už nekilnojamąjį turtą, nesirūpina turto paveldėjimo klausimais. Pareiškėja turi galimybę tinkamai rūpintis D. M., turi galimybę jį pas save apgyvendinti ir jį prižiūrėti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūra atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
5.1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
5.2. Pareiškėja skunde nenurodo jokių naujų argumentų. Visi pareiškėjos argumentai jau išnagrinėti pirmosios instancijos teismo.
6. Suinteresuotas asmuo VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visa medžiagą ir apeliantės skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą, priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį.
6.2. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti skundo motyvai (tame tarpe ir dėl ligoninės, kaip D. M. globėjos ir turto administratorės, neva netinkamai atliekamų pareigų), visiškai nepagrįsti ir tai patvirtina dar 2022 m. birželio mėnesį ligoninės Šiaulių miesto apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į apeliantės skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
6.3. D. M. nustatyta (paskirta) institucinė globa ir jis šiuo metu apgyvendintinas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, dėl ko ligoninė kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prašymu atleisti VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę nuo neveiksnaus D. M. globėjo ir turto administratoriaus pareigų ir naujuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kuriuose D. M. yra ir bus tinkamai rūpinamasi bei teikiama būtina kvalifikuota socialinės globos specialistų ir medicinos pagalba. Ligoninės turimomis žiniomis, sprendimas teisme dar nepriimtas.
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
8. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą, kuriuo ji skundė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
10. Nustatyta, kad V. P. 2022 m. sausio 21 d. prašymu dėl D. M. veiksnumo įvertinimo bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo prašė prokuroro pradėti procesą dėl D. M. veiksnumo įvertinimo bei paskirti jam globėją ir turto administratorių. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. kovo 1 d. priimtu nutarimu Nr. 5VI-12 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kadangi padarė išvadą, kad tyrimo metu nenustatyti CK 3.246 straipsnyje numatyti globėjo atleidimo nuo globėjo pareigų atlikimo pagrindai. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad dabartinis globėjas netinkamai būtų atlikęs savo pareigas ar būtų neužtikrinęs globotinio teisių ir interesų apsaugos, priešingai, tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, jog dabartinis D. M. globėjas – ligoninė, tinkamai rūpinasi ir prižiūri globotinį, todėl V. P. prašymą pripažino nepagrįstu bei atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Minėtą nutarimą pareiškėja apskundė aukštesniajam prokurorui, prašydama panaikinti nutarimą. 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu Nr. 5VI-15 paliktas galioti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 5VI-12 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir V. P. 2022 m. kovo 20 d. skundas buvo netenkintas.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia būtent 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimą Nr. 5VI-15.
12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatyminį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
13. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
14. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).
15. Remiantis CK 3.246 straipsnio 2 dalimi, kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimas Nr. 5VI-15 yra motyvuotas, jame įvertinti byloje esantys įrodymai, buvo renkami papildomi įrodymai, pareikalauti įrodymai, gauti atitinkamų institucijų atsakymai, iš esmės paneigiantys pareiškėjos nurodytus motyvus dėl globėjos netinkamai vykdomų pareigų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neveiksnaus D. M. globėjas savo pareigas vykdė atsakingai ir sąžiningai, atliko veiksmus, kuriuos buvo būtina atlikti (2021 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui pateikė prašymą dėl ilgalaikės socialinės globos paslaugų – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose; 2022 m. sausio 10 d. D. M. vardu atidarė banko sąskaitą; 2022 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui pateikė prašymą dėl tikslinės kompensacijos mokėjimo į D. M. banko sąskaitą; 2022 m. sausio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymą dėl našlaičio pensijos gavimo, išmokų pervedimo į paciento banko sąskaitą; kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją dėl 1991 m. lapkričio 18 d. Šiaulių miesto teismo sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo D. M. buvo pripažintas neveiksniu ir sričių nustatymo, kuriuose asmuo laikomas neveiksniu; sužinojusi apie T. V. mirtį, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus globotinio vardu, atsiradusį po jo motinos T. V. mirties; 2022 m. sausio 24 d. gavusi teismo nutartį dėl leidimo priimti neveiksnaus D. M. vardu palikimą, 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto 5-ąjį notarų biurą; pablogėjus somatinei sveikatos būklei buvo perkeltas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą paliatyviai slaugai; o pablogėjus psichinei sveikatos būklei grąžintas atgal į Ligoninės Psichiatrijos klinikos psichiatrijos skyrių; kreiptasi į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo jam taikymo). (duomenys neskelbtini) miesto 5-asis notarų biuras 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S-38 informavo prokuratūrą, kad 2022 m. sausio 18 d. T. V. palikimą priėmė V. P., o 2022 m. sausio 27 d. – neveiksnus D. M., atstovaujamas globėjos VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuoto asmens VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninės konkretūs atlikti veiksmai suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros buvo įvertinti kaip tinkami, dėl ko suinteresuotas asmuo nenustatė viešojo intereso pažeidimo. Aplinkybė, jog VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė, kaip nurodė byloje, nebuvo informuota apie globotinio motinos mirtį ir laidotuves, (priešingų duomenų byloje nėra) nereiškia netinkamo globėjo pareigų atlikimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė neprivalėjo rūpintis neveiksnaus D. M. motinos laidotuvėmis, kadangi nebuvo paskirta jos globėja. Aplinkybė, kad apeliantė savo iniciatyva galimai rūpinasi neveiksnaus asmens turtu (pvz., nurodo mokanti buto mokesčius), nereškia, kad globėjas netinkamai vykdo savo pareigas, kadangi globotinio motinos mirties faktas globėjui nebuvo žinomas. Apeliantė nenurodo, kad ji būtų tokią informaciją globėjui pateikusi, ar kad būtų prašiusi atlyginti kokias jos patirtas išlaidas, susijusias su neveiksnaus asmens turto priežiūra.
18. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog priimant pareiškėjos skundžiamus nutarimus, nėra pažeistos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl ir nėra pagrindo juos naikinti.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.