Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-299-565/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Baltijos biodyzelino centrui (šiuo metu bankrutavęs), J. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys: K. V., M. V., A. T. ir Latvijos įmonė SIA „Nida Invest“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas BUAB Baltijos biodyzelino centras, atstovaujamas bankroto administratoriaus, klausimą dėl proceso atnaujinimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Administratorius patvirtino, jog bankroto procese realizavus įmonės nekilnojamąjį turtą, iš dalies buvo patenkintas kreditoriaus UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas. Administratorius nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 straipsnio nuostatų taikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada buvo iškelta bankroto byla, t. y. ar bankroto bylos iškėlimo aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą. Pirmosios instancijos teismas vertindamas bankroto bylos iškėlimo momentą turėjo vadovautis ne Juridinių asmenų registro, o teismų informacinės sistemos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjui buvo žinoma nagrinėjant bylą. Šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Pareiškėjas neturėjo galimybės teikti apeliacinio skundo naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bankroto bylos iškėlimo aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai. Teismas nevertino aplinkybės, jog dėl bankroto bylos iškėlimo sumažėjus skolininko prievolei, sumažėja ir laiduotojo akcesorinė prievolė. Nustačius bankroto bylos iškėlimo faktą, naikintina teismo sprendimo dalis dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas pažeistas teises galėtų ginti kitokiomis teisinėmis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Iš civilinės bylos, kurioje pareiškėjas inicijavo proceso atnaujinimo procedūrą, duomenų nustatyta, jog šioje byloje 2010 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovo UAB Medicinos banko ieškinio atsakovui UAB Baltijos biodyzelino centrui dėl skolos pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartį priteisimo, nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų J. P. ir D. P. ieškovo naudai 2 899 942,08 EUR negrąžinto kredito, 123 196,66 EUR palūkanų, 171 342,59 EUR delspinigių, 7 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 9 procentų dydžio metines kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-299-565/2010 t. 3, b. l. 87-92). Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetus atsakovo J. P. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas įsiteisėjo (civilinės bylos Nr. 2-299-565/2010 t. 4, b. l. 184-189, CPK 279 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, pareiškėjas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis įvardijo šias aplinkybes: 1) UAB Baltijos biodyzelino centrui buvo iškelta bankroto byla; 2) 2013 m. rugsėjo 10 d. įvyko varžytynės, kuriose buvo parduotas BUAB Baltijos biodyzelino centrui priklausęs nekilnojamasis turtas; 3) kreditorių susirinkime 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo priimti nutarimai į nuostolius nurašyti įmonės turto už 85 450,61 Lt bei laisvo pardavimo būdu parduoti 6 789 987,03 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į skolininką Vokietijos įmonę CZMT Invest AG, numatant (jeigu nebus besidominčių pirkėjų) šio kreditorinio reikalavimo perleidimą ieškovui arba visišką atsisakymą. Pirmosios instancijos teismui apskųstąja nutartimi atmetus pareiškėjo prašymą paminėtų aplinkybių pagrindu atnaujinti procesą byloje, atskiruoju skundu pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių sąrašą susiaurino – palaikė savo argumentus tik dėl vieno faktinio pagrindo – bankroto bylos BUAB Baltijos biodyzelino centrui iškėlimo. Taigi pareiškėjas atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų kitų pareiškėjo įvardintų naujai paaiškėjusiomis aplinkybių klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas aptariamu atveju vertina, ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė – BUAB Baltijos biodyzelino centro bankroto bylos iškėlimo faktas – paminėtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste sudaro pagrindą ją laikytini naujai paaiškėjusia ir sudarančia pagrindą proceso byloje atnaujinimui.

Apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).

Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atskirajame skunde nurodė, jog UAB Baltijos biodyzelino centro bankroto bylos iškėlimo faktas jam tapo žinomas pirmosios instancijos teismui priėmus byloje sprendimą ir jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. O pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas iki pat bankroto bylos UAB Baltijos biodyzelino centrui iškėlimo buvo šio juridinio asmens vadovas, sprendė, kad bankroto bylos iškėlimo faktas pareiškėjui tapo žinomas bankroto bylos iškėlimo momentu. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai paminėtas aplinkybes nustatė iš Juridinių asmenų registro duomenų, be to, nenustatė bankroto bylos iškėlimo momento. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo faktą turėjo nustatyti pagal bendrąsias procesines taisykles, įtvirtintas CPK 137 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma pastebėtina, jog apeliantas nesiekia konkrečiais įrodymais pagrįsti, kad nurodyta aplinkybė (bankroto bylos iškėlimo faktas) atitinka visas ankstesnėje šios nutarties dalyje išvardintas proceso atnaujinimo sąlygas (pvz., jog ši aplinkybė egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu, jog nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir kt.), tačiau jo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės paremtas tik objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis bei abstrakčiomis abejonėmis. Pareiškėjas net nenurodo konkrečios bankroto bylos iškėlimo datos.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovui UAB Baltijos biodyzelino centrui bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atskirąjį skundą dėl šios nutarties (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl akivaizdu, jog bankroto byla nurodytam juridiniam asmeniui buvo iškelta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (po 2010 m. gruodžio 22 d.). Taigi apelianto nurodyta aplinkybė neatitinka pirmosios sąlygos – ši aplinkybė neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu. O tai, kad bankroto byla buvo iškelta dar neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui (vykstant apeliaciniam procesui), analizuojamu atveju nėra teisiškai reikšminga. Apeliacinis teismas nepagrįstais laiko ir tuos atskirojo skundo argumentus, kuriais reiškiamos abejonės dėl bankroto bylos iškėlimo momento. Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimo tvarką ir terminus reguliuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o ne apelianto nurodyta civilinio proceso kodekso norma (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas įsitikino pirmosios instancijos teismo išvados, kuria konstatuotas pareiškėjo sužinojimo apie bankroto bylos iškėlimą momentas, pagrįstumu. Teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB Baltijos biodyzelino centro vadovas, todėl neabejotina, kad pareiškėjui tuojau pat tapo (arba turėjo būti) žinomas bankroto bylos iškėlimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas įsitikino ir tuo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka ir trečiosios proceso atnaujinimo sąlygos – pareiškėjas neįrodė, jog bankroto bylos iškėlimas jam tapo žinomas jau įsiteisėjus teismo sprendimui (t. y. po 2013 m. rugsėjo 3 d.). Šios išvados nepaneigia ir apelianto versija, esą bankroto bylos iškėlimo faktas (aplinkybė, kurią apeliantas įvardija naujai paaiškėjusia) jam tapo žinomas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Nepagrįstas skundo argumentas, jog apeliacinį procesą reguliuojančios teisės normos trukdė šią aplinkybę (bankroto bylos iškėlimo faktą) nurodyti apeliacinės instancijos teismui, vertinusiam pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu UAB Baltijos biodyzelino centrui bankroto byla dar nebuvo iškelta, todėl akivaizdu, jog ši aplinkybė, kaip teisingai apskųstoje nutartyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, negali pakeisti teismo sprendimo bei ginčo šalių materialinio teisinio santykio kvalifikavimo. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantas neįrodė ir ketvirtosios proceso atnaujinimo sąlygos – aplinkybės esmingumo.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.