Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-02 · Civilinė byla Nr. 2YT-6417-863/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
2YT-6417-863/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
I. J.
Suinteresuotas asmuo
M. J.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja K. L., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje M. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su 2021 m. sausio 6 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio A. N. priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/02957 bei priimti patvarkymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0157/20/02957.

Antstolis A. N. 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu Nr. 0157/20/02957 skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. gruodžio 31 d. gavo 2020 m. gruodžio 21 d. antstolio patvarkymus „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Paaiškino, kad antstolis užvedė vykdomąją bylą bei išsiuntė raginimą gavęs M. J. pateiktą 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-15895-869/2019, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 pagrindu. Nurodė, kad susisiekus su antstoliu telefonu, antstolis patvirtino, kad jokių įrodymų apie Sprendimo vykdymą ar nevykdymą išieškotojas M. J. neteikė, o antstoliui formaliai užteko tik prašymo ir vykdomojo rašto. Pažymėjo, jog patvirtina, kad tinkamai vykdo teismo sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl jos raginti įvykdyti sprendimą, kuris ir taip yra vykdomas, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog M. J. prašymo pagrindu inicijuota vykdomoji byla Nr. 0157/20/02957 pradėta be jokio faktinio pagrindo, todėl patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas taipogi be pagrindo. Pažymėjo, jog antstolis gavęs teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, privalėjo įsitikinti, ar ji iš tiesų nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvų bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, t. y. - įsitikinti ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nurodė, jog išieškotojas nepateikė nei vieno įrodymo, kad sprendimas yra nevykdomas ir net nėra aišku, kuri jo dalis, išieškotojo manymu, yra nevykdoma, antstolis to ir netikrino, atitinkamai antstolio patvarkymai yra naikintini.

2021 m. vasario 11 d. pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutikdama su teismo sprendimu išduoti vykdomąjį raštą pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo rezoliuciją kaip nepagrįstą ir tos rezoliucijos pagrindu neteisėtai išduotą vykdomąjį raštą. Paaiškino, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos ir 2020 m. lapkričio 25 d. vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-15895-869/2019 išdavimo. Nurodė, kad nesutikdama su minėta teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-570-910/2021 paliko pirmos instancijos nutartį nepakeistą. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-570-910/2021 22 punkte teismas nurodė, kad „Pažymėtina, kad argumentus apie tai, jog pareiškėja nepažeidinėja teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, pareiškėja gali teikti vykdymo procese.“

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo pažymėjo jog siekdamas išsiaiškinti ar nėra kliūčių priimti vykdomajam dokumentui vykdyti, tinkamai atliko savo įstatyme įtvirtintas pareigas ir nustatęs, jog kliūčių vykdomojo dokumento priėmimui nėra, pradėjo vykdomosios bylos vykdymą. Nurodė, kad esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas. Paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nėra nurodyti įvykdymo terminai, antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo tikslas - informuoti skolininką apie prasidedantį vykdymo procesą. Paaiškino, jog įstatymų ir Sprendimų vykdymo Instrukcijos nustatytais atvejais - raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas skolininkui, kuriam nurodoma pranešti, jei sprendimas įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedas); jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 straipsnyje nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su antstolio patvarkymu atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą sutinka pilnai ir mano, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 2 d., 15.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. sausio 25 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš pateiktos vykdomosios bylos kopijos byloje, esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/02957 vykdo 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-15895-869/2019 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt. Antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-157-29416 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėja nesutinka su minėtu antstolio patvarkymu, skundas iš esmės grindžiamas tuo pagrindu, jog antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti nepatikrinęs ar sprendimas yra vykdomas, atitinkamai ir raginimas įvykdyti sprendimą, kuris yra vykdomas, yra neteisėtas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu ir neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus); vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009). Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ne visada teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas yra akivaizdus, todėl faktus apie teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymą nustato antstolis ir konstatavo, kad kai yra nustatoma, kad skolininkas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą turi atlikti tam tikrus įmanomus veiksmus ar imtis tam tikrų priemonių, nors ir neįvardytų teismo sprendime, bet būtinų jo įvykdymui, tačiau to neatlieka ir taip neleidžia ar trukdo išieškotojui įgyvendinti jam suteiktas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą teises, ir dėl to toks sprendimas lieka neįgyvendintas, tai išieškotojas turi teisę pasitelkti antstolį tam, kad šis, siekdamas sprendimo įvykdymo, imtųsi CPK nurodytų priemonių, įskaitant ir priverstinį teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2013).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl toks CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas, jog bet kuriuo atveju išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Tokiu atveju antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininką, yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad antstoliui nebuvo kliūčių priimti ir pradėti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo pagrindu 2020 m. lapkričio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-15895-869/2019.

Be to, tais atvejais, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nėra nurodyti įvykdymo terminai, antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Šio raginimo tikslas – informuoti skolininką apie prasidedantį vykdymo procesą. Taigi, įstatymų ir Sprendimų vykdymo Instrukcijos nustatytais atvejais – raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas skolininkui, kuriam nurodoma pranešti, jei sprendimas įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedas); jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas: „Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka“.) Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog 2021 m. gruodžio 21 d. antstolio pranešimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra pagrįstas ir teisėtas.

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/02957 nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasikreipusi į antstolį su pareiškimu, kuriame ji nurodytų, kad ji sprendimą įvykdė, dėl ko antstoliui kiltų aukščiau minėta pareiga surašyti CPK 771 nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 straipsnį, arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Vietoj to, pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, ko pasėkoje visa vykdomoji byla buvo perduota skundą nagrinėjančiam teismui, kur nagrinėjamu atveju iš esmės yra sprendžiamas klausimas tik dėl 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesutikdama 2020 m. gruodžio 1 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti prašo panaikinti ir kitus vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus, tame tarpe ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, pareiškėjai išaiškintina, jog CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro: būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). CPK 611 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Antstolis būtinąsias išlaidas 2020 m. gruodžio 21 d. priimtame vykdomųjų išlaidų apskaičiavime nurodė tinkamai.

Pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas savo pareigas neturi teisės spręsti dėl procesinio dokumento, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas pagrįstumo, atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, jei nenustatytos kliūtys, nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į visą kas išdėstyta anksčiau bei į tai, kad teismas susipažinęs su bylos medžiaga taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. J. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja K. L.