Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus atstovėms Liudmilai Mironovienei ir Rimantei Skumbinienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Kamilei Skrupskytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-235-2024 (ROIK 24232650820) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo reikalavimai ir atsikirtimai

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K. prašė jo skundą tenkinti. Nesutinka, kad jis padarė administracinį nusižengimą. Sutinka, kad tikrinimo metu nebuvo atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas, tačiau tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių. Paaiškino, kad psichosocialinis rizikų tyrimas buvo planuojamas atlikti 2023 m., tačiau įgyvendinti nepavyko dėl pasikeitusių viešųjų pirkimų tvarkos. Nauja tvarka buvo įtvirtinta, tik 2023 m. kovo mėn., ir pagal tą tvarką buvo įpareigoti vykdyti viešuosius pirkimus. Pirmiausia reikėjo patvirtinti planą, biudžetą ir kitus numatytus darbus. Kadangi naujoji viešųjų pirkimų tvarka buvo sudėtinga, įgyvendinti nepavyko, todėl tik 2023 m. gruodžio 4 d. įsakymu padalinių vadovai buvo įpareigoti planuotis pirkimus, paruošti veikimo planą ir šiais metais, pagal šitą veikimo planą buvo organizuoti paslaugų-prekių ir kiti pirkimai. Šiuo metu jau dabar šis tyrimas - darbuotojų socialinė apklausa yra įvykdyta, tik vertinimai iki galo nesutvarkyti, mano, kad artimiausiu metu bus sutvarkyti. Visi procesai buvo sureguliuoti Vidaus darbo taisyklėse, Etikos kodekse, priekabiavimo darbe politikoje. 2022 m. spalio mėn. įstaiga sudarė sutartį dėl psichosocialinių rizikų vertinimo. Ši sutartis leido kažkiek vertinti palankiau darbuotojų psichosocialinę riziką, užtikrinti prevenciją dėl smurto priekabiavimo srityje. Dėl darbuotojų pasikeitimo paaiškino, kad karantino metu daug darbuotojų buvo atleisti iš vieno skyriaus ir įdarbinti kitame skyriuje, keitėsi jų pareigybės.

4. Administracinėn atsakomybė patraukto S. K. atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas nebuvo atliktas, tačiau buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus ir nustatytas terminas, kuris dar nėra pasibaigęs. Nutarimas nepagrįstas dėl to, kad jis surašytas nepasibaigus reikalavimų įvykdymo terminui. Be to, priimtas nutarimas, akcentas buvo prieš tai teiktos rekomendacijos, kurios nėra privalomos. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, padarė neišsamų tyrimą, nevertino iki tyrimo pradžios buvo imtasi aktyvių veiksmų rizikos vertinimui atlikti. Įsakymas dėl viešųjų pirkių priimtas iki patikrinimo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti aplaidų požiūrį. Po VDI rekomendacijos pateikimo buvo pakeisti viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, todėl anksčiau nei 2023 m. gruodžio 8 d. pasitvirtinti naujos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos nebuvo galima. Buvo sudarę sutartį su „SDG“, kuri padėtų užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Tokiu būdu užtikrino sveikatos priežiūros įgyvendinimą viską reguliavo vidiniais teisės aktais. S. K. kaltė yra grindžiama tik prielaidomis. Po viešųjų pirkimų vėlesniems veiksmams atlikti reikia laiko, todėl dalis veiksmų buvo padaryta po reikalavimo pašalinti pažeidimus surašymo. Dėl 2023 m. lapkričio 29 d. skundo nurodė, kad 2023 m. gruodžio 8 d. buvo inicijuotas skundas, tai rodo, kad S. K. iš karto tinkamai reagavo į skundą.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Rimantė Skumbinienė prašė skundą atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad iki kovo mėn. nebuvo gavę jokių dokumentų, įvertinti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Skundas atmestinas.

7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra atitinkamo administracinio nusižengimo sudėtis.

9. ANK 618 straipsnyje nurodyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nutarime, be kitų jam keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Būtent šiuos reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. K. 2024 m. kovo 25 d. 10 val. 00 min. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimu Nr. VDI-ANR_N-235-2024 (toliau – nutarimas), pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, numatančioje atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.

11. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 25 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-235-2024 (toliau – nutarimas), S. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 96 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 300 Eur bauda už tai, kad būdamas Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Regioninė Mažeikių ligoninė direktoriumi, neužtikrino, kad jo vadovavimo laikotarpiu (nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki VDI atlikto patikrinimo, trukusio iki 2024 m. vasario 1 d.) ligoninėje būtų organizuojamas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas priėmus naujus darbuotojus, atnaujintas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas (atsižvelgiant į tai, kad ligoninėje dirbo nėščios darbuotojos, pasikeitė faktinė situacija, dėl kurios 2014 m. atliktas įvertinimas nebeatitiko tikrovės, viename iš ligoninės skyrių tarp darbuotojų vyko konfliktai, o 2019 m. gegužės 1 d. buvo sugriežtinti psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai), identifikuojami esami ir galimi psichosocialiniai veiksniai, nustatytas rizikos dydis bei parengtos prevencinės priemonės. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 39 straipsnio 3 dalį, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 4, 5, 6, 9, 18 punktus, Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/A1-241 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-153/A1-77 redakcija) 3, 4, 8 punktų reikalavimus.

12. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. iš esmės neginčija aplinkybės, kad tikrinimo metu nebuvo atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas, tačiau mano, kad jam negali kilti administracinė atsakomybė už tai, nes jis ėmėsi aktyvių veiksmų atlikti tokį vertinimą, be to, nutarimas nepagrįstai surašytas nepasibaigus reikalavimo pašalinti nustatytus pažeidimus įvykdymo terminui. Taigi byloje būtina nustatyta, ar Institucija turėjo teisinį pagrindą patraukti S. K. administracinėn atsakomybėn už nustatytus pažeidimus nesuėjus reikalavimo pašalinti pažeidimus terminui ir ar S. K. iki patikrinimo buvo ėmęsis aktyvių veiksnių tokia vertinimui atlikti, t. y. ar jo veiksmuose yra subjektyvūs nusižengimo požymiai.

Dėl teisės patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn

13. Iš pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 14 d.- 2024 m. vasario 1 d. Valstybinės darbo inspekcija atliko neplaninį VšĮ Mažeikių ligoninė patikrinimą. 2024 m. vasario 8 d. Valstybinė darbo inspekcija surašė reikalavimą, kuriame išdėstyti nustatyti pažeidimai ir nurodytas terminas iki kada šie pažeidimai turi būti pašalinti, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 39 straipsnio 3 dalis; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457A/-961 5, 9, 18 punktai; Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 3, 8 punktai.

14. 2024 m. vasario 8 d. taip pat surašytas nurodymas VšĮ Mažeikių ligoninė direktoriui S. K. atvykti į VDI Šiaulių skyrių administracinio nusižengimo protokolo surašymui už VDI atlikto patikinimo metu nustatytus darbuotojų saigos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus (b. l. 120). 2024 m. vasario 27 d. Valstybinė darbo inspekcija VšĮ Mažeikių ligoninė vadovui S. K. už minėtų pažeidimų padarymą surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-370-2024 pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas S. K. išsiųstas 2024 m. vasario 27 d. (b. l. 123). 2024 m. kovo 25 d. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą, kuriuo S. K. nubaudė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį 300 Eur bauda.

15. Nustatyti duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 8 d. buvo surašytas reikalavimas iki nustatyto termino pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir tą pačią dieną nuspręstą taikyti vadovui S. K. ir administracinę atsakomybę už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, t. y. tą pačią dieną S. K. įteiktas nurodymas atvykti į įstaigą administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

16. S. K. teigia, kad nepasibaigus reikalavimo pašalinti pažeidimus nustatytam terminui, neturėjo teisės patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.V-334 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) patvirtintų taisyklių 50 punktu, teigia, kad ji turėjo teisę tuo pačiu metu surašyti reikalavimą dėl pažeidimų pašalinimo ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pasak Institucijos, įstatymas suteikia diskrecijos teisę pasirinkti kokią administracinio poveikio priemonę taikyti konkrečiu atveju, t. y. ar surašyti administracinio nusižengimo protokolą, ar reikalavimą pašalinti pažeidimą, ar taikyti abi priemones kartu.

17. Minėtų Taisyklių 50 punkte nustatyta, kad jeigu planinio ar neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta teisės aktų pažeidimų, dėl kurių surašytas reikalavimas juos pašalinti arba/ir Administracinių nusižengimų, Lietuvos Respublikos užimtumo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų protokolas, juose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluojama pažeidimo esmė, nurodant, kokiais įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis tai grindžiama.

18. Įvertinus nurodytą nuostatą lingvistiškai, aiškiai matyti, kad Institucija, patikrinimo metu nustačiusi teisės aktų pažeidimus, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta, turėjo teisę surašyti reikalavimą juos pašalinti ir taip pat surašyti administracinių nusižengimų protokolą. Visiškai sutiktina su Institucija, kad šiuo atveju ji turėjo teisę pasirinkti ar surašyti tuo pačiu metu vieną dokumentą ar kelis. Šiuo atveju buvo surašytas ir reikalavimas pažeidimams pašalinti ir administracinių nusižengimų protokolas.

19. ANK 505 straipsnyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė ir už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 8 d. reikalavime pašalinti pažeidimus išaiškinta, kad VDI pareigūnų reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį.

20. Sistemiškai aiškinant ANK 505 straipsnio nuostatą bei Taisyklių 50 punktą taip pat matyti, kad termino nustatymas pažeidimams pašalinti aktualus tik sprendžiant administracinę atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį, o ne ANK 96 straipsnio 2 dalies kontekste.

21. Atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kyla nustačius darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, kas šiuo atveju ir buvo nustatyta, todėl vadovaujantis minėtų Taisyklių 50 punktu, Institucija, nustačiusi šiuos pažeidimus, turėjo teisinį pagrindą patraukti S. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nesuėjus reikalavime nurodytam terminui nustatytiems pažeidimams pašalinti, nes jau pasibaigus terminui pažeidimams pašalinti, atsakomybė kiltų pagal ANK 505 straipsnį, kaip ir aiškiai nurodyta surašytame 2024m. vasario 8 d. Reikalavime Nr. R1.

21.1. Pažymėtina, kad VDI šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašė ne už visus Reikalavime Nr. R1 užfiksuotus pažeidimus, t. y. VDI pasirinko, kad už dalį nustatytų pažeidimų (DK 30 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimą), šiuo atveju netaikyti iškarto ir administracinės atsakomybės, tačiau už dalį nustatytų nusižengimą nutarė iš karto atsakingą asmenį patraukti ir administracinėn atsakomybėn. Tokį sprendimą Institucijos atstovė motyvavo tuo, kad jau prieš tai 2022 m. buvo surašytos rekomendacijos, tačiau vadovas iki patikrinimo dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų atliktas psichosocialinis rizikos veiksnių vertinimas.

22. Skunde, teigiant, kad neturėjo teisės patraukti vadovo administracinėn atsakomybėn nepasibaigus nustatytam terminui pažeidimams pašalinti, remiamasi Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta byloje Nr. AN2-41-531/2022, kurioje nurodyta, kad nesulaukusi termino, nustatyto pažeidimas pašalinti, Valstybinės darbo inspekcijos procesinis elgesys patraukiant asmenį administracinėn atsakomybė už nustatytus pažeidimus, laikytinas neteisėtu ir netinkamu. Tačiau teismas nemato pagrindo vadovautis šia teismo praktika, nes įvertinus visos nutarties kontekstą matyti, kad nagrinėtoje byloje apskritai buvo kilęs ginčas dėl to ar bendrovė turėjo atklikti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją, nes tokia pareiga nebuvo įtvirtina įstatymo. Taigi teismas, atsižvelgęs būtent į tai, konstatavo, kad nagrinėtu atveju VDI surašydama reikalavimą pašalinti pažeidimus, iš esmės įgyvendino Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje jai numatytą teisę darbdaviui nurodyti, kur turi būti įvertinta profesinė rizika. Kadangi šiuo atveju bylos faktinės aplinkybė skiriasi, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis šia teismo praktika. Be to, minėtoje byloje nebuvo pateiktas Taisyklių 50 punkto aiškinimas.

23. Skunde nurodyta kita teismų praktika: Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis (bylos Nr. II-9-749/2022) yra ta pati byla, kurią apeliacine tvarka išnagrinėtoje Panevėžio apygardos teismo (bylos Nr. AN2-41-531/2022), o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis (bylos Nr. AN2-208-1053/2022) visiškai nėra tapti nagrinėjamai bylai. Joje nagrinėjamas visiškai kitokio pobūdžio nusižengimas ir nebuvo analizuojamas Taisyklių 50 punktas, kuriuo šiuo atveju remdamasi VDI ir surašė ne tik reikalavimą pažeidimams pašalinti, bet ir administracinio nusižengimo protokolą.

24. Be to, yra teismų praktikos kur buvo sprendžiamas klausimas dėl asmeniui taikytinos administracinės atsakomybės pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, kai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas kartu su reikalavimu pašalinti pažeidimus ir šiuo atveju ši aplinkybė nelėmė administracinio nusižengimo bylos nutraukimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo byla Nr. AN2-43-988/3023).

25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundo argumentas, kad VDI neturėjo pagrindo patraukti administracinėn atsakomybėn S. K., nes nebuvo suėjęs Reikalavime Nr. R1 nurodytų pažeidimų pašalinimo terminas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nusižengimo sudėties buvimo S. K. veiksmuose

26. ANK 96 straipsnio 2 dalyje juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė numatyta už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, kad konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai nenurodo nei komentuojamame straipsnyje, nei ANK, tačiau netiesiogiai nukreipia į kitą teisės aktą – darbo įstatymą. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad S. K. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 39 straipsnio 3 dalį, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5, 6, 9,18 punktus ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 3, 4, 8 punktus.

27. ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. veikos pasekmių nėra būtina įrodinėti. Nusižengimai gali būti padaryti ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Darbdavys privalo kompensuoti darbuotojams už periodinių sveikatos patikrinimų metu sugaištą laiką, tiek ir už periodinių sveikatos patikrinimų, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalieji situacija ir (ar) karantinas, sugaištą laiką. Šiuo atveju pažeidimas yra formalus, užtenka vien pažeidimo padarymo fakto, tam, kad kiltų atsakomybė.

28. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. K. neginčijo, kad pasikeitus 2019 m. gegužės 1 d. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniams nurodymams bei pasikeitus didžiajai daliai įstaigos personalo, nebuvo atnaujintas psichosocialinės rizikos vertinimas, kad būtų identifikuoti esami ir galimi psichosocialiniai veiksniai, nustatytas rizikos dydis bei parengtos prevencinės priemonės, tačiau teigė, kad tai savalaikiai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pasikeitusio Viešųjų pirkimo įstatymo. Be to, teigia, kad aktyvių veiksmų atnaujinti Rizikos veiksnių vertinimą ėmėsi dar iki patikrinimo, todėl visiškai nepagrįstai buvo konstatuotas jo neveikimas, aplaidus požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą, t. y. jo aktyvūs veiksmai atnaujinti psichosocialinės rizikos vertinimą paneigia jo kaltę. Taigi iš esmės nesutinka, kad yra subjektyvieji šio nusižengimo požymiai.

29. Pagal Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 6 punktą įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo.

30. Nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė direktoriaus įsakymu „Dėl viešosios įstaigos Regioninės Mažeikių ligoninės planuojamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų poreikio 2024 metais“ Nr. T-7, įsakyta suformuoti planuojamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų poreikį 2024 metams ir iki 2023 m. gruodžio 27 d. planuojamų pirkimų sąrašus pateikti pirkimų valdymo sistemoje (b. l. 31).

31. Bylos medžiaga patvirtina, kad VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė 2024 m. vasario 15 d. iniciavo viešąjį pirkimą Nr. 13030 „Personalo psichologinio mikroklimato tyrimas“, inicijuojamas 12 mėnesių terminui darbo vietų aplinkos bei personalo psichoemocinis klimato vertinimas (b. l. 32-36). Iš 2024 m. balandžio 12 d. sutarties Nr. MZ24/09, sudarytos tarp UAB „SDG“ ir VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė matyti, kad Regioninė Mažeikių ligoninė sudarė sutartį dėl paslaugos – psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo pirkimo, kuria UAB „SDG“ įsipareigoja atlikti numatytas paslaugas per 60 darbo dienų užsakovui sudarius sąlygas vykdyti numatytas funkcijas (sutarties priedas Nr. 1) (b. l. 37-44).

32. Taip pat nustatyta, kad 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliko VšĮ Mažeikių ligoninės neplaninį patikrinimą ir buvo surašyta rekomendacija, pasiūlymai, tarp kurių buvo rekomenduojama ir atnaujinti psichosocialinių veiksnių vertinimą darbo vietose, pakartotinai supažindinti darbuotojus su profesinės rizikos vertinimais jų darbo vietose (b. l. 76-110).

33. 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus nurodymu Nr. SD-137-29825 VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė pateikė 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. V2-861 iš kurio matyti, kad VšĮ Mažeikių ligoninė Profesinės rizikos vertinimas (Psichosocialiniai ir fiziniai tyrimai) paskutinį kartą buvo atliktas 2014 m. lapkričio 14 d., taip pat matyti, kad Mažeikių ligoninė, atsakydama į VDI paklausimą, nurodė, kad įgyvendindama VDI rekomendaciją atnaujinti psichosocialinių veiksnių vertinimą darbo vietoje, paslaugos pirkimą įtrauktas į ateinančių metų pirkimų planą, t. y. 2024 m. (b. l. 72-75).

34. 2024 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įmonių tikrinimo dėl „Smurto ir priekabiavimo darbe prevencija“ Nr. TA 0426-0051 VšĮ Regioninė Mažeikių ligoninė pateiktos rekomendacijos dėl darbo grafikų tvirtinimo, keitimo, darbuotojų darbo laiko normos numatytos tvarkos fiksavimo, pranešimų apie galimą ir/ar priekabiavimą darbe nagrinėjimų, Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką (b. l. 111-114).

35. Taigi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad paskutinį kartą VšĮ Mažeikių ligoninė Profesinės rizikos vertinimas (Psichosocialiniai ir fiziniai tyrimai) paskutinį kartą buvo atliktas 2014 m. lapkričio 14 d. Rekomendacija atnaujinti psichosocialinių veiksnių rizikos vertinimą VšĮ Mažeikų ligoninė pateikta 2022 m. balandžio 28 d. Įsakymas dėl VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės planuojamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų poreikio 2024 metams, kuris, kaip tvirtino pažeidėjas, patvirtina, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų atlikti psichosocialinės rizikos vertinimo atnaujinimą, priimtas 2023 m. gruodžio 8 d. Skunde nurodyta, kad šio įsakymo pagrindu prasidėjo pasirengimas viešiesiems pirkimams, kurių viena iš dalių yra ir Rizikos vertinimo atnaujinimas, todėl mano, kad dar iki patikrinimo vykdė 2022 m. balandžio 28 d. rekomendaciją.

36. Sutiktina su pareiškėju, kad psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas turi būti atliktas kompetentingų srities specialistų, dėl ko būtina organizuoti paslaugų viešąjį pirkimą, tačiau tik 2023 m. gruodžio 8 d. įstaigoje buvo priimtas įsakymas, susijęs su viešųjų pirkimų įstaigoje organizavimu. Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šio įsakymo priėmimas patvirtina, jog dar iki patikrinimo buvo imtasi realių veiksmų atlikti 2022 m. balandžio 28 d. rekomendacijose nurodytus veiksmus. Pirma, skunde nenurodoma kokie Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas šiuo atveju lėmė ilgą tokių pirkimų organizavimo trukmę. Antra, Viešųjų pirkimų įstatymas po 2022 m. balandžio 28 d. rekomendacijų keitėsi nuo 2022 m. gruodžio 30 d., 2023 m. sausio 1 d. Įsakymas dėl VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės planuojamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų poreikio 2024 metams, priimtas beveik po vienerių metų – 2023 m. gruodžio 8 d.

37. Nors minėtas VšĮ Mažeikių ligoninės įsakymas priimtas kelios dienos iki patikrinimo, tačiau tai jokiu būdu nepateisina tokio ilgo delsimo. Be to, vien 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymo „Dėl viešosios įstaigos Regioninės Mažeikių ligoninės planuojamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų poreikio 2024 metais“ priėmimas, nesudaro pagrindo teigti, kad S. K., būdamas ligoninės vadovu, šiuo atveju ėmėsi aktyvių veiksmų atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimą. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių S. K. aktyvius veiksmus siekiant atnaujinti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, teismui nepateikta. Be to, kaip matyti, viešasis pirkimas paslaugai pirkti buvo inicijuotas jau po patikrinimo ir reikalavimo pažeidimams pašalinti surašymo. Tokie veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad ligoninės vadovas iš esmės pradėjo įgyvendinti jau 2024 m. vasario 8 d. VDI nurodytus reikalavimus.

38. Šiuo atveju įvertinus ligoninės vadovo veiksmus iki atlikto patikrinimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis, esant įstatyme numatytai pareigai, ėmėsi aktyvių veiksmų atnaujinti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, nors tokį privalėjo atlikti ir dėl to ginčo nėra.

39. Atsakant į argumentą, kad neva tyrimą institucija atliko neišsamiai, šališkai, netyrė S. K. veiksmų, atliktų iki patikrinimo dėl psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimo, nurodytina, kad Institucija priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, buvo atsakyta į visus S. K. nesutikimo motyvus. Taip pat įvertinti visi S. K. pateikti dokumentai, kurie, pasak jo, patvirtino, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. viešojo pirkimo paraiška, įvykdytas rinkos tyrimas ir kitos nurodytos aplinkybės. Buvo konstatuota, kad visi veiksmai atlikti po 2024 m. vasario 8 d. reikalavimo išdėstytų pažeidimų. Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, prašė S. K. atsakyti į pateiktus klausimus, pateikti reikiamus dokumentus, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad dar iki patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti įstatyme numatytą pareigą pasikeitus Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniams nurodymas bei pasikeitus didžiajai daliai įstaigos personalo (konstatuota, kad S. K. vadovaujamu laikotarpiu pasikeitė 30 proc. įstaigos personalo) inicijuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimą, nepateikė. Tokių duomenų nepateikė ir Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad papildomų duomenų teismui neturi pateikti ir neteiks. Dėl nurodytų priežasčių visiškai nesutiktina su pareiškėjo atstove, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ar šališkai. Teismo vertinimu, visiškai pagrįstai įvertinus visus turimus duomenis, buvo konstatuota, kad S. K., būdamas ligoninės vadovu, neužtikrino, kad jo vadovaujamu laikotarpiu (nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2024 m. vasario 1 d.) būtų organizuotas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimas.

40. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai niekaip neįrodo jį buvus aktyviu darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais ir įmonėje organizuojant psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimą. Šiuo atveju S. K. veiksmai neatitinka teisės aktų reikalavimų, kaip įmonėje turi būti organizuojamas minėtas vertinimas bei užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata darbe. Nagrinėjamu atveju matyti, kad S. K. buvo pasyvus dėl rizikos vertinimo jo vadovaujamoje įmonėje, daugiau nei vienerius metus po rekomendacijų atnaujinti tokį vertinimą, neatliko jokių aktyvių veiksmų, o vien 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymo „Dėl ligoninės planuojamų prekių, paslaugų ar darbų, pirkimų poreikio 2024 m.“ priėmimas nesudaro pagrindo teigti, kad S. K. dar iki VDI patikrinimo atliko paruošiamuosius veiksmus, kurie leistų teigti, kad buvo sudarytos sąlygos atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimą. Teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų įstatymo pasikeitimai negali būti laikoma pateisinama priežastimi savalaikiai nevykdyti įstatyme nustatytos pareigos.

41. Esant išdėstytiems motyvams, darytina išvada, kad nuo 2023 m. gruodžio 14 iki 2024 m. vasario 1 d. įstaigoje nebuvo atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo atnaujinimas, taip pat nebuvo imamasi organizacinių veiksmų tam, kad jį pradėti atlikti, todėl pagrįstai konstatuota, kad S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 39 straipsnio 3 dalies, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5, 6, 9, 18 punktų reikalavimus.

42. Sutiktina su pareiškėjo atstove, kad nutarime nurodytas Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 3, 4, 8 punktų reikalavimų pažeidimas yra perteklinis, nes tai tik metodiniai nurodymai kaip turi būti vykdomas rizikos veiksnių tyrimas, todėl iš nutarimo šalintina, kad S. K. pažeidė šio teisės akto reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad šio teisės akto pašalinimas iš nutarimo nekeičia jo pažeidimo esmės ir pažeidimo kvalifikacijos.

43. Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su smurto ir priekabiavimo prevencija, nepasisakytina, nes, skundžiamu nutarimu S. K. nėra už tai taikyta administracinė atsakomybė.

Dėl paskirtos nuobaudos

44. Už ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. S. K. skundžiamu nutarimu paskirta 300 Eur bauda, t. y. artima minimaliai. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nenustatė nė vienos S. K. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, baudos dydis nustatytas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 punkto reikalavimų, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo keisti.

45. Esant visiems išdėstytiems argumentams, S. K. skundas, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, atmestinas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-235-2024 iš esmės paliktinas nepakeistu, pašalinant iš jo, kad S. K. pažeidė Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 3, 4, 8 punktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundą atmesti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-235-2024 palikti nepakeistą.

Pašalinti iš 2024 m. kovo 25 d. d. nutarimo, kad S. K. pažeidė Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 3, 4, 8 punktus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės