Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Vilkei, Dianai Niaurienei, Irmai Žemaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. R. ir jo atstovui D. K., institucijos, priėmusios nutarimą – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI, Institucija) – atstovams Elingai Stankūnienei ir Domui Rinkūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, panaudojant sistemą ZOOM, išnagrinėjo pareiškėjo J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. lapkričio 3 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus – patarėjo Vaido Pauliuko priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje VDI vyriausiasis darbo inspektorius - patarėjas Vaidas Pauliukas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 96 straipsnio 2 dalį J. R. paskyrė 240 eurų baudą.

Nutarime nurodoma, jog vykdant patikrinimus dėl COVID-19 prevencijos, VDI Panevėžio skyriaus vyriausioji inspektorė Elinga Stankūnienė ir vyriausiasis darbo inspektorius Gintaras Puzinas 2021 m. spalio 6 d. atliko neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę bei užtikrinant COVID-19 prevenciją. Tuo J. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punktą ir 17.4 punktą.

Institucijos atstovas Domas Rinkūnas paaiškino, patikrinimo aktas buvo surašytas 2021 m. spalio 12 d., o ne spalio 6 d. (kai buvo atliekamas patikrinimas), dėl VDI vidinės tvarkos, kur yra nustatytas atitinkamas terminas pabaigti patį inspektavimą ir kai tikrinimas yra baigiamas ir priimamos atitinkamos išvados, surašomas protokolas ar koks kitas vidinis aktas, tada ne vėliau nei per 5 darbo dienas po patikrinimo išvadų yra privaloma surašyti galutinį patikrinimo aktą. VDI rekomendacijos darbdaviui nėra patvirtintos norminiu teisės aktu. Yra tik nuorodos į teisės aktus, kuriais vadovaujamasi bendrąja tvarka. Įsakymai dėl COVID-19 pandemijos ir rekomendacijos yra bendrinio pobūdžio dokumentai, kuriuose tiesiog atskleidžiama VDI pozicija. Pagrindinis akcentas, kad darbdaviai buvo informuoti, jog siekiant tinkamai užtikrinti COVID-19 prevenciją, privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą. Institucijos atstovas atkreikia dėmesį, jog vyriausiasis valstybinio darbo inspektorius išplatinto raginimą užtikrinti saugias sąlygas ir buvo nurodyta, kad atitinkamai kiekvienas darbdavys apie tai turėjo būti informuotas. Ši informacija buvo publikuota 2020 rugsėjo 8 d. Institucijos atstovas teigia, kad VDI vadovaujasi bendriniais teisės aktais dėl COVID-19 ligos, dėl ekstremalios situacijos, dėl buvusių karantinų. Pati VDI galimai nebeturėjo tikslo leisti atskiro teisės akto, kadangi ji pati vadovaujasi bendriniais, visuotinai privalomais teisės aktais, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos prevenciją. Minėtoje rekomendacijoje yra nurodyta, kad privaloma atnaujinti profesinės rizikos vertinimą. Tai yra imperatyvaus pobūdžio nurodymas ir aišku, kad kažkuria prasme darbdavys turi savo nuožiūra pasirinkti ar tai vykdyti, ar ne. Rekomendacijos nurodomas privalomas profesinės rizikos atnaujinimas, tai yra VDI bendroji pozicija, taikoma visoms įmonėms. Visos rekomendacijos ir minimas konkretus reikalavimas yra parengta vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis. DSSĮ įvardinta, kad darbdavys privalo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, tai konkrečiu atveju VDI rekomendacijos yra kaip to priminimas, o tas rizikos vertinimas ir yra būtent COVID-19 prevencija. Minima rekomendacija yra nuoroda į teisės aktą. Rekomendacijos nėra įteisintos VDI įsakymu ar kitu norminiu aktu, nes tai tiesiog nuoroda į privalomą teisės aktą. Vertinant UAB (duomenys neskelbtini) pažeidimą VDI vadovavosi rekomendacijomis bei DSSĮ ir temine ataskaita. Apie įmonėje dirbančius nevakcinuotus asmenis buvo nurodyta direktoriaus paaiškinime, o VDI buvo pareiga apie tai informuoti Visuomenės sveikatos centrą ir tai yra fiksuotas tik kaip faktinių aplinkybių nustatymas, tačiau tai nėra pažeidimo esmė. Atsakydamas į teismo klausimus, Institucijos atstovas posėdžio metu paaiškino, kad vienintelis atskaitos taškas lieka 2020 m. rugsėjo 8 d. tiek paraginimas, tiek priminimas, kai iš esmės jau buvo nustatyta, kad profesinės rizikos vertinimo atnaujinimas yra privalomas, kaip naujai atsiradusi profesinės rizikos rūšis ir susijimas išlieka su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais ir tai yra neribotas laikotarpis, t. y. termino nėra, nebuvo skirtas terminas įmonėms susitvarkyti. Profesinės rizikos vertinimo atnaujinimas privalomas nuo DSSĮ įsigaliojimo iki neriboto laiko, t. y. tiek, kiek tas įstatymas galios. Pats vertinimas ir sudėtis, susideda iš kelių dalių, t. y. asmuo nubaudžiamas pagal ANK 96 straipsnį, kai iš viso nėra atlikęs profesinės rizikos vertinimo, nėra jos atnaujinęs ar dalinai atlikęs vertinimą. Profesinės rizikos vertinimas priklausys kiek Vyriausybė Lietuvoje laikys ekstremalią padėtį, paskelbtą teisės aktu. Tai yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinama, kad COVID-19 yra atitinkamas rizikos faktorius, kuris yra susijęs ir su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, atliekant profesinės rizikos vertinimą ar jo atnaujinimą. Ši aplinkybė galiojanti neribotą laiką, tol kol Vyriausybė manys, jog dėl COVID-19 ligos šalyje yra ekstremali padėtis. Kai panaikins ekstremalią situaciją, šie reikalavimai bus panaikinti ir VDI, bei bus informuojama Institucijos svetainėje. Vertinimo patikslinimo pagrindas yra Vyriausybės sprendimas šalyje skelbiantis karantiną ar ekstremalią situaciją. Darbdaviams nesuteikta teisė analizuoti, pačiam suprasti susirgimo skaičiaus, analizuoti darbovietės pavojus dėl COVID-19 ligos. Tai yra formalioji sudėtis. Yra toks laikotarpis ir jei jo tarpe įmonėje nėra atliktas profesinės rizikos vertinimas ar jo atnaujinimas, tai jau faktinės aplinkybės yra įvykę, tada ir yra vertinama, kad darbdavys padarė tą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.

ANK 618 straipsnyje nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. KEISTA: 2021 12 16 įstatymu Nr. XIV-785 (nuo 2022 01 01) (TAR, 2021, Nr. 2021-27362)

2021 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vykdant patikrinimus dėl COVID-19 VDI Panevėžio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Elinga Stankūnienė ir vyriausiasis darbo inspektorius Gintaras Puzinas 2021 m. spalio 6 d. atliko neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę bei užtikrinant COVID-19 prevenciją. Tuo, J. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. Nr. A1-457/V-961, 5 punktą ir 17.4 punktą.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 str. 2 d., ir nubaustas 240 eurų bauda.

Už šią veiką įstatymas numato baudą nuo 240 eurų iki 880 eurų.

Taigi, iš ANK 618 straipsnio 2 dalies aprašymo matyti, jog nutarimas skirti nuobaudą turi būti įrodytas, motyvuotas. Jei pažeidimo sudėtis yra blanketinė, tai turi būti tiksliai įvardintas specialus įstatymas ar kitas teisės aktas, kurį asmuo pažeidė.

Vertinama, jog J. R. yra tinkamas subjektas, nes jis yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius.

Tačiau vertinant, ar jis padarė administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytą veiką, teismas daro išvadą, jog J. R. nepadarė jokio administracinio nusižengimo, dėl kurio jam turėtų būti paskirta nuobauda.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintu profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punkte nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai.

Iš rašytinių bylos duomenų, taip pat ištyrus papildomai surinktus įrodymus žodinio proceso tvarka, nustatyta, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurios veiklos sritis yra transporto paslaugos ir dauguma darbuotojų yra vairuotojai, dažniausiai nebūnantys administraciniame pastate, o išvykę į komandiruotes, buvo tinkamai supažindinami su besikeičiančia aplinka, turinčia įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas. Šią aplinkybę pripažino ir Institucijos atstovai.

Institucijos atstovai, 2021 m. spalio 6 d. atlikę įmonėje netikėtą patikrinimą, nustatė, jog neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas. Profesinės rizikos atnaujinimo būtinumą Institucijos atstovai susiejo ekstremalia padėtimi dėl pandemijos COVID-19, remiantis Valstybinės darbo inspekcijos „Rekomendacija darbdaviams, kaip apsaugoti riziką susirgti COVID-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu“.

Tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime dėl nuobaudos J. R. skyrimo, šio dokumento jau nenurodė, suprasdami, kad šis dokumentas nėra nei Įstatymas, nei poįstatyminis teisės aktas.

Teismui aiškinantis situaciją, nuo kada įsigaliojo pareiga visiems darbdaviams atnaujinti profesinės rizikos vertinimą, neatsižvelgiant į įmonės, organizacijos specifiką, Institucijos atstovai nurodė, jog pradžia laikytina ekstremalios situacijos dėl COVID-19, paskelbtos Vyriausybės nutarimu, bei karantino įvedimo pradžia.

Teismas daro išvadą, jog Institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimu skirdama nuobaudą, pasielgė neteisėtai, nes nesivadovavo teisės aktais. Skundžiamame Institucijos nutarime nurodyti teisės aktai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintu profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktas, 17.4 punktas) niekaip neaptaria konkrečios situacijos dėl COVID-19, dėl ekstremalios situacijos šalyje ar karantino paskelbimo, todėl, kaip teisingai ir nurodoma paminėtose Rekomendacijose, tai yra tik rekomendacija darbdaviams kaip reikia pasielgti šiuo konkrečiu atveju.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. spalio 1 d. Įsakymas dėl neplaninių patikrinimų (56 b. l.) yra vidinio naudojimo ir įpareigoja pačius valstybinius darbo inspektorius atlikti patikrinimus dėl sudėtingos situacijos šalyje, tačiau tai nėra teisės aktas, kuriuo remiantis galima skirti administracinę nuobaudą asmeniui.

Čia pažymėtina, kad Institucijos atsakingas asmuo surašęs administracinio nusižengimo protokolą, 2021 m. liepos 8 d. surašė ir Reikalavimą pašalinti pažeidimus (29 – 30 b. l.). Būtent tokį reikalavimą Institucija turėjo surašyti prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą ir jeigu nebūtų pašalinti trūkumai, nurodyti Reikalavime, tada galima atsakingą asmenį patraukti atsakomybėn už Reikalavimo nevykdymą. Nurodyti trūkumai buvo pašalinti 2021 m. lapkričio 23 d. (15, 23 – 27 b. l.).

Nėra nustatyta, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo COVID-19 ligos plitimo židinys, be to, pateikti dokumentai įrodo, jog bendrovėje tuo klausimu buvo dirbama ypač atsakingai, darbuotojai dar 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo supažindinti su naujomis priemonėmis ir veiksmų planu ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu (18 – 21 b. l.).

Kaip matyti, skundžiamame nutarime nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktai – tai Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punktas ir 17.4 punktas nebuvo pažeisti, nes juose nėra nurodyta, nuo kada įmonės, įstaigos, organizacijos privalėjo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę bei užtikrinant COVID-19 prevenciją, kad tai būtų laikoma įstatymo pažeidimo pradžia ir tuo pagrindu pradedama taikyti administracinė atsakomybė.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijose darbdaviams kaip apsaugoti riziką susirgti COVID-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu, taip pat nėra nurodyta, kad bendrovės privalėjo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo COVID-19 liga grėsmę bei užtikrinant COVID-19 prevenciją.

Taigi, darytina išvada, jog Valstybinis darbo inspektorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi, gali nurodyti darbdaviui atlikti darbo vietos ar objekto profesinės rizikos įvertinimą pagal konkrečios įmonės specifiką, tačiau taikyti sankcijas gali tik už šio nurodymo neįvykdymą.

Remiantis nurodytu, Pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikintinas, nes J. R. nepadarė jokio administracinio nusižengimo, už kurį jam turėtų būti taikoma administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

J. R. skundą patenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. pagal ANK 96 str. 2 d. buvo skirta 240 eurų bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Institucijos pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą (voke) po sprendimo įsiteisėjimo grąžinti Institucijai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.