- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- AN2-41-531/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00386-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės Darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. R. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalį 240 Eur bauda. Vykdant patikrinimus dėl Covid-19 Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) G. P. 2021 m. spalio 6 d. atliko neplaninį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją. Tuo J. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punktą ir 17.4 punktą. Dėl šio nutarimo J. R. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. kovo 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutarimą, kuriuo J. R. skundą tenkino, panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.
Šalies argumentai
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarimą ir priimti šioje administracinio nusižengimo byloje naują nutarimą. Nurodo, kad apylinkės teismas, nenustatęs administracinės bylos nagrinėjimo tvarkos bei procedūros pažeidimų ir trūkumų, nevisapusiškai ir neišsamiai motyvavo savo poziciją dėl teisės aktų nesilaikymo ir Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtų veiksmų priimant 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą. Mano, kad kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį buvo išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai išnagrinėta administracinė byla pagal 2021 m. spalio 6 d. atlikto neplaninio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu dėl Covid-19 nustatytas faktines administracinio nusižengimo aplinkybes. Pažymi, kad nustatytas neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją yra administracinis nusižengimas, kurio sudėtis ir požymiai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktą ir 17.4 punktą. Šie teisės aktai buvo nurodyti tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek 2021 m. lapkričio 3 d nutarime, šių teisės aktų nurodymą patvirtino ir apylinkės teismas, todėl nesutinka su jo pozicija, kad 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimas yra teisiškai nepagrįstas, todėl naikintinas. Administracinis nusižengimas J. R. kvalifikuotas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, kurios numato imperatyvią darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei organizuoti prevencines priemones (technines, medicinos, teisines, organizacines ir kitas). Šių priemonių įgyvendinimui ir kontrolės tvarkai paskiriami darbdavio įgalioti asmenys, jiems suteikiami konkretūs pavedimai įgyvendinti šias prevencines priemones. Cituoja minėto įstatymo 39 straipsnio 1 ir 3 dalis. Šias nuostatas apima darbdavio pareiga pandemijos metu užtikrinti Covid-19 ligos plitimo prevenciją atnaujinant darbuotojų profesinę riziką, kadangi tai yra nuo 2020 m. kovo mėn. įtvirtintas iki tol neegzistavęs biologinis profesinės rizikos faktorius, kuris yra nedaloma sudedamoji profesinės rizikos vertinimo dalis. Pažymėtina, kad šis biologinis profesinės rizikos faktorius yra privalomas kiekvienoje darbovietėje nepaisant ar įmonėje yra Covid-19 protrūkis ir nepaisant darbuotojams numatomo darbo pobūdžio, t. y., ar jie dirba įmonės patalpose, ar darbo funkcijas atlieka ne įmonės buveinės patalpose. Cituoja Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 3.11 punktą, 5 punktą. Pabrėžia, kad atsižvelgus į nuostatų 5 punkto reikalavimus, visose įmonėse visų darbo vietų profesinės Covid-19 rizikos vertinimas privalo būti atliktas. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, J. R., kaip darbdavį atstovaujančiam asmeniui, taikyta atsižvelgiant į šiuos teisės aktų reikalavimų pažeidimus įmonei neįvertinus Covid-19 rizikos biologinio veiksnio įgyvendinant darbdavio privalomą pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Šios faktinės aplinkybės nustatytos 2021 m. spalio 6 d. atlikto neplaninio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustačius, kad įmonėje neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją, patikrinimo metu įmonė nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Pažymi, kad jų Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijos skirtos padėti darbdaviams ir darbuotojams, siekiant užtikrinti saugias ir sveikas darbo vietas dėl pandemijos reikšmingai pasikeitusioje darbo aplinkoje. Jose nurodoma, kad darbdavys privalo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą įmonėje, atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę ir šios rekomendacijos yra priminimas laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, tinkamai ir laiku įvertinti profesinę riziką darbovietėje.
Atsiliepimas
4. J. R. atsiliepime į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad norminiuose aktuose, pagal kuriuos buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirti jam nuobaudą, nenurodoma, kad įmonė privalėjo ar privalo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją. Nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkretaus teisės akto, kuriuo bendrovė būtų įpareigota atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją. Teigia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, kad visose įmonėse visų darbo vietų profesinės Covid-19 rizikos vertinimas privalo būti atliktas, nėra pagrįstas jokių norminių teisės aktų. Tam tikros rekomendacijos darbdaviams, kaip apsaugoti riziką susirgti Covid-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu negali būti teisinis pagrindas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, nes tai nėra įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas. Nurodo, kad nutarime nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, nes juose nėra nurodyta, kad bendrovė privalėjo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją. Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijose darbdaviams kaip apsaugoti riziką susirgti Covid-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu, taip pat nėra nurodyta, kad bendrovės privalėjo atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją, kad tai būtų laikoma įstatymo pažeidimo pradžia ir tuo pagrindu pradedama taikyti administracinė atsakomybė. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei pažeidimo pradžia, nei pabaiga, tuo labiau koks norminis teisės aktas buvo pažeistas, įpareigojantis atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai skundžiamu 2022 m. kovo 10 d. nutarimu panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. R. buvo nubaustas pagal 96 straipsnio 2 dalį 240 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Nutarime buvo konstatuota, kad J. R. nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimtą nutarimą panaikinti.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2021 m. lapkričio 3 d. Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą ir nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną prieš J. R., priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nutarime pateiktais teismo motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.
10. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.
11. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktas numato, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai. Šių nuostatų 17.4 punkte įtvirtinama, kad rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape įgyvendinamos prevencijos priemonės, nustatytos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, pagal šiame plane nustatytus prioritetus.
12. Iš pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (duomenys neskelbtini) E. S. ir (duomenys neskelbtini) G. P. atliko neplaninį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. spalio 8 d. Valstybinė darbo inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė reikalavimą iki 2021 m. gruodžio 30 d. pašalinti pažeidimus, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonėje neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją, taip pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį bei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 ir 17.4 punktus. Tą pačią dieną Valstybinė darbo inspekcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. R. už minėtų pažeidimų padarymą surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. 2021 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) E. S. surašė minėto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 3 d. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą, kuriuo J. R. nubaudė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį 240 Eur bauda.
13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustačiusi, kad įmonėje neatnaujintas profesinės rizikos vertinimas atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją, nurodė šį pažeidimą pašalinti iki 2021 m. gruodžio 30 d. Taigi iš esmės, įgyvendino Darbo saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje jai numatytą teisę darbdaviui nurodyti, kur turi būti įvertinta profesinė rizika. Tačiau, nesulaukusi minėto termino, praėjus vos dviem dienoms po atlikto patikrinimo, t. y. 2021 m. spalio 8 d., surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. R. administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo jį nubaudė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, o 2021 m. lapkričio 3 d. dėl šio nusižengimo J. R. atžvilgiu priėmė nutarimą. Toks Valstybinės darbo inspekcijos procesinis elgesys laikytinas neteisėtu ir netinkamu. Pažymėtina, jog šiuo atveju J. R. negalėjo būti pripažintas kaltu pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalį bei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 ir 17.4 punktus ir nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ankščiau, nei sueis terminas nustatytiems pažeidimas pašalinti. Tik po 2021 m. gruodžio 30 d. nustačius, kad Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas pašalinti patikrinimo metu nustatytą pažeidimą nebuvo įvykdytas, buvo galima spręsti dėl J. R. atsakomybės. Bylos duomenimis, 2021 m. gruodžio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei darbo inspekcijai pateikė pranešimą, kuriuo informavo, jog pašalino reikalavime išvardintus pažeidimus. Byloje nėra duomenų, ar po minėto pranešimo gavimo, Valstybinė darbo inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pažeidimai iš tiesų buvo pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Valstybinė darbo inspekcija šiuo atveju padarė esminius procedūrinius pažeidimus ir nepagrįstai pripažino J. R. kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį.
14. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, Valstybinė darbo inspekcija profesinės rizikos atnaujinimo būtinumą susiejo su ekstremalia padėtimi dėl pandemijos Covid-19, remiantis savo rekomendacija darbdaviams, kaip apsaugoti riziką susirgti Covid-19 liga patiriančius asmenis nuo užsikrėtimo darbo metu. Pažymėtina, kad jose išdėstytos nuostatos tėra rekomendacinio pobūdžio, į kurias įmonės gali tik atsižvelgti priimdamos atitinkamus sprendimus, susijusius su Covid-19 ligos rizikomis ir prevencija, jų vykdyti neprivalu. Akivaizdu, kad ir pati Valstybinė darbo inspekcija šių rekomendacijų nelaiko privalomomis, kadangi nei J. R. surašytame protokole, nei nutarime nenurodė, jog jis jas pažeidė. Taigi, iki kol Valstybinė darbo inspekcija, neatlikusi patikrinimo nenurodė, jog įmonėje privalu atnaujinti profesinės rizikos vertinimą atsižvelgiant į darbuotojų susirgimo Covid-19 liga grėsmę bei užtikrinant Covid-19 prevenciją, įmonė to daryti neprivalėjo, ir už tai, jos vadovas negali būti baudžiamas. Kaip jau minėta, tik neįvykdžius reikalavimo atnaujinti profesinės rizikos vertimą, galima spręsti dėl atsakingų asmenų atsakomybės. Be kita ko, J. R. surašytuose protokole ir nutarime nurodytų teisės aktų nuostatose (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punkte ir 17.4 punkte), kurių pažeidimas jam inkriminuotas, nėra aptariami klausimai susiję su Covid-19 išplitimo situacija.
15. Papildomai pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymu buvo patvirtintas Priemonių ir veiksmų planas ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, su kuriuo darbuotojai tą pačią dieną buvo supažindinti. Taigi įmonėje dar iki patikrinimo buvo imamasi veiksmų kovojant su rizikomis apsikrėsti Covid-19 liga ir jos prevencija. O po atlikto patikrinimo, vykdant Valstybinės darbo inspekcijos pateiktą reikalavimą, pagal Valstybinės darbo inspekcijos pateiktas rekomendacijas, 2021 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parengtas Profesinės rizikos (biologinių veiksnių – Covid-19) įvertinimo kortelė – prevencinių priemonių planas įmonei, su kuriuo darbuotojai taip pat tą pačią dieną buvo supažindinti.
16. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2022 m. kovo 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.