Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-105-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
AN2-105-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04953-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-105-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04953-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas P. J. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-19778-2019 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 29 d. nutarimu P. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 5 d., apie 8.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,86 prom. girtumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su nutarimu, P. J. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. J. skundą, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Institucijos 2019 m. spalio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl administracinio poveikio priemonės švelninti ar jos neskirti ir naikinti ar keisti Institucijos nutarimą skundo motyvais nėra pagrindo. Apelianto skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su jo ir jo šeimos gerove, individualios veiklos vykdymu, skoliniais įsipareigojimais teismas nevertino kaip išimtinių, sudarančių pagrindą spręsti, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniame skunde P. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir priimti naują nutarimą, taikant apeliantui ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

4.1. Apeliantas, paminėjęs Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį Nr. ATP-39-135/2016 ir 2019 m. spalio 30 d. nutartį Nr. AN2-185-282/2019 administracinio nusižengimo bylose, nurodė, kad galimybę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis apskritai netaikytina. Mano, kad tai lėmė ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kadangi šią materialiosios teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai. Tokiu būdu teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pirmosios instancijos teismas tai įvertino tik kaip aplinkybę, kuri reikšminga skiriant administracinės poveikio priemonės terminą administracinio nusižengimo sankcijos ribose. Sutikti su tuo nėra pagrindo, kadangi ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad ši norma taikoma atsižvelgiant į, be kita ko, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, skundžiama nutartimi apelianto asmenybė ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme išvis nevertinta (neatsižvelgta į tai, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, sukūręs šeimą, augina vaiką, anksčiau nėra padaręs visiškai jokio teisės pažeidimo, kas rodo, kad aptariamas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis ir vertintinas kaip padaryta klaida, iš kurios pasimokyti galima nebūtinai taikant nuobaudą sankcijos ribose), nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai numatyta, kad šios teisės normos taikymas priklauso nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir jos nėra reikšmingos tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama sankcijos ribose.

4.3. Apeliantas nesutinka, kad esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Pažymėjo, kad nors apelianto padaryta veika yra formalios sudėties, tačiau faktiškai jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. apeliantas tiesiog klydo dėl savo būklės, o ne tiksliai žinojo, kad yra neblaivus būtent tokiu laipsniu, kadangi alkoholį vartojo tik vakare, o vairavo ryte. Esant tokiai apelianto kaltės formai, į pasekmes, kylančias netekus teisės vairuoti transporto priemonių, turėtų būti atsižvelgiama kaip tik daugiau nei įprasta.

4.4. Apeliantas nurodo, kad „kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.“ (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018). Šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiai apelianto atveju jam netekus teisės vairuoti (apeliantas netenka galimybės vykdyti individualią veiklą, praranda pajamų šaltinį, nebegali pasirūpinti savo tėvais, kurie yra prastos sveikatos būklės, kt.), nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje, „<...> ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.).

4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi teismas pasisakė, jog „Tik baudos skyrimas už vieną pavojingiausių teisės pažeidimų akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų“, t. y. dalis skundo net neišnagrinėta. Priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nevertino nei vieno iš šių punktų, t. y., ar juose aprašyti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnio 2 dalis) būtų pasiekti tuo atveju, jei administracinė poveikio priemonė būtų bent pakeista.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

6. Apeliaciniame skunde nubaustasis neginčija savo kaltės padarius minėtą nusižengimą, taip pat jo atžvilgiu paskirtos baudos. Skunde P. J. prašo peržiūrėti teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, todėl teismas, neįžvelgęs jokių esminių proceso teisės pažeidimų, pasisakys tik šiuo skunde keliamu klausimu.

7. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1, 2 dalimis administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijai apibrėžti ANK 34 straipsnyje (asmeniui parenkama specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos rūšies administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, baudos dydis ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytą minimalių ir maksimalių dydžių (trukmės) vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes). Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo pripažinti, kad paminėtų reikalavimų P. J. administracinio nusižengimo byloje nebuvo laikomasi, dėl to jis buvo nubaustas aiškiai per griežtai.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucija P. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, taip pat paskyrė minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad Institucija, paskirdama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui minimaliam terminui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ANK nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas administracinio poveikio priemonės taikymo termino nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, skiriant administracinio poveikio priemonę nebuvo įvertintos visos svarbios aplinkybės. Tačiau apygardos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl neteisingai individualizuotos administracinės nuobaudos atmeta, kaip nepagrįstus.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 5 dalies 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-54-489/2018, 2AT-38-895/2019). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Apygardos teismo vertinimu tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

10. ANK 422 straipsnio 6 dalis aiškiai numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas asmeniui, vairavusiam transporto priemonę neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Tai reiškia, kad pripažinus, jog asmuo padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė, skiriamas visais atvejais, o teismas ar administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo trukmės laikantis ANK 422 straipsnio 6 dalyje apibrėžtų ribų (nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių). Esant aptartam teisiniam reguliavimui Institucija visiškai pagrįstai, nepažeisdama ANK reikalavimų, P. J. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o nustatydama šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias, tiek P. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes įvertino teisingai. Buvo atsižvelgta į tai, kad padarytas vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik jį padariusiam asmeniui, bet ir aplinkiniams (jų turtui), įvertintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas ir gailėjimasis, nustatytas neblaivumo laipsnis ir šių aplinkybių pagrindu nustatytas minimalus aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas, kuris, apygardos teismo įsitikinimu, nelaikytinas asmens teises ribojančiu labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokią išvadą padarė ir P. J. skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kuris pagrįstai nurodė ir tai, kad kitos apelianto minimos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, užtikrinti sveikatos problemų turinčių šeimos narių poreikius), teismų praktikoje nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą administracinio poveikio priemonės neskirti (ar sutrumpinti jos taikymo terminą) remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

11. Be to, vertinant už padarytą administracinį nusižengimą paskirtą administracinio poveikio priemonę jos proporcingumo aspektu pažymima ir tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. P. J. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones, kaip jis teigia, jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir, priešingai negu teigiama skunde, proporcingumo reikalavimo nepažeidžia. P. J. skundo argumentai dėl laikino specialiosios teisės netekimo neigiamų padarinių ne tik jam, bet ir jo artimiesiems, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, kad paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą P. J. nebeturės jokios galimybės nuvykti į darbą, ar kad pagalbos reikalingais artimaisiais nebus kam pasirūpinti. Todėl šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Esant aptartų aplinkybių visumai sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas P. J. atžvilgiu nagrinėjamu atveju nėra galimas. Šios išvados pagrįstumo skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai nepaneigia.

12. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas P. J. skundą išnagrinėjo laikydamasis ANK įtvirtintų reikalavimų, pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų, išdėstė aiškius skundo atmetimo motyvus. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus