Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio M. L. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (suinteresuoti asmenys: UAB „SB lizingas“ (išieškotoja) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM arba naujoji skolininkė)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas 2016-10-10 kreipėsi į teismą su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/13405, vykdomoje pagal 2009-02-03 Kauno 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 961,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininko Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti skolininką Z. S., kuris 2015-05-16 mirė, į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM, kuriai 2015-09-10 Kauno m. 14-ajame notarų biure skolininko turtas perėjo paveldėjimo teise (reg. Nr. APP-83).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

3. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką fizinio asmens mirties atveju (CPK 596 str. 1 d.).

4. Nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje nuo 2009-03-05 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/09/13405 pagal 2009-02-03 Kauno 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 961,28 Eur skolos išieškojimo išieškotojui UAB „SB lizingas“ iš skolininko Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris 2015-05-16 mirė. 2016-02-22 Testamentų registro duomenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-12-01 priėmė palikimą po Z. S. mirties.

5. CK 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar pagal testamentą. Palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės yra paveldimos kartu su kitu turtu. Jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnio taisyklės nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turėjo pareikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24 nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011 pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

7. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet, skolininkui mirus 2015-05-16, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015-08-16 (CK 1.119 str. 2 d.), tačiau duomenų nei apie tai, jog apie šį išieškotojo turimą reikalavimą būtų pranešta valstybei, 2015-12-01 priėmusiai skolininko palikimą, nei apie tai, kad ši Z. S. skola būtų įtraukta į paveldėto turto apyrašą (apie kurio sudarymą byloje taip pat nėra jokių duomenų), su prašymu nepateikta. Byloje taip pat nenustatyta, kad apie šio kreditoriaus reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei būtų pranešta kitais būdais (nekilnojamojo turto arešto išviešinimu viešame registre, ieškinio pareiškimu teisme ir t. t.).

8. Kadangi yra praleistas CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas, kurio pratęsti šioje byloje net neprašoma, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog skolininko palikimą priėmusi valstybė buvo tinkamai informuota apie Z. S. skolą išieškotojui, tuo labiau, kad su prašymu net nepateikti duomenys apie tai, jog ši skola būtų įtraukta į valstybės paveldėto turto apyrašą (apie kurio sudarymą byloje taip pat nėra jokių duomenų) ar kad šio kreditoriaus palikimą priėmusiai valstybei apie šią Z. S. skolą būtų pranešta kitais būdais. Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir naujausia teisminė praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-18 nutartis civ. b. Nr. 2S-1073-524/2016; Kauno apygardos teismo 2016-05-24 nutartis civ. b. Nr. 2S-1182-343/2016).

9. Nurodytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisėto pagrindo tenkinti antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl antstolio prašymas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti antstolio M. L. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/13405.

Nutartį išsiųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.