Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. V., pavaduojančios antstolį A. Z., prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Mokilizingas“ ir VĮ „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0017/05/01059. Nurodė, kad antstolis A. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0017/05/01059 dėl 303,34 Eur (1047,36 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-01-14 priimtą teismo įsakymą Nr. L2-1331-57. Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) skolininkas V. B. mirė. Prašė teismo spręsti klausimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese su prašymu nesutiko. Nurodė, kad buvo praleistas trijų mėnesių terminas numatytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje. Kadangi pareiškėja neprašė pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodė minėto termino praleidimo priežasčių, todėl nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbumo. Prašė teismo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Vykdomojoje byloje Nr. 0017/05/01059, pradėtoje vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą Nr. L2-1331-57/2005 dėl 303,34 Eur (1047,36 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai, pakeitė skolininką V. B. į naują skolininką - Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, įmonės kodas 112021042. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis dar iki palikimo perėjimo valstybei momento informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusiojo V. B. skolą UAB „Mokilizingas“, todėl teismas sprendė, kad buvo pasiektas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, bei yra pagrindas įgyvendinti kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ reikalavimą, taigi ir pakeisti skolininką.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2016-04-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodo, kad: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kai įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktas praleidus LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas; pareiškėja neprašė pratęsti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodė minėto termino praleidimo priežasčių, todėl, praleidus minėtą terminą, nebuvo pagrindo išvadai, jog skolininko turtą paveldėjusi valstybė buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas. Taigi nebuvo pagrindo keisti skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino antstolės prašymą vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką jo teisių perėmėja, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis LR CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.LR CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. LR CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136).Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0017/05/01059 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. Z. vykdo išieškojimą pagal 2005-01-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą dėl 303,34 Eur (1047,36 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. B., išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai (v.b.l. 1). VĮ Registrų centro duomenimis V. B. (duomenys neskelbtini) mirė (v.b.l. 23). A. V. V., pavaduojanti antstolį A. Z., 2014-12-08 pranešimu informavo V. M. inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie numatomą mirusiojo skolininko palikimo perėjimą valstybei, taip pat apie vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0017/05/01059 (v.b.l. 37). 2015-10-28 valstybei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį mirusiojo V. B. turtą paveldėjo valstybė (v.b.l. 44-46). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.63 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2013-06-09, o apie išieškotojo UAB „Mokilizingas“ turimą reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei pranešta tik 2014-12-08, t.y. praleidus aukščiau minėtą trijų mėnesių terminą. Byloje nenustatyta, kad apie minėto kreditoriaus reikalavimą palikimą perėmusiai valstybei pranešta kitais būdais (išviešinimu viešame registre, ieškinio pareiškimu teisme ir t.t.). Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Byloje nenustatyta, kad kreditorė būtų pasikreipusi į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto išdėstytais argumentais, jog praleidus minėtą terminą ir jo neprašant pratęsti, nebuvo pagrindo išvadai, jog skolininko turtą paveldėjusi valstybė buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio 21 d., t.y. praėjus ne tik trijų mėnesių, bet ir trejų metų terminui nuo palikimo atsiradimo dienos. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad šiuo atveju yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), dėl šios priežasties CK 5.63 str. 1 dalyje numatyto termino atnaujinimas nebegalėtų būti sprendžiamas. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 str., 329 str. 1d., 330 str.). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią, remiantis atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – antstolės prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0017/05/01059 atmeta (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

V. C. proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės V. V., pavaduojančios antstolį A. Z., prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Mokilizingas“ ir VĮ „Turto bankas“, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.