Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas:

1) 2021 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda;

2) 2022 m. kovo 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, galutine bausme – areštu 40 parų;

3) 2022 m. lapkričio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 60 parų, kuri BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 38 MGL (1900 Eur) bauda;

4) 2022 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. nutartimi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 80 parų ir 38 MGL (1900 Eur) baudos (baudos nesumokėjęs);

5) 2023 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, galutine bausme – areštu 60 parų (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Be to, M. I., žinodamas, kad 2023 m. spalio 10 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. e1-957-504/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31861-2023-9), jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, 2025 m. spalio 11 d., laikotarpiu nuo 22.16 val. iki 22.55 val. (tiksliai nenustatytu laiku) Rokiškio r., Lukštų k., Juodupės g. (koordinatės 56.036656, 25.719108), tyčia vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam mažiausias 1,70 promilių neblaivumas ir taip piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. I. teismo posėdyje savo kaltę dėl abiejų šių nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, žadėjo nebekartoti tokio savo nusikalstamo poelgio, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį pas draugą, t. y. išgėrė daugiau nei alaus pakuotę. Tuomet sėdo už savo automobilio vairo, būdamas neblaivus, tiesiog dėl pomėgio vairuoti ir važiavo iš draugo (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini) k. pas kitą draugą pernakvoti. Buvo tamsus paros metas, o jis pats buvo visiškai neblaivus, todėl važiuojant apgadino draugo automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, o vėliau, nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apvirto ant šono. Atvykę pareigūnai ištraukė jį iš apvirtusio automobilio ir alkotesteriu nustatė jo girtumą, su kuriuo sutiko. Taip pat patvirtino, kad jam yra žinoma tai, kad jam uždrausta vairuoti automobilį, nes probacijos tarnyboje jam buvo tai išaiškinta, bet vis tiek nesilaikė šio draudimo, nes buvo nenumaldomas noras vairuoti automobilį. Taip pat nurodė, kad pas ūkininką (duomenys neskelbtini) dirba beveik tris mėnesius ir darbdavys yra parūpinęs jam būstą, o ateityje jau planuoja gyventi su drauge ir 4 metų vaiku, kurie šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo M. I. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, jo kaltė, padarius šias nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus 2025 m. spalio 16 d. raštas Nr. 12S-10834 ir jo priedai, iš kurių matyti, kad M. I. jau 2023 m. spalio 13 d. raštiškai buvo supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę pasekmėmis, kas užfiksuota baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane (t. 1, b. l. 61-77).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų M. I. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis tyčia vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,70 promilių neblaivumas ir padarė eismo įvykį. Taip pat šiais nusikalstamais veiksmais kaltinamasis M. I., žinodamas, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. e1-957-504/2023 jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, piktybiškai vengė atlikti šią teismo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis M. I. savo kaltę dėl abiejų šių nusikalstamų veikų pripažino visiškai teismo posėdyje, o jo kaltę pagrindžia dar ir liudytojos parodymai, įvykio vietos protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenys, kitų objektų apžiūros protokolai, probacijos tarnybos pateikti duomenys bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo M. I. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kuo įsitikino ir teismas nagrinėdamas bylą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, būdamas pilnametis, o praeityje jau tris kartus teistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, ir jau du kartus – už baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą, ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti, o nusikalstamo elgesio jis nebuvo linkęs keisti net po jam anksčiau paskirtų bausmių, skitų už analogiškų veikų padarymą, atlikimo ir šios aptartos aplinkybės teismui sudaro pagrindą M. I. pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo M. I. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinų bausmių rūšis ir dydžius už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas vertina tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra baigtos, tyčinės, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamojo nusižengimo kategorijai, taip pat vertintina tai, kad kaltinamasis sėdo už automobilio vairo neblaivus, nors jam dar galioja baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones), jam nustatytas girtumas, gerokai viršijantis ribą baudžiamajai atsakomybei kilti, taip pat kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, gyvenvietės ribose, kas tik pagrindžia padarytų nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą. Be to, kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės dėl atitinkamų nusikalstamų veikų. Kartu teismas vertina ir kaltinamojo M. I. itin neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, bei trečią kartą – už minėtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą, tuo tarpu jam nuolat taikytos net realiai atliktos arešto bausmės neturėjo esminės įtakos jo nusikaltimam elgesiui, nes kaltinamasis ir vėl nusikalto. Be to, kaltinamasis ir administracine tvarka 2024 m. rugsėjo 29 d. baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, už ką jam taikyta administracinė atsakomybė ir turi dar šią galiojančią neįvykdytą nuobaudą (t.1, b. l. 155-160), kas tik pagrindžia išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Taip pat vertintina tai, kad kaltinamasis gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169-170), tačiau byloje nėra duomenų, kad tai galėjo turėti įtakos kaltinamojo nusikalstam elgesiui. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) ūkyje darbininku, gyvena darbdavio suteiktame laikiname būste. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytas nusikalstamas veikas ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo nusikalstamo elgesio ir nenori to daryti, anksčiau jam ne kartą taikytos net ir griežtos realiai atliktos arešto bausmės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė bausmės tikslų bei nesulaikė kaltinamojo nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį M. I. galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnes nei anksčiau taikytos arešto bausmės. Šių teismo išvadų nepakeičia kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad turi mažametį vaiką ir planuoja gyventi su šeima, kuria iki šiol nesirūpino, taip pat ketinimai galimai išsipirkti darbdaviui priklausantį namą ateityje. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam M. I. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas galimas griežčiausios rūšies bausmes, t. y. už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmę, kurio trukmė parinktina šiek tiek ilgesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė parinktina trumpesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis. Taigi, būtent tokių rūšių bei dydžių bausmės pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis M. I. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarė, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. I. savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir joje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos galutinės bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis M. I. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. spalio 11 d., 23.07 val. iki 2025 m. spalio 12 d., 12.19 val. (1 laikino sulaikymo para (t. 2, b. l. 26-33), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą galutinę bausmę (BK 66 straipsnis).

Byloje nėra tikslių duomenų apie kaltinamajam anksčiau paskirtos baudos bausmės atlikimo procesą ir galimą atliktą jos dalį, todėl teismas nepriima sprendimą bendrinti šios naujai kaltinamajam paskirtos bausmės su anksčiau teismo paskirta baudos bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Vis dėlto, pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Kartu pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208/2014 ir kt.).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo kaltinamojo M. I. atžvilgiu, pakarotinai vertina prieš tai detaliai išdėstytus bylos duomenis, apibrėžiančius tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek ir jo paties itin neigiamai apibrėžiamą asmenybę, bei kitus duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimo procese, kas leido spręsti, kad kaltinamojo nusikalstamas poelgis nebuvo atsitiktinis, yra nulemtas susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų, o pats kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia savo nusikalstamo elgesio ir nenori to daryti. Vis dėlto, teismas kreipia papildomą dėmesį į tai, kad kaltinamojo padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios pasižymėjo gerokai didesniu pavojingumu, aptartu prieš tai, jo atžvilgiu nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena ją lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybė apibrėžtina itin neigiamai, t. y. kaltinamasis jau ketvirtą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, bei trečią kartą – už baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemone) pažeidimą, o jam nuolat taikytos net griežtos realiai atliktos arešto bausmės neturėjo esminės įtakos kaltinamojo nusikaltimam elgesiui, taip pat jis yra baustas ir administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimą, kas tik rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, toliau daro naujus teisės pažeidimus. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinės nusikalstamos veikos yra nuoseklus kaltinamojo netinkamo gyvenimo būdo ir jo, kaip linkusio daryti teisės pažeidimus asmens, elgesio padarinys. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo visų padarytų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Dėl to, nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltinamajam, galėtų padėti jam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie jo nusikalstamo elgesio užkardymo, todėl, kaip jau minėta, iškilus pagrįstai abejonei, bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas šiuo atveju (BK 75 straipsnio 5 dalis). Remiantis tuo, kaltinamajam M. I. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė vykdytina realiai.

Nusprendus kaltinamąjį M. I. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis M. I. jau ketvirtą kartą kaltinamas, padaręs vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo lengvąją motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas, viršijantis baudžiamajame įstatyme numatytą minimalų girtumą, taip pat jis sėdo už vairo, tokiu būdu nevykdydamas dar ir anksčiau teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones), vairavo neblaivus gyvenvietės ribose ir padarė eismo įvykį, nuvažiavęs automobiliu nuo kelio ir apvirtęs, tokiu būdu keldamas didelį ir realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į tai bei siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, bei atsižvelgus į anksčiau teismo taikytos tokios baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpius, teismas laiko tikslinga skirti kaltinamajam M. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ilgesniam nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidutinis laikotarpis (5 metams), numatytas asmeniui, kuriam BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymo metu jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymo paskyrimo dienos (2025 m. spalio 20 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis pagal 2025 m. spalio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo sau pats kaltinamasis M. I. (t.1, b. l. 52), ką patvirtino ir pats kaltinamasis teismo posėdyje. Taigi, šis automobilis, su kuriuo buvo padarytos nagrinėjamos nusikalstamos veikos, priklauso pačiam kaltinamajam, todėl toks automobilis privalo būti konfiskuojamas BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu. Vis dėlto, teismas vertina tai, kad šis automobilis po eismo įvykio yra stipriai apgadintas, kas matyti iš byloje esančio 2025 m. spalio 12 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo bei jo priedų - foto nuotraukų (t. 1, b. l. 16-29). Remiantis tuo, kad šis automobilis po eismo įvykio yra stipriai apgadintas ir jis nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o tai objektyviai apsunkina kaltinamajam galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais ir kartu tai apsunkina galimybę tokį galimai konfiskuotiną turtą panaudoti valstybės interesams – teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga šį turtą konfiskuoti valstybei, o siekiant nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslų, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltinamojo priteistina valstybės naudai automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, kuri VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis yra 960,00 Eur su PVM (t. 1, b. l. 53).

Kaltinamajam M. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (t. 2, b. l. 34-41) – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Proceso išlaidos teismui šioje byloje sudaro 0,15 Eur sumą, tačiau jos nėra priteisiamos iš kaltinamojo, nes neviršija 8,00 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, išspręstinas tokiu būdu:

1) automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tyrėjos G. R. 2025 m. spalio 12 d. nutarimu perduotas saugoti į UAB ,,Automera'' saugojimo aikštelę (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26) (t. 1, b. l. 31-32), grąžintinas kaltinamajam M. I., kaip teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi šiuo teismo nuosprendžiu priimtas sprendimas BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš kaltinamojo tik išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, šio automobilio nekonfiskuojant;

2) automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, pridėta prie bylos (t. 1, b. l. 52), grąžintina kaltinamajam M. I., atsižvelgus į tai, kad šis automobilis nėra konfiskuojamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

3) CD laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, saugomi voke prie bylos (t. 2), apliktini toliau saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal BK 243 straipsnį ir skirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir M. I. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. I. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, į subendrintos bausmės laiką įskaityti laiką, M. I. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2025 m. spalio 11 d., 23.07 val. iki 2025 m. spalio 12 d., 12.19 val. (1 laikino sulaikymo parą), 1 (vieną) lakiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. I. sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, M. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 960,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) sumą valstybei.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. I., padariusį nusikaltimas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).

M. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu:

1) automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tyrėjos G. R. 2025 m. spalio 12 d. nutarimu perduotas saugoti į UAB ,,Automera'' saugojimo aikštelę (Biržų r., Širvėnos sen., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26), grąžinti M. I., kaip teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pridėtą prie bylos, grąžinti M. I. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

3) CD laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, saugomą voke prie bylos, aplikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.