Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.1.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.3.6.8; 2.4.1.3

2026 m. vasario 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2026 m. sausio 16 d. apie 20 val. 45 min. Kaune, nuo Vaidoto g. ir Tilto g. sankryžos, Vaidoto g., Raudonojo Kryžiaus g., T. Masiulio g. iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678 nustatytas 1,62 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad įvykio dieną namuose vartojo alkoholį, dėl artimųjų netekčių, susikaupusio streso sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę. Tuo metu, kai kilo mintis neblaiviam vairuoti, buvo vienas namuose, sutuoktinė su dukra buvo išvažiavusios. Sustojus aikštelėje prie jo priėjo pareigūnai, jiems prisipažino, kad vairavo neblaivus. Po įvykio grįžus namo sutuoktinei D. V. viską papasakojo. Dėl šio įvykio ji labai blogai reagavo. Automobilis, kurį vairavo kaltinime nurodytą dieną, yra bendras šeimos turtas, tačiau registruotas jo vardu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo sutuoktinę D. V..

Pasiūlyta laiduotoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. V. yra jos sutuoktinis, jie kartu yra nuo mokyklos laikų (22 metus), santuokoje – 9 metus, augina dukrą. Apie įvykį iš kaltinamojo sužinojo sekančios dienos ryte, buvo šokas. Tokio sutuoktinio elgesio netoleruoja, turėjo rimtą pokalbį su juo. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena, jam tai didelė pamoka. Jis linkęs laikytis geros moralės principų, padėti kitiems. Savo sutuoktiniui yra pavyzdys, gali jį paveikti, daryti teigiamą įtaką, artimai vienas su kitu bendrauja, kaltinamasis visada išsiklauso jos.

Kaltinamajam D. V. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2026 m. sausio 16 d. apie 20 val. 20 min. ties Vaidoto g. ir Tilto g., sankryža prie šviesoforo, vairuodamas savo automobilį ,,Škoda“, sustojęs prie sankryžos pastebėjo, kad automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo priešais jį, stovi toliau nuo ,,STOP“ juostos. Užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, automobilis ,,Mercedes-Benz“ liko stovėti, todėl jis paspaudė garsinį signalą, kad automobilis ,,Mercedes-Benz“ pradėtų važiuoti. Minėtas automobilis pradėjo važiuoti, tačiau jį užmetė šonu, toliau automobilis ,,Mercedes-Benz“ nuvažiavo link ,,Kauno HESO“, žiedinėje sankryžoje pasuko į kairę, link ,,Kauno HESO“, kildamas į kalną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo kitas automobilis, tada jis grįžo atgal į dešinės pusės juostą, toliau važiavo link sankryžos, suko į kairę ir nepraleido kitų automobilių, važiuojančių iš pagrindinio kelio, taip sukeldamas avarinę situaciją. Toliau važiuodamas T. Masiulio g., link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiavo per raudonos spalvos plastikinius kelio stulpelius. Įtardamas, jog automobilio ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra galimai neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Vėliau automobilis ,,Mercedes-Benz“ pasuko į dešinę, o jis (A. J.) į kairę, tačiau ,,Viados“ degalinės aikštelėje apsisuko ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), apvažiavo aikšteles, bet automobilio ,,Mercedes-Benz“ nerado. Tada nuo (duomenys neskelbtini) pasuko į kairę pusę ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) pastatą, (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, pastebėjo stovintį automobilį ,,Mercedes-Benz“. Ar viduje kažkas sėdėjo – nepastebėjo, kadangi skubėjo į darbą. Nesulaukęs policijos turėjo išvažiuoti (b. l. 46–49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. Š. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad nuo ,,Kauno HESO“ link Petrašiūnų važiuoja automobilis ,,Mercedes-Benz“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilį pastebėjo (duomenys neskelbtini), ten kur yra (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, jame sėdėjo vyras, vardu D.. Paklausus asmens, ar šis šiandieną vartojo alkoholinių gėrimų ir ar vairavo automobilį, asmuo nurodė, kad alkoholio yra vartojęs, tačiau automobilio nevairavo. Iš asmens burnos buvo galima jausti sklindantį alkoholio kvapą, taip pat asmuo sunkiai aiškino aplinkybes, kalbėjo nerišliai. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, jog jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Paklausus, kokį alkoholinį gėrimą ir prieš kiek laiko asmuo vartojo, šis nurodė, kad neprisimena (b. l. 52–55).???

2026 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. sausio 16 d. apie 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) D. V., būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678, sertifikato patikros Nr. 2445410, 20 val. 55 min. asmeniui nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Pakartotinai atlikus tikrinimą tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21 val. 11 min. asmeniui nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 13–20).

2026 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus (duomenys neskelbtini), šalia pastato su iškaba ,,(duomenys neskelbtini)“ matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelės priekinėje dalyje, šalia pastato sienos, stovi neužrakintas, pilkos spalvos, keturių durų, automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis apžiūrėtas. Iš įvykio vietos buvo paimtas automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais ir perduotas uždarajai akcinei bendrovei „Augenas“ nutransportavimui ir saugojimui Technikos g. 18A, Kaune. (b. l. 21–23).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, 2012 metų laidos kaina su PVM yra 12 650 Eur (b. l. 72).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenimis, automobilio ,,Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. V. (b. l. 70).

2026 m. sausio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad buvo patikrintas D. V. neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0678, sertifikato patikros Nr. 2445410. Pirmu tikrinimu 20 val. 55 min. D. V. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21 val. 11 min. D. V. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 36).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2026 m. sausio 16 d. vaizdo įrašai. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą viršuje matoma laiko žyma 2026 m. sausio 16 d. 20:35:40. Išilgai vaizdo įrašo matomas kelias, kairėje pusėje matomi atidaryti vartai, viso vaizdo įrašo metu matomas pro vartus įvažiuojantis automobilis, kuris yra tamsios spalvos bei kuris nuvažiuoja keliu link dešinės vaizdo įrašo pusės. Apžiūrėjus kitą vaizdo įrašą, viršuje matoma laiko žyma 2026 m. sausio 16 d. 20:35:44. Vaizdo įraše matomas spalvotas automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas, dešinėje matomas kelias vedantis link tos automobilių stovėjimo aikštelės. 00:00:04 vaizdo įrašo viršuje pasirodo tamsios spalvos automobilis įjungtomis šviesomis, 00:00:29 val. automobilis sustoja vaizdo įrašo apačioje ir ten lieka stovėti šalia kitų automobilių (b. l. 65–67).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas D. V. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. V., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2026 m. sausio 16 d. apie 20 val. 45 min. Kaune, nuo Vaidoto g. ir Tilto g. sankryžos, Vaidoto g., Raudonojo Kryžiaus g., T. Masiulio g. iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad dėl išgyvenimų, susikaupusio streso išgėrė namie ir spontaniškai sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 180).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktas užfiksuotas 2026 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime, kuriame matyti, kad gavus pranešimą ir nuvykus nurodytu adresu buvo patikrintas kaltinamasis, jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. J. duotų parodymų nustatyta, kad jis, pastebėjęs įtartinai kaltinamojo manevruojamą automobilį (kaltinamasis stovėjo toliau nuo ,,STOP“ juostos; užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui liko stovėti, o po kiek laiko pradėjus važiuoti automobilį užmetė šonu; kildamas į kalną išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje važiavo kitas automobilis, tada grįžo atgal į dešinės pusės juostą, toliau važiavo link sankryžos, suko į kairę ir nepraleido kitų automobilių, važiuojančių iš pagrindinio kelio, taip sukeldamas avarinę situaciją), pranešė apie tai policijos pareigūnams. Be to, aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo neblaivus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos G. Š. parodymai, kad pastebėjus kaltinamojo automobilį (duomenys neskelbtini) ir priėjus prie jo, iš kaltinamojo burnos buvo galima jausti sklindantį alkoholio kvapą, jis sunkiai aiškino įvykio aplinkybes, kalbėjo nerišliai. Kaltinamajam neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0678, patikros sertifikato Nr. 2445410, ir užfiksuotas 2026 m. sausio 16 d. Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 36). D. V. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo D. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis D. V. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 166–167), o jo sutuoktinė D. V. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. pagal laidavimą be užstato ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei (b. l. 194–195), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu D. V. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), 2020 m. birželio 8 d. teistas Didžiojoje Britanijoje už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka baustas (anksčiau administracine tvarka nėra baustas dėl šiurkščių nusižengimų, vairavimo esant neblaiviam) (b. l. 87–90, 81–86). Kaltinamasis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Laiduotoja D. V. yra kaltinamojo D. V. sutuoktinė, neteista, administracine tvarka bausta (anksčiau administracine tvarka nėra bausta dėl šiurkščių nusižengimų) (b. l. 171, 172–176). D. V. su vyru augina mažametę dukrą, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 157, 159). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė paaiškino, kad kritiškai vertina sutuoktinio poelgį, tai atsitiktinio pobūdžio įvykis. D. V. atžvilgiu D. V. turi didelį autoritetą, jis ją gerbia ir ji padės sutuoktiniui daugiau nebenusikalsti (b. l. 181).

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė neprieštaravo, jog kaltinamasis D. V. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 183).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. V. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą D. V., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant minimalų 1 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo, tai yra nuo 2026 m. sausio 20 d. (b. l. 116–119).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 4 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) (b. l. 71).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Nors automobilis yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jis registruotas kaltinamojo vardu, todėl turi būti konfiskuojamas. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pažymėtina ir tai, jog kitos D. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (vieneri metai) yra minimalus įstatyme nustatytas tokios priemonės taikymo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad D. V. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Petras Varkalys teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. V.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 204,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. V. vardu), specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (b. l. 112–115; 116–119; 120–123).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2026 m. sausio 20 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto – automobilio – konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. V. turtui – transporto priemonei „Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2026 m. sausio 20 d. iki 2026 m. liepos 20 d. (b. l. 124–126). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. V. vardu, saugomas popieriniame voke Nr. 1 prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas akcinei bendrovei ,,Regitra“. Du kompaktiniai diskai saugomi popieriniame voke Nr. 2 prie bylos medžiagos ir D. V. pateikti priedai (septyni lapai) saugomi popieriniame voke Nr. 3 prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. V. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti D. V. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 20 d.,

- konfiskuoti automobilį „Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą uždarosios akcinės bendrovės ,,Augenas“ aikštelėje, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti D. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti akcinę bendrovę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones D. V. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Laikiną D. V. nuosavybės teisės į automobilį „Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto – automobilio „Mercedes-Benz CLS 350 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas, įvykdymo.

Priteisti iš D. V. 204,17 Eur (du šimtus keturis eurus ir septyniolika centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

D. V. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V. vardu, saugomą popieriniame voke Nr. 1 prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti akcinei bendrovei ,,Regitra“. Du kompaktinius diskus, saugomus popieriniame voke Nr. 2 prie bylos medžiagos ir D. V. pateiktus priedus (septynis lapus), saugomus popieriniame voke Nr. 3 prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.