Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-213-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-02
Bylos Nr.: e2A-213-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00950-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūris“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-213-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00950-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.4.2.9; 2.6.1.3.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūris“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Pajūris“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kretingos būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Pajūris“ 2 080,36 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 18 d. įsakymu ieškovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas Nr. 1) bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore. Ieškovė, atlikusi namo Nr. 1 apžiūrą, nustatė, kad konstrukcijų, jungiančių namą Nr. 1 ir daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas Nr. 2), kuriame yra įsikūrusi DNSB „Pajūris“, būklė yra kritinė, t. y. gelžbetoninės plokštės atraminis silikatinių plytų paviršius yra stipriai pažeistas, grindų paviršius yra nusileidęs per 2–3 cm nuo savo pradinės padėties, ištrupėjusios silikatinės plytos, mūro sienos plytos, laikančios perdangos plokštę tarp namų, sutrupėjusios ir balkono konstrukcijos pakibusios virš praėjimo. Įvertinus konstrukcijų techninę būklę buvo atliktas statinio techninės kokybės patikrinimas (ekspertizė), parengtas stiprinimo darbų projektas bei atlikti konstrukcijų stiprinimo darbai, kuriuos organizavo ir už kuriuos sumokėjo ieškovė. Iš viso už konstrukcijų stiprinimo projekto parengimą buvo sumokėta 1 113,20 Eur, o už konstrukcijų stiprinimo darbus – 3 051,91 Eur. Ieškovės vertinimu, konstrukcija, kuri buvo remontuota, yra bendroji namo Nr. 1 ir namo Nr. 2 konstrukcija, todėl prie šių išlaidų privalo prisidėti abiejų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai. Ieškovė patirtas išlaidas padalijusi iš gyvenamųjų namų naudingųjų plotų apskaičiavo, kad namui Nr. 2 tenkanti išlaidų dalis sudaro 2 080,36 Eur (556,01 Eur už konstrukcijų stiprinimo projekto parengimą ir 1524,35 Eur už atliktus konstrukcijų stiprinimo darbus). Ieškovė namo Nr. 2 administratorei DNSB „Pajūris“ sumokėjimui už atliktus darbus 2016 m. gegužės 20 d. pateikė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 556,01 Eur bei 2016 m. liepos 14 d. pateikė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 524,35 Eur. Atsakovė iki šiol už atliktus darbus neatsiskaitė. Atsakydama į siųstą priminimą dėl skolos apmokėjimo atsakovė nurodė, kad sąskaitų apmokėti nesutinka, nes neva darbai nebuvo atlikti namo Nr. 2 bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiuose bendrojo naudojimo objektuose ir darbų atlikimui ieškovė negavo atsakovės sutikimo.

2. Atsakovė DNSB „Pajūris“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kritinė ir reikalaujanti remonto buvo tik namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklė, todėl šio namo administratorius – ieškovas privalėjo atlikti ieškinyje nurodytus darbus ir mokestį už darbus paskirstyti šio namo gyventojams. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklė nebuvo avarinė ir atitiko STR reikalavimus, todėl jokie remonto darbai, susiję su šiuo namu, nebuvo būtini. Be to, šį daugiabutį gyvenamąjį namą administruoja atsakovė DNSB „Pajūris“, todėl visus darbus, susijusius su šio pastato privalomaisiais reikalavimais, turi teisę atlikti tik ši bendrija. Jokių sutarčių, kurių pagrindu UAB „Kretingos būstas“ būtų atlikusi remonto darbus, nebuvo sudaryta, darbų atlikimas su DNSB „Pajūris“ nebuvo derintas, visi darbai iš esmės buvo susiję su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkono konstrukcijomis, balkonų techninės būklės atkūrimu. Atsakovės teigimu, minėtos konstrukcijos negali būti priskirtos prie jungiančiųjų konstrukcijų, kadangi jų paskirtis yra ne sujungti daugiabučius gyvenamuosius namus, šie objektai yra laikančiosios namo, adresu (duomenys neskelbtini), balkonų konstrukcijos, kurios jokių funkcijų ir jokios įtakos namui, adresu (duomenys neskelbtini), neturi. Šios konstrukcijos nėra skirtos namo, adresu (duomenys neskelbtini), sienai atremti, prilaikyti ar sienos stabilumui ar saugumui užtikrinti. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), funkcionuotų ir atitiktų Statybos techninius reikalavimus ir nesant šių laikančiųjų konstrukcijų. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 4 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad statant namą, adresu (duomenys neskelbtini), balkonų gelžbetonių plokštės buvo sumontuotos į jau pastatyto namo, adresu (duomenys neskelbtini), silikatinių plytų laikančiąją sieną. Tai, viena vertus, reiškia, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir suprojektuotas bei naudojamas nesant šių laikančiųjų konstrukcijų, o antra vertus, tai reiškia, kad šios laikančiosios konstrukcijos buvo sumontuotos ir suprojektuotos tik statant namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir priskirtinos tik prie šio namo bendro naudojimo objektų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė laikė, kad balkonų laikančiosios konstrukcijos yra tik namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektas ir DNSB „Pajūris“ neturi pareigos atlyginti išlaidų, susijusių su šių konstrukcijų priežiūra bei remontu.

3. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija nurodė, kad išvados, ar namai adresu (duomenys neskelbtini), turi bendras konstrukcijas, t. y. bendro naudojimo objektus, pateikti negali ir pasiūlė šalims atlikti statinio ekspertizę pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymo Nr. D1-738 74 punktu, nuostatą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas, ieškovei priteista iš atsakovės 2 080,36 Eur skolos, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 2 080,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 922,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1969 m. Po 9 m., t. y. 1978 m., pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo balkonų laikančiosios konstrukcijos įmontuotos į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų (išorinę sieną), kurios svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktu darytina išvada, kad tokiu būdu buvo atlikta ir daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kadangi tarp gyvenamųjų namų įmontavus balkonus buvo modifikuota minėto daugiabučio gyvenamojo namo laikančioji konstrukcija (išorinė siena). Minėta siena iš esmės daugiabučiams namams tapo bendra.

4.2. Nurodė, kad vadovavosi specialisto K. M. 2019 m. gegužės 14 d. sudaryta ir 2019 m. birželio 11 d. papildyta išvada, kurioje nustatyta, kad gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrojo naudojimo konstrukcijas. Padarė išvadą, kad tarp abiejų pastatų išorinių sienų įmontavus balkonus laikančiąsias konstrukcijas, minėtos konstrukcijos iš esmės užtikrina abiejų daugiabučių namų pastovumą ir mechaninį stabilumą, t. y. jos yra bendros abiem pastatams, todėl už jų priežiūrą ir remontą turi atsakyti abiejų daugiabučių namų gyventojai.

4.3. Padarė išvadą, kad ieškovės iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto darbai buvo būtini turtui išsaugoti ir aplinkinių saugumui užtikrinti, atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kuriems atlikti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų (naudotojų) sutikimas nebuvo privalomas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovė DNSB „Pajūris“ (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodo, kad esminė teisės taikymo klaida, nulėmusi neteisingą sprendimą, buvo ta, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad balkonai priklauso namui (duomenys neskelbtini), nusprendė, jog balkonų laikančiosios konstrukcijos yra abiejų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektas.

5.2. Nurodo, kad bylos aplinkybėms ir įrodymams prieštarauja pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, tarp abiejų pastatų išorinių sienų įmontavus balkonus laikančiąsias konstrukcijas, minėtos konstrukcijos iš esmės užtikrina abiejų daugiabučių namų pastovumą ir mechaninį stabilumą.

5.3. Nurodo, kad nelogiškas ir teisės aktams prieštaraujantis pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktu, tokiu būdu atlikta ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kadangi tarp gyvenamųjų namų įmontavus balkonus buvo modifikuota minėto namo laikančioji konstrukcija (išorinė siena).

5.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso abiem namams, nusprendė, kad už jų priežiūrą ir remontą turi atsakyti abiejų daugiabučių namų gyventojai. Tokia teismo išvada yra klaidinga ir nelogiška, nes akivaizdu, kad tarp gyvenamųjų namų butų savininkų de facto (iš tikrųjų) yra susiklostę ne bendrosios nuosavybės santykiai (kiek tai susiję su namo Nr. (duomenys neskelbtini) balkonais), o servitutiniai santykiai.

5.5. Nurodo, kad bylos aplinkybėms nustatyti buvo reikalingos specialiosios žinios, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo savo nuožiūra skirti statybos ekspertizę.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „Kretingos būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Nurodo, kad apeliantės skundas paremtas subjektyviais išvedžiojimais, motyvais, kurie selektyviai ištraukti iš teismo sprendimo konteksto ir apeliantės subjektyviai interpretuojami, ignoruojant byloje surinktų įrodymų visumą.

6.2. Nurodo, kad konstrukcijų, jungiančių abu namus, būklė buvo kritinė, mūro sienos plytos, laikančios perdangos plokštę tarp namų, buvo sutrūnijusios ir balkono konstrukcijos buvo pakibusios virš įėjimo, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų iškilusiam pavojui pašalinti. Todėl ieškovės iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto darbai buvo būtini turtui išsaugoti ir aplinkinių saugumui užtikrinti, atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kuriems atlikti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų (naudotojų) sutikimas nebuvo privalomas.

6.3. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog abu namai yra pastatyti atitinkamai 1978 m. ir 1969 m., ginčo sprendimui aktualaus LR civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas, tai reiškia, kad apeliaciniame skunde apie statinių servitutą kalbama be jokio teisinio pagrindo.

6.4. Nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų teismui bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, neskiriant teismo ekspertizės ir be pagrindo neilginant bylos nagrinėjimo termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys ir konstatuota, kad balkonus laikanti konstrukcija yra abiejų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektas, prie kurio remonto išlaidų turi prisidėti abiejų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra 2 582,44 kv. m naudingo ploto daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Minėto daugiabučio gyvenamojo namo balkonai (nuo 2 aukšto) yra įmontuoti į 2577,00 kv. m naudingo ploto daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinę sieną. Daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė DNSB „Pajūris“. Ieškovė 2014 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 20 d. atlikusi neeilinę statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatė, kad gelžbetoninės plokštės tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), turi deformacijos požymių, gelžbetoninės plokštės atraminis silikatinių plytų paviršius turi didelius pažeidimus, grindų paviršius nusileidęs 2–3 cm nuo savo pradinės padėties, ištrupėjusios silikatinės plytos, pastebėtas vertikalus laiptuotas deformacinis įtrūkimas. Kad minėtos perdangų deformacijos yra pavojingos, keliančios pavojų praeiviams, gyventojams ir statinio vientisumui, patvirtino ieškovės pasitelkta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, 2014 m. liepos 4 d. atlikusi statinio kokybės patikrinimą. Ieškovė, atsižvelgusi į kritinę konstrukcijų būklę, užsakė konstrukcijų stiprinimo darbų projektą bei konstrukcijų stiprinimo darbus. Ieškovė už projektavimo darbus UAB „Progresyvūs projektai“ pagal 2016 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1 113,20 Eur, o už konstrukcijos stiprinimą UAB „Professional masters group“ pagal 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3 051,91 Eur. Ieškovė proporcingai pastatų naudingajam plotui už konstrukcijų stiprinimo projektą atsakovei 2016 m. gegužės 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 556,01 Eur, o už konstrukcijų stiprinimo darbus 2016 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 524,35 Eur. Atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 2 080,36 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 080,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 922,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad esminė teisės taikymo klaida, nulėmusi neteisingą sprendimą, buvo ta, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad balkonai priklauso namui (duomenys neskelbtini), nusprendė, jog balkonų laikančiosios konstrukcijos yra abiejų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektas.

12. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių pateiktus procesinius dokumentus ir byloje esančius įrodymus negali sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1969 m. Po 9 m., t. y. 1978 m., pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo balkonų laikančiosios konstrukcijos įmontuotos į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laikančiąją konstrukciją (išorinę sieną), kurios svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Išklausius teismo posėdžio garso įrašus nustatyta, kad abu pakviesti liudytojai, statybos darbų specialistai – V. Š. ir K. M. patvirtino, jog atlikus anksčiau minėtus darbus namai buvo sublokuoti.

13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pagal LR CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) normomis. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1–5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, kolonos, perdangos, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, tarp jų pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams); vietiniai inžineriniai tinklai bei bendrojo naudojimo žemės sklypas.

14. Apeliantė nepagrįstai bendrąjį naudojimą traktuoja kaip galimumą funkciškai naudoti konkretų daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniesiems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-79-378/2016). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl galimybės nebuvimo atsakovei funkciškai naudotis ginčo balkonais ir dėl to balkonų laikančiosios konstrukcijos negali būti abiejų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektas.

15. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliantės argumentais, kad bylos aplinkybėms ir įrodymams prieštarauja pirmosios instancijos teismo argumentas, jog tarp abiejų pastatų išorinių sienų įmontavus balkonų laikančiąsias konstrukcijas, minėtos konstrukcijos iš esmės užtikrina abiejų daugiabučių namų pastovumą ir mechaninį stabilumą.

16. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nors atsakovės administruojamas namas buvo pastatytas 1969 m., o ieškovės – tik 1978 m. ir iki 1978 m. atsakovės namas galėjo stabiliai ir savarankiškai stovėti 9 metus, nereiškia, kad atlikus namų sublokavimo darbus, kai statant namą, adresu (duomenys neskelbtini), balkonų gelžbetonių plokštės buvo sumontuotos į jau pastatyto namo, adresu (duomenys neskelbtini), silikatinių plytų laikančiąją sieną, atsakovės administruojamas namas gali ir toliau savarankiškai ir stabiliai stovėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir net pačios atsakovės liudytojo V. Š. parodymų, atsakovės namo siena pradėjo trūkinėti, ištrupėjo silikatinės plytos, atsirado kiti pažeidimai, taigi sublokavus namus balkonų laikančiosios konstrukcijos tapo reikšmingos abiem namams ir todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp abiejų pastatų išorinių sienų įmontavus balkonų laikančiąsias konstrukcijas, minėtos konstrukcijos iš esmės užtikrina abiejų daugiabučių namų pastovumą ir mechaninį stabilumą, vertintina kaip pagrįsta ir teisinga.

17. Apeliantė taip pat nurodo, kad nelogiškas ir teisės aktams prieštaraujantis yra pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktu, tokiu būdu atlikta ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kadangi tarp gyvenamųjų namų įmontavus balkonus buvo modifikuota minėto namo laikančioji konstrukcija (išorinė siena).

18. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliantės teiginiais, kadangi 1978 m. tarp gyvenamųjų namų įmontavus balkonus buvo modifikuota atsakovės namo laikančioji konstrukcija (išorinė siena) ir, kaip patvirtina bylos duomenys, namai buvo sublokuoti. Remiantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktu, statinio rekonstravimo tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bent vienas iš šių darbų: prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas – pagalbinis statinys, susijęs pagal naudojimo paskirtį su statiniu, prie kurio jis pristatomas (9.5. p.); pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys (9.6. p.); pakeičiami pamatai, karkasas, laikančiosios sienos (ar dalis šių konstrukcijų) to paties ar kito tipo konstrukcijomis (9.7. p.) pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos, išskyrus išvardytas 9.7 punkte, kito tipo konstrukcijomis (9.8. p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo atlikta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, laikytina pagrįsta, teisinga ir atitinkanti galiojantį teisinį reglamentavimą.

19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad tarp ginčo gyvenamųjų namų butų savininkų de facto (iš tikrųjų) yra susiklostę ne bendrosios nuosavybės santykiai (kiek tai susiję su namo Nr. (duomenys neskelbtini) balkonais), o servitutiniai santykiai.

20. CK 4.122 straipsnyje yra nurodyta, jog gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta – jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad statinių servitutas de jure nagrinėjamu atveju nėra nustatytas, tai yra statinių servitutas nėra įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre, tarp statinių savininkų nėra pasirašyta jokia servitutą nustatanti sutartis, todėl teigti, kad tarp ginčo gyvenamųjų namų butų savininkų yra susiklostę servituto teisiniai santykiai, nėra jokio pagrindo. Taigi apeliantės argumentai, susiję su servitutiniais santykiais, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Apeliantė taip pat nurodo, kad bylos aplinkybėms nustatyti buvo reikalingos specialios žinios, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo savo nuožiūra skirti statybos ekspertizę.

23. Teisėjų kolegijai įvertinus skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ir pagrindė priimtą sprendimą, tai reiškia, kad byloje buvo pakankamai įrodymų bylos išsprendimui. Be to, remiantis byloje esančia medžiaga, matyti, kad tiek ieškovė, tiek apeliantė į bylą pateikė specialistų išvadas, kuriose išdėstytos pozicijos bylai reikšmingais klausimais, o teismo ekspertizės šalys pačios nepageidavo.

24. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo 2019 m. vasario 28 d. parengiamajame teismo posėdyje ir šalims neprieštaraujant pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Teismo posėdžio metu fiksuotas garso įrašas patvirtina, kad teismas šalims išaiškino visas CPK 42 straipsnyje nustatytas šalių teises ir pareigas. Nei atsakovė, nei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu prašymo dėl ekspertizės skyrimo nereiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas ir ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad šalys ekspertizės byloje skirti nepageidavo. Taigi bylos nagrinėjimo metu nė vienai iš šalių nelaikant, jog byloje kilusi būtinybė skirti teismo ekspertizę, o pirmosios instancijos teismui pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinus byloje esančius įrodymus ir pripažinus, kad pakanka įrodymų bylą išnagrinėti iš esmės, darytina išvada, kad teismo ekspertizė pagristai byloje ir nebuvo paskirta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų teismui bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, neskiriant teismo ekspertizės ir be pagrindo neilginant bylos nagrinėjimo termino, o apeliantės reikalavimas skirti teismo ekspertizę, atsiradęs po nepalankaus jai pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, negali būti vertinamas kaip pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

29. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šias išlaidas patvirtina 2019 m. lapkričio 29 d. sąskaita Nr. 19-11-29_02 ir 2019 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovei 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Pajūris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos būstas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajGiedrė Seselskytė