Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“ atstovei advokatei Astai Jakštienei,

atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Linui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos būstas“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Kretingos būstas“ atstovė advokatė Asta Jakštienė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir parengė išvadą. Liudytojo teigimu, minėti namai neturi bendros konstrukcijos. Pasak liudytojo, namo Nr. 8 balkonai yra invazija į namo Nr. 4 sieną. Namas Nr. 4 buvo pastatytas 10 metų anksčiau, nei namas Nr. 8, jame tokių dalykų nebuvo numatyta. Balkonų atraminė plokštė pagal reikalavimus turėjo būti įkišta 12 cm ir padėta ant pabetonuotos pagalvės. Šiuo atveju minėta plokštė yra padėta ant 9 cm stovinčios plytos, jokios pabetonuotos pagalvės nėra. Kadangi balkonas spaudžia ne sieną, o dalį plytos, todėl siena pradėjo trūkinėti. Jokios teigiamos įtakos namui Nr. 4 ši invazija neturi. Pateiktoje pirmoje išvadoje nurodė, kad namo Nr. 4 siūlės remontas vertas apie 100,00 – 200,00 Eur. Tokią kainą nurodė remdamasis patirtimi, be to remontas atliktas nekokybiškai, palikti plyšiai. Nurodė, kad namai Nr. 4 ir Nr. 8 yra per prievartą sublokuoti, bendro stogo neturi.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ statybų techninės priežiūros vadovu. Paaiškino, kad 2019 m. pavasarį į jų įmonę kreipėsi UAB „Kretingos būstas“, tam kad įvertintų ar gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi bendrąsias statinio konstrukcijas. Apžiūrėjęs gyvenamuosius namus, atliko foto fiksacijas ir parengė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad namus jungia bendroji nešančioji siena, kadangi jie yra standžiai sujungti perdangomis ir stogu. Liudytojo teigimu, minėti pastatai yra sublokuoti. Pagal STR statiniai laikomi sublokuotais, kurie yra sujunti sienomis, perdangomis, kitais nešančiais standžiais ryšiais, kurie įtakoja vieno ar kito statinio pastovumą pašalinus tą konstrukciją. Nagrinėjamu atveju, jei minėtos pertvaros trūktų, kiltų griūties grėsmė abiem pastatams. Bendrosiomis konstrukcijomis šiuo atveju laikytinos: jungiančioji siena, pamatas ant kurio stovi siena, jungiančioji dalis stogo. Liudytojo nuomone, kapitalinė siena įtrūko, aptrupėjo, galimai dėl neteisingai atlikto pastatų apjungimo ar pamatų „suvaikščiojimo“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Kretingos būstas“ yra 2582,44 kv. m. naudingo ploto daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Minėto daugiabučio gyvenamojo namo balkonai (nuo 2 aukšto) yra įmontuoti į 2577,00 kv. m. naudingo ploto daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinę sieną. Daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu Laisvės g. 4, Kretinga, administruoja atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014-05-08 ir 2015-05-20 atlikusi neeilinę statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatė, kad gelžbetoninės plokštės tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi deformacijos požymių, gelžbetoninės plokštės atraminis silikatinių plytų paviršius turi didelius pažeidimus, grindų paviršius nusileidęs 2 – 3 cm nuo savo pradinės padėties, ištrupėjusios silikatinės plytos, pastebėtas vertikalus laiptuotas deformacinis įtrūkimas. Kad minėtos perdangų deformacijos yra pavojingos, keliančios pavojų praeiviams, gyventojams ir statinio vientisumui patvirtino ieškovės pasitelkta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2014-07-04 atlikusi statinio kokybės patikrinimą. Ieškovė, atsižvelgusi į kritinę konstrukcijų būklę, užsakė konstrukcijų stiprinimo darbų projektą bei konstrukcijų stiprinimo darbus. Ieškovė už projektavimo darbus UAB „Progresyvūs projektai“ pagal 2016-05-09 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1113,20 Eur, o už konstrukcijos stiprinimą UAB „Professional masters group“ pagal 2016-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3051,91 Eur. Ieškovė UAB „Kretingos būstas“ proporcingai pastatų naudingajam plotui už konstrukcijų stiprinimo projektą atsakovei DNSB (duomenys neskelbtini) 2016-05-23 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 556,01 Eur sumai, o už konstrukcijų stiprinimo darbus 2016-06-30 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1524,35 Eur sumai.

Byloje nėra ginčo, kad minėti balkonai priklauso gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra ginčo, kad balkonus laikanti konstrukcija buvo avarinės būklės ir jai buvo būtinas remontas. Šalys iš esmės nesutaria ar balkonus laikanti konstrukcija yra abiejų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektas prie kurio remonto išlaidų turėtų prisidėti abiejų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Bendraturčių pareiga išlaikyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – bendrojo naudojimo objektus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas DNSBĮ normų. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 – 5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, kolonos, perdangos, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, jų tarpe pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams); vietiniai inžineriniai tinklai bei bendrojo naudojimo žemės sklypas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1969 m. Po 9 m., t. y. 1978 m. pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo balkonų laikančiosios konstrukcijos įmontuotos į gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laikančiąją konstrukciją (išorinę sieną), kurios svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 punktu darytina išvada, kad tokiu būdu buvo atlikta ir daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, kadangi tarp gyvenamųjų namų įmontavus balkonus buvo modifikuota minėto daugiabučio gyvenamojo namo laikančioji konstrukcija (išorinė siena). Minėta siena iš esmės daugiabučiams namams tapo bendra. Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų aprašai (DNSB „(duomenys neskelbtini) 2016-10-20 Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Kretingos būstas“ 2016-10-01 Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad abiejų daugiabučių gyvenamųjų namų išorinės sienos priskirtos prie bendrojo naudojimo objektų. Į bylą pakviesti liudytojai, statybos darbų specialistai, V. Š. ir K. M. patvirtino, kad atlikus minėtus darbus pastatai buvo sublokuoti. Nors minėti specialistai pateikė kardinaliai skirtingas išvadas dėl bendrų konstrukcijų tarp daugiabučių namų buvimo, o šalys ekspertizės byloje skirti nepageidavo, visgi teismas linkęs vadovautis specialisto K. M. 2019-05-14 sudaryta ir 2019-06-11 papildyta išvada, kurioje nustatyta, kad gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turi bendrojo naudojimo konstrukcijas. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad tarp abiejų pastatų išorinių sienų įmontavus balkonus laikančias konstrukcijas, minėtos konstrukcijos iš esmės užtikrina abiejų daugiabučių namų pastovumą ir mechaninį stabilumą, t. y. jos yra bendros abiem pastatams, todėl už jų priežiūrą ir remontą turi atsakyti abiejų daugiabučių namų gyventojai.

Atsakovė gindamasi nuo pareikšto ieškinio nurodė, kad ji neturi pareigos išlaikyti tokio pobūdžio bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi neturi techninių galimybių naudotis tarp daugiabučių namų esančiais balkonais. Tokie atsakovės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-79-378/2016).

Dar vienas nesutikimo su ieškiniu motyvas buvo tas, kad darbų atlikimas su atsakove DNSB (duomenys neskelbtini) nebuvo derintas ir pastaroji nebuvo davusi sutikimo šiems darbams atlikti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinis teismas išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-7-515/2009).

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei remonto darbų atlikimo metu galiojusiame STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 1 – 7 dalyse nustatyta, kad statinys, be kitų esminių statinio reikalavimų, turi užtikrinti mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, t. y. statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad apkrovos, kurios gali veikti statybos metu ir juos naudojant, nesukeltų: viso statinio ar jo dalies griūties; didelių deformacijų, viršijančių leistinas ribas; žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai dėl didelių apkrovas laikančios konstrukcijos deformacijų; žalos, atsiradusios per įvykį, kuri būtų neproporcinga ją sukėlusiai pirminei priežasčiai ir kt.

Iš ieškovės UAB „Kretingos būstas“ pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad dar 2014-05-08 vykdytos statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo nustatyta

, kad gelžbetoninės plokštės tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi deformacijos požymių, gelžbetoninės plokštės atraminis silikatinių plytų paviršius turi didelius pažeidimus, grindų paviršius nusileidęs 2 – 3 cm nuo savo pradinės padėties, ištrupėjusios silikatinės plytos, pastebėtas vertikalus laiptuotas deformacinis įtrūkimas. Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtino ir ieškovės pasitelkta UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, kuri 2014-07-04 atlikusi statinio techninės kokybės patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pėsčiųjų tunelyje tarp gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), altitudėje +4,10 m nuo esamo žemės paviršiaus, sumontuotos gelžbetoninės plokštės atraminis silikatinių plytų paviršius turi didelius pažeidimus. 2 aukšto gelžbetoninė perdanga įvertinta kaip ypač pavojinga, kelianti pavojų praeiviams, gyventojams ir statinio vientisumui. Ieškovė 2015-05-20 atlikusi dar vieną neeilinę statinių apžiūrą nustatė, kad minėtos gelžbetoninės plokštės yra avarinės būklės ir, vykdydama savo funkcijas, užsakė jų sutvirtinimo darbus. Kad minėtos plokštės buvo avarinės būklės ir kėlė grėsmę aplinkinių saugumui, neneigė ir pati atsakovė. Darytina išvada, kad ieškovės iniciatyva sudaryta rangos sutartimi atlikti remonto darbai buvo būtini turtui išsaugoti ir aplinkinių saugumui užtikrinti, atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kuriems atlikti daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų (naudotojų) sutikimas nebuvo privalomas.

Atsižvelgiant į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), balkonų laikančiosios konstrukcijos pripažintos daugiabučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektu, minėtų konstrukcijų remonto darbai buvo atlikti vykdant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, remonto išlaidos paskirstytos proporcingai gyvenamųjų namų naudingajam plotui, darytina išvada, kad ieškinys atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį 2018-08-30 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 47,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 875,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2019-03-21 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) – 210,00 Eur sumai; 2019-05-15 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) – 315,00 Eur sumai; 2019-05-30 mokėjimo nurodymas – 70,00 Eur sumai; 2019-05-30 mokėjimo nurodymas – 210,00 Eur sumai; 2019-09-17 sąskaita Nr. 19-09-17 – 70,00 Eur sumai). Tenkinus ieškinį visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Iškovė taip pat į bylą pateikė MB „Būsto modernizacija“ 2019-05-15 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 968,00 Eur sumai už išvadų pateikimą. Sąskaitos apmokėjimo terminas – iki 2019-05-25, duomenų, kad ši sąskaita būtų apmokėta, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai nepateikti, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), 2080,36 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2080,36 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties eurų ir 36 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-09-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 922,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kretingos būstas“, į. k. 300531826, naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.