Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Čeglikas, išieškotojai D. B., V. P. ir uždaroji akcinė bendrovė „Inter Credit“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolio Valdo Čegliko kontoroje 2017-06-16 buvo gautas pareiškėjo D. K. 2017-06-16 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma atšaukti antrąsias pakartotines pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo bei žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytines ir paskirti realizuojamo turto įvertinimą. Skunde nurodoma, kad 2017-06-01 antstolis Valdas Čeglikas paskelbė antrąsias pakartotines 303,81 kv. m. ploto gyvenamojo namo ir 0,10 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytines. Anot pareiškėjo, antstolis turi užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, įskaitant ir turto, iš kurio yra išieškoma, teisingą įvertinimą ir jo pardavimą už realią kainą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas. Pareiškėjo turtas iš antrųjų pakartotinų varžytinių yra realizuojamas už bendrą 61 689,00 EUR sumą, kas sudaro 60 proc. nuo 102 815,10 EUR (355 000,00 Lt). Tokia parduodamo turto vertė buvo nustatyta 2013 m. lapkričio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas” atlikto vertinimo metu. Pareiškėjo teigimu, panašaus (netgi mažesnio) ploto namai su žemės sklypais yra įkainoti daugiau nei per pusę brangiau ir yra realizuojami už maždaug 250 000,00 EUR. Dėl to antstolis privalėjo įvertinti, ar prieš daugiau nei 3,5 metus atliktas turto įvertinimas atitinka rinkos vertę. Pareiškėjas pažymi, kad realizuojamas namas yra paskutinis jo gyvenamasis plotas, todėl turtą realizavus už aiškiai per mažą kainą, bus padaryta skolininkui ženkli žala.Suinteresuotas asmuo antstolis Valdas Čeglikas 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo D. K. skundą. Antstolis nurodo, kad vykdomojoje byloje tiek areštuoto turto vertė, tiek turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina nustatyta laikantis įstatyminės tvarkos (CPK 681 straipsnio 4 dalis, 722 straipsnis). Antstolio nuomone, tai kad turto vertė nustatyta prieš 3,5 metų, nesudaro pagrindo konstatuoti nustatytos vertės neatitikimo rinkos vertei. Anot antstolio, nekilnojamasis turtas negalėjo būti išvaržytas iš karto po 2013 m. lapkričio 21 d. turto rinkos kainos nustatymo dėl skolininko ne kartą skundžiamų antstolio veiksmų, vertintojų neįsileidimo į patalpas ir kt. Pažymi, kad nei vienas skolininko skundas nebuvo tenkintas, o antstolio kontoroje vykusios skolininko turto varžytinės baigdavosi atšaukimu, stabdymu arba neįvykdavo, neatsiradus pirkėjui, kas paneigia pareiškėjo argumentą, jog parduodamo turto kaina buvo pernelyg maža. Antstolis nurodo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą antstoliui abejoti dėl turto įkainojimo; pareiškėjo pateikti parduodamų namų techniniai duomenys: plotas, statybos metai, buto būvimo vieta, įrengimo apimtis ir kt., skiriasi nuo pareiškėjo būsto duomenų. Pareiškėjo argumentai dėl padidėjusios turto vertės yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog būtų ženkliai pagerinęs turtą, jį remontavęs ar rekonstravęs ir pan. Antstolis nurodo, kad vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo vykdomos nuo 2008 m., pirmosios skolininkui priklausančio turto varžytinės buvo paskelbtos dar 2011 m., todėl pareiškėjui buvo žinomas faktas, kad bus vykdomos jam priklausančio areštuoto ir įkeisto turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, pareiškėjas buvo informuotas apie areštuoto turto kainą, dėl kurios per įstatyto numatytą terminą nebuvo pateikęs prieštaravimų, pareiškėjas nesiūlė savo pirkėjo. Anot antstolio, pareiškėjas, žinodamas apie pradėtą vykdymo procesą, privalėjo prisiimti skolos išieškojimo iš areštuoto turto pasekmes; pareiškėjas sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis bei tokiais veiksmais pažeidžia kitos proceso šalies - išieškotojo teisę į koncentruotą, ekonomišką ir greitą procesą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-20 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo D. K. skundo dėl antstolio veiksmų.Teismas nurodė, kad vien pateiktų skelbimų apie parduodamą turtą, kurio charakteristika (pastatymo metai, architektūra, nusidėvėjimas) esmingai skiriasi nuo pareiškėjo išvaržomo turto, bei pareiškėjo subjektyvus pamąstymai bei deklaratyvus teiginiai nesudaro pagrindo, leidžiančio paneigti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas parengtą turto vertinimo ataskaitą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas D. K. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Teismas pažeidė CPK 681 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų varžytynėse realizuojamos turto įvertinimo klausimu. Nuo vertinimo ataskaitos surašymo (2013-11-21) praėjus 3.5 metų tuomet nustatyta turto rinkos kaina nebeatitinka šiuo metu esančios. Savo teiginiams pagrįstai apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-03-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157. Teismo išvados, kad nuo 2013-11-21 vertinimo ataskaitos surašymo turto rinkos vertė nepakito, yra daroma remiantis prielaida, o ne objektyviais byloje surinktais įrodymais. Apelianto įsitikinimu, egzistuoja pagrįstos abejonės dėl iš varžytynių realizuojamo turto rinkos kainos, dėl ko antstolis privalėjo atlikti turto perkainojimą ir tokias abejones pašalinti.

Išieškotojas V. P. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Įstatymai nenumato turto vertinimo ir varžytynių datų skirtumo, kaip kriterijaus skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Byloje nepateikti įrodymai apie vidutines rinkos kainos tendencijas nuo turto vertinimo ekspertizės datos bei apie atliktą turto remontą arba rekonstrukciją, tad antstoliui nėra pagrindo perkainuoti turtą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad bandymas parduoti turtą net už 60 proc. ekspertų nustatytos vertės buvo nesėkmingą, todėl būtų nesuprantama, jeigu antstolis galvotų, jog turto vertė turėtų būti didesnė.

Antstolis Valdas Čeglikas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininko argumentas, jog ir varžytynių parduodamo turto vertė nustatyta prieš 3,5 metų, nepagrindžia neteisingos ir nepagrįstai nustatytos turto vertės bei nesudaro pagrindo konstatuoti nustatytos vertės neatitikimo rinkos vertei. Pažymi, kad turtas negalėjo būti išvaržytas po įkainojimo, nes skolininkas ne kartą skundė antstolio veiksmus ir skundai nebuvo tenkinti. Apelianto pateikti įrodymai negali būti pripažinti tinkamu įrodymu, nes skiriasi skolininkui priklausančio bei skelbimuose nurodytų namų techniniai duomenys, be to skelbimuose nurodytos kainos nebūtinai reiškia, kad už tiek turtas bus parduotas. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog būtų ženkliai pagerinęs turtą, jį remontavęs ar rekonstravęs.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-07-20 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-07-20 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Byloje nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdo išieškojimą iš skolininko D. K. išieškotojų D. B., V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ naudai. 2013-06-05 patvarkymu buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“. Iš 2013-11-21 Žemės sklypo su gyvenamuoju namu ekspertizės akto Nr. E-13-11-21-K147 matyti, kad nekilnojamojo turto – 0,1000 ha žemės sklypo ir 303,81 m² bendro ploto gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo nustatyta 102 815,11 EUR (355 000,00 Lt). Ekspertizės akte nurodyta, kad tokia turto kaina buvo nustatyta, konkrečiai įvertinus turto individualius duomenis: 1) namas pastatytas 1992 m.; 2) namas yra morališkai nuvertėjęs ir neracionaliai suplanuotas. Be to, iš ekspertizės akte esančių namo išorės ir vidaus nuotraukų matyti, kad jam reikalingas remontas, jis yra netvarkingas, iki galo neįrengtas. Taigi, jau 2013 m. atliktame vertinime ekspertas buvo nurodęs, kad šio turto vertės dydis yra mažesnis nei kitų rinkos objektų būtent dėl jo individualių savybių – neracionalaus suplanavimo ir moralinio nuvertėjimo. 2017-06-01 buvo paskelbtas ginčo turto pardavimas iš antrųjų pakartotinių varžytynių. 2017-06-16 skolininkas pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė atšaukti antrąsias pakartotines varžytynes ir paskirti realizuojamo turto įvertinimą. Antstolis 2017-06-20 patvarkymu Nr. 0116/10/02425 netenkino skolininko skundo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino skolininko skundo dėl antstolio veiksmų, motyvuodamas tuo, kad skolininko argumentai dėl ginčo turto vertės nepaneigia eksperto nustatytos turto vertės.CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.). Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-02-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-1/2007; 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Tuo atveju, kai skolininkas nevykdo bendradarbiavimo pareigos, antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, skolininkui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojasi jam suteikta diskrecijos teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, pažeidė CPK 681 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Skundžiama nutartimi teismas įvertino apelianto pateiktus argumentus ir įrodymus, kuriais grindžia būtinybę atlikti parduodamo iš varžytynių turto pakartotinę turto vertės ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui vertinti, kad praėjęs laikotarpis nuo ekspertizės atlikimo turėjo kokios nors esminės įtakos ginčo turto vertei ir kad turto vertė padidėjo. Teismas sutinka su antstolio atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtų ginčo turtą remontavęs ar jį rekonstravęs, todėl teigti, kad vien praėjęs laikas nuo ekspertizės atlikimo turi įtakos turto vertės padidėjimui, nėra pagrindo. Apelianto minimos kasacinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl negali būti taikomos nagrinėjamu atveju. Papildomai pažymėtina, kad ginčo turto pardavimas iš varžytynių vyksta nuo 2011 metų, tačiau dėl to, kad neatsiranda pareiškiančių norą dalyvauti varžytynėsepirkėjų, taip pat dėl skolininko skundų dėl antstolių veiksmų, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti, antstolis iki šiol nėra ginčo turto pardavęs iš varžytynių, todėl apeliantas, nepakankamai bendradarbiavęs su antstoliu, turi prisiimti tokių veiksmų pasekmes.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos mėn. 20 d. nutartį palikti nepakeistą.