Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-20 · Administracinė byla Nr. I-858-243/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-09-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-134-261/2015Nutartis · 2015-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
I-858-243/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01539-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
B. S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-858-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01539-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 16.5, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Vasiliauskaitei, pareiškėjui B. S., atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. patikslintus prašymus, paduotus teismui 2015-03-25 ir 2015-04-30, atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punkto pakeitimo, 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 pakeitimo ir įpareigojimo išmokėti nesumokėtą 340,13 Eur (1174,41 Lt) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinį darbo užmokestį 530,03 Eur (1830,10 Lt) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas B. S. prašymais prašo pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punktą dalyje, kuria nurodyta jam mokėtina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 63,06 kalendorines dienas (už 2011-10-21 – 2013-11-25 darbo laikotarpį) ir 2014-02-13 įsakymą Nr. AP-142 dalyje, kuria nurodyta jam mokėtina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 67,02 kalendorines dienas bei įpareigoti išmokėti nesumokėtą 340,13 Eur (1174,41 Lt) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei vidutinį darbo užmokestį 530,03 Eur (1830,10 Lt) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Argumentuoja, jog atleidžiant jį iš tarnybos neteisingai apskaičiuotos nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios, jo skaičiavimu, sudaro 73,74 kalendorinių dienų, iš kurių už darbo laikotarpį nuo 2011-10-21 iki 2012-08-23 sudaro 25,50 kalendorinių dienų, už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2013-09-30 sudaro 42,74 kalendorinių dienų; už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-25 sudaro 6,50 kalendorinių dienų; 2013-09-13 jam suteikta viena kalendorinė diena kasmetinių atostogų. Teigia, jog atleidžiant jį iš tarnybos taip pat nepilnai sumokėtas darbo užmokestis, nes 2012 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais nepritaikytas jam priklausantis didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis. Nurodo, jog dėl netinkamai taikyto NPD neišmokėtos sumos sudarė 64,19 Lt už 2012 metų rugsėjo mėnesį ir 14,49 Lt už 2012 metų rugpjūčio mėnesį, iš viso 22,72 Eur (78,68 Lt). Pareiškėjo teigimu, atleidžiant jam turėjo būti sumokėta 9777,35 Lt, kuriuos sudarė: 3660,20 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, 1540,08 Lt darbo užmokestis už 2013 metų lapkritį, 4498,39 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 73,74 kalendorių dienų ir 78,68 Lt darbo užmokesčio nepriemoka už 2012 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Nurodo, jog atleidimo dieną jam sumokėta 8380,59 Lt, t.y. susidarė 1396,76 Lt nepriemoka. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-13 įsakymu Nr. AP-142 pakeistas 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punktas ir nurodyta išmokėti kompensaciją už 67,02 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų. Pareiškėjas nurodo, jog skirtumas 222,35 Lt jam buvo sumokėtas 2014-02-13 (b.l. 69, 84).

Pareiškėjas prašo prašymus patenkinti juose išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo patikslintus prašymus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, (...) pripažintam neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Nurodo, jog pareiškėjas 2011-10-21 priimtas į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nustatyta, jog tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2011-10-21 sudarė 6 metus ir 21 dieną. Nuo 2012-08-24 iki 2014-02-28 pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas iš pareigų atleistas 2013-11-25 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymu Nr. AP-477. Argumentuoja, jog pareiškėjas darbo laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-08-23 (308 kalendorinės dienos) turėjo teisę į 28 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2013-09-30 (403 kalendorinės dienos) į 35 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, nes pareiškėjas tapo neįgalus, laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-11-25 (56 kalendorinės dienos) į 38 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, nes 2013-10-01 suėjo pareiškėjo 8 metų tarnybos valstybei stažas. Pareiškėjui jo darbo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2013-11-25 priklausė iš viso 68,02 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, iš kurių Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-13 įsakymu Nr. AA-366 suteikta 1 kalendorinė diena kasmetinių atostogų. Dėl šios priežasties atleidžiant pareiškėją iš tarnybos jam išmokėta kompensacija už nepanaudotas 67,02 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, kuri apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01) 7 punktu. Teigia, jog neaišku, kuo vadovaujasi pareiškėjas, pateikdamas savo skaičiavimus, nes kasmetinių atostogų trukmė apskaičiuojama kasmetinių atostogų, priklausančių valstybės tarnautojui, skaičių (šiuo atveju 28, 35, 38 kalendorinės dienos skirtingais laikotarpiais) padalinant iš metų kalendorinių dienų skaičiaus (2011 ir 2013 metais buvo 365 dienos, o 2012 metais buvo 366 dienos) bei padauginant iš tam tikro laikotarpio, už kurį skaičiuojamos kasmetinės atostogos kalendorinių dienų skaičiaus (atitinkamais laikotarpiais 308, 403, 56 kalendorinės dienos). Argumentuoja, jog nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką 22,72 Eur (78,68 Lt), susidariusią dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo 2012 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 11 dalis numato, kad atsiradus arba pasibaigus teisei į papildomą NPD ar teisei į didesnį papildomą NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Nurodo, jog pareiškėjas tik 2012 metų spalio mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 2012-08-24 darbingumo lygio pažymą Nr.0656376, kuria vadovaujantis jam buvo taikomas papildomas NPD nuo 2012 metų spalio mėnesio. Teigia, jog darbo užmokestis už 2012 rugsėjo mėnesį pareiškėjui jau buvo apskaičiuotas ir išmokėtas, todėl susigrąžinti permokėtą pajamų mokestį pareiškėjas turi galimybę deklaruodamas pajamas, juo labiau, jog valstybės tarnautojams pajamų ir turto deklaravimas yra privalomas. Pažymi, jog iki atleidimo iš tarnybos pareiškėjas pretenzijų dėl netinkamai pritaikyto NPD nereiškė. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją sumokėti vidutinį darbo užmokestį (1830,10 Lt) už uždelsimo laiką, t.y. nuo 2013-11-26 iki įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo dienos, argumentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija - vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (bylos Nr. 3K-3-66/2011, 3K-3-82/2008, 3K-3-267/2008).

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas pareiškėjo patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu (b.l. 79-81).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punkto, 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ pakeitimo“ ir reikalavimo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją išmokėti pareiškėjui B. S. nesumokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 340,13 Eur (1174,41 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį 530,03 Eur (1830,10 Lt) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog pareiškėjo pozicija dėl prašymo reikalavimų apimties prieštaringa. Pradiniu prašymu pareiškėjas siekė 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo (b.l. 2); vėliau poziciją keitė ir reiškė prašymą dėl 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 2.1 punkto pakeitimo (b.l. 58, 69); 2015-04-30 teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 pakeitimo, tačiau tos pačios dienos prašymu nurodė, jog šio reikalavimo neatsisako (b.l. 86).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-21 nutartimi (Nr. AS-219-492/2015) konstatuota, jog pareiškėjas, prašydamas pakeisti 2014-02-13 įsakymą Nr. AP-142, iš esmės kelia ginčą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, t. y. prašo pakeisti darbdavio įsakymą, kuriuo pakeista įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dalis, susijusi su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei nuspręsta sumokėti pareiškėjui kompensaciją už 3,96 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą išmokėti nesumokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė skundą, iš esmės siekdamas, kad jam būtų priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl jo reikalavimas, remiantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, gali būti pareikštas per trejus metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas 2013-11-22 įsakymu Nr. AP-477, o skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 pakeitimo ir įpareigojimo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas buvo pareikštas 2014-11-28, laikytina, kad trejų metų terminas, kuris skaičiuotinas nuo tarnybos santykių pasibaigimo dienos, nebuvo praleistas (b.l. 24-28).

Žemesnės instancijos teismas

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymu Nr. AP-591 pareiškėjas B. S. nuo 2011-10-21 pradėjo eiti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (b.l. 50). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymu Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ pareiškėjas atleistas iš tarnybos nuo 2013-11-25 šalių susitarimu ir įsakymo 2.1 punktu savivaldybės administracijos Centrinei buhalterijai pavesta išmokėti pareiškėjui 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (b.l. 37). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ pakeitimo“ 1 punktu pakeistas 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 2 punktas nurodant, jog pareiškėjui mokėtina kompensacija už 67,02 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 2 punktu Centrinei buhalterijai pavesta išmokėti pareiškėjui kompensaciją už 3,96 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (skirtumą) (b.l. 36). Iš pareiškėjo prašymų ir paaiškinimų posėdžio metu matyti, jog pareiškėjas nesutinka su įsakymuose nurodyta jam priklausančių nepanaudotų kasmetinių atostogų trukme, kuri, pareiškėjo teigimu, turi būti 73,74 kalendorinės dienos. Pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, (...) pripažintam neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Pareiškėją 2011-10-21 priėmus į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2011-10-21 sudarė 6 metus ir 21 dieną (b.l. 50). Tai reiškia, jog už darbo metus nuo 2011-10-21 iki 2012-10-20 pareiškėjui priklausė 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, tačiau nuo 2012-08-24 iki 2014-02-28 pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b.l. 48-49). Nuo 2012-08-24 pareiškėjas įgijo teisę į pailgintas 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. 2013-10-01 suėjo 8 metų pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas, todėl, atsižvelgiant į jo nedarbingumą, prie minimalių 35 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų pareiškėjui prisidėjo papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už stažą. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija teisingai apskaičiavo pareiškėjui priklausančių kasmetinių atostogų trukmę (b.l. 70), t.y. laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2012-08-23 pareiškėjui priklausė 28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už darbo metus, laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2013-09-30 pareiškėjui priklausė 35 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už darbo metus, laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-11-25 (pareiškėjo atleidimo iš tarnybos) jam priklausė 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už darbo metus. Laikotarpį nuo 2011-10-21 iki 2012-08-23, už kurį pareiškėjui priklausė 28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už darbo metus, sudaro 308 kalendorinės dienos, todėl už šį darbo laikotarpį pareiškėjui proporcingai priklausė 23,56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (28/366*308, t.y. kasmetinių atostogų, priklausančių valstybės tarnautojui, skaičių padalinus iš metų kalendorinių dienų skaičiaus ir padauginus iš laikotarpio, už kurį skaičiuojamos kasmetinės atostogos, kalendorinių dienų skaičiaus); laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2013-09-30, už kurį pareiškėjui priklausė 35 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už darbo metus, sudaro 403 kalendorinės dienos, todėl už šį darbo laikotarpį pareiškėjui proporcingai priklausė 38,64 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (35 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2013-08-23 ir 3,64 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2013-08-24 iki 2013-09-30 (35/365*38)); laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-25, už kurį pareiškėjui priklausė 38 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų už darbo metus, sudaro 56 kalendorinės dienos, todėl už šį darbo laikotarpį pareiškėjui proporcingai priklausė 5,83 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų (38/365*56). Iš viso tarnybos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje laikotarpiu nuo 2011-10-21 iki 2013-11-25 pareiškėjui priklausė 68,03 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, iš kurių pareiškėjas buvo panaudojęs vieną kalendorinę dieną 2013-09-13 (b.l. 47), todėl pareiškėjui priklausė kompensacija už 67,03 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų. Atsakovė 2014-02-13 raštu Nr. (5.1.22)-A5-763 pripažino, jog padarė klaidą 2013-11-22 įsakyme Nr. AP-477 apskaičiuojant pareiškėjui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas jo atleidimo iš tarnybos dieną ir ištaisė ją 2014-02-13 įsakymu Nr. AP-142 (b.l. 12). Teismo vertinimu, tai, jog šiame įsakyme nurodyta ne 67,03 kalendorinės dienos, o 67,02 kalendorinės dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų, yra pagrįsta atsižvelgiant į matematinio apvalinimo paklaidą. Konstatuotina, jog 2014-02-13 įsakymu Nr. AP-142 teisingai nurodyta pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmė.

Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog skaičiuojant nepanaudotų atostogų trukmę už visą jo tarnybos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje trukmę turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbingumo lygį ir stažą, todėl nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmė turėjo būti skaičiuojama taikant 38 kalendorinių dienų kasmetines atostogas nuo pareiškėjo priėmimo į tarnybą dienos. Minėta, jog teisę į ilgesnes (35 kalendorinių dienų) minimalias atostogas pareiškėjas įgijo nuo jo neįgalumo nustatymo dienos 2012-08-24, o teisę į papildomas 3 kalendorines dienas pareiškėjas įgijo tik nuo 2013-10-01, t.y. kai suėjo 8 metų valstybės tarnybos stažas. Nors atleidimo dieną pareiškėjas turėjo teisę į 38 kalendorinių dienų kasmetines atostogas, tačiau apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas, jų trukmė skaičiuojama tais laikotarpiai, kuriais jos būtų suteiktos. Priešingu atveju, pareiškėjas, atleidžiamas iš tarnybos ir nesinaudojęs kasmetinėmis atostogomis, įgytų daugiau teisių nei dirbdamas, o tokia situacija negalima. Pažymėtina ir tai, jog apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kurio 7 punkte įtvirtinta, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymo Nr. A1-581 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2013 metams patvirtinimo“ 1.1 punktu patvirtintas 2013 metų metinis darbo dienų koeficientas esant penkių darbo dienų savaitei lygus 0,7. Toks pats koeficientas patvirtintas ir 2011 bei 2012 metais atitinkamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. A1-623 bei 2011-12-19 įsakymu Nr. A1-535. Iš 2014-02-17 pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį Nr. (9.30)B17-18 ir Nr. (9.30)B17-19 matyti, jog pritaikius koeficientą 0,7 pareiškėjui 2013 metų lapkritį paskaičiuota kompensacija už 44,14 (63,06 x 0,7) darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir 2014 metų vasarį už 2,77 (3,96 x 0,7) darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų (b.l. 42-43). Tai atitinka Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013-08-20 iki 2014-05-01) nuostatą, jog kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Konstatavus, jog atsakovė padarė klaidą skaičiuodama pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmę, už kurią buvo išmokėta kompensacija jį atleidžiant iš tarnybos, darytina išvada, jog pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dieną 2013-11-25 su juo nebuvo pilnai atsiskaityta. Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje (pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojusi redakcija nuo 2013-10-01 iki 2013-12-30) nurodyta, kad šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų). Pareiškėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Susitarimo 2013-11-21 Nr. A2-831 dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu 2 punkte įtvirtintos darbdavio pareigos ne vėliau kaip atleidimo dieną išmokėti atleidžiamam darbuotojui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę kompensaciją ir kitas mokėtinas sumas (b.l. 38). Neteisingai paskaičiavus pareiškėjui mokėtiną kompensaciją už nepanaudotas atostogas ši susitarimo nuostata buvo pažeista. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sistemiškai aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį. Tai, jog Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyta bendrosios taisyklės, kad su atleidžiamu tarnautoju turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną (išmokėtas visas darbo užmokestis ir visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos), įgyvendinimo tvarka, nepaneigia valstybės tarnautojo teisės reikalauti iš įstaigos (darbdavio) sumokėti vidutinį darbo užmokestį (kompensuoti) už uždelsimo atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., LVAT 2009-08-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1021/2009, 2009-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1078/2009, 2009-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1296/2009, 2014-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1165/2014, 2014-11-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014, 2015-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-466-143/2015, kt.). Teismas nesutinka su atsakovės padarytos klaidos apskaičiuojant nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmę, už kurią pareiškėjui turėjo būti sumokėta kompensacija jį atleidžiant iš tarnybos, vertinimu kaip techninės klaidos. Toks vertinimas nurodytas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014-02-13 rašte Nr. (5.1.22)-A5-763 (b.l. 12). Teismo nuomone, technine klaida būtų galima laikyti situaciją, kai neteisingai nurodyta nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmė, tačiau kompensacija už jas apskaičiuota ir išmokėta teisinga. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuri Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies požiūriu laikytina uždelsimu atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną. Terminas (žodis) „uždelsimas“ reiškia užvilkinimą (Lietuvių kalbos instituto „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, 877 psl.), t. y. suponuoja situaciją, kai tai darantis asmuo (šiuo atveju darbdavys) žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis nustatytu laiku (šiuo atveju atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju dieną) neįvykdė tam tikros pareigos ir tai tęsia toliau (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-466-143/2015; 2010-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2000/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009).

Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta darbdavio pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu. Nagrinėjamu atveju uždelsimo trukmė laiko požiūriu tęsėsi nuo pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos 2013-11-25 iki 2014-02-13, kai pareiškėjui sumokėta trūkstama kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalis. Antra, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Šios aplinkybės yra būtinos sąlygos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymui. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1078/2009; 2009-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1534/2009; 2010-08-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1143/2010; 2010-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-877/2010; 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012; 2013-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2331/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-625/2008; ir kt.). Pareiga teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį, laikantis sulygtų ir/ar teisės aktuose numatytų apmokėjimo už darbą sąlygų bei terminų tenka darbdaviui ir turi būti tinkamai vykdoma visą tarnybos laikotarpį. Kompensacijos išmokėjimas yra darbdavio pareiga, kuriai nebūtinas atskiras darbuotojo prašymas, o atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, apskaičiuodama pareiškėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų trukmę, nuo kurios priklausė kompensacijos dydis atleidžiant pareiškėją iš tarnybos.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma - vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką - mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (žr., pvz., 2014-11-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1366/2014; 2013-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2331/2013; 2012-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2330/2012; 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3128/2012; 2012-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012; 2012-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-397/2012; 2010-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1521/2009; 2009-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1078/2009; 2009-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1534/2009; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistina kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką neturi būti priteista tokio dydžio, kad susidarytų pernelyg didelė disproporcija tarp darbuotojui priklausančių darbo pajamų ir jas keletą kartų viršijančios kompensacijos, nes tokia situacija nebūtų suderinama su darbo teisės principais, proporcingumu, teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (žr. aukščiau nurodyta teismų praktika, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui uždelsta išmokėti suma – 222,35 Lt – sudaro tik apie 12 proc. jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio (b.l. 59). Delsimas truko du su puse mėnesio, todėl taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, pareiškėjui iš atsakovės priteistina suma už uždelsimo laiką, kuri sudaro 161 Eur (555,88 Lt). Pareiškėjo patikslintas prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį 530,03 Eur (1830,10 Lt) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjui argumentuojant, jog atsakovė atleidžiant jį iš tarnybos nesumokėjo ir dalies darbo užmokesčio 22,72 Eur (78,68 Lt), susidariusios dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio netaikymo skaičiuojant darbo užmokestį 2012 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-07-14 iki 2012-09-01 ir nuo 2012-09-01 iki 2012-11-24) 20 straipsnio 6 dalyje buvo nurodyta, jog asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, (...) taikomas mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) yra 600 litų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina metinio neapmokestinamųjų pajamų dydžio (MNPD) suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. Iš byloje pateiktų darbingumo lygio pažymų matyti, jog pareiškėjui nuo 2012-08-24 iki 2014-02-28 buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b.l. 48-49), todėl jam nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio priklausė didesnis NPD. Iš nurodytų nuostatų matyti, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šis dydis jam priklausė nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio. Pažymėtina, jog asmeniui, turinčiam teisę į NPD pagal minėtą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, šis dydis taikomas tik pateikus laisvos formos prašymą darbdaviui (20 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas nenurodė, kad tokį prašymą būtų teikęs, o dėl darbingumo lygio pažymos pateikimo momento Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pareiškėjo ir atsakovės nurodomos aplinkybės skiriasi. Pareiškėjas teigia, jog pažymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė 2012 metų rugpjūčio mėnesį, o atsakovė teigia, jog pažymą iš pareiškėjo gavo tik spalį, todėl nuo 2012 metų spalio mėnesio pradėjo taikyti jam priklausantį didesnį NPD. Pareiškėjui teigiant, jog atsakovei nepritaikius NPD už 2012 metų rugsėjo mėnesį jis permokėjo gyventojų pajamų mokestį, iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų matyti, jog gyventojas, pageidaujantis pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD, turi pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Juo labiau, jog prievolė kiekvienais metais valstybės tarnautojams deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme. Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, jog gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama mokesčių mokėtojo prašymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei prašymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. To paties straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog mokesčio permoka gali būti grąžinta, jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus. Iš šių nuostatų akivaizdu, jog pareiškėjas turi galimybę susigrąžinti pajamų mokestį, jeigu jis buvo permokėtas, pateikdamas pajamų deklaraciją už 2012 metus, todėl jo reikalavimas dėl priteisimo nesumokėto 22,72 Eur (78,68 Lt) darbo užmokesčio dalies už 2012 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius yra nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo reikalavimo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punkto pakeitimo pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio 2014-01-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-476-386/2014 atmestas pareiškėjo B. S. prašymas atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į pareigas, priteisimo darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-10-15 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir 2014-10-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1507/2014 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikus nepakeistą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-11-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2019-162/2014 pareiškėjo prašymą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punkto pakeitimo atisakyta priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir priėmus 2014-12-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1305/2014. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šia nutartimi konstatavo, jog 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas visa apimtimi, o pareiškėjas inicijuoja tapatų ginčą. Nustatytų aplinkybių pagrindu byla dalyje pagal pareiškėjo B. S. reikalavimą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punkto pakeitimo nutrauktina Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, t.y. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo B. S. patikslintus prašymus, paduotus teismui 2015-03-25 ir 2015-04-30, patenkinti iš dalies,

priteisti B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 161 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-11-25 iki 2014-02-13,

nutraukti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo B. S. prašymą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ 2.1 punkto pakeitimo,

atmesti pareiškėjo B. S. patikslintus prašymus, paduotus teismui 2015-03-25 ir 2015-04-30, dalyje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-13 įsakymo Nr. AP-142 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ pakeitimo“ 1 punkto pakeitimo ir priteisimo 340,13 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nesumokėto darbo užmokesčio bei vidutinio darbo užmokesčio 530,03 Eur (1830,10 Lt) už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2013-11-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė