Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-15 · Administracinė byla Nr. I-476-386/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-01-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-15
Bylos Nr.
I-476-386/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01852-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
B. S.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-476-386/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01852-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui B. S.,

2014 m. gruodžio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 5-6) atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, ir Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas:

- panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymą Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas);

- grąžinti pareiškėją į eitas pareigas;

- priteisti iš atsakovės pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu įsakymu buvo atleistas iš pareigų nuo 2013-11-25 pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 44 straipsnio 21 punktą - šalių susitarimu. Teigia, kad su skundžiamu įsakymu nesutinka, nes šalių susitarimo procedūra atlikta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pareiškėjas paaiškina, kad jokio susitarimo tarp šalių nebuvo, nebuvo priimtas nė vienas pareiškėjo pasiūlymas, pareiškėjo atleidimo iš tarnybos procedūroje nė viena proceso šalis nepateikė viena kitai pasiūlymo raštu dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Teigia, kad atleidimo iš pareigų procedūra prasidėjo, kai administracijos direktorius 2013-11-21 be išankstinio perspėjimo pasikvietė pareiškėją į savo kabinetą ir, laikydamas rankose dokumentus, kurių nedavė susipažinti, pareiškė, kad 2 darbo valandų laikotarpyje pareiškėjas turi priimti sprendimą – ar pačiam pateikti prašymą dėl atleidimo iš pareigų, ar būti atleistam dėl tarnautojo kaltės. Pareiškėjas mano, kad vienokiam ar kitokiam sprendimui priimti sąlygų nebuvo – neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas galėjo būti atleistas iš pareigų dėl tarnautojo kaltės. Taip pat teigia, kad Administracijos direktorius jokių pareiškėjo pasiūlymų dėl apsisprendimo laikotarpio pratęsimo, atleidimo datos, išeitinių išmokų dydžio nepriėmė, tik pasiūlė parašyti prašymą dėl atleidimo iš pareigų pagal jo pateiktas sąlygas. Nurodo, kad dėl nelaukto ir nemalonaus įvykio, būdamas streso būklėje, tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo rezultatai pagal Administracijos kreipimąsi dėl pareiškėjo veiklos jam nebuvo žinomi, pateikė prašymą dėl atleidimo iš pareigų pagal Administracijos direktoriaus vienašališkus pasiūlymus. Teigia, kad vėliau tą pačią dieną, t. y. 2013-11-21, buvo pateiktas susitarimas dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pagal Administracijos direktoriaus pateiktas sąlygas. Nurodo, kad jei sprendimui priimti būtų skirta bent viena diena, vietoj procedūros reglamente numatytų septynių, tokio turinio prašymo dėl atleidimo iš pareigų jis direktoriui nebūtų pateikęs.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 43-44) į pareiškėjo B. S. prašymą nurodo, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad Administracijoje 2013-11-21 buvo gautas pareiškėjo B. S. prašymas atleisti jį iš valstybės tarnybos šalių susitarimu nuo 2013-11-25, sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Administracijos direktorius 2013-11-21 raštu Nr. (5.1.50)-A5-5841 informavo pareiškėją, kad sutinka atleisti jį iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kitas mokėtinas sumas. Administracijos direktorius ir pareiškėjas 2013-11-21 sudarė susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų 2013-11-25, sudarius šalių susitarimą.

Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjas pats 2013-11-21 pateikė prašymą atleisti jį iš valstybės tarnybos šalių susitarimu nuo 2013-11-25, sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Mano, kad nors šis dokumentas įvardintas kaip prašymas, tačiau akivaizdu, kad jis savo turiniu atitinka pasiūlymo dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu turinį, t. y. aiškiai nurodoma, kad norima darbo santykius nutraukti šalių susitarimu, nurodoma atleidimo data bei nurodomas išmokėtinos išeitinės kompensacijos dydis. Teigia, kad su pateiktu pasiūlymu Administracijos direktorius sutiko, įteikdamas pareiškėjui pasirašytinai 2013-11-21 raštą Nr. (5.1.50)-A5-5841. Teigia, kad nėra jokių abejonių, jog abiejų šalių valia dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu buvo išreikšta tinkamai.

Mano, kad 2013-11-21 pateiktas prašymas atleisti iš valstybės tarnybos šalių susitarimu nuo 2013-11-25, sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką, aiškiai parodo pareiškėjo valią, dėl ko jis norėjo susitarti su Administracijos direktoriumi.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui puikiai buvo žinoma, kad per metus Administracijos direktoriaus įsakymais jam buvo skirtos keturios tarnybinės nuobaudos bei apie jo atžvilgiu atliekamus du tyrimus Specialiųjų tyrimų tarnyboje, todėl pareiškėjui negalėjo būti pateikta jokių staigmenų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo ar atliekamų tam tikrų tyrimų, o atvirkščiai tai parodo, kad pareiškėjas, galimai siekdamas išvengti galimos atsakomybės - tiek drausminės, tiek materialinės, pats apsisprendė pasiūlyti Administracijos direktoriui jį atleisti iš valstybės tarnybos šalių susitarimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas B. S. palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodyta, kad prašo bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiam proceso dalyviui nedalyvaujant.

Konstatuojama:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-22 įsakymo Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“.

Ginčijamu įsakymu Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas B. S. atleistas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų nuo 2013-11-25 pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą (sudarius šalių susitarimą dėl įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų). Ginčijamu įsakymu taip pat pavesta savivaldybės administracijos Centrinei buhalterijai išmokėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui B. S. dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 63,06 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (už 2011-10-21 – 2013-11-25 darbo laikotarpį, už šį laikotarpį 1 kalendorinė diena atostogų buvo suteikta Administracijos direktoriaus 2013-08-13 įsakymu Nr. AA-366). Taip pat ginčijamu įsakymu pavesta B. S. atleidimo dieną nustatyta tvarka perduoti materialines vertybes ir dokumentus. Ginčijamo įsakymo pagrindu nurodomas B. S. 2013-11-21 prašymas ir Susitarimas dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų Nr. A2-831.

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktu bei atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto B. S. 2013-11-21 prašymą.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. Pagal šio straipsnio 3 dalį įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu; jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą; jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas; šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Statybos ir kelių priežiūros vyriausiasis specialistas B. S. 2013-11-21 prašymu (gautas 2013-11-21, reg. Nr. A23-5952) (b. l. 10) Administracijos direktoriaus prašė atleisti jį iš valstybės tarnybos šalių susitarimu nuo 2013-11-25, sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013-11-21 raštu Nr. (5.1.50)-A5-5841 „Dėl prašymo atleisti šalių susitarimu“ (b. l. 9), ant kurio yra pareiškėjo 2013-11-22 susipažinimo žyma, atsakė į pareiškėjo 2013-11-21 prašymą ir informavo, kad sutinka atleisti pareiškėją iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų šalių susitarimu, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kitas mokėtinas sumas.

Pagal 2013-11-21 susitarimą Nr. A₂-831 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo ir pareigų šalių susitarimu“, kurį pasirašė ir pareiškėjas, Administracija ir pareiškėjas susitarė, kad 2013-11-25 pareiškėjas atleidžiamas iš Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų. Šiuo susitarimu Administracija įsipareigojo ne vėliau kaip atleidimo dieną išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, taip pat kitas mokėtinas sumas bei pareiškėjo dviejų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėjas šiuo susitarimu įsipareigojo atleidimo dieną nustatyta tvarka perduoti materialines vertybes ir dokumentus. Šis susitarimas pasirašytas dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, kiekvienai šaliai (pareiškėjui ir Administracijai) įteikiant po vieną egzempliorių, be to, šalys šiuo susitarimu patvirtino, kad jo sąlygų turinys joms suprantamas, aiškus ir atitinka jų išreikštą valią.

Iš aukščiau paminėtų dokumentų, matyti, jog pareiškėjas savo valią būti atleistam iš užimamų pareigų nuo 2013-11-25, sumokant 2 mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką išreiškė netgi du kartus, t. y. rašydamas 2013-11-21 prašymą (gautas 2013-11-21 reg. Nr. A23-5952) bei pasirašydamas 2013-11-21 susitarimą Nr. A₂-831 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo ir pareigų šalių susitarimu“. Be to, apie susitarimo galimas sąlygas pareiškėjas jau turėjo žinoti susipažinęs su Administracijos 2013-11-21 raštu Nr. (5.1.50)-A5-5841 „Dėl prašymo atleisti šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad nei vienu atveju pareiškėjas raštu neprašė taikyti kitų sąlygų ir nepaprieštaravo tokioms sąlygoms, kokios buvo nustatytos susitarime.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas 2013-11-21 prašymas (gautas 2013-11-21 reg. Nr. A23-5952) atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą karjeros valstybės tarnautojo raštu teikiamą pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui. Analogiškai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013-11-21 raštas Nr. (5.1.50)-A5-5841 „Dėl prašymo atleisti šalių susitarimu“ atitinka šalies, gavusios pasiūlymą, sutikimą su pasiūlymu, o 2013-11-21 susitarimas Nr. A₂-831 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo ir pareigų šalių susitarimu“ - rašytinį susitarimą, kuriame nurodyta, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų). Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatytas 7 dienų terminas nustatytas tam atvejui, jeigu per šį terminą šalis, gavusi pasiūlymą, nepateikia atsakymo, t. y. po 7 dienų termino laikoma, kad pasiūlymas atmestas, tačiau šis terminas neužkerta kelio šaliai, gavusiai pasiūlymą, išreikšti sutikimą ar nesutikimą su pasiūlymu anksčiau, kad ir tą pačią dieną, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Pareiškėjas teigia, jog Administracijos direktorius jam nurodęs, jog jis turi priimti sprendimą – ar pačiam pateikti prašymą dėl atleidimo iš pareigų, ar būti atleistam dėl tarnautojo kaltės. Tačiau pareiškėjas taip pat nurodo, kad vienokiam ar kitokiam sprendimui priimti sąlygų nebuvo – neaišku kokiu pagrindu pareiškėjas galėjo būti atleistas iš pareigų dėl tarnautojo kaltės. Tokiu atveju, pareiškėjo veiksmai, kai jis žinodamas, kad nėra pagrindo jį atleisti iš pareigų dėl tarnautojo kaltės, tačiau sutinka su atleidimu iš pareigų šalių susitarimu, kelia abejonių ar pareiškėjas tikrai nenorėjo būti atleistas iš pareigų šalių susitarimu.

Pareiškėjas teigia, kad dėl nelaukto ir nemalonaus įvykio, būdamas streso būklėje, tuo labiau, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo rezultatai pagal Administracijos kreipimąsi dėl pareiškėjo veiklos jam nebuvo žinomi, pateikė prašymą dėl atleidimo iš pareigų pagal Administracijos direktoriaus vienašališkus pasiūlymus. Pažymėtina, kad pirmasis raštu, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis, pasiūlymą Administracijos direktoriui pateikė būtent pareiškėjas, o ne Administracijos direktorius.

Pareiškėjas nurodo, kad vėliau tą pačią dieną, t. y. 2013-11-21, buvo pateiktas susitarimas dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu tik pagal Administracijos direktoriaus pateiktas sąlygas. Tačiau iš pateikto byloje susitarimo kopijos matyti, kad jis parengtas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis buvo pateiktas pareiškėjo prašymas ir tokiomis pat, kokiomis buvo duotas sutikimas dėl pareiškėjo pasiūlymo. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasiūlyme ir Administracijos sutikime dėl pasiūlymo, skirtingai nei susitarime, nebuvo aptartos kitos sąlygos – pavyzdžiui, dėl nepanaudotų atostogų ir kt., tačiau pareiškėjas šių sąlygų ir neginčija.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2013-11-22 įsakymą Nr. AP-477 „Dėl B. S. atleidimo“, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų ir neviršijo savo kompetencijos, todėl šis įsakymas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl pareiškėjo B. S. prašymas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo B. S. prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė