Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB (toliau tekste – AB) „Klaipėdos vanduo“ įgaliotam atstovui Žygimantui Mylei, advokatui Mantui Mikalopui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams J. S. ir V. V. dėl darbo ginčo nagrinėjimo teisme ir atsakovų J. S. ir V. V. priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Comapany“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) pripažinti atsakovės J. S. atleidimą iš darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimą teisėtu, o Darbo ginčų komisijos 2020-10-16 sprendimą darbo ginčo byloje Nr. DGKS-841 netekusiu galios; 2) pripažinti atsakovo V. V. atleidimą iš darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimą teisėtu, o Darbo ginčų komisijos 2020-10-21 sprendimą darbo ginčo byloje Nr. DGKS-842 netekusiu galios; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 1998-05-18 sudarė darbo sutartį su atsakove J. S., o 2012-12-21 – su atsakovu V. V.. 2019-12-17 atsakovams buvo įteikti įspėjimai dėl darbo sutarčių nutraukimo. 2019-12-17 priimti įsakymai dėl darbo sutarčių nutraukimo darbdavio valia su atsakovu, kuris užėmė plėtros departamento direktoriaus pareigas, ir atsakove, kuri užėmė teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės pareigas. Tiek įsakymuose, tiek įspėjimuose nurodyta, kad darbo sutartys nutraukiamos siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. Atsakovai, nesutikdami su atleidimu iš darbo, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri pripažino, jog darbo sutartys su atsakovais nutrauktos neteisėtai; nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovų naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2019-12-21 iki 2020-03-17; atsakovų reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

Nesutinka su DGK sprendimais, nes tinkamai išreiškė savo valią atleisti atsakovus, t. y. pateikė įspėjimą raštu; nurodė darbo sutarties nutraukimo priežastis, teisinį pagrindą, darbo santykių pasibaigimo dieną; įspėjimą nutraukti darbo sutartį perdavė nedelsiant. Atsakovė, gavusi įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, nesikreipė, jog atleidimo priežastis jai yra neaiški, nekonkreti ar nesuprantama, o atsakovas nurodė, kad įspėjimą gavo ir su juo sutinka. Darbo sutartis su atsakovais buvo nutraukta, siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą, t.y. buvęs generalinis direktorius, turėjęs dalykinius pokalbius su atsakovais, nurodė, jog siekia, kad atsakovų valdomų departamentų valdymas būtų efektyvesnis, pažangesnis; tuo tarpu atsakovai ieškovės generaliniam direktoriui nesugebėjo suformuoti konkrečių ir aiškių pasiūlymų dėl vadovaujamų padalinių efektyvumo didinimo, neišreiškė jokios iniciatyvos, kaip būtų galima didinti vadovaujamo padalinio darbo našumą, neturėjo idėjų dėl darbo efektyvumo didinimo, todėl esant tokiam požiūrių nesuderinamumui atsakovų tolimesnis darbas buvo negalimas. Ieškovės buvęs generalinis direktorius atsakovus atleido, vykdydamas savo pareigas, funkcijas ir kitas užduotis pagal pareiginius nuostatus. Dėl požiūrių nesuderinamumo, nebūtų įmanoma, jog atsakovai galėtų būti darnaus ir bendrovės poreikius atitinkančio kolektyvo dalimi. Jeigu atsakovai būtų grąžinti į darbą, būtų paneigta darbdavio teisė nutraukti darbo santykius su darbuotoju, darbdavio sprendimu netenkinančiu jo interesų. Be to, bendrovėje įvyko struktūriniai pokyčiai dėl kurių nebūtų įmanoma grąžinti atsakovų į buvusias darbo vietas, atsakoves atveju Teisės ir bendrųjų reikalų departamentas yra panaikintas ir įsteigtas naujas - Teisės departamentas, kurio kuruojamos sritys yra pasikeitusios, bei yra priimtas naujas darbuotojas, o atsakovo atveju Plėtros departamentas yra panaikintas.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog nors abu gavo įspėjimus, o į darbdavį dėl atleidimo priežasčių paaiškinimo papildomai nesikreipė, tačiau tai neužkerto kelio atsakovams ginčyti atleidimą iš darbo. Atleidimo priežastys atsakovams nėra aiškios. Laikinai einantis ieškovės vadovo pareigas A. G. niekada nebuvo išsakęs kokios nors aiškios ir konkrečios savo pozicijos dėl įmonės veiklos, pastabų dėl jų darbo veiklos, asmeninių savybių. Valdybos pirmininkė nurodė, jog dirbant A. G. iki nuolatinio įmonės vadovo paskyrimo, nenumatomi jokie įmonės personalo pokyčiai. Atsakovė buvo ne kartą skatinta padėkos raštais už kompetentingą atstovavimą bendrovės interesams bei profesionalų vadybinį darbą užtikrinant sėkmingą ieškovės veiklą, taip pat už aktyvų dalyvavimą svarstant vandentvarkos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, už išsamius ir racionalius pasiūlymus tobulinant vandentvarkos ūkio teisinį reguliavimą, daugiau nei 15 metų buvo renkama į ieškovės valdybos nario pareigas. Mano, jog jų atleidimui buvo ruoštasi iš anksto, o priežastys nurodytos įspėjime dėl atleidimo iš darbo neatitinka tikrovės.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos narys nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. bei ėjo generalinio direktoriaus pareigas iki bus išrinktas nuolatinis generalinis direktorius. Šias pareigas ėjo nuo 2019 m. spalio vidurio iki 2020 m. sausio vidurio. Su atsakovais susipažino 2019 m. rugpjūtį, kai buvo paskirtas į bendrovės valdybos narius, dalyvaudavo kartu valdybos posėdžiuose, juos siejo darbiniai santykiai. Suformavus naująją valdybą 2019 m. rugpjūtį, buvo iškeltas tikslas peržiūrėti įmonės veiklą, kokios problemos, kokie pasiekimai, bendrovė matė, kad yra daug spręstinų klausimų, o iš departamentų direktorių atsakovų tikėjosi daugiau iniciatyvos tuos klausimus spręsti, siūlyti galimus veikimo metodus, įgyvendinti pokyčius, prisiimti atsakomybę už buvusius sprendimus, todėl priėmė sprendimą atleisti atsakovus. Atsakovės atveju valdybos netenkino dokumentų pateikimo tvarka, valdybos sprendimų įgyvendinimo klausimai, konfidencialios informacijos kontrolės problematika. Su atsakove buvo kalbamasi apie tai, kokias problemas ji mato, kaip būtų galima spręsti, tačiau atsakovė atsakymų nepateikė, nurodydama, kad remiasi ankstesne darbine praktika, jog nėra ką pakeisti. Dėl atsakovo nurodė, kad pranešus jam apie atleidimą, jis minėjo, kad to ir tikėjosi, supranta priežastis. Dėl atsakovo darbo srityje esančių problemų, nurodė, kad buvo problema dėl vėluojančių projektų – sutarčių vykdymas su rangovais, turėjo ne vieną pokalbį, buvo kalbėta apie viešuosius pirkimus, atkreipti dėmesį renkantis tiekėjus, traukti vėluojančias atlikti darbus įmones į juoduosius sąrašus, taikyti kitokią atsakomybę, tačiau atsakovas ne tik neteikė jokių siūlymų spręsti problemas, bet ir į teikiamus siūlymus reaguodavo atsainiai, nurodydamas, kad tokia rinka, nieko nepadarysi. Kilo klausimų dėl investicijų paskirstymo, todėl valdyba prašė paruošti dokumentus, metodikas, lenteles, parengti aiškią tvarka, kurioje matytųsi paskirstytos investicijos, pajamos, išlaidos ir kt., kadangi jam kaip įmonės vadovui investicijos pasirodė daromos neskaidriai. Tačiau iš atsakovo nebuvo noro nustatyti skaidrią investicijų reitingavimo sistemą. Dažnai valdybos nariai priima sprendimus tiesiog pasitikėdami departamentų vadovų žodiniais paaiškinimais, todėl A. G. nebegalėjo pasitikėti atsakove. Atleidus atsakovus, jam dar einant direktoriaus pareigas, buvo paskelbti konkursai užimti atsakovų darbo vietas. Vienu metu atleido darbuotojus, nes yra dalyvavęs ne vienoje valdyboje, yra konsultavęsi su personalo konsultacijų įmonėmis, kaip geriau atleisti darbuotojus, todėl rėmėsi savo patirtimi ir siekdamas nesukelti įtampos darbe, atleido tris darbuotojus iškart, vėliau vyko darbuotojų susirinkimas, kurio metu paaiškino situaciją ir bendrovėje susiklosčiusią situaciją. Dėl rytinių vadovų susirinkimų nurodė, kad jų efektyvumas buvo abejotinas, jie labiau buvo skirti pašnekesiams, todėl penkis kartus per savaitę juose dalyvauti nebuvo poreikio, jam dalyvaujant kartu matė, kad problemos nėra sprendžiamos, akcentuojamos smulkmenos, asmeninio gyvenimo klausimai, todėl daugiau būdavo pasiekiama susitikus individualių susitikimų metu. Tą dieną, kai buvo įteikti įspėjimai atsakovams dėl atleidimo, vyko valdybos posėdis be stebėtojų tarybos, jo metu aptarė problemines sritis, kurias reikia spręsti, valdyba pritarė struktūriniams pertvarkymams. Pagal nustatytą tvarką jokio patvirtinimo nereikėjo, nes pagal įmonėje galiojančius teisės aktus įmonės vadovas pats priima sprendimus dėl kolektyvo formavimo, tačiau kaip įmonės vadovas ir valdybos narys norėjo pasidalinti esminiais klausimais su valdyba. Atsakovų atleidimas nėra tiesiogiai susijęs su struktūriniais pertvarkymais bendrovėje, kadangi sprendimas atleisti atsakovus susiformavo darbo eigoje, atsakovų nematė kaip darbuotojų, galinčių imtis ateityje numatomų struktūrinių pokyčių. E. A., laikinai ėjusiai bendrovės direktores pareigas po jo, bendrovės vadovybė nurodė nepriimti sprendimų dėl departamentų direktorių priėmimo į darbą ar atleidimo be valdybos žinios.

Liudytoja D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo su atsakovais pas ieškovę, šiuo metu nebedirba. Abu atsakovai gerai atlikdavo savo pareigas, turėjo puikias žmogiškas savybes. Atleidus atsakovus bendrovėje įsivyravo įtampa, pradėjo strigti darbai. Po atsakovų atleidimo buvo darbuotojų susirinkimas, kurio metu A. G. paaiškino, kad atleido atsakovus dėl siekio sukurti darnų kolektyvą, daugiau nieko nepridūrė, nes taip bus geriau patiems atsakovams, paaiškino apie viziją, kuria linkme vystysis bendrovė. Keliant kvalifikaciją kursuose, sertifikatų kopijas pateikdavo personalo skyriui. Dėl investicinių projektų reitingavimo sistemos nurodė, kad šiuo metu ji yra formalizuota, tačiau sukurta ant anksčiau buvusios įmonėje naudotos tvarkos. Buvo atvejų, kad projektų vykdymas vėluodavo.

Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas ieškovę, atsakovai buvo bendradarbiai. Išėjo iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2021-02-01 abiejų šalių sutarimu. Iki ateinant A. G. kiekvieną rytą 8:00 val. vykdavo gamybiniai pasitarimai, aptarti užduotis, pasiūlymus, gautus kaštus, tokius, kurie liečia visus departamentus, pasiskirstyti atsakomybėmis. Įprastai užduotis paskirstydavo generalinis direktorius. Sutardavo dėl užduoties įvykdymo termino ir generalinis direktorius referuodavo referentei, kuri užfiksuodavo dokumentų valdymo sistemoje, kada užduotis turi būti įvykdyta. Paskyrus A. G., per pirmąjį rytinį susitikimą, kuriame dalyvavo R. D. – K., pristatė naująjį generalinį direktorių, nurodė, kad jokie pokyčiai bendrovėje nebus vykdomi. Atsakovų atleidimas buvo labai netikėtas. Miesto savivaldybės administracija pasiūlė jai eiti generalinės direktorės pareigas laikinai ir 2020-01-16 buvo paskirta laikinai eiti įmonės generalinės direktorės pareigas. Valdyba priėmė sprendimą, kad ji negali priimti jokių sprendimų, susijusių su departamentų direktoriais.

Liudytoja R. D. – K. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba AB „Klaipėdos vanduo“ valdybos pirmininke nuo 2019-09. A. G. valdybos posėdžio metu nurodė, kad jam sunkiai sekasi su dabartine vadovybės komanda, nurodant Teisės ir Plėtros departamentus, ir kad mano, jog tam tikrus vadovus reikia keisti. Valdybos posėdžio metu dalyvavo ir valdybos stebėtojų tarybos pirmininkas V. A.. Bet kokiems A. G. veiksmams valdyba pritarė, nes jis kartu dirbo jau metu valdyboje, pasitikėjimas A. G. buvo. Pačių asmenybių valdyba neturi kompetencijos svarstyti, asmenis į konkrečias pozicijas renkasi generalinis direktorius. Klausimas apie darbuotojus nebuvo įtrauktas, nes į valdybos darbotvarkę yra įtraukiami išimtinai tik klausimai, kurie priklauso valdybos kompetencijai ir tais klausimais yra priimami rezoliuciniai nutarimai. Tačiau pagal gerosios valdysenos praktiką yra aptariami procesai su generaliniu direktoriumi. Visada posėdžio pradžioje yra aptarimai klausimai, kurie valdybai spręsti nors ir nepriklauso, tačiau vadovas vis vien informuoja, kas yra planuojama daryti. Paskyrus A. G. generaliniu direktoriumi, kitą dieną rytinio susirinkimo metu buvo neformalus departamentų vadovų susirinkimas, kuriame pristatė A. G. kaip laikinai einantį pareigas generalinį direktorių. Patikino, kad negalėjo pasakyti, jog nebus atleidžiami darbuotojai, kadangi tai nėra valdybos kompetencija. Paminėjo tik tiek, kad nebus struktūrinių pakeitimų.t .y. departamentų skaičių ir pan., kol pareigas eis A. G.. Atsakovė nuolat dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, todėl A. G. pažinojo atsakovę. Valdybos lūkestis iš atsakovų parodyti daugiau iniciatyvos, stebino jų pokyčių nenoras. Anksčiau jautė, kad valdyba traukė bendrovę, patys turi inicijuoti sprendimus, tvarkų pakeitimus. Dabar yra priešingai – valdyba gauna labai daug pasiūlymų, vienus atmeta, kitus įgyvendina, dirba šiuo metu aktyvūs žmonės. Iš teisės departamento vadovo buvo tikimasi, kad bus imtasi priemonių užkirsti kelią tokioms situacijoms – atsinaujinti konfidencialios informacijos tvarką valdyboje, techninius sprendimus priimti, kuri apsaugotų duomenis nuo patekimo į viešumą. Buvo klausimai ir susiję su statybos projektų vykdymo vėlavimu, buvo prašymas pateikti vykdomas rangos sutartis, tačiau nuostabą kėlė tai, kad su daugeliu rangos įmonių sutartys buvo pratęsinėjamos be jokių sankcijų, todėl tai kėlė įtarimą, kad sutartys buvo vykdomos neskaidriai. Tai buvo atsakovo atsakomybė.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo pas ieškovę Nuotekų departamento vadovu, šiuo metu išėjęs į pensiją nuo 2020 m. rugsėjo. Dirbo kartu su atsakovais. Atsakovų atleidimas kolektyvui buvo netikėtas. A. G. vėliau kolektyvui paaiškino, kad dėl darnaus kolektyvo darbo buvo atleisti atsakovai. Atsakovai visas pavestas užduotis įvykdydavo, konsultuodavo, padėdavo. Vykdavo nuolatiniai rytiniai pasitarimai, kurių metu aptardavo bendrovės situaciją, atėjus A. G. viskas pasikeitė. A. G., atėjęs į generalinio direktoriaus pareigas, beveik nebendravo su departamento direktoriais, jokių reikalavimų nenurodė, lūkesčių neišsakė. Prieš išeidamas iš darbo rašė laišką kolektyvui su neigiamu nusistatymu prieš darbdavį, tačiau su gerais palinkėjimais ten likusiems darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ 1998-05-18 sudarė darbo sutartį su atsakove J. S.. 2019-12-17 atsakovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties 1998-05-18 Nr. 158 nutraukimo. Atsakovė įspėjime patvirtino, kad įspėjimą gavo. 2019-12-17 buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia su atsakove, kuri užėmė teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės pareigas pagal DK 59 straipsnį. Paskutinė darbuotojos darbo diena – 2019-12-20, paskutinę darbuotojos darbo dieną išmokėta atsakovei jos 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei kitas išmokas. Tiek įsakyme, tiek įspėjime nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą.

Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-12-21 sudarė darbo sutartį su atsakovu V. V.. 2019-12-17 atsakovui buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties 2012-12-21 Nr. 864 nutraukimo. Atsakovas įspėjime nurodė, kad su įspėjimu susipažino ir sutinka. 2019-12-17 buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia su atsakovu, kuris užėmė plėtros departamento direktoriaus pareigas pagal DK 59 straipsnį. Paskutinė atsakovo darbo diena – 2019-12-20, paskutinę atsakovo darbo dieną išmokant atsakovui jo 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei kitas išmokas. Tiek įsakyme, tiek įspėjime nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą.

2020-01-17 atsakovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau - DGK) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. 2020-10-16 DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-841 dėl atsakovės, o 2020-10-21 DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-842 dėl atsakovo, kuriuo pripažino, kad ieškovės ir atsakovų darbo sutartys nutrauktos neteisėtai; nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei 13 464,93 Eur ir atsakovui 13 513,93 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už 2 mėn. ir 26 k. d.; atsakovų reikalavimą ieškovei dėl kompensacijos, kurios dydis yra lygus vienam atsakovų vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši atsakovų vidutiniai darbo užmokesčiai, išieškojimo atmetė; atsakovų reikalavimą ieškovei dėl neturtinės žalos atmetė.

Iš ieškovės pateiktos pažymos nustatyta, jog atsakovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 4452,27 Eur; atsakovo – 4 468,40 Eur. Atsakovei buvo priskaičiuota 27 915,29 Eur išeitinė išmoka, 4 652,55 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius atsakovei buvo išmokėta iš viso – 21 324,36 Eur. Atsakovui buvo priskaičiuota 28 016,87 Eur išeitinės išmoka; 7 377,33 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius atsakovui buvo išmokėta 23 116,04 Eur.

Atsakovė 2020-01-24 sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „Vlantana“ juristės pareigoms, darbo sutartis nutraukta 2020-09-21 darbuotojo prašymu. Iš 2020-09-16 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta, jog bendra suma – 10 183,07 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovė nuo 2020-09-22 registruota Užimtumo tarnyboje, jai suteiktas bedarbio statusas. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „Klaipėdos rajono energija“, už laikotarpį nuo 2020-03 iki 2020-06 jam išmokėta 3 176,00 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų.

Ieškovės akcininkai: Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 83,51 proc. akcijų; Klaipėdos rajono savivaldybė – 15,59 proc. akcijų; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc. akcijų.

Pareiginiuose nuostatuose Nr. T-18, patvirtinti 2019-03-08, nustatyti teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus, dirbančio teisės ir bendrųjų reikalų departamente, pavaldumas; pavaldžios pareigos; pavaduojantis asmuo; pavaduojamas asmuo; reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam asmeniui; pareigos; funkcijos ir uždaviniai; teisės; atsakomybė. Šie pareiginiai nuostatai yra netekę galios. 2012-12-05 patvirtinti ir pareiginiai nuostatai Nr. PL-1 Plėtros departamento direktoriaus pareigas einančiam darbuotojui, dirbančiam Plėtros departamente. Iš 2020-07-27 Reg. Nr. 2020/V-PERS.09-3 Teisės departamento pareigybės aprašymo, patvirtinto generalinio direktoriaus 2020-08-05 įsakymu matyti, jog darbuotojo darbo padalinys; pareigybė; pavaldumas; pavadavimas; reikalavimai; pareigybės paskirtis ir pagrindinės funkcijos; atsakomybė; teisės ir įgaliojimai.

Iš 2019-09-18, 2019-10-15, 2019-11-13 Valdybos posėdžio protokolų matyti, kad atsakovai dalyvavo valdybos posėdžiuose kartu su l. e. p. generaliniu direktoriumi A. G., savo kompetencijos ribose aptardami bendrovei svarbius klausimus.

Į bylą yra pateikti viešojoje erdvėje pasirodę straipsniai, kuriuose aptartas atsakovų atleidimo iš departamentų direktorių pareigų atvejis www.atviraklaipėda.lt internetinėje svetainėje, kuriame nurodomos atsakovams įspėjimuose dėl atleidimo ir įsakymuose atleisti iš pareigų nurodyta priežastis, nurodant, kad tiek akcijų valdytojas miesto savivaldybės administracijos direktorius, tiek ieškovės valdybos pirmininkė palaiko tokius A. G. veiksmus, kadangi bedrovės vadovų tikslas ieškoti efektyvesnių veiklos modelių ir priemonių.

Atsakovė, siekdama paneigti ieškovės argumentą, kad atsakovė nesidalino aktualia informacija, į bylą pateikė elektroninių laiškų kopijas, kai ji dar dirbo pas ieškovę, kurioje užfiksuoti atsakovės ir tuo metu l.e.p generalinio direktoriaus pareigas A. G. darbiniai pokalbiai. Taip pat su siekiu paneigti valdybos pirmininkės argumentą, kad bendrovėje buvo problemų dėl konfidencialios informacijos apsaugos, pateikė www.atviraklaipeda.lt straipsnį, kuriame paviešintas valdybos posėdžio protokolas, pasirašytas valdybos pirmininkės parašu.

Atsakovas, siekdamas paneigti A. G. ir R. D. – K. parodymus, kad atsakovo vykdomi projektai vėluodavo, pateikė teismui lentelę, kurioje nurodytos sutarčių pratęsimo priežastys bei teisiniai pagrindai. Atsakovas taip pat pateikė A. G. pristatytą vertinamų vandentvarkos infrastuktūros objektų efektyvumo lentelę ir kelių pasirinktų objektų atsipirkimo lenteles.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti atsakovės J. S. atleidimą iš darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimą teisėtu, o DGK 2020-10-16 sprendimą darbo ginčo byloje Nr. DGKS-841 netekusiu galios; 2) pripažinti atsakovo V. V. atleidimą iš darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimą teisėtu, o DGK 2020-10-21 sprendimą darbo ginčo byloje Nr. DGKS-842 netekusiu galios. Ieškovė teigia, jog darbo sutartis su atsakovais buvo nutraukta, siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą, t.y. ieškovės buvęs generalinis direktorius turėjęs dalykinius pokalbius su atsakovais, nurodė, jog siekia, kad atsakovų valdomi departamentų valdymas būtų efektyvesnis, pažangesnis; tuo tarpu atsakovai ieškovės generaliniam direktoriui nesugebėjo suformuoti konkrečių ir aiškių pasiūlymų dėl vadovaujamų padalinių efektyvumo didinimo, neišreiškė jokios iniciatyvos, kaip būtų galima didinti vadovaujamo padalinio darbo našumą, neturėjo idėjų dėl darbo efektyvumo didinimo. Atsakovų negebėjimas suformuluoti konkrečių ir aiškių pasiūlymų dėl vadovaujamo departamento efektyvumo didinimo, iniciatyvumo stoka, stagnacija, visiškai neatitiko įmonės poreikių, kuriuos formavo ieškovės generalinis direktorius, todėl esant tokiam požiūrių nesuderinamumui atsakovų tolimesnis darbas buvo negalimas ir ieškovė priėmė sprendimu juos atleisti DK 59 straipsnio pagrindu.

Atsakovai, nesutikdami su ieškovės sprendimu nutraukti jų darbo sutartis, teigia, kad atleidimo priežastys nėra aiškios, nėra aišku kokios jų savybės - asmeninės ar dalykinės, prieštaravo jiems įteiktuose įspėjimuose nurodytam darbdavio siekiui suformuoti darnų bei bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. Per trumpą laikotarpį laikinai einantis ieškovės vadovo pareigas A. G. niekada nebuvo išsakęs kokios nors aiškios ir konkrečios savo pozicijos dėl įmonės veiklos, ypač dėl konkrečių pokyčių būtinumo. Mano, jog buvo atleisti iš darbo nesant tam realiai egzistuojančių atleidimo priežasčių. Ieškovės akcininkai yra Klaipėdos m., Klaipėdos r. bei Neringos m. savivaldybės, todėl ieškovei turėtų būti taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojus.

Teismas nurodo, jog darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia reglamentuotas DK 59 straipsnyje. Jame nustatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1 dalis); darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų (2 dalis). Šiame straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo.

Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi būti realiai egzistuojanti, teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 64 straipsnio, reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – rašytinė forma. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Darbo ginčus nagrinėjantys organai, be kita ko, turi tirti ir nustatyti priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimą, realumą ir teisėtumą, turi įvertinti, ar darbdavys turėjo pagrindą nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį. Darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Visų pirma, teismas, vertindamas ieškovės sprendimą atleisti atsakovus DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, pasisako dėl atsakovų argumento, jog ieškovės akcininkai yra Klaipėdos m., Klaipėdos r. bei Neringos m. savivaldybės, todėl ieškovei turėtų būti taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojus. Teismas su tokiais atsakovų argumentais neturi pagrindo sutikti.

DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą aptariamoje teisės normoje įvardytų teisinių formų juridiniuose asmenyse, tarp jų – valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų lėšų; valstybės ir savivaldybės įmonėse; viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisinė forma yra akcinė bendrovė, valdymo organai yra vadovas, valdyba, stebėtojų taryba. Juridinio asmens vardu veikia vadovas (LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės akcininkai yra trys savivaldybės – Klaipėdos miesto savivaldybė, valdanti 83,51 proc. akcijų; Klaipėdos rajono savivaldybė – 15,59 proc. akcijų; Neringos miesto savivaldybė – 0,90 proc. akcijų. Taigi AB „Klaipėdos vanduo“ yra savivaldybių valdoma bendrovė (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo ir Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Atsižvelgusi į nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad ieškovė nėra savivaldybės įmonė ar įstaiga, išlaikoma iš savivaldybės biudžeto ar kitų savivaldybės fondo lėšų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020).

Savo esme imperatyvios darbo teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Tokia nuostata užtikrina darbo teisinių santykių apibrėžtumą, darbuotojo ir darbdavių teisių bei teisėtų interesų derinimą. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo išplėsti DK 59 straipsnio 1 dalyje įvardintų juridinių asmenų, kuriems draudžiama nutraukti darbo sutartis DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, sąrašą. Aptariamoje teisės normoje nustatyta, kad draudimas taikomas valstybės įmonėms, bet ne valstybės valdomoms įmonėms. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovų argumentai, kad ieškovei turėtų būti taikomas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ribojimas, draudžiantis nurodytu pagrindu atleisti atsakovus atmestinas kaip nepagrįstas, nes ieškovei yra netaikytinas, todėl atmestinas ir argumentas, jog ieškovė pažeidė DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą nutraukti darbo sutartį darbdavio valia (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-959-910/2021).

Antra, darbdavio įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu formaliuosius reikalavimus, kadangi atsakovams buvo pateikti įspėjimai, su kuriais buvo supažindinti, to neginčija ir patys atsakovai. Iš byloje pateiktų įspėjimų matyti, kad buvo nurodytas ir teisinis pagrindas, priežastis bei paskutinė darbo diena. Paskutinę darbo dieną 2019-12-21 atsakovams buvo išmokėta ir 6 mėn. jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija bei kitos išmokos. Šių faktinių aplinkybių atsakovai taip pat neginčija. Tačiau atsakovai nesutinka su įspėjime dėl atleidimo iš darbo bei įsakyme nurodyta priežastimi, nurodydami, kad nurodytos priežasties jie nesupranta, jiems nei raštu, nei žodžiu nebuvo ji paaiškinta.

Taigi atsakovai nurodo, kad jie iki šiol nesupranta, už ką buvo atleisti, o pačios ieškovės ir tuo metu laikinai pareigas einančio generalinio direktoriaus A. G. nurodyta atleidimo priežastis nuolat kito teikiant vis naujus procesinius dokumentus. Nurodo, kad jokių priekaištų iki atleidimo dienos dėl savo atliekamo darbo neturėjo. Mano, kad pats A. G. nesidomėjo įmonės veikla, deramai nesusipažino su įmonės darbuotojais ir ypač atsakovais, todėl priėmė skubotą sprendimą juos atleisti.

Teismas nurodo, jog priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, 59 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovus, kaip departamentų vadovus, atleido laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis A. G., kadangi pagal darbo sutartį ieškovės generalinis direktorius buvo atsakovų vadovas. Liudytoju byloje apklaustas buvęs bendrovės vadovas A. G. parodė teismui, kad tiek jis, tiek įmonės valdyba matė bendrovėje esant daug spręstinų klausimų, o iš departamentų direktorių, t. y. atsakovų tikėjosi daugiau iniciatyvos spręsti klausimus, susijusius su jų vadovaujama veikla, siūlyti galimus veikimo metodus, įgyvendinti pokyčius, prisiimti atsakomybę už buvusius sprendimus – tai, kas ir yra tikimasi iš vadovo. Tai patvirtino ir byloje liudytoja apklausta bendrovės valdybos pirmininkė R. D. – K.. Liudytojai nurodė, kad atleidus atsakovus ir pakeitus juos kitais asmenimis, situacija pagerėjo nurodytose probleminėse srityse, darbo kokybė pagerėjo, kadangi valdyba gauna labai daug pasiūlymų darbo klausimais, dirba aktyvūs žmonės, atitinkantys valdybos lūkesčius. Pažymėjo, kad įmonėje buvo ir kitų departamentų vadovų, tačiau įvertinus darbuotojus, pamatė, kad įmonėje yra gerų specialistų, ne tik matančių problemas, bet ir jas sprendžiančių, tai nebuvo bendrovė, kuri pratusi dirbti vien tik pagal nusistovėjusią sistemą. Ieškovės buvęs atstovas A. G. netinkamas atsakovų, kaip vadovų, savybes (iniciatyvos stoką, stagnaciją, nesidalinimą informacija ir kt.) įrodinėjo atskirais pavyzdžiais, t.y. atsakovės atveju valdybos netenkino dokumentų pateikimo tvarka, valdybos sprendimų įgyvendinimo klausimai, kontrolės problematika. Su atsakove buvo kalbamasi apie tai, ką ji mato, kaip būtų galima spręsti, tačiau atsakovė atsakymų nepateikė, nurodydama, kad remiasi ankstesne darbine praktika, jog nėra ką pakeisti. Taip pat liudytoją nustebino, jog direktorė, kaip departamento vadovė, neatstovaudavo įmonės kaip teisininkė, o liudytojui vis reikėdavo pasirašyti įgaliojimus atstovauti bendrovę kitiems teisininkams, atsakovė nurodė, kad yra tokia susiklosčiusi praktika, ji nevaikšto ir įmonės neatstovauja, vėliau patikrinęs atsakovės asmens bylą nerado dokumentų, patvirtinančių, ar atsakovė turi teisinį išsilavinimą, paklausęs atsakovės apie tai ji nurodė, kad diplomą turi, bet jo nėra byloje. Dėl šios priežasties jam kilo klausimų dėl galimybės pasitikėti atsakove, kaip tokio rango vadove, kadangi valdybos nariai dažnai priima sprendimus pasitikėdami departamentų vadovų žodiniais paaiškinimais. Jo manymu, atsakovė vengė prisiimti asmeninę atsakomybę už sprendimus savo srityje, aktyvumo stoka sprendžiant problemas siekiant atsinaujinti asmens duomenų apsaugos sistemą. Tai patvirtino ir valdybos pirmininkė R. D. – K., nurodydama, kad iš teisės departamento vadovo (atsakovės) buvo tikimasi, kad bus imtasi priemonių atnaujinti konfidencialios informacijos tvarką valdyboje, priimti techninius sprendimus, kurie apsaugotų duomenis nuo patekimo į viešumą, kadangi buvo atvejų, kai valdybos protokolai atsidurdavo spaudoje (atviraklaipeda.lt) su valdybos narių parašais. A. G. nurodė, kad atsakovas turėjo problemų dėl vėluojančių projektų – sutarčių vykdymo su rangovais, A. G. bendravo su atsakovu dėl viešųjų pirkimų vykdymo, siūlė jam atkreipti dėmesį renkantis tiekėjus, traukti vėluojančias atlikti darbus įmones į juoduosius sąrašus, taikyti kitokią atsakomybę, tačiau atsakovas ne tik neteikė jokių siūlymų spręsti problemas, bet ir į teikiamus siūlymus reaguodavo atsainiai, nurodydamas, kad tokia rinka, nieko nepadarysi. Šias aplinkybės patvirtino ir liudytoja R. D. – K., nurodydama, jog valdybai nuostabą kėlė tai, kad su daugeliu rangos įmonių sutartys buvo pratęsinėjamos be jokių sankcijų, todėl tai kėlė įtarimą, kad sutartys buvo vykdomos neskaidriai. A. G. darbo metu taip pat kilo klausimų dėl investicijų paskirstymo, todėl valdyba prašė paruošti dokumentus, metodikas, lenteles, parengti aiškią tvarką, kurioje matytųsi paskirstytos investicijos, pajamos, išlaidos ir kt., kadangi jam kaip įmonės vadovui investicijos pasirodė daromos neskaidriai. Tačiau iš atsakovo nebuvo noro nustatyti skaidrią investicijų reitingavimo sistemą. Valdybos pirmininkė taip pat paliudijo, kad A. G. dirbo valdyboje nuo 2019 m. rugpjūčio, vyko valdybos posėdžiai kartu su atsakovais, jie turėjo galimybę posėdžių metu pasisakyti, tai patvirtina ir į bylą pateikti 2019-09-18, 201-10-15, 2019-11-13 valdybos posėdžio protokolai, iš kurių matyti, kad atsakovai pristatinėjo savo projektus.

Taigi teismas, įvertinęs byloje tiek atsakovų, tiek ir liudytojų – buvusio darbdavio A. G. ir valdybos pirmininkės žodinius parodymus teisme, konstatuoja, kad bendrovėje, pasikeitus jos vadovybei ir jai pakeitus veiklos kryptį, išsikėlus naujus tikslus, tuo metu dirbusių atsakovų ir naujosios vadovybės požiūriai į darbą išsiskyrė. A. G. savo sprendimą atleisti atsakovus grindė ne teoriniais pasvarstymais, o realiais darbiniais pavyzdžiais. Susiklosčiusią keblią darbinę situaciją atsakovams vykdant savo pareigas, patvirtino ir valdybos pirmininkė. Darbdavys turi diskrecijos teisę savo nuožiūra vertinti darbuotojų darbą ir formuoti darbovietės poreikius atitinkantį kolektyvą. Atsižvelgus į tai, kad A. G. bendrovės darbo vizija skyrėsi nuo atsakovų, jis nematė tolimesnės darbo perspektyvos su atsakovais, todėl pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise priėmė sprendimą juos atleisti savo iniciatyva su tikslu kurti darnų kolektyvą, atitinkantį bendrovės poreikius. Nors atsakovai teigia, nesuprantantys, ką reiškia ieškovės pozicija atleisti darbuotojus su siekiu kurti darnų kolektyvą, teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad darbdaviui, šiuo atveju generaliniam direktoriui, nerandant bendros kalbos darbe su atsakovais, departamentų vadovais, kurie yra tiesiogiai atsakingi už įmonės veiklos vykdymą, nesukuria darnios darbo aplinkos ir atmosferos, kuri tuo pačiu ir negali atitikti bendrovės poreikių. Nors atsakovai teigia, kad A. G., nuolat keitė savo poziciją dėl atleidimo priežasčių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad A. G., kaip tuometis generalinis direktorius, atleidęs atsakovus, teikė tik papildomus paaiškinimus, tiek spaudai, tiek DGK, tiek teismui, kurių atsakovai nepripažįsta iki šiol ir su jais nesutinka. Atsakovų argumentas, kad A. G. nesidomėjo įmonės veikla, deramai nesusipažino su įmonės darbuotojais ir ypač atsakovais taip pat nepagrįstas, kadangi tiek bylos rašytiniai įrodymai (valdybos posėdžio protokolai, elektroniniai laiškai), tiek atsakovų ir liudytojos R. D. – K. valdybos pirmininkės žodiniai parodymai patvirtina, kad A. G. dirbo tiesiogiai su atsakovais nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., t.y. apie tris mėnesius, šis laikotarpis laikytinas pakankamu nuspręsti dėl darbuotojų tinkamumo vykdyti pavestas užduotis ar atlikti kitas tiesiogines pareigas, kadangi ir remiantis bendrąja darbo ir įdarbinimo praktika, trijų mėnesių laikotarpis yra laikytinas pakankamu laikotarpiu darbuotojui parodyti tinkamus darbo rezultatus, o darbdaviui nuspręsti, ar darbuotojo rezultatai jį tenkina. Šiuo atveju atsakovai buvo jau ilgamečiai bendrovės darbuotojai, daugiau nei 15 metų dirbę su buvusiu generaliniu bendrovės direktoriumi L. M. (iki ateinant A. G.), todėl suprantama, kad atsakovai, kaip nurodė savo žodiniuose paaiškinimuose, buvo pratę prie buvusios nusistovėjusios tvarkos, kuri buvo pažįstama atsakovams, tačiau vis dėlto atsakovams, kaip departamentų vadovams, yra taikytini aukštesni adaptyvumo prie pasikeitusios darbinės atmosferos ir keliamų poreikių reikalavimai, tačiau būtent šis priešinimasis naujovėms darbdavio požiūriu buvo priežastis juos atleisti iš darbo, o teismas, įvertinęs tai, kad darbdavys turi diskrecijos teisę atleisti darbuotojus dėl požiūrio į darbą nesuderinamumo, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovai buvo atleisti be priežasties, t.y. neteisėtai, DK 59 straipsnio pagrindu.

Atsakovai teigia, kad A. G. užėmus laikino generalinio direktoriaus pareigas, valdybos pirmininkė nurodė, kad jokių pokyčių darbe nebus, kol nebus išrinktas ir priimtas į darbą naujasis nuolatinis generalinis direktorius. Teigia, kad A. G. negalėjo priimti tokio sprendimo be bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos sutikimo, tačiau A. G. atleidus tris departamentų vadovus, valdyba E. A., laikinai einančiai generalinės direktorės pareigas, nurodė be valdybos sutikimo nesiimti jokių veiksmų dėl departamentų vadovų. Dėl šios priežasties teisme, kaip liudytoja buvo išklausyta ieškovės valdybos pirmininkė, galėjusi paliudyti, kad atleidimo dieną vykusio valdybos posėdžio metu A. G. nurodė, kad jam sunkiai sekasi su dabartine vadovybės komanda, nurodant Teisės ir Plėtros departamentus, todėl manantis, jog tam tikrus vadovus reikia keisti. Nors A. G. nenurodė konkrečių vardų ir pavardžių, tačiau valdybai buvo aišku, kad kalbama apie atsakovus. Valdybos posėdžio metu dalyvavo ir valdybos stebėtojų tarybos pirmininkas V. A.. Bet kokiems A. G. veiksmams valdyba pritarė, nes jis kartu dirbo jau metus valdyboje, pasitikėjimas A. G. buvo. Taigi valdybos pirmininkės parodymai patvirtina, kad laikinojo vadovo sprendimas valdybai nebuvo staigmena, priešingai negu teigia atsakovai. Pačių darbuotojų valdyba neturi kompetencijos svarstyti, asmenis į konkrečias pozicijas renkasi generalinis direktorius. Šia aplinkybę patvirtino ne tik valdybos pirmininkė, bet ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai, kurių 8.1.1 punkte nurodyta, kad jis kartu su valdyba nustato pagrindines prioritetines bendrovės veiklos plėtojimo kryptis; 8.2.2. – priima į darbą ir atleidžia padalinių (departamentų) vadovus bei kitus darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, <...> tvirtina jų pareiginius nuostatus, skatina juos ir skiria nuobaudas; 11.10 – atsako už personalo valdymo rezultatus, efektyvų personalo darbą. Nors atsakovai teigia, kad valdybos pirmininkė patikino vadovybę, jog pasikeitus valdybai ir generaliniam direktoriui jokių pokyčių ir atleidimų nebus, tačiau pati valdybos pirmininkė paliudijo, kad negalėjo pasakyti, jog nebus atleidžiami darbuotojai, kadangi tai nėra valdybos kompetencija, tik nurodė kad nebus struktūrinių pakeitimų, t.y. departamentų skaičių ir pan., kol pareigas eis A. G.. Nurodė, kad atsakovė nuolat dalyvaudavo valdybos posėdžiuose, todėl A. G. pažinojo atsakovus. Liudytoja taip pat patvirtino, kad valdybos lūkestis iš atsakovų atžvilgiu, kad jie parodytų daugiau iniciatyvos, matė, jog jie nenori pokyčių. Valdyba jautė, kad ji pati turi inicijuoti sprendimus, tvarkų pakeitimus. Dėl atsakovų teiginių, kad po generalinio direktoriaus pareigas palikusio A. G., naujai paskirtai laikinai generalinės direktorės pareigas eiti E. A. nebuvo leidžiama be valdybos žinios priimti jokių sprendimų dėl departamentų vadovų, liudytoja R. D. – K. nurodė, kad jog toks sprendimas buvo priimtas, kadangi tai buvo jautrus klausimas bendrovėje po trijų departamentų vadovų atleidimo, plačiai aptartas spaudoje, valdyba nenorėjo, kad tas klausimas būtų eskaluojamas toliau. Taip pat nenorėjo, kad E. A. priimtų sprendimą vėl priimti buvusius darbuotojus į darbą. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tikslus ir uždavinius bendrovės vadovui numato ABĮ bei generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai, nepriklausomai nuo valdybos, tačiau tiek valdybos pirmininkės ir A. G. parodymai, tiek bendrovės valdybos 2019-12-17 protokolas papildomai įrodo, kad valdyba buvo informuota apie generalinio direktoriaus ketinamus priimti sprendimus dėl departamentų vadovų atleidimo, tam prieštaravimų neišreiškė, priešingai – nuosekliai tiek viešojoje erdvėje, tiek DKG bylos nagrinėjimo metu, tiek iš šios bylos nagrinėjimo metu palaikė sprendimą atleisti atsakovus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Stebėtojų taryba būtų tokiems sprendimams nepritarusi.

Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės argumentus, jog ji nesidalino informacija ir nebendradarbiavo su ieškovės generaliniu direktoriumi A. G., teismui pateikė elektroninius laiškus, kuriuose užfiksuoti ieškovės ir A. G. darbiniai susirašinėjimai apie jai pavestas užduotis ir pavestų užduočių atlikimą, tačiau teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog tai neįrodo, jog pavestų užduočių vykdymas buvo atliktas operatyviai, kokybiškai, tinakmai būtent vertinant užduočių vykdymą iš darbdavio perspektyvos, kadangi darbdavys, šiuo atveju tiesioginis atsakovės vadovas yra tas asmuo, kuris gali objektyviai įvertinti, ar įvykdytos užduotys atitiko jo keliamus kriterijus ir atitiko bendrovės poreikius. Be to atsakovė, kaip teisės ir bendrųjų reikalų departamento vadovė, buvo atsakinga už konfidencialios informacijos apsaugą, o Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareiginių nuostatų Nr. T-18 22 punkte taip pat numatyta, kad nutraukus darbo santykius, įmonei perduoti visą dokumentaciją, materialines vertybes, perdavimo faktą įforminant atskiru perdavimo – priėmimo aktu, tačiau atsakovei disponuojant bendrovės vidaus dokumentais - elektoriniais laiškais, esant atleistai iš darbo jau nuo 2019-12-21, patvirtina darbdavio A. G. ir valdybos pirmininkės R. D. – K. nusiskundimus dėl atsakovės nepakankamų pastangų apsaugoti bendrovės konfidencialią informaciją bei parodo atsakovės, kaip departamento direktorės, atsakingos už konfidencialios informacijos apsaugą, požiūrį į bendrovės dokumentus. Nors byloje nėra ginčo dėl atsakovės išsilavinimo, tačiau byloje kilo klausimas dėl atsakovės įmonei pateiktų asmens duomenų, atsakovė teismui taip pat pateikė savo išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius rašytinius įrodymus, t.y. 2004-07-08 atsakovei buvo įteiktas diplomas, kuris pažymi, jog atsakovė įgijo teisininko kvalifikaciją Tarptautiniame universitete Maskvoje bei kitus atsakovės kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius rašytinius įrodymus – pažymėjimus ir sertifikatus. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė atsakovės asmens bylos kortelės išrašą esantį bendrovėje, kuriame patalpinta: sudaryta darbo sutartis Nr. 158 ir darbo sutarčių pakeitimai (8 lapai); 2019-12-17 įspėjimas dėl darbo sutarties Nr. 158 nutraukimo; darbuotojo asmens kortelė, kurioje nurodyta: pavardė – S., vardas – J., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tautybė - lietuvė, išsimokslinimas - vidutinis Lietuvos krikščioniškasis koledžas; specialybė - anglų k.; kvalifikacija - anglų k., diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), užpildymo data (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas, įvertinęs į bylą pateiktus šalių rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės generaliniam direktoriui A. G., tuo metu galėjo kilti dvejonių dėl atsakovės elgesio nurodant tikrąsias bendrovės neatstovavimo teismuose priežastis, kadangi atsakovės asmens byloje nėra jos teisininkės kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Kita vertus įvertinus tai, kad byloje ir nekyla ginčas dėl atsakovės išsilavinimo, ką daugelį kartų byloje pabrėžė ieškovė, vis dėlto atsakovė, kaip teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorė, kuri buvo atsakinga ir už personalo asmenų duomenų kaupimą, bendrovei nepateikė savo išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, taip pat rodo tam tikrą neatsakingą požiūrį į bendrovės tvarkomą dokumentaciją, kuria dvejojo tiek A. G., valdybos pirmininkė R. D. – K..

Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės nepateisintus lūkesčius dėl nuolat vėluojančių statybos rangos projektų, teismui pateikė lentelę, kurioje nurodyti atsakovo kuruojami projektai bei priežastys, kodėl projektai vėlavo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teismas nevertina rangos sutarčių įvykdymo vėlavimo priežasčių ir jų pagrįstumo. Ieškovė ir jos valdymo organai – generalinis direktorius ir valdybos pirmininkė, nurodė, jog bendrovės netenkino, jog rangos sutartys buvo pratęsinėjamos be jokių sankcijų statybos rangos įmonėms net po kelis kartus, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jie teikė savo siūlymus tiek atsakovui, kaip atsakingam už spartesnį rangos sutarčių vykdymą, tiek atsakovei, kaip viešųjų pirkimų vykdytojai, kaip galėtų būti sprendžiama ši problema, tačiau nei atsakovas, nei atsakovė veiksmų jokių nesiėmė spęsti susidariusią situaciją bendrovėje. Taigi atsakovo pateikta lentelė su vėluojančiais projektais tik patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovas nepakankamai aktyviai ėmėsi spręsti bendrovėje esančias problemas, susijusias su rangos sutarčių vykdymu.

Liudytojai D. N., E. A. ir A. J. daugiamečiai ieškovės darbuotojai, buvę atsakovų kolegos, šiuo metu nebedirbantys pas ieškovę, vienareikšmiškai nesutiko su atsakovų atleidimu, nurodė, kad atsakovai buvo darbštūs ir darnūs, visada suteikdavo informaciją, kurios reikėdavo, atsakovus atleidus, trūko darbuotojų, darbo tempai sulėtėjo. Atėjus A. G. bendrovėje atsirado įtampa, nesutinka, kad bendrovei reikėjo permainų, kadangi ji dirbo efektyviai ir pelningai. Tačiau teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu yra darbdavio diskrecija ir gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėdami darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu teisėtumo, darbo ginčus nagrinėjantys organai, be kita ko, turi tirti ir nustatyti priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimą, realumą ir teisėtumą, turi įvertinti, ar darbdavys turėjo pagrindą nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį, ir tai įrodyti, tačiau darbdavio subjektyvi valia pripažinti darbuotoją netinkamu yra akivaizdi ir atskirai neįrodinėtina. Taigi šiuo atveju iš atsakovų, darbdavio nuomone, buvo stokojama inciatyvos spręsti problemas ir kaip jau konstatuota šioje byloje, atsakovų iniciatyvos stoka buvo realiai egzistuojanti problema bendrovėje, o ir patys liudytojai sutiko, kad A. G., kaip generalinio direktoriaus, ir valdybos nuomonės atsakovų atžvilgiu galėjo skirtis nuo jų subjektyvios nuomonės. Taigi tiek atsakovų, tiek liudytojų paaiškinimai ir byloje ištirti įrodymai tik patvirtina, kad atsakovų darbo tikslai ir bendrovės vizija neatitiko laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas A. G. ir bendrovės valdybos tikslų ir vizijos.

Be to A. G. teismui nurodė, kad tik glaudžiai dirbdamas kartu su departamento vadovais, konsultuodamasis su valdyba dėl jo susidariusio įspūdžio dėl atsakovų, kaip departamento vadovų darbo, ir gavęs pritarimą tokiems pokyčiams, A. G. atleido atsakovus. Būtent ši aplinkybė patvirtina Kasacinio teismo išaiškinimą, kad darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad naujasis DK įnešė tam tikrų pokyčių darbiniuose santykiuose. Darbuotojas ir toliau liko silpnesnioji darbo santykių šalis, bet likti darbiniuose santykiuose taip, kaip nori tik darbuotojas, nėra savaime jam priklausantis dalykas. Pažymėtina, kad Naujasis darbo kodeksas sudarė sąlygas darbdaviui lanksčiau priimti sprendimus ne tik atleidžiant, bet ir priimant į darbą. Be abejo, laikantis įstatymu nustatytos tvarkos. DK 59 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo. Šia teisės norma siekiama sudaryti darbdavio (verslo subjekto) vadovui galimybę surinkti jo poreikius ir supratimą apie darnų kolektyvą, siekiantį bendrų tikslų, atitinkančią komandą. Pažymėtina, kad tokia galimybė darbdaviui suteikta sumokant net 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, t. y. tokį sprendimą kiekvienas darbdavys priima ir tai įvertindamas. Būtent todėl ir atleidimui pagal DK 59 straipsnį taikytina daug paprastesnė tvarka (įspėjus vos prieš tris darbo dienas) nutraukti darbo santykius. Šiuo atveju ieškovei įgyvendinus savo įstatymo suteiktą teisę surinkti jos poreikius ir supratimą apie darnų kolektyvą, siekiantį bendrų tikslų, atitinkančią komandą, ir nutraukus sutartis su atsakovais darbdavio iniciatyva atsakovei buvo išmokėta net 21 324,36 Eur, o atsakovui – 23 116,04 Eur išeitinė kompensacija, todėl ieškovė, atleisdama atsakovus savo iniciatyva, įvertino, kad svarbiausia įmonės interesus atitinkančios komandos suformavimas, ir akivaizdu, kad ieškovė įvertino, jog naujų asmenų atėjimas gali įmonei atnešti didesnės naudos nei priimto sprendimo atleisti atsakovus finansinė našta.

Ištyrus ir įvertinus įrodymus byloje, darytina išvada, kad darbdavys ieškovė atleidimo tvarkos pagal DK 59 straipsnio 1 dalį nepažeidė, darbdavio veiksmai ir priimti sprendimai sudaro pagrindą padaryti teismo išvadą, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartis, atsakovų atleidimas iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo pagrindu tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovų atleidimą iš darbo teisėtu, o atsakovų reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmestinas, todėl atmestini ir išvestiniai atsakovų priešieškinio reikalavimai (DK 218 straipsnis), t. y. priteisti jiems iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jų naudai 3 jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtą neturtinę žalą ir grąžinti juos į darbą. Išeitinė išmoka atsakovams išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismas nurodo, jog DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o 7 dalyje įtvirtinta, kad, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad, ieškovei pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo dėl atleidimo pripažinimo teisėtu nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovės pareikšti reikalavimai pripažinti Darbo ginčų komisijos sprendimus netekusiais galios yra pertekliniai, nesukelsiantis jokių teisinių pasekmių, nes jie yra nebetekę galios, todėl negali būti vertinami kaip savarankiški materialiniai reikalavimai, nes įstatyme nustatytas momentas, nuo kurio nustoja galioti darbo ginčų komisijos sprendimas. Taigi ieškovei ir atsakovams, pasikreipus į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu, Darbo ginčų komisijos 2020-10-16 sprendimas Nr. DGKS-841 ir Darbo ginčų komisijos 2020-10-21 sprendimas Nr. DGKS-842 neteko galios.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės kiekvienam trijų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtą neturtinę žalą.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DK 218 straipsnis numato, kad darbuotojui patirta turtinė ir neturtinė žala atlyginama tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nepriklausomai nuo to, ar tuo pagrindu darbuotojas yra grąžinamas į darbą ar ne.

Nagrinėjamu atveju, teismui pripažinus, kad atsakovai iš darbo atleisti teisėtai ir pagrįstai, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pažeista, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Pažymėtina, ir tai kad atsakovai į bylą nepateikė jokių sveikatos sutrikimus pagrindžiančių įrodymų, patys nurodė, kad neturtinę žalą įrodinėja tik savo žodžiais, todėl teismas šiuos argumentus vertina kaip deklaratyvius ir konstatuoja, jog atsakovai taip pat neįrodė, kad tarp ieškovės veiksmų ir jų galimų sveikatos sutrikimų yra priežastinis ryšys, kuris gali nulemti ieškovės civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog atsakovai neįrodė, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu ir atsakovams buvo padaryta neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovės ieškinį tenkinus, o atsakovų priešieškinį atmetus, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.

Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, todėl laikytina, kad ieškovė pateikė du neturtinio pobūdžio reikalavimus – dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių sprendė darbo ginčų komisija (dėl atsakovų J. S. ir V. V. atleidimo iš darbo teisėtumo ir darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo darbo bylose Nr. DGKS-841 ir DGKS-842), todėl ieškovės mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 150 Eur (75+75 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 707,00 Eur žyminis mokestis ir 2 005,58 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą, kurias sudaro: ieškinių paruošimas, atsiliepimo į priešieškinį paruošimas, atstovavimas teismo posėdžiuose, kitų procesinių dokumentų rengimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ieškovės patirtas 2 005,58 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai – ieškiniams, atsiliepimui į priešieškinį, kitiems procesiniam dokumentams parengti, atstovavimui teismo posėdžiuose, apmokėti, kurias patvirtina pateiktos PVM sąskaitos – faktūros Nr. 19521, Nr. 19890, Nr. 20386, Nr. 20929, Nr. 21120, Nr. 21242, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis nei nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina po 1 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atlygis už suteiktas teisines paslaugas (2005,58 Eur) ir žyminis mokestis (150,00 Eur), atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, ieškovei grąžintinas valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalis – 557,00 Eur (707 Eur - 150 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 dalis, 87 straipsnio 5 dalis) už pateiktus ieškinius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo ir 1998-05-18 darbo sutarties Nr. 158 nutraukimą teisėtu.

Pripažinti atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo ir 2012-12-21 darbo sutarties Nr. 864 nutraukimą teisėtu.

Priteisti iš atsakovų J. S. ir V. V. po 1 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Grąžinti ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 557 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.