Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2-1691-516/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2-1691-516/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01764-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
M. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1691-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01764-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą bei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2466-656/2018 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams M. J., J. J. ir P. J. dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

2. Atsakovė M. J. padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo. Atsakovė prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas. Prašyme nurodė, kad šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi taikė areštą jos turtui 47 089,81 Eur sumai, dėl ko šiuo metu neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovės M. J. prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo netenkino, įpareigojo atsakovę iki 2018 m. rugsėjo 6 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – iki nurodytos datos apmokėti apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius atsakovės materialinę padėtį (Nekilnojamojo turto registro išrašą, bankų pažymas apie turimas santaupas, valstybinio socialinio draudimo pažymą apie gaunamas pajamas, VĮ „Regitra“ pažymą, turto ir pajamų deklaracijas, duomenis apie turtą, kuriam taikyti areštai bei kitus dokumentus, aktualius nagrinėjamam klausimui).

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė M. J. prie prašymo nepridėjo jokių duomenų jos turtinei padėčiai pagrįsti. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir, kad tokią galimybę ji turės ateityje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio atsakovė M. J. sieja su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi jos turtui taikytu areštu 47 089,81 Eur sumai. Tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės turimo turto masės šiuo metu, taip pat nepagrindžia ir jos turtinės padėties galimo pagerėjimo bei galimybių sumokėti žyminį mokestį ateityje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė M. J. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti apeliantei žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė neturi objektyvių galimybių sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir šis negalėjimas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra tiesiogiai susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu;

6.2. Jei nebūtų areštuotos apeliantės sąskaitos ir turtas 47 089,81 Eur sumai, apeliantė būtų turėjusi galimybę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistavo visos aplinkybės ir pagrindai, atsižvelgiant į sąžiningumo, objektyvumo ir protingumo principų reikalavimus, atidėti apeliantei žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinio skundo pateikimą;

6.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pateikti duomenys apie apeliantės turtinę padėtį, yra nepagrįsta. Tokie duomenys buvo teikiami ir yra byloje, ir teikiant prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, apeliantės nuomone, neturėtų būti teikiami pakartotinai;

6.4. Pirmosios instancijos teismas apribojo apeliantės galimybę kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

7. Ieškovas J. S. (toliau – ieškovas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantė, prašydama atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepridėjo jokių duomenų ne tik apie jos turtinę padėti, bet ir duomenų, kad toks žyminis mokestis bus sumokėtas vėliau, kadangi galimai pasikeis jos turtinė padėtis;

7.2. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad nutartimi pirmosios instancijos teismas apribojo apeliantei galimybę kreiptis į teismą. Ši teisė negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nesilaikant teisės aktuose nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos, paneigiant reikalavimą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjimu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliaciniame ir atskirajame skunde savo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą apeliantė grindė sunkia turtine padėtimi, o būtent, tuo, kad jos 47 089,81 Eur vertės turtui taikytas areštas ir dėl šių teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra galimybių sumokėti žyminį mokestį. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-234-516/2018).

11. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grįsdama aplinkybe, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuotas apeliantės turtas ir sąskaitos 47 089,81 Eur sumai, apeliantė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nėra pateikusi. Remiantis VĮ Registrų centro 2017 m. rugsėjo 19 d. pranešimu Nr. TA2-17-116287 apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro, turto arešto aktas, kuris buvo įregistruotas šioje byloje priimtos nutarties pagrindu, yra išregistruotas remiantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi. Byloje nėra duomenų, kad areštas apeliantės turtui buvo įregistruotas iš naujo ir atsakovė, prašymą grįsdama šiuo argumentu, nepateikė įrodymu nei apie jos sąskaitų areštą, nei apie kito turto areštą (antstolio sudaryto areštuoto turto aprašo). Taigi, pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo spręsti, kad M. J. nurodyta priežastis sudaro kliūtis jai sumokėti žyminį mokestį.

12. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad duomenys apie jos turtinę padėtį jau buvo pateikti ir yra byloje ir, apeliantės įsitikinimu, papildomai neturėtų būti teikiami reiškiant prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su šiuo apeliantės argumentu pažymi, jog pakartotinai tų pačių duomenų, jau esančių byloje, teikti teismui nereikia, tačiau vertinant atitinkamą prašymą pateikusio asmens turtinę padėtį svarbiausia yra analizuoti aktualiausią informaciją, iš kurios būtų galima suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą apie prašančio asmens turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš į bylą apeliacinės instancijos teismo prijungtų įrodymų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti (Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. 41/59932, 41/65321, 44/1974965 ir 44/1974968), jog apeliantė turi nekilnojamojo turto. Trims iš jai priklausančių nekilnojamojo turto objektų, t. y. žemės sklypui, esančiam adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Papiškių k., unikalus Nr. 4177-0500-0067, žemės sklypui, esančiam adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Akalotės k., unikalus Nr. 4400-3841-5133 ir žemės sklypui, esančiam adresu Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Akalotės k., unikalus Nr. 4400-3841-7228, nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. yra įregistruoti antstolio Valdo Čegliko areštai, apribojant disponavimo teisę (pranešimo Nr. 5057694). Tačiau taip pat matyti, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso 1/3 žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Skaidiškių k., Skaistės 3-ioji g. 2, unikalus Nr. 4162-0704-0065, kuriam nėra uždėtas areštas ir nėra taikomi jokie kiti apribojimai. Apeliantei remiantis ta aplinkybe, jog dėl 2017 m. rugsėjo 4 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoto 47089,81 Eur vertės turto ji neturėjo objektyvių galimybių apmokėti žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis teiginys yra klaidingas ir neatitinka tikrovės.

13. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog apeliantė dirba, tačiau nėra pateikta duomenų apie jos gaunamą darbo užmokestį, taip pat, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė nėra pateikusi jokių duomenų apie jos sąskaitas bankuose ar kitose kredito įstaigose, iš kurių būtų galima nustatyti ar iš tiesų ji neturi piniginių lėšų, kurių pakaktų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Nepateikti ir duomenys apie apeliantės vardu registruotas transporto priemones ar kitą registruotiną turtą ir kiti įrodymai, iš kurių teismas galėtų konstatuoti sunkią M. J. turtinę padėtį.

14. Taigi esant apeliantės turto, kuriam netaikomi jokie apribojimai, taip pat nepateikus išsamių ir visapusiškų įrodymų apie apeliantės turtinę padėtį, teismui nėra pagrindo vertinti, kad jos turtinė padėtis yra tokia, kuri lemtų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą.

15. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, skundžiamoje nutartyje suformulavo alternatyvius reikalavimus apeliantei – iki nustatyto termino pateikti teismui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį kvitą arba įrodymus, pagrindžiančius apeliantės turtinę padėtį, kartu nurodydamas, kokie tai turėtų būti įrodymai (nekilnojamojo turto registro išrašas, bankų pažymos apie turimas santaupas, valstybinio socialinio draudimo pažyma apie gaunamas pajamas, VĮ „Regitra“ pažyma, turto ir pajamų deklaracijos, duomenys apie turtą, kuriam taikyti areštai bei kiti dokumentai, aktualūs nagrinėjamam klausimui). Taigi, priešingai nei teigia M. S. savo atskirajame skunde, teismas jai neužkirto galimybės į apeliaciją, o konstatavęs, kad pateiktų įrodymų nepakanka visapusiškai įvertinti apeliantės turtinę padėtį, sudarė jai galimybę šias aplinkybes papildomai įrodinėti.

16. Aplinkybė, kad išspręsdamas byloje pareikštą materialųjį reikalavimą – pripažinęs negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu ir konstatavęs, kad atsakovė neįrodė, jog turėjo ar turi pakankamai turto kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams patenkinti, savaime nereiškia, kad apeliantei turi būti atidedamas žyminio mokesčio sumokėjimas dėl sunkios turtinės padėties, nes byloje pareikšto materialiojo reikalavimo dydis (47 089,81 Eur) yra žymiai didesnis už žyminį mokestį, mokėtiną paduodant apeliacinį skundą.

17. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

18. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantė nepateikė ne tik pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti dėl jos negalėjimo žyminį mokestį sumokėti apeliacinio skundo padavimo momentu, bet ir duomenų bei argumentų, iš kokių šaltinių ji galės sumokėti atidėtą žyminį mokestį, jeigu jos apeliacinis skundas nebūtų patenkintas.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

20. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, pažymint, kad įrodymai apie trūkumų pašalinimą turi būti pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti jam iš apeliantės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovo prašymas šioje proceso stadijoje netenkinamas.

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo standartas taikomas priimant galutinį sprendimą byloje, t. y. tik išnagrinėjus bylą iš esmės tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir tos, kurias šalys patyrė atliekant atskirus procesinius veiksmus (kaip šiuo atveju – teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą).

23. Nagrinėjamoje byloje procesas dėl ginčo esmės pirmosios instancijos teisme yra pasibaigęs, tačiau atsakovė M. J. yra inicijavusi apeliacinį procesą (padavusi dėl teismo sprendimo apeliacinį skundą), kuris, nors šiuo metu nėra pradėtas (nes nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti), tačiau dar gali prasidėti, jeigu apeliantė trūkumus ištaisytų. Atitinkamai, apeliaciniame procese šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos pagal CPK 93 straipsnio taisykles, priklausomai nuo bylos baigties apeliacinėje instancijoje.

24. Tuo atveju, jeigu apeliacinis procesas nebūtų pradėtas, ieškovo už atsiliepimo į nagrinėjamą atskirąjį skundą surašymą patirtų išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti išspręstas pirmosios instancijos teisme (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 5 dalis)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei M. J. naują terminą – iki 2018 m. gruodžio 20 d. įskaitytinai pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė