- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-25
- Bylos Nr.
- 2S-1303-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02476-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- J. L., L. L.
- Atsakovas
- Algirdui A
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. L. ir L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinio atsakovui Algirdui A. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. A. G. 94 365 Lt žalos atlyginimo. (b.l. 1-2)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi (b.l. 4) nustatė ieškovui J. L. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje turi nurodyti, kokia konkrečiai suma sudaro turtinę žalą ir kokia konkrečiai suma sudaro neturtinę žalą, kadangi iš ieškinio turinio to suprasti negalima. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, nepateikė rašytinių dokumentų, sutarčių, mokėjimo kvitų, sąskaitų faktūrų, teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti ieškovo kreditoriaus reikalavimai 94 365 Lt sumai, įrodymų, kad šie reikalavimai nebuvo patenkinti, įrodymų, kad A.A. G. buvo VšĮ „Viešuma“ dalyvis, įrodymų, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovas J. L. 2012-04-16 patikslintu ieškiniu (b.l. 6-10) bendraieškiu nurodė L. L., aprašė buto remonto eigą, nurodė, kad už statybos remonto darbus ir medžiagas sumokėjo 49 500 Lt ir 9014 Lt atskirai už grindų lentas. Taip pat nurodė, kad patiems remontuojant butą, paaiškėjo daug atsakovo darbo broko, dėl ko bendras turtinės žalos dydis sudaro 64 365 Lt. Nurodė, kad atsakovo padaryto broko šalinimui išlaido 50 000 Lt. Nurodė, kad pateikti kai kuriuos reikalavimus rašytinius įrodymus neturi galimybės, kadangi šiuos įrodymus pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui kartu su ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-18 nutartimi (b.l. 13) ieškovų J. L. ir L. L. ieškinį atsakovui Algirdui A. G. dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2012-04-06 nutartimi teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai išdėstyti faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimus, kad iš ieškinio turinio būtų aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš atsakovo. Ieškovas nepatikslino tinkamai ieškinio pagrindo, o vėl gi ieškinyje padrikai išdėstė aplinkybes. Todėl liko neaišku kokiu pagrindu ieškovai kildina žalą. Nes viena vertus nurodo, kad patyrė 58514 Lt turtinę žalą, kurią sudaro už statybos remonto darbus ir medžiagas sumokėti atsakovui 49500 Lt ir atskirai 9014 Lt už grindų lentas, kurios nebuvo sudėtos ir perduotos ieškovams; toliau ieškovai dėsto, kad tam tikri darbai pagal sutartį buvo atlikti, tačiau buvo konstatuoti statybos remonto darbų trūkumai ir sugadinta asmeninė nuosavybė. Dar toliau ieškovai nurodo, kad atsakovo atliktus statybos remonto darbus reikėjo visus atlikti iš naujo. Paskui vėl dėstoma, kad atsakovui yra sumokėta 58514 Lt, už kuriuos jis darbų neatliko, todėl prašo priteisti ir 5851 Lt netesybų už nesavalaikį darbų atlikimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas buvo įpareigotas nurodyti ieškinyje išdėstytus argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau visų įrodymų, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nepridėjo ir nenurodė kokie bylai reikšmingi įrodymai randasi bankroto byloje. Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinį teismas atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Ieškovai J. L. ir L. L. atskiruoju skundu (b.l. 15-16) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo kitam pirmosios instancijos teismo teisėjui. Nurodo, kad ieškiniui patekus pas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėją R. V. – teisėja nieko nesuprato. Nurodo, kad patiekė analogišką ieškinį kokį buvo pateikę Vilniaus r. apylinkės teismui. Taip pat patiekė įrodymus -kopijas tų dokumentų, kurie pas juos išlikę ir nurodė, kad ieškinį pagrindžiančių dokumentų originalai jau yra pateikti teismui ir saugomi bankroto byloje Nr. B2-3317-178/2009. Nurodo, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Nesiskundžia lietuvių kalbos žinių stoka. Ieškinius teismams rašė esant blaiviems ir nesergant psichinėmis ligomis. Ieškinių motyvai, pagrindai ir reikalavimai išdėstyti aiškiai ir suprantama lietuvių kalba, suprantama tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams. Nurodo, kad asmeniškai nepažystant teisėjos neturi galimybės visiems suprantamų sąvokų ir minčių perteikti jai vienai suprantama forma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas iš esmės sutinka su apeliantų skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimų turiniu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apeliantų (ieškovų) 2012-03-29 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Teismas ieškovui nutarties motyvuojamojoje dalyje įvardijo, kas turėtų būti ištaisyta ieškinyje, t.y. turi nurodyti, kokia konkrečiai suma sudaro turtinę žalą ir kokia konkrečiai suma sudaro neturtinę žalą, kadangi iš ieškinio turinio to suprasti negalima. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, nepateikė rašytinių dokumentų, sutarčių, mokėjimo kvitų, sąskaitų faktūrų, teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti ieškovo kreditoriaus reikalavimai 94 365 Lt sumai, įrodymų, kad šie reikalavimai nebuvo patenkinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-04-16 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (b.l. 6-10) ieškovai įvardijo ieškinio reikalavimą (dalyką) – priteisti iš atsakovo 64 365 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos; ieškovai taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia minėtą reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), t.y. kad A. A. G. vadovaujama VšĮ „Viešuma“ atliko remonto darbus ieškovų bute ir dėl prastos darbų kokybės padarė ieškovams žalos (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Taip pat nurodė, kad įrodymai, patvirtinantys jo teiginius, yra bankroto byloje Nr. B2-3317-178/2009, kurios prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo.
Kaip minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai, pareikštas patikslintas ieškinys atitinka (b.l. 6-10). Pirmosios instancijos teismo 2012-04-18 nutartyje įvardinti trūkumai, kad neaišku, kokiu pagrindu ieškovai kildina žalą; kad apeliantai nepridėjo jų reikalavimų pagrindžiančių įrodymų ir nenurodė, kokie būtent bylai svarbūs įrodymai yra bankroto byloje (b.l. 13), nekliudo iškelti civilinę bylą ir gali būti pašalintas pasirengimo bylai nagrinėti metu.
Nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovų reikalavimo teise, nepakankamumą ir nustatyti jiems įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje, sprendžiant ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis (ar asmens teisės yra pažeidžiamos ir turi būti ginamos tokiu būdu, kuriuo prašoma ieškinyje). Duomenų, galinčių akivaizdžiai patvirtinti asmens teisių pažeidimo ar jo teisinio suinteresuotumo iškeltu klausimu, nebuvimas negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str.1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.