Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-579-196/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-21
Bylos Nr.: e2A-579-196/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00394-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: Visagino savivaldybės administracijos
Atsakovas: akcinei bendrovei „Telia Lietuva“

Kategorijos

2.4.2.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
3.3.1.19.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)

Civilinė byla Nr. e2A-579-196/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.1; 2.6.1.3.5; 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3585-467/2017 pagal ieškovės Visagino savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Telia Lietuva“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išreikalauti iš atsakovės 2011 m. gegužės 25/26 d. sutarties Nr. 2011/LPP-50/5-204 (toliau – ir Sutartis) pagrindu įrengtą Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą (toliau - VSS) ir ją sudarančius elementus: 1) VSS posistemės valdymo kontrolės centrą (toliau - VKC), susidedantį iš: dviejų VSS operatorių darbo vietų ir vienos policijos budėtojo nutolusios darbo vietos, susidedančių iš: darbo stoties kompiuterio, vaizdo stebėjimo kompiuterių, kompiuterio LCD monitorių, vaizdo dekoderių, vaizdo kontrolės modulinių pultų, programinės įrangos, valdančios visus aukščiau paminėtus įrenginius kaip visumą, nepertraukiamo maitinimo šaltinių (UPS); vaizdo sienos, susidedančios iš šešių vaizdo dekoderių ir šešių vaizdo monitorių; modulinės vaizdo įrašymo įrangos, susidedančios iš 19“ spintinių blokų su integruotu bloko valdikliu ir dviem integruotais maitinimo šaltiniais, dekodavimo ir įrašymo modulių kiekvienai įrengiamai VSS vaizdo kamerai; sistemos valdymo serverio ir web serverio; 2) automatinės numerių atpažinimo sistemos (toliau - ANPR) posistemės VKC, susidedantį iš: numerių registratorių, numerių registratorių ANPR serverio, ANPR posistemės darbo vietos; 3) komunikacijų posistemės VKC, susidedantį iš: tinklo komutatorių – 7 vnt., maršrutizatoriaus, WEB serverio; 4) VKC elektros maitinimo posistemę, susidedančią iš nepertraukiamo maitinimo šaltinio; 5) VKC mikroklimato palaikymo posistemę, susidedančią iš oro kondicionavimo įrangos; 6) Praėjimo kontrolės ir gaisrinės signalizacijos posistemę, susidedančią iš: apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos su dūmų detektoriais, Mifare Rfid kortelių skaitytuvų; 7) vaizdo kameras: standartinės raiškos valdomas vaizdo kameras (SD VK), didelės raiškos valdomas vaizdo kameras (HD VK), didelės raiškos nevaldomas vaizdo kameras (HD NK), automatinio automobilių numerių atpažinimo ANPR vaizdo kameras; 8) šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklą, susidedantį iš šviesolaidinių kabelių, ryšių kabelių kanalų, ryšių kanalizacijos šulinių, įvadinių vamzdelių, apsauginių vamzdžių, apsauginių P/E.V ir HDPE vamzdžių, PE d32 vamzdžių, polietileninių vamzdelių, surenkamų tipinių g/b šulinių, mažų g/b dėžių RKŠ-1, kabelinių šulinių RKS-1-3 su lengvo tipo liukų komplektu MTT-L, plastikinių vamzdžių, plieninių vamzdžių D32/3, d32 vamzdžių, RKŠ kabelių tvirtinimo kronšteinų ir konsolių ir kitų elementų, kurie sudaro ryšių kanalizaciją; 9) atramas vaizdo stebėjimo kameroms montuoti, vaizdo kamerų montavimo kronšteinus, technologines įrangos dėžutes, ant esamų apšvietimo atramų montuojamus VK tvirtinimo kronšteinus ir technologines dėžutes, ANPR vaizdo kamerų tvirtinimo konstrukcijas. Ieškovė prašo išreikalauti kaip neteisėtai valdomą Visagino savivaldybės administracijos turtą, įpareigojant AB „Telia Lietuva“ šį turtą perduoti Visagino savivaldybės administracijai priėmimo–perdavimo aktu per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 882 138,20 Eur žalos atlyginimo ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. gegužės 26 d. Visagino savivaldybės administracija ir AB „TEO LT“ (jos teisių ir pareigų perėmėja AB „Telia Lietuva“) sudarė Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo sutartį Nr. 201 l/LPP-50 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti Visagino savivaldybės administracijos nuosavybėn vaizdo stebėjimo sistemą (toliau - VSS) ir atlikti jos įrengimo darbus. Darbai atlikti, ieškovė su atsakove yra visiškai atsiskaičiusi pagal Sutartį.

3. Šalių sudarytos Sutarties 1.2 punkte yra nurodyta, kad VSS įrengimo darbų apimtys yra nurodytos Sutarties prieduose Nr. 1, 2, 3. Sutarties priede Nr. 3 nurodyta, kad Visagino miesto VSS, be kita ko, turi sudaryti duomenų perdavimas (1.6 p.). Atsakovė tiek iki sutarties Sudarymo, tiek Sutarties vykdymo metu 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. raštais patvirtino, jog paslaugas yra įsipareigojusi teikti visą Sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau savo prievolę vykdyti duomenų perdavimo paslaugas vykdė tik iki 2014 m. lapkričio 10 d. ir paslaugas nutraukė. Ieškovė, siekdama užtikrinti VSS funkcionavimą, 8 mėnesius duomenų perdavimo paslaugą pirko iš atsakovės AB „Telia Lietuva“, taip pat organizavo viešuosius pirkimus ir 2015 m. balandžio 24 d. sudarė duomenų perdavimo paslaugų sutartį su laimėtoju. Taip dėl duomenų perdavimo paslaugos pagal Sutartį, naudojant VSS, nevykdymo iš atsakovės pusės, Visagino savivaldybės administracija patyrė iš viso 58 417,56 Eur išlaidų, kurių neturėjo patirti.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, duomenų perdavimo paslaugą atsakovė buvo įsipareigojusi teikti 30 metų, t. y. tol, kol duomenų perdavimo tinklai gali būti ekonomiškai naudojami. Kadangi atsakovė šias paslaugas nustojo teikti, ieškovė paskaičiavo, kad dėl atsakovės kaltės patirs 823 720,64 Eur dydžio žalą, kurios dydis nurodytas patikslintame ieškinyje. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu duomenų perdavimo paslaugas teikia UAB „ATEA“, o atsakovė pradėjo imti VSS nuomos mokestį po 2 782,53 Eur/mėn. ir vengia ieškovei sugrąžinti VSS valdymą.

5. Ieškovė akcentavo, kad Sutartyje šalys sulygo, jog nuosavybės teisė į Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą ir jos (jo dalies) atsitiktinio sunaikinimo ar sugadinimo rizika pereina pirkėjai - Visagino savivaldybės administracijai (Sutarties 5.1 p.). 2011 m. spalio 24 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo AB „Telia Lietuva“ perdavė Visagino savivaldybės administracijai pagal Sutartį atliktus darbus ir jų rezultatą - VSS su visomis sudedamosiomis jo dalimis, taip pat ir duomenų perdavimo tinklus. 2011 m. spalio 24 d. raštu Nr. 04-9-03/142 AB „Telia Lietuva“ patvirtino, kad Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistema yra pajungta per uždarą duomenų perdavimo tinklą, kiekvienam vaizdo kameros įrengimo vietos sujungimui su Visagino policijos komisariatu yra panaudota po atskirą optinio kabelio skaidulą. Taip nuo 2011 m. spalio 24 d. šis turtas yra Visagino savivaldybės administracijos nuosavybė ir ji (ieškovė) prašo išreikalauti iš atsakovės Visagino miesto VSS, kaip neteisėtai valdomą Visagino savivaldybės administracijos turtą, įpareigojant atsakovę jį perduoti VSS priėmimo–perdavimo aktu per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 1 573 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7. Teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 26 d. Visagino savivaldybės administracija (užsakovė) ir AB „TEO LT“ (rangovė) sudarė Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo sutartį Nr. 2011/LPP-50/5-204 (tekste – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti Visagino savivaldybės administracijos nuosavybėn Visagino miesto stebėjimo sistemą (tekste - VSS) ir atlikti jos įrengimo darbus (Sutarties 1 p.). 2011 m. spalio 24 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu buvo patvirtinta, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu rangovė įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 2011/LPP-50/5-204. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra šalių ginčo, kad atsakovė prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį yra įvykdžiusi, o ieškovė su atsakove yra visiškai atsiskaičiusi.

8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė, remdamasi šalių sudarytos Sutarties ir jos priedų nuostatomis (Sutarties 1.2 p. ir Sutarties priedų Nr. 1, 2, 3 priedai, priedo Nr. 3 1.6, 1.8 ir 3 p.), tvirtina, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei nuosavybėn perduoti ne tik vaizdo stebėjimo sistemą (VSS), bet ir duomenų perdavimo tinklą, todėl, pastarajai šių veiksmų neatliekant, reiškia vindikacinį ieškinį, su kuriuo atsakovė kategoriškai nesutinka.

9. Teismas nustatė, kad Sutarties 1.1.3 papunktyje (Sutarties objektas) nurodyta, jog į VSS ir jos įrengimo darbus įeina „(i) - Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas ir (ii) - prijungimas prie duomenų perdavimo tinklo“. Taigi Sutarties objektu yra VSS elementai (operatoriaus darbo vieta, vaizdo siena, serverinė, kiti įrenginiai kaip jie detalizuojami Sutarties priede Nr. 1, miesto stebėjimo kameros ir automatinio automobilių numerių atpažinimo sistema ANPR) ir prijungimo prie duomenų perdavimo tinklo įrengimo darbai, o ne duomenų perdavimo tinklas. Teismas tokią išvadą padarė ir iš 2011 m. spalio 24 d. bei kitų darbų priėmimo–perdavimo aktų, pagal kuriuos atsakovė perdavė ieškovei Sutarties objektą, kaip jis apibrėžtas Sutartyje, o ieškovė patvirtino darbų atlikimą ir perdavimą. Teismas taip pat akcentavo, kad Sutarties 3 priedo (techninė specifikacija) bendrųjų reikalavimų 1 punkte yra nustatyta, kad VSS sudaro duomenų perdavimas (1.6 p.), t. y. duomenų perdavimo tinkle teikiama paslauga, o ne daiktas – pats tinklas.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniui pagrįsti remiasi Sutarties 3 priede esančiais punktų formuluočių neatitikimais, o būtent: priede Nr. 3 prie Sutarties yra pateikiami 2 atskiri sąrašai - 1-ame priedo puslapyje ir 2-ame priedo puslapyje, kuriuose nurodoma, kad jie (sąrašai) sudaro Visagino miesto VSS. Antrojo sąrašo 3-iame punkte nurodoma, jog į VSS patenka „šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas“, pirmojo sąrašo 1.6 papunktyje – kad duomenų perdavimas. Teismo vertinimu, tik pastarojo papunkčio pagrįstumą įrodo kiti byloje esantys įrodymai ir aplinkybės.

11. Teismas nustatė, kad Sutarties priedo Nr. 3 III skyriaus „Reikalavimai duomenų perdavimui“ 1 punkte nurodyta, kad tiekėjui priklausantis duomenų perdavimo tinklas turi būti uždaras (privatus), t. y. nurodoma, jog duomenų perdavimo tinklas yra tiekėjos (atsakovės) nuosavybė. Visagino savivaldybės adinistracijos 2010 m. organizuoto atviro konkurso „Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimas“ sąlygose, kurių pagrindu buvo vykdomas viešasis pirkimas ir sudaroma ginčo Sutartis, jų priede Nr. 1 „A dalis. Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ lentelės 21 punkto „Duomenų perdavimo reikalavimai“ 21.1 papunktyje, teismo vertinimu, aiškiai išskirta duomenų perdavimo tinkle priklausomybė, t. y., kad tiekėjui priklausantis duomenų perdavimo tinklas turi būti uždaras/privatus ir negali būti naudojamas kitoms tiekėjo reikmėms, o 21.3 papunktyje dar kartą pažymėta, kad duomenų perdavimo tinklas yra tiekėjo.

12. Teismas taip pat nustatė, kad Visagino savivaldybės administracijos 2015 m. organizuoto supaprastinto atviro konkurso „Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimas“ sąlygų 4 priedo „Techninės specifikacijos“ 2 punkte nurodyti konkretūs reikalavimai duomenų perdavimo tinklui bei konstatuota, kad duomenų perdavimo tinklas priklauso tiekėjui (2.1 ir 2.3 p.).

13. Teismas akcentavo, kad 2015 metais Visagino savivaldybės administracija, paskelbusi supaprastintą atvirą konkursą „Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos techninė priežiūra, profilaktikos darbai bei duomenų perdavimas“, konkurso dalyviams 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. (4.29)-1-637 išaiškino, kad 2010 m. organizuoto atviro konkurso „Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimas“ pirkimo objektas neapėmė duomenų tinklo įrengimo darbų, t. y., kad 2010 m. konkurso sąlygose buvo nustatyti reikalavimai duomenų perdavimo tinklui, tačiau pats tinklas (ar jo įrengimas) perkamas nebuvo, buvo taip pat perkama duomenų perdavimo paslauga, kurią turėjo teikti konkursą laimėjęs rangovas, naudodamasis nustatytus reikalavimus atitinkančiais savo nuosavybės teise valdomais ar nuomos pagrindais naudojamais tinklais. 2010 m. konkurso nugalėtoja (atsakovė) duomenų perdavimą vykdė savo nuosavais tinklais, kurie atitiko nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, pasibaigus sutarties vykdymui perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad paslaugų teikėjui (šiuo atveju – atsakovei) priklausantys duomenų perdavimo tinklai būtų perduoti perkančiosios organizacijos (ieškovo) nuosavybėn, kadangi ji jų nepirko. Taip pat šiame ieškovės rašte nurodyta, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi pasiūlyti perkančiajai organizacijai (ieškovei) reikalingas paslaugas, taip pat ir duomenų perdavimo.

14. Teismas perkančiosios organizacijos paaiškinimus kvalifikavo kaip sudėtinę pirkimo dokumentų dalį. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija yra saistoma savo pačios išaiškinimų ir negali aiškinti viešojo pirkimo sąlygų taip, jog de facto būtų pakeistas sąlygų turinys, nes taip būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai.

15. Teismas nustatė, kad priede Nr. 1 prie 2015 m. atviro konkurso sąlygų 4 priedo „Techninės specifikacijos“ papunkčiui išvardijamos visos Visagino vaizdo stebėjimo sistemos sudedamosios dalys. Teismas nustatė, kad tarp 1.1 ir 1.30 papunkčiuose išvardytų objektų duomenų perdavimo tinklas nėra įvardytas. Teismas taip pat nustatė, kad tiek 2015 m. atviro konkurso sąlygos, tiek 2010 m. atviro konkurso sąlygos numatė aiškų techninį reikalavimą visiems atviro konkurso dalyviams ir būsimiems duomenų perdavimo paslaugų tiekėjams – turėti savo privatų ir nuosavybės teise valdomą duomenų perdavimo tinklą, kuris būtų naudojamas teikiant ieškovės perkamas duomenų perdavimo paslaugas VSS funkcionavimui.

16. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės teikto 2010 m. konkursui 2010 m. liepos 23 d. pasiūlymo Nr. 04-9-03-37 dalyje III „Reikalavimai duomenų perdavimui“ 1-ame punkte tiekėja (atsakovė), atsižvelgdama į konkurso sąlygas, nurodė, kad duomenų perdavimo tinklas priklausys tiekėjai ir bus naudojamas stebėjimo sistemų duomenų perdavimui. Su tokiu pasiūlymu ieškovė sutiko, paskelbė atsakovę konkurso laimėtoja, o tuo pačiu, teismo vertinimu, pripažino atsakovės nuosavybės teisę į duomenų perdavimo tinklą.

17. Teismas pažymėjo, kad nurodyti viešojo pirkimo dokumentai (2010 m. bei 2015 m. konkurso sąlygos ir techninės specifikacijos) buvo parengti išimtinai pačios perkančiosios organizacijos, t. y. ieškovės, todėl, net ir nustačius pirkimo dokumentų sąlygose esant prieštaravimų ar neaiškumų, tokie neaiškumai negali būti aiškinami perkančiosios organizacijos naudai, nes tokiu būdu būtų pažeidžiami lygiateisiškumo bei skaidrumo principai. Teismo vertinimu, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai.

18. Teismas konstatavo, kad pagal Sutarties ir viešojo pirkimo dokumentų nuostatas tiekėja (atsakovė) privalėjo pagal nustatytus reikalavimus įrengti duomenų perdavimo tinklą, prie jo prijungti Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą ir teikti duomenų perdavimo paslaugą Sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau nuosavybės teisė į duomenų perdavimo tinklą liko paslaugų tiekėjai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti CK 4.95 straipsnio nuostatas ir tenkinti vindikacinį ieškinį.

19. Teismas nustatė, kad ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas ir savo paties raštuose prisiimtus įsipareigojimus teikti duomenų perdavimo paslaugas visą Sutarties galiojimo laikotarpį, nepagrįstai nutraukė duomenų perdavimo paslaugos teikimą ieškovei nuo 2014 m. lapkričio 10 d., todėl ieškovė buvo priversta sudaryti papildomas duomenų perdavimo paslaugų sutartis su atsakove ir kita paslaugų teikėja UAB „ATEA“ ir patyrė 58 417,56 Eur išlaidų, kurių neturėjo patirti, todėl, remdamasi CK 1.138 straipsnio 6 dalimi ir 6.256 straipsnio 2 dalimi, reikalauja priteisti nurodyto dydžio žalą iš atsakovės.

20. Teismas nustatė, kad Sutarties 3 priedo III skyriaus „Reikalavimai duomenų teikimui“ 2 punkte nurodyta, kad „Duomenų perdavimas vykdomas tik per vienmodžio optinio kabelio skaidulas visą sutarties galiojimo laikotarpį“. Sutartyje konkrečiai nenurodytas Sutarties pasibaigimo terminas (Sutarties 12.1 p.). Dėl to teismas taikė įstatymo nuostatos.

21. Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalį viešojo pirkimo sutartys negali būti sudaromos ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas išimtis, ir tai yra imperatyvi norma. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kad konkrečiu atveju būtų taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarime „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“ nurodytos išimtys, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad šalių Sutartis galiojo tris metus, o, jai pasibaigus, Visagino savivaldybės administracija duomenų perdavimo paslaugas iš atsakovės pirko atskiromis sutartimis (2014 m. lapkričio 11 d. sutartis Nr. TPTS50510899-141111/5-333, 2015 m. kovo 13 d. sutartis Nr. TPTS50510899-150313/5-66). Teismo vertinimu, šios aplinkybės matyti ir iš ieškovės su pretenzija pateiktos 2017 m. vasario 13 d. pažymos Nr. 4-47 bei šių paslaugų atsisakymo 2015 m. birželio 5 d. rašto Nr. (4.27)-1-2790.

22. Teismas nustatė, kad 2010 m. atviro konkurso sąlygų 14.2.6 punkte nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja užtikrinti įrangos garantinį aptarnavimą ir tinkamą duomenų perdavimą ne mažiau kaip 36 mėn., kas taip pat reiškia, jog pačios perkančiosios organizacijos (ieškovės) suformuota konkurso sąlyga paslaugų teikimo terminui yra tapati Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam reikalavimui dėl maksimalaus viešųjų sutarčių galiojimo 3 metų laikotarpiui.

23. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. atviro konkurso sąlygų II dalies „Pirkimo objektas“ 2.4 papunktyje įtvirtinta, kad paslaugos teikimo terminas – 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, su galimybe pratęsti paslaugų tiekimo terminą du kartus po 12 mėnesių. Analogiškas terminas aptartas ir 14.7 bei 14.8 papunkčiuose.

24. Teismo vertinimu, kad duomenų perdavimo paslaugos pagal Sutartį buvo perkamos terminuotam Sutarties sudarymo laikotarpiui (3 metams) matyti ir iš atsakovės pasiūlymo, kurio pirmajame puslapyje nurodyta, kad Sutarties vykdymui atsakovė pasitelks subrangovę UAB „Telekonta“, kuri ne tik parengs visos miesto stebėjimo sistemos aktyvinę įrangą, ją sumontuos, testuos, atliks personalo mokymus, bet ir 36 mėnesius teiks sistemos (VSS) priežiūrą, o taip pat ieškovės 2014 m. lapkričio 3 d. raštas (4.29)-1-4475 atsakovei.

25. Teismo vertinimu, atsakovė ir teikė paslaugas ieškovei nurodytu laikotarpiu, ir taip įgyvendino tiek atviro konkurso, tiek Sutarties jai iškeltas sąlygas. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturi jokių sutartinių įsipareigojimų ar pareigos (prievolės) teikti duomenų perdavimo paslaugas Visagino savivaldybės administracijai, o tuo pačiu – neturi pareigos ieškovei kompensuoti išlaidas už VSS priežiūrą pasibaigus sutarčiai. Dėl to ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo teismas atmetė.

26. Teismas nustatė, kad ieškovė, atsižvelgdama į 2015 m. kovo 13 d. duomenų perdavimo paslaugų teikimo sutarties nuostatomis sutartą 2 782,84 Eur/mėn. duomenų perdavimo paslaugos kainą ir Sutarties galiojimą 30 metų laikotarpyje, iš atsakovės reikalauja atlyginti nesuteiktų VSS duomenų perdavimo paslaugų per duomenų perdavimo tinklą kainą/ žalą, kurią patikslinusi įvardija 882 138,20 Eur suma. Šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė, nes toks sutarties galiojimo terminas prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatoms.

27. Teismo įsitikinimu, pritarimas ieškovės pozicijai reikštų ir esminių pirkimo sąlygų keitimą bei pažeistų viešųjų pirkimų principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str.), nes Sutarties galiojimo terminas būtų prailginamas net 10 kartų, t. y. Sutartis galiotų ne 3 metus (pagal imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatas), o 30 metų, taip pat būtų keičiama Sutarties kaina (30 metų duomenų perdavimo paslaugų kaina turėtų būti įtraukta į numatytą viešojo pirkimo kainą - 664 571,48 Eur (2 292 771,60 Lt) be PVM sumą, kuri būtų ženkliai didesnė).

28. Teismas pažymėjo, kad duomenų perdavimo tinklas yra neginčytina atsakovės nuosavybė, todėl ji teisėtai valdo bei naudoja duomenų perdavimo tinklą, turi teisėtą pagrindą bei teisėtus lūkesčius gauti pajamas iš savo eksploatuojamo turto, o, pasibaigus Sutarčiai ir nesant, tarp šalių sudarytos, galiojančios sutarties dėl duomenų perdavimo paslaugos teikimo, neturi pareigos teikti duomenų perdavimo paslaugas, dėl to atsakovės veiksmai – paslaugų neteikimas, nesant galiojančios sutarties su ieškove, yra teisėti. Be to, teismas akcentavo, kad žalą ieškovė skaičiuoja kaip būsimą žalą, taikant ieškovės ir UAB „ATEA“ sudarytoje sutartyje nustatytą 2 782,84 Eur per mėnesį duomenų perdavimo paslaugų teikimo mokestį. Teismas akcentavo, kad ši sutartis yra terminuota, todėl negalima nustatyti, kokios duomenų perdavimo paslaugų kainos bus ateityje. Teismas padarė išadą, kad ieškovės žalos apskaičiavimui nėra pagrindo.

29. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes ieškovės reikalavimas yra neįrodytas ir nepagrįstas: ieškovė reikalauja atlyginti tariamai patirtą žalą, susidariusią dėl nesuteiktų duomenų perdavimo pagal Sutartį paslaugų, nors realiai šios žalos nepatyrė ir jos dydį grindžia išimtinai tik savo subjektyviu paskaičiavimu. Duomenų perdavimo paslaugos teikimas 30 metų nebuvo Sutarties objektas, atitinkamai ir šių paslaugų kaina, nurodyta Visagino savivaldybės administracijos kaip jos patirta žala, nebuvo įtraukta į Sutarties kainą, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30. Apeliaciniu skundu ieškovė Visagino savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Teismo išvada, kad Visagino savivaldybės administracija prašo iš AB „Telia Lietuva“ sugrąžinti esą dar vieną papildomą daiktą – duomenų perdavimo tinklą, apibūdinamą kaip atskirą, o ne VSS dalį, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to, visuotinai žinoma, kad vaizdo stebėjimo kameros be duomenų perdavimo tinklo (kabelio, šviesolaidžio, kitos jas apjungiančios priemonės) neveikia.

30.2. Sutarties 1.2 papunktyje, kuriame yra aprašomos Visagino savivaldybės administracijos perkamos VSS įrengimo darbų apimtys, yra aiškiai paminėtas Sutarties Priedas Nr. 3, kuriame yra išdėstyta VSS specifikacija, o jos vienoje dalyje, pažodžiui, be jokių dviprasmybių ir visiškai aiškiai nurodyta, kad VSS be kitų elementų susideda ir iš šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo. Remiantis šiomis Sutarties sąlygomis, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas Visagino savivaldybės administracijai nepriklauso, nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esančiam įrodymui – sutarties ir jos priedo sąlygoms.

30.3. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu įvertino nuosavybės teisių įgijimą į kitas dalis, nurodytas Sutarties priede Nr. 3, t. y. Valdymo kontrolės centrą (VKC), vaizdo kameras, elektros maitinimo įrenginius, VSS montavimo inžinerinius statinius, konstrukcijas ir elementus, taip pat patalpas. Jų nuosavybės teisės teismas sprendime nepaneigė. Be šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo šios dalys yra tik po Visagino miestą tam tikra tvarka išdėstyti įrenginiai, tačiau sistema be visų jos elementų, o šioje byloje ieškiniu nurodytu atveju kameros be sujungimo šviesolaidiniu kabeliu, neveikia. Sprendime apie valdymo kontrolės centro, vaizdo kamerų, elektros maitinimo įrenginių, VSS montavimo inžinerinių statinių, konstrukcijų ir elementų, patalpų nuosavybę ir neteisėtą jų valdymą iš AB „Telia Lietuva“ nėra nieko pasakyta. Vien dėl šių daiktų neišreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

30.4. Teismas nepagrįstai prieštaringomis laiko Sutarties Priedo Nr. 3 sąlygas, apibūdinančias VSS sistemos elementų sudėtį ir to paties Priedo Nr. 3 punkte III nustatytus reikalavimus duomenų perdavimui, kuriuose yra nurodyta, jog „1. Tiekėjui priklausantis duomenų perdavimo tinklas turi būti uždaras/privatus (private) ir negali būti naudojamas kitoms tiekėjo reikmėms, išskyrus stebėjimo sistemos duomenų perdavimui, kur vaizdo stebėjimo sistemos duomenys perduodami tiesiogiai optinio kabelio skaidula“. Jokio prieštaravimo tarp Sutarties priedo Nr. 3 sąlygų nėra. Pagal Sutarties priedą Nr. 3, be Sutarties 1 punkte nurodyto įsipareigojimo perduoti Visagino vaizdo stebėjimo sistemą Visagino savivaldybės administracijos nuosavybėn ir ją įrengti, Sutarties priedo Nr. 3 1.6 papunkčiu atsakovė įsipareigojo užtikrinti reikalavimus duomenų perdavimui. Sutarties Priedo Nr. 3 dalyje III „Reikalavimai duomenų perdavimui“ yra išdėstyti reikalavimai duomenų perdavimo būdams ir kokybei. Priešingai nei teigia teismas, šiame punkte nėra sprendžiama duomenų perdavimo tinklo nuosavybės klausimas, o nurodomi techniniai reikalavimai duomenų perdavimui.

30.5. Nors teismas pagrįstai nurodė, kad Visagino savivaldybės administracija Sutartimi pirko ne tik VSS sistemą, bet ir duomenų ja perdavimo paslaugas, tačiau nepagrįstas teismo argumentas, kad šias paslaugas ieškovė pirko 3 metams.

30.6. Visagino savivaldybės administracija sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad duomenų teikimo įsipareigojimo terminas pagal Sutartį buvo nustatytas pagal įstatymų nuostatas, tačiau teismas neteisingai taikė įstatymų nuostatas. Teismas, neteisingai nustatęs bylos faktines aplinkybes, susijusias su VSS sistemos sukūrimo sutartiniais įsipareigojimais ir jos nuosavybės teise, netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl neteisingai nusprendė, kad Sutartis, o kartu ir atsakovės pareigos teikti ieškovei duomenų perdavimo paslaugą terminas yra treji metai.

30.7. Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atveju, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 432, 3 punkte yra nustatyti atvejai, kada perkančioji organizacija, vadovaudamasi racionalaus lėšų, skirtų reikalingoms prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo kriterijumi, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartis gali sudaryti ilgiau kaip 3 metams. Vienas iš tų atvejų nurodytų Vyriausybės nutarime yra tada, kai perkančioji organizacija perka aptarnavimo, remonto ar priežiūros paslaugas, kai įsigyjamo pirkimo objekto pirkimo sutartis apima ir šių paslaugų pirkimą (3.4 papunktis). Kadangi ieškovė pirko VSS paslaugas, tai teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartis sudaryta trejiems metams.

30.8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „TEO LT“ įsipareigojo teikti Visagino savivaldybės administracijai duomenų perdavimo paslaugą ir techninį aptarnavimą visą sukurto objekto gyvavimo laikotarpį. VSS sudaro šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas, t. y. ryšių kabeliai ir kabelių kanalai, ryšių kanalizacijos šuliniai, įvadinių vamzdelių, apsauginių vamzdžių, apsauginių P/E.V ir HDPE vamzdžių, PE d32 vamzdžių, polietileninių vamzdelių, surenkamų tipinių g/b šulinių, mažų g/b dėžių RKŠ-1, kabelinių šulinių RKS-1-3 su lengvo tipo liukų komplektu MTT-L, plastikinių vamzdžių, plieninių vamzdžių D32/3, d32 vamzdžių, RKŠ kabelių tvirtinimo kronšteinų ir konsolių ir kitų elementų, kurie sudaro ryšių kanalizaciją. Statinio gyvavimo trukmė, priklausomai nuo statybos produktų, iš kurių jis pastatytas, yra nuo 35 metų iki 100 metų (STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 65 punktas). Ryšių kanalizacijos sudedamųjų dalių gyvavimo trukmė yra nuo 35 iki 100 metų, o ryšių kabelių jungiamųjų dalių gyvavimo trukmė yra 30 metų. Dėl to pripažintina, kad teikti duomenų perdavimo paslaugą VSS sistema AB „Telia Lietuva“ turi 30 metų nuo VSS sistemos perdavimo Visagino savivaldybės administracijai 2011 m. spalio 24 d. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog paslaugų terminas buvo treji metai, o ne trisdešimt, nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Telia Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Pati apeliantė išaiškinamajame rašte nurodė, kad pasibaigus sutarties vykdymui perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad paslaugų teikėjai priklausantys duomenų perdavimo tinklai būtų perduoti perkančiosios organizacijos nuosavybėn, kadangi ji jų nepirko. Šie Visagino savivaldybės administracijos išaiškinimai prieštarauja ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodomiems argumentams dėl nuosavybės teisių į duomenų perdavimo tinklą.

31.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių susitarimo dėl sutarties termino nuostatas, tinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė iš atsakovės paslaugas pirko trejiems metams.

31.3. Nesant pagrindo teigti, jog atsakovė paslaugas turėjo teikti 30 metų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių sprendimo dalies negaliojimo pagrindų ir apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

33. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, konstatuojamas tuo atveju, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

34. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šis reikalavimas susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).

35. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarba pabrėžta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, nurodant, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti iš atsakovės 2011 m. gegužės 25/26 d. sutarties Nr. 2011/LPP-50/5-204 pagrindu įrengtą Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą (toliau – ir VSS) ir ją sudarančius elementus: 1) VSS posistemės valdymo kontrolės centrą, susidedantį iš: dviejų VSS operatorių darbo vietų ir vienos policijos budėtojo nutolusios darbo vietos, susidedančių iš: darbo stoties kompiuterio, vaizdo stebėjimo kompiuterių, kompiuterio LCD monitorių, vaizdo dekoderių, vaizdo kontrolės modulinių pultų, programinės įrangos, valdančios visus aukščiau paminėtus įrenginius kaip visumą, nepertraukiamo maitinimo šaltinių (UPS); vaizdo sienos, susidedančios iš šešių vaizdo dekoderių ir šešių vaizdo monitorių; modulinės vaizdo įrašymo įrangos, susidedančios iš 19“ spintinių blokų su integruotu bloko valdikliu ir dviem integruotais maitinimo šaltiniais, dekodavimo ir įrašymo modulių kiekvienai įrengiamai VSS vaizdo kamerai; sistemos valdymo serverio ir web serverio; 2) automatinės numerių atpažinimo sistemos (toliau - ANPR) posistemės VKC, susidedantį iš: numerių registratorių, numerių registratorių ANPR serverio, ANPR posistemės darbo vietos; 3) komunikacijų posistemės VKC, susidedantį iš: tinklo komutatorių - 7 vnt., maršrutizatoriaus, WEB serverio; 4) VKC elektros maitinimo posistemę, susidedančią iš nepertraukiamo maitinimo šaltinio; 5) VKC mikroklimato palaikymo posistemę, susidedančią iš oro kondicionavimo įrangos; 6) praėjimo kontrolės ir gaisrinės signalizacijos posistemę, susidedančią iš: apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos su dūmų detektoriais, Mifare Rfid kortelių skaitytuvų; 7) vaizdo kameras: standartinės raiškos valdomas vaizdo kameras (SD VK), didelės raiškos valdomas vaizdo kameras (HD VK), didelės raiškos nevaldomas vaizdo kameras (HD NK), automatinio automobilių numerių atpažinimo ANPR vaizdo kameras; 8) šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklą, susidedantį iš šviesolaidinių kabelių, ryšių kabelių kanalų, ryšių kanalizacijos šulinių, įvadinių vamzdelių, apsauginių vamzdžių, apsauginių P/E.V ir HDPE vamzdžių, PE d32 vamzdžių, polietileninių vamzdelių, surenkamų tipinių g/b šulinių, mažų g/b dėžių RKŠ-1, kabelinių šulinių RKS-1-3 su lengvo tipo liukų komplektu MTT-L, plastikinių vamzdžių, plieninių vamzdžių D32/3, d32 vamzdžių, RKŠ kabelių tvirtinimo kronšteinų ir konsolių ir kitų elementų, kurie sudaro ryšių kanalizaciją; 9) atramas vaizdo stebėjimo kameroms montuoti, vaizdo kamerų montavimo kronšteinus, technologines įrangos dėžutes, ant esamų apšvietimo atramų montuojamus VK tvirtinimo kronšteinus ir technologines dėžutes, ANPR vaizdo kamerų tvirtinimo konstrukcijas. Ieškovė prašo išreikalauti kaip neteisėtai valdomą Visagino savivaldybės administracijos turtą, įpareigojant AB „Telia Lietuva“ šį turtą perduoti Visagino savivaldybės administracijai priėmimo–perdavimo aktu per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 882 138,20 Eur žalos atlyginimo ir 8 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

37. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ieškinio reikalavimus atmetė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog ieškiniu prašoma išreikalauti Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą ir ją sudarančius elementus bei šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, taip pat prašoma priteisti žalą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais netenkina ieškinio reikalavimų dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo išreikalavimo (patikslinto ieškinio dalyko 1.8 papunktis), žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (patikslinto ieškinio dalyko 2, 4 punktai).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui, išsamiai išanalizavus ieškinio reikalavimo dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo išreikalavimo iš neteisėto valdymo pagrįstumą, nustačius, kad šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklas nebuvo Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos dalis, kilo pareiga motyvuoti ir sprendimą atmesti ieškinio reikalavimus dėl Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir ją sudarančių elementų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl netenkina ieškinio reikalavimų dėl Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir ją sudarančių elementų (patikslinto ieškinio dalyko 1.1–1.7, 1.9 papunkčiai) išreikalavimo. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti motyvai ir dėl ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas (patikslinto ieškinio dalyko 3 punktas) pagrįstumo, tačiau kadangi reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra išvestinis reikalavimui priteisti žalą, tai darytina išvada, kad teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, laikė nepagrįstu reikalavimą ir dėl palūkanų priteisimo.

39. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovės vindikacinio ieškinio reikalavimai išreikalauti iš atsakovės AB „Telia Lietuva“ neteisėto valdymo Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos posistemės valdymo kontrolės centrą, automatinę numerių atpažinimo sistemą, komunikacijų posistemę, elektros maitinimo posistemę, mikroklimato palaikymo posistemę, praėjimo kontrolės ir gaisrinės signalizacijos posistemę, vaizdo kameras, atramas, technologines dėžutes, kronšteinus ir tvirtinimo konstrukcijas netenkinti be jokių motyvų, todėl ši sprendimo dalis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl pasisako dėl apeliaciniame skunde iškeltų klausimų.

Dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo išreikalavimo

41. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

42. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo iš neteisėto atsakovės valdymo išreikalauti šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, todėl minėtą ieškinio reikalavimą atmetė.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

44. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Visagino savivaldybės administracijos ir AB „TEO LT“, (naujas pavadinimas – „Telia Lietuva“) 2011 m. gegužės 25/26 d. Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimo sutarties Nr. 2011/LPP-50/5-204 1.1 papunkčiu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovės nuosavybėn Visagino miesto stebėjimo sistemą ir atlikti jos įrengimo darbus. Ieškovė įrodinėjo, jog šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas yra Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos dalis, todėl jis, kaip šios sistemos dalis, buvo perduotas apeliantės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad atsakovė šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo ieškovės nuosavybėn neperdavė, ieškovė nėra šio tinklo savininkė, todėl sprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašo išreikalauti iš atsakovės šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą.

45. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliaciniame skunde iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo savininko, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą.

46. Apeliantė, teigdama, kad šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas yra Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos dalis remiasi Sutarties priedo Nr. 3 „Techninė specifikacija“ bendrųjų reikalavimų 1.6 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą, be kitų elementų, sudaro ir duomenų perdavimas, bei techninių specifikacijų 3 punktu, kuriame nurodyta, kad Miesto vaizdo stebėjimo sistemą, be kitų elementų, turi sudaryti šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas. Atsakovės teigimu, šalių sutartyje nėra nurodyta, kad šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas yra miesto vaizdo stebėjimo sistemos dalis, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovės nuosavybėn šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą.

47. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei šiuo klausimu suformuluotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018). Taigi, visų pirma prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina ir į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo.

48. Iš Sutarties 1.1 papunkčio matyti, kad šalys susitarė dėl dviejų atskirų Sutarties objektų: 1) pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą ir 2) pardavėjas įsipareigojo atlikti Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbus, į kuriuos įeina 1.1.1– 1.1.4 papunkčiuose nurodyti darbai. Sutarties 1.1.3 papunktyje nurodyta, jog į Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbus įeina Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos įrengimas ir prijungimas prie duomenų perdavimo tinklų. Taigi iš sutarties nuostatų matyti, kad Sutarties objektu yra Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos elementai (operatoriaus darbo vieta, vaizdo siena, serverinė, kiti įrenginiai, kurie detalizuojami Sutarties priede Nr. 1, miesto stebėjimo kameros ir automatinio automobilių numerių atpažinimo sistema ANPR) ir šios sistemos prijungimo prie tiekėjui priklausančio duomenų perdavimo tinklo įrengimo darbai, o ne pats šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas.

49. Pirmosios instancijos teismo argumentą, kad šalys nesusitarė šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo perduoti ieškovei, patvirtina ir sutarties šalių elgesys, jų subjektyvi nuomonė dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvęs sąlygų suvokimas.

50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 24 darbų priėmimo–perdavimo aktu atsakovė ieškovei Visagino savivaldybės administracijai perdavė Sutarties objektą, kaip jis apibrėžtas Sutartyje. Minėtu priėmimo–perdavimo aktu rangovė perdavė, o užsakovė priėmė objektą – pagal 2011 m. gegužės 26 d. sutartį Nr. 5-204. Pažymėtina, kad priėmimo–perdavimo akte, kuriame išvardyti perduodami daiktai, šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo tarp jų nėra. Priešingai, jame nurodyta, kad šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas priklauso tiekėjui (t. 1, b. l. 141). Taigi atsakovė 2011 m. spalio 24 d., įgyvendindama Sutartimi prisiimtas pareigas, priėmimo–perdavimo aktu ieškovei perdavė Sutarties priede Nr. 1 išvardytus Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos elementus, o ne šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą.

51. Nustačius, kad duomenų perdavimo tinklas nebuvo Visagino savivaldybės administracijai nuosavybėn priskirtinas Sutarties objektas ir nebuvo įtrauktas į 2011 m. spalio 24 d. priėmimo–perdavimo akto turinį, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad šalys priėmimo–perdavimo aktu perdavė šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą. Be to, Sutarties nuostatų aiškinimui dėl duomenų tinklo perdavimo teisiškai reikšmingas ir Sutarties priedo Nr. 3 III skyriaus „Reikalavimai duomenų perdavimui“ 1 punktas, kuriame paaiškinama, kokie reikalavimai keliami duomenų perdavimui ir nurodoma, kad „Tiekėjui priklausantis duomenų perdavimo tinklas turi būti uždaras/ privatus <...>“. Taigi nurodoma, jog duomenų perdavimo tinklas yra būtent tiekėjo, t. y. atsakovės, nuosavybė.

52. Apeliaciniame skunde akcentuojamo Sutarties priedo Nr. 3 „Techninė specifikacija“ bendrųjų reikalavimų 1 punkte nurodyti, kokie objektai konkrečiai sudaro Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą. Pagal šio punkto 1.6 papunktį Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą, be kitų elementų, sudaro duomenų perdavimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl duomenų perdavimo tinkle teikiamos paslaugos, o ne daikto – paties tinklo – perdavimo. Nors tame pačiame priede Nr. 3 techninių specifikacijų 3 punkte nurodyta, kad į Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą, be kitų elementų, patenka ir šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas, tačiau ši nuostata nereiškia tinklo perdavimo ieškovės nuosavybėn. Šią išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina faktiniai šalių veiksmai iki Sutarties vykdymo ir vykdant Sutartį.

53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. atviro konkurso sąlygose nurodyta, jog tiekėjui priklausantis duomenų perdavimo tinklas turi būti uždaras (privatus) ir negali būti naudojamas kitoms tiekėjo reikmėms. Šalys 2011 m. gegužės 25–26 d. sudarė sutartį. Šios Sutarties nuostatos buvo perkeltos iš 2010 m. atviro konkurso salygų. Šio konkurso priedo Nr. 1 „A dalis. Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ lentelės 21-ojo punkto „Duomenų perdavimo reikalavimai“ 21.1 papunktyje išskirtas duomenų perdavimo tinklo savininkas – „Tiekėjui priklausantis duomenų perdavimo tinklas turi būti uždaras/privatus (private) ir negali būti naudojamas kitoms tiekėjo reikmėms <…>“, 21.3 papunktyje papildomai nurodoma, jog „Tiekėjo duomenų perdavimo tinkle magistralės <…>“. Pažymėtina ir tai, kad 2015 metais paskelbusi supaprastintą atvirą konkursą Visagino savivaldybės administracija, paaiškindama tiekėjui konkurso sąlygas, 2015 m. vasario 5 d. konkurso sąlygų išaiškinime Nr. (4.29)-1-637 nurodė: „Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. organizuoto atviro konkurso „Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo darbų pirkimas“ pirkimo objektas neapėmė duomenų tinklo įrengimo darbų. 2010 m. Konkurso sąlygose buvo nustatyti reikalavimai duomenų perdavimo tinklui, tačiau pats tinklas (ar jo įrengimas) perkamas nebuvo, t. y. buvo taip pat perkama duomenų perdavimo paslauga, kurią turėjo teikti konkursą laimėjęs rangovas naudodamasis nustatytus reikalavimus atitinkančiu savo nuosavybės teise valdomais ar nuomos pagrindais naudojamais tinklais. 2010 m. Konkurso nugalėtojas [atsakovė] duomenų perdavimą vykdė savo nuosavais tinklais, kurie atitiko nustatytus reikalavimus. Pasibaigus sutarties vykdymui perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad paslaugų Tiekėjui [atsakovei] priklausantys duomenų perdavimo tinklai būtų perduoti Perkančiosios organizacijos nuosavybėn, kadangi ji jų nepirko“ (t. 2, b. l. 122-123). Be to, ir apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad ji 2010 m. liepos 16 d. rašte Nr. 4.29-13623, atsakydama į tiekėjo klausimus dėl optinio tinklo nuomos, laisvų skaidulų naudojimo paaiškino, kad duomenų perdavimo tinklas turi priklausyti tiekėjui tiesiogiai, arba pagal panaudos sutartį (apeliacinio skundo 4 p., t. 5, b. l. 82). Šie perkančiosios organizacijos paaiškinimai teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, skelbdama konkurso sąlygas, sudarydama sutartį su atsakovė, nesiekė įgyti duomenų perdavimo tinklo savo nuosavybėn, jo neįgijo. Priešingai, apeliantė nurodė, kad duomenų perdavimo tinklų nepirko.

54. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (akto redakcija, galiojusi 2011 m. sausio 6 d. – 2011 m. rugpjūčio 1 d.) 2 straipsnio 21 dalis). Perkančioji organizacija yra saistoma savo pačios išaiškinimų ir negali aiškinti viešojo pirkimo sąlygų taip, jog de facto būtų pakeistas sąlygų turinys, nes taip būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad pagal Sutarties ir viešojo pirkimo dokumentų nuostatas tiekėjas privalėjo pagal nustatytus reikalavimus įrengti duomenų perdavimo tinklą, prie jo prijungti Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą ir teikti duomenų perdavimo paslaugą Sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau nuosavybės teisės į duomenų perdavimo tinklą liko paslaugų tiekėjui, t. y. atsakovei.

55. Tiek iš ieškovės elgesio, tiek iš jos suvokimo dėl Sutarties objekto matyti, kad apeliantė iki 2015 m. šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo nelaikė savo nuosavybe. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik nuo 2015 m. liepos 9 d. ieškovė pradėjo reikalauti jai grąžinti šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą (2015 m. liepos 9 d. ieškovės raštas atsakovei dėl Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo išreikalavimo). Toks ieškovės elgesys laikytinas prieštaringu bei teikiančiu pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, skelbdama atvirą konkursą dėl Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemos ir jos įrengimo, sudarydama sutartį su atsakove, neišreiškė valios perimti duomenų perdavimo tinklą savo nuosavybėn. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad byloje duomenų, jog atsakovė būtų keitusi nuomonę dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo nuosavybės, nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog duomenų perdavimo tinklas jai priklauso nuosavybės teise.

56. Pažymėtina, kad jokių argumentų, kokiu pagrindu (sandorio ar kt.) šviesolaidinis duomenų perdavimo tinklas perėjo apeliantės nuosavybėn po 2015 m. vasario 5 d., ieškovė nenurodė. Ieškovė, prašydama išreikalauti iš atsakovės šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, ieškinį grindė 2011 m. gegužės 25/26 d. sutartimi, nors tiek Sutarties nuostatos, tiek šalių elgesys iki šios Sutarties sudarymo ir po jos sudarymo nepagrindžia, jog šalys 2011 m. gegužės 25/26 d. sutartimi susitarė dėl šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo perleidimo apeliantei. Nesant kitų įrodymų, jog atsakovė šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklą perleido ieškovei kitų sandorių pagrindu, darytina išvada, kad šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo savininkė yra atsakovė.

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, todėl pagrįstai sprendė, jog šviesolaidinis duomenų tinklas neperėjo apeliantės nuosavybėn. Konstatavus, kad ieškovė neturėjo nuosavybės teisės į duomenų perdavimo tinklą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą išreikalauti iš atsakovės šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą.

Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

58. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė duomenų perdavimo paslaugos teikimą ieškovei nuo 2014 m. lapkričio 10 d., todėl ieškovė buvo priversta sudaryti papildomas duomenų perdavimo paslaugų sutartis su atsakove ir kita paslaugų teikėja UAB „ATEA“ ir patyrė 58 417,56 Eur išlaidų, kurių neturėjo patirti. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl neteisėto Sutarties nutraukimo ieškovė per 30 metų papildomai patirs 823 720,64 Eur išlaidų. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti 882 138,20 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko.

59. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes nustatė, kad 2014 m. lapkričio 10 d. šalių susitarimas dėl duomenų perdavimo paslaugos buvo pasibaigęs. Apeliantė su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nurodydama, kad 2011 m. gegužės 25/26 d. sutartis galioja ne trumpiau nei 30 metų, todėl atsakovė turi pareigą teikti duomenų perdavimo paslaugas.

60. Viešųjų pirkimų įstatymo (akto redakcija, galiojusi 2011 m. sausio 6 d. – 2011 m. rugpjūčio 1 d.) 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad viešo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje turi būti nurodyta: prievolių įvykdymo terminai (5 p.); sutarties galiojimas (9 p.). Taigi aiškinant sutarties sąlygas, susijusias su terminais, taip pat ir įstatymų leidėjo ketinimų bei viešosios teisės reguliavimo aspektais, nagrinėjamu atveju aktualūs pačių sutarties šalių ketinimai, sutarties lingvistinis sąlygų aiškinimo metodas bei pati sutarties konstrukcija.

61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. atviro konkurso sąlygų 14.2.6 papunktyje nurodyta, jog tiekėjas įsipareigoja užtikrinti įrangos garantinį aptarnavimą ir tinkamą duomenų perdavimą ne mažiau kaip 36 mėn. Šalių 2011 m. gegužės 25/26 d. sutartyje duomenų perdavimo paslaugos teikimo terminas ir sutarties galiojimo terminas nenurodytas. Sutarties 3 priedo III skyriaus „Reikalavimai duomenų teikimui“ 2 punkte nurodyta, kad „Duomenų perdavimas vykdomas tik per vienmodžio optinio kabelio skaidulas visą sutarties galiojimo laikotarpį“. Taigi Sutarties nuostatų lingvistinė analizė bei ieškovės ketinimai, įvardyti konkurso sąlygose, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė duomenų teikimo paslaugas turėjo teikti ne mažiau kaip 36 mėn. nuo sutarties sudarymo metu.

62. Kadangi Sutartyje nei duomenų perdavimo paslaugų teikimo, nei sutarties galiojimo konkretus terminas nėra nurodytas, tai aiškinant sutarties sąlygas dėl duomenų perdavimo paslaugų teikimo termino taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo, galiojusios sutarties sudarymo metu, nuostatos.

63. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 7 dalį viešojo pirkimo sutartys negali būti sudaromos ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, išskyrus Vyriausybės nustatytas išimtis. Šios išimtys nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 432 „Dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijų ir atvejų, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, aprašo patvirtinimo“. Tuo metu galiojusio 2010 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. redakcijos 3.10 papunktyje buvo nustatyta, kad būtinybę sudaryti viešąją pirkimo–pardavimo sutartį ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui perkančioji organizacija turėjo pagrįsti Viešųjų pirkimų tarnybai bei gauti sutikimą prieš vykdant tokį pirkimą.

64. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė, jog kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą siekdama gauti sutikimą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, kad jį gavo. Įrodymų apie tokį sutikimą apeliantė taip pat nepateikė. Kadangi Sutarties galiojimo terminas nenurodytas, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl ilgesnio nei 3 metų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo negautas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sutartis sudaryta ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad pasibaigus trejų metų laikotarpiui ieškovė duomenų perdavimo paslaugas iš atsakovės pirko atskiromis sutartimis (2014 m. lapkričio 11 d. sutartis Nr. TPTS50510899-141111/5-333, 2015 m. kovo 13 d. sutartis Nr. TPTS50510899-150313/5-66, t. 2, b. l. 39–42). Teisėjų kolegijos vertinimu, jei ieškovė laikė, kad šalių susitarimas dėl duomenų perdavimo paslaugų teikimo nėra pasibaigęs, ji nebūtų kitais susitarimais išreiškusi valią pirkti iš atsakovės duomenų perdavimo paslaugas.

65. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sutartyje paslaugos teikimo terminas nėra nustatytas, turėjo padaryti išvadą, jog atsakovės prievolės teikti duomenų perdavimą per Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą terminas nustatytinas remiantis Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir yra 30 metų. Papildomai apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik Taisyklėmis, bet ir STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad ieškovė negavo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo sudaryti sutartį ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, 30 metų terminas pažeistų viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 7 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 432 3.10 p.). Be to, duomenų perdavimo tinklo naudojimo (gyvavimo) trukmė neturi įtakos aiškinant šalių valią dėl paslaugų teikimo termino.

67. Pažymėtina, kad duomenų perdavimo tinklas nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šio tinklo naudojimo (gyvavimo) trukme. Kitaip tariant duomenų perdavimo tinklo eksploatacijos terminas neįpareigoja tinklo savininką teikti savo paslaugas šiame tinkle visą 30 metų tinklo eksploatavimo laikotarpį. Taigi nagrinėjamu atveju aiškinant Sutarties nuostatas dėl paslaugų teikimo termino Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės nėra taikytinos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti šias taisykles ir nuspręsti, kad sutarties galiojimo terminas yra ne mažesnis kaip 30 metų.

68. Teisėjų kolegija taip pat atmeta argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. STR 1.12.05:2002 nustato statinio gyvavimo, o ne paslaugų teikimo, terminą. Dėl to nėra pagrindo STR 1.12.05:2002 nuostatomis aiškinti Sutarties nuostatas dėl duomenų perdavimo paslaugos teikimo termino.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl Sutarties galiojimo bei duomenų perdavimo paslaugos teikimo trejų metų termino. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė paslaugų teikimą nutraukė pasibaigus šiam terminui, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir išvestinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

70. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

71. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą, naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (motyvų nebuvimo) ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nors ši sprendimo dalis panaikinta, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pagrįstai nenustatytos sąlygos apeliantės ieškinio dalies, išreikalauti šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, atlyginti žalą, priteisti palūkanas, tenkinimui, pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog duomenų perdavimo tinklas ieškovei nepriklauso nuosavybės teise, jog viešojo pirkimo sutartis galioja trejus metus ir kad atsakovė turėjo teisę suėjus trejų metų laikotarpiui nutraukti duomenų perdavimo paslaugas. Kadangi šios ieškinio dalys atmestos pagrįstai, tai teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo Visagino miesto vaizdo stebėjimo sistemą, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo šviesolaidinį duomenų perdavimo tinklą, atlyginti žalą, priteisti palūkanas, palikti nepakeistas.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasEgidija Tamošiūnienė