Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei P. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai Rasminai Martinaitienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei L. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. J. ieškinį atsakovui M. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvada teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą K. V., gimusią (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašas Nr.) (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nėra sudaryta. Dėl atsakovo tėvystės ginčo byloje nėra.

Ieškovės teigimu, atsakovas su vaiku nebendrauja, nesidomi vaiku, išlaikymo jokio vaikui neteikia. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau jos vertinimu, būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, kad atsakovas negalėtų jos neinformavęs bet kada pasiimti vaiką. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra : 1) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime bei sprendžiant jo ugdymo ir lavinimo klausimus; 2) atsakovas turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su vaiku, susitinkant su juo gyvai ar naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, atsižvelgiant į jos užimtumą ir norą bendrauti su tėvu; 3) atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatomos bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir norą bendrauti su tėvu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, su ja. Atsakovas savo pozicijos ir prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismui nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vadovaujasi vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nepilnamečio vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti ir kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai ja rūpinasi ir auklėja. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, taip pat įvertinant ir nepilnamečio vaiko išklausytą nuomonę 2025 m. lapkričio 23 d., K. gyvena kartu su mama, turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi daiktai mokslams ir poilsiui; su mama sutaria gerai, dabar ji gyvena su mama ir toliau norėtų gyventi su ja, atsakovas šioje reikalavimo dalyje prieštaravimų bei nurodytų aplinkybių paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, todėl yra pagrindas bei tikslinga nustatyti nepilnametės dukters K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 3.59 straipsnis) (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

Ieškovė prašo nustatyti šią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. V., gimusia (duomenys neskelbtini): 1) Tėvas praneša Motinai ne vėliau kaip prieš tris dienas apie vaiko paėmimą iš jos gyvenamosios vietos. Tėvas praleidžia su Vaiku ne daugiau kaip vieną savaitgalį per mėnesį, nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis paimdamas Vaiką iš ugdymo įstaigos ir/ ar gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžina Vaiką į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 valandos. 2) Tėvas su dukra be apribojimų bendrauja telefonu atsižvelgiant į vaiko poilsio, ir ugdymosi režimą. 3) Poriniais kalendoriniais metais bendrauja su dukra : a) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 11.00 val., o vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; b) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) tėvas 11.00 val. pasiima vaiką iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą kitos dienos (sausio l d.) 19.00 val.; c) antrąją Šv. Velykų dieną 11.00 val. tėvas paima vaiką iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą tos pačios dienos 19.00 val. 4) Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais bendrauja su dukra tokia tvarka: a) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) tėvas 11.00 val. pasiima vaiką iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir tos pačios dienos 19. 00 val. tėvas grąžina vaiką į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą; b) Naujųjų metų dieną (sausio l d.) tėvas pasiima vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. tėvas grąžina vaiką į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą; c) pirmąją Šv. Velykų dieną 11.00 val. tėvas pasiima vaiką iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. tėvas grąžina vaiką į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą; 5) Kiekvienais metais Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis) sutaps su pirmuoju mėnesio savaitgaliu, kai tėvas bendrauja su vaiku, todėl šį savaitgalį tėvas su vaiku bendrauja nuo šeštadienio 11.00 val. pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 11.00 val. į jos gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) tėvas bendrauja su vaiku kaip įprastai - pirmą mėnesio savaitgalį šeštadienį pasiimdamas vaiką 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.00 val. grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą. Atsakovas dėl bendravimo tvarkos savo pozicijos nepateikė, savo reikalavimų šioje dalyje neteikė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji neriboja tėvo ir vaiko bendravimo ir nežada to daryti ateityje, tačiau mano, jog tikslinga nustatyti bent minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kad tai būtų atsakovo tėvo ne tik teisė, bet ir pareiga. Išvadą teikiančios institucijos – Tarnybos, išvadomis ieškovės siūlomos nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, taip pat įvertinant ir Tarnybos išvadas, ieškovės poziciją dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, įvertinus tai, kad atsakovas savo pozicijos ir prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nepateikė, taip pat neteikė ir atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, įvertinus ir 2025 m. lapkričio 23 d. vaiko nuomonės išklausymo akto duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ir tikslinga nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime; 2) atsakovas turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su vaiku, susitinkant su juo gyvai ar naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, atsižvelgiant į jos užimtumą ir norą bendrauti su tėvu; 3) atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaiko pasiėmimą ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatomos bendravimo pradžios, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir norą bendrauti su tėvu, todėl ieškovės reikalavimas nurodytoje dalyje tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes, ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-08400 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 6 d. pažymą Nr. APD-2026-00124 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 180 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 228 Eur žyminio mokesčio (114 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, 114 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnametės K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove P. J..

Nustatyti atsakovo M. V. bendravimo su vaiku K. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. A. M. V. (toliau - Tėvas) praneša ieškovei P. J. (toliau - Motina) ne vėliau kaip prieš tris dienas apie nepilnametės K. V. (toliau - Vaikas) paėmimą iš jos gyvenamosios vietos. Tėvas praleidžia su Vaiku ne daugiau kaip vieną savaitgalį per mėnesį, nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis paimdamas Vaiką iš ugdymo įstaigos ir/ ar gyvenamosios vietos penktadienį 19.00 val. ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 valandos.

2. Tėvas su Vaiku be apribojimų bendrauja telefonu atsižvelgiant į vaiko poilsio, ir ugdymosi režimą.

3. Poriniais kalendoriniais metais Tėvas bendrauja su Vaiku : a) per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), organizuojant Vaiko paėmimą iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 11.00 val., o Vaiko pristatymą į gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą organizuojant iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; b) Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) Tėvas 11.00 val. pasiima Vaiką iš gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą kitos dienos (sausio l d.) 19.00 val.; c) antrąją Šv. Velykų dieną 11.00 val. Tėvas paima Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos, ir grąžina Vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą tos pačios dienos 19. 00 val.

4. Tėvas neporiniais kalendoriniais metais bendrauja su Vaiku tokia tvarka: a) Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) Tėvas 11.00 val. pasiima Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir tos pačios dienos 19.00 val. Tėvas grąžina Vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą; b) Naujųjų metų dieną (sausio l d.) Tėvas pasiima Vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. Tėvas grąžina Vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą; c) pirmąją Šv. Velykų dieną 11.00 val. Tėvas pasiima Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir tos pačios dienos 18.00 val. Tėvas grąžina Vaiką į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą; 3) kiekvienais metais Motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis) sutaps su pirmuoju mėnesio savaitgaliu, kai Tėvas bendrauja su Vaiku, todėl šį savaitgalį Tėvas su Vaiku bendrauja nuo šeštadienio 11.00 val. pasiimdamas Vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos šalių suderintos vietos ir grąžindamas Vaiką sekmadienį 11.00 val. į jo gyvenamąją ar kitą šalių suderintą vietą. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis) Tėvas bendrauja su Vaiku kaip įprastai - pirmą mėnesio savaitgalį šeštadienį pasiimdamas Vaiką 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį 19.00 val. grąžindamas Vaiką į jo gyvenamąją vietą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V. 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V. 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.